Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 2.1.1; 2.1.2; 2.7; 2.7.4; 2.7.4.4; 2.7.4.5; 2.14; 2.14.3. (S)

2016 m. lapkričio 22 d.

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato – atstovui Donatui Vėlavičiui,

nedalyvaujant nukentėjusiojo, - VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro – atstovui, išnagrinėjęs

N. R., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbio (registruoto darbo biržoje), vedusio, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas S. N. 2016 m. lapkričio 14 d. N. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 75P-77484738-16, kaltinant jį tuo, kad jis 2016 m. spalio 22 d. apie 7 val., Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui priklausantį automobilį „VW Crafter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai bus saugu ir, atsitrenkęs į medį, apgadino automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs policijai ir po eismo įvykio vartojo psichiką veikiančias medžiagas, t. y. alkoholį. Protokole nurodoma, kad šiais savo veiksmais N. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 221 bei 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje.

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato, atstovas – Donatas Vėlavičius teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos, o dėl veikos kvalifikavimo paliko spręsti teismui. Institucijos atstovas patvirtino, kad automobilis „VW Crafter“ buvo apgadintas jam atsitrenkus į šalia kelio augančią pušį. Nei medis, nei šalia jo esantis hidrantas nebuvo apgadinti, žala padaryta tik N. R. vairuotam automobiliui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. R. teismo posėdžio metu pripažino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje įvykdęs jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Jis paaiškino, kad tuo metu dirbo VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro greitosios pagalbos tarnybos vairuotoju. Jam buvo priskirtas automobilis „VW Crafter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dirbo ir nuo 2016 m. spalio 21 d. 9 val. iki 2016 m. spalio 22 d. 9 val. Kartu su juo pamainoje dirbo ir felčerė J. J. Apie 6.30 val. buvo gautas iškvietimas į P. kaime esančią P. gatvę. Važiuodamas P. kaimu pateko ne į tą gatvę ir, norėdamas apsisukti, važiuodamas atbuline eiga, automobilio galine dalimi atsitrenkė į šalia kelio augančia pušį. Po ko felčerė išsikvietė kitą greitosios pagalbos automobilį ir išvyko į iškvietimą, o jis grįžo į PSPC teritoriją. Pavažiavus apie 10 metrų nuo medžio, į automobilio kėbulo vidų sukrito galinių durelių stiklas. Iš automobilio išlipęs nebuvo ir pušies, į kurią atsitrenkė, bei šalia jo esančio hidranto nepažiūrėjo. Išvažiuodamas iš įvykio vietos suprato, kad apgadino jo vairuotą automobilį. Sugrįžęs į PSPC teritoriją ir pamatęs, kad apgadintos jo durelės, išdužęs stiklas, labai susinervino ir nuėjęs į garažą išgėrė ten laikytą 0,5 litro talpos butelį brendžio. Apie įvykį niekam nepranešė. Tos pačios dienos rytą apie 8 val. jam alkoholio matavimo prietaisu buvo nustatytas 2,41 promilių girtumas. Pripažino, kad važiuodamas atbulinę eiga neįsitikino, kad tai yra saugu, ir atsitrenkė į šalia kelio augusią pušį, apie eismo įvykį nepranešė policijai, be to, grįžęs į PSPC teritoriją, nepranešęs darbdavio įgaliotiems asmenims, tai yra dar iki eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimo, vartojo alkoholį. Labai galisi, kad taip pasielgė. Prašė skirti kuo mažesnę nuobaudą.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens N. R. savo kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), tarnybiniu pranešimu (3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4-5 b. l.), foto lentelėmis (6-9, 11-18 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (10 b. l.), pažyma dėl žalos atlyginimo (21 b. l.), PVM sąskaitos faktūros (22 b. l.), pažymos dėl neblaivumo nustatymo (24 b. l.), J. J. (26-27 b. l.) ir paties N. R. (28-29 b. l.) paaiškinimais, duotais ikiteisminiu bylos tyrimo metu, vairuotojo pažymėjimo kopija (30 b. l.), laikino leidimo šaknele (31 b. l.), informacijomis apie transporto priemonių registraciją, draudimą (32, 33 b. l.), išrašu iš vairuotojų registro (34 b. l.), asmens duomenų pažyma (35-37 b. l.), išrašu iš administracinių teisės pažeidimų registro (38-40 b. l.), vaizdo įrašu kompaktiniame diske (41 b. l.).

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 b. l.), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (4-5), foto lentelės (6-9, 11-18 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (10 b. l.), pažyma dėl žalos atlyginimo (21 b. l.) ir kiti įrodymai patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilis „VW Crafter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui. Eismo įvykio metu žala buvo padaryta tik N. R. vairuotam automobiliui „VW Crafter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) N. R. veika formaliai atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, pagal kurią eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Tačiau būtina vertinti ir tai, ar apie šį eismo įvykį N. R. privalėjo pranešti policijai ir ar jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bei ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicija, pagal kurią N. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad N. R. iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs policijai.

Nustatyta, kad N. R. sukelto eismo įvykio metu buvo padaryta tik turtinė žala ir automobilio savininko, - VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo, eismo įvykio vietoje nebuvo. Todėl N. R. veika pagal formalius požymius atitinka KET 222 punktą, kuriuo yra nustatyta, kad „Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai“. Pagal KET 222 punktą pareiga pranešti apie eismo įvykį atsiranda tik tuo atveju, jeigu eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo, nes priešingu atveju, remiantis KET 220 punktu eismo dalyviai turi teisę susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių ir užfiksavę eismo įvykio aplinkybes deklaracijoje neprivalo kviesti policijos į eismo įvykio vietą ir pranešti policijai apie įvykį. Todėl KET 222 punkto teisingam aiškinimui yra reikšminga nustatyti, koks asmuo pagal šią normą pripažintinas nukentėjusiuoju ir kuriuo atveju atsiranda pareiga pranešti policijai apie eismo įvykį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (pvz., nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009 m.). Toks Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje yra užfiksuota, kad turtinė žala buvo padaryta tik N. R. vairuotam automobiliui, kuris jam nuosavybes teise nepriklauso. Pridurtina, jog byloje duomenų apie tai, kad N. R. šį automobilį vairuotų neteisėtai, nėra. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir tą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, kad nukentėjusiuoju nėra laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, eismo įvykio metu nevairavęs tos transporto priemonės (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N756-175/2010 m., Nr. N575-2210/2011 m.), todėl nėra pagrindo teigti, kad N. R. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, ir administracinė byla dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nutrauktina, nesant N. R. veikoje šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 4 d. nutarime administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010 išaiškino, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos. Šiuo atveju yra reikšminga yra tai, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. pagal Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pagal KET 272 (nagrinėjamu atveju galiojanti KET 222) punktą nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija padarė išvadą, kad vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai.

Atsižvelgus į išdėstytą, administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina, nesant N. R. veikoje šio pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 75P-77484738-16 matyti, kad N. R. yra kaltinamas padaręs ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 4 dalis nustato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (KET 221 punktas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. R. 2016 m. spalio 22 d. apie 7 val., Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui priklausantį automobilį „VW Crafter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį - važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai bus saugu ir, atsitrenkęs į medį, apgadino automobilį. Po to, su apgadintu vairuojamu automobiliu grįžęs į VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro automobilių stovėjimo aikštelę, apie apgadintą automobilį transporto priemonės savininkui ar atsakingam jo atstovui nepranešė, o nuėjęs į garažą, iki eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimo, išgėrė pusę litro brendžio, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Nors šiuo atveju N. R. neprivalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau privalėjo apie tai informuoti savo darbdavio (VšĮ Pakruojo rajono pirminės sveikatos priežiūros centro) atsakingus asmenis ir iki to laiko privalėjo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų).

N. R. kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą,` kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas), neteistas, metų laikotarpyje administracine tvarka už tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus nebaustas, nėra kitų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, šiuo metu yra bedarbis, todėl, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, jo asmenybę ir padarytų pažeidimų pobūdį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam už padarytą teisės pažeidimą skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda, - 579 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams (ATPK 27, 30, 30², 31, 32 straipsniai).

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui (ATPK 324-326 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33, 224, 281, 286-288, 302², 302⁴, 324-326 straipsniais, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

n. r. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir jį nubausti 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į pasirinktą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pažeidėjui, jog po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

Administracinę bylą dalyje dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, N. R. atžvilgiu nutraukti, nesant N. R. veiksmuosee šių administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Kompaktinius diskus palikti prie bylos.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.