Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad 2016 m. balandžio 16 d. Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje tarp šalių buvo sudaryta santuoka. Šalys vaikų nesusilaukė. Ieškovė prašo nutraukti santuoką, kadangi mano, jog tolesnis šeimyninis gyvenimas su atsakovu neįmanomas, šalių santuoka faktiškai iširusi, nes ji su atsakovu jau kuris laikas gyvena atskirai ir nepalaiko jokių santuokinių ryšių. Nurodo, kad po santuokos sudarymo su atsakovu pradėjo nesutarti, nevedė bendro ūkio, išryškėjo jų charakterių nesuderinamumas, išsiskyrė požiūriai į šeimą, bendro ūkio vedimą, pareigas šeimoje. Ieškovė mano, kad dėl santuokos iširimo kalti jie abu, nes nesugebėjo suderinti savo skirtingų charakterių ir išsaugoti šeimos, nepakankamai vienas kitą mylėjo ir gerbė, nesugebėjo darniai vesti bendro ūkio. Nurodo, kad skirti terminą susitaikymui nėra prasmės, nes šalys pakankamai ilgai kartu negyvena, santuokiniai ryšiai visiškai nutrūkę, bendras gyvenimas neturi jokios perspektyvos. Ieškovė teigia, kad santuokoje neįgijo jokio turto, kreditorių taip pat neturi, ji yra darbinga, todėl išlaikymo iš atsakovo neprašo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti pilnai. Papildomai paaiškino, kad šalys kartu negyvena, visiškai nebendrauja, abu turi kitus partnerius, todėl nėra jokio tikslo skirti šalims terminą susitaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2016 m. balandžio 16 d. Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 53 (santuokos liudijimo originalas, prijungtas prie nagrinėjamos bylos atskirame voke). Byloje esantys VĮ Registro centro duomenys patvirtina, kad gyvendamos santuokoje šalys nekilnojamojo, o taip pat privalomai registruotino kilnojamojo turto neįgijo (7-10 b. l.). Šalys nurodė, kad vaikų ir kreditorių neturi. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nebuvo lojalūs vienas kitam, nesistengė derinti savo interesų, nesiekė saugoti šeimyninių santykių. Ieškovė prašo santuoką nutraukti pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (3-5 b.l.). Atsakovas sutinka su ieškiniu (15 b.l.). Todėl teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo : pripažįsta, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 str. 2 d.).

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę. Atsižvelgiant į ieškovės pageidavimą, ieškovei po santuokos nutraukimo jos prašymu paliekama ikisantuokinė pavardė – Š., o atsakovui po santuokos nutraukimo paliekama prigimtinė pavardė – M.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė nurodė, kad yra darbinga, sau išlaikymo po santuokos nutraukimo nereikalauja (3-5 b.l.). Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Todėl teismas patvirtina ieškovės atsisakymą nuo išlaikymo.

Dėl nepilnamečių vaikų

Šalys nurodė, kad santuokoje vaikų nesusilaukė. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias ieškinyje nurodytas aplinkybes. Todėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo klausimai nagrinėjamoje byloje nesprendžiami.

Dėl santuokinio turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Pateikti byloje duomenys iš VĮ Registrų centro ir VšĮ Regitra patvirtina, kad santuokoje šalys nekilnojamojo, o taip pat privalomai registruotino kilnojamojo turto neįgijo (7-10 b.l.). Šalys nurodė, kad kreditorių neturi. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias ieškinyje nurodytas aplinkybes. Todėl turto, tame tarpe ir kreditorinių prievolių, padalinimo klausimas nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Iki sprendimo priėmimo ieškovė nepateikė prašymo priteisti iš atsakovo jos turėtas atstovavimo išlaidas ir šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl iš atsakovo nepriteistinos ieškovės atstovavimo išlaidos.

Pateikdama ieškinį, ieškovė yra sumokėjusi 41 Eur žyminio mokesčio, kuris vertinamas kaip ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str., 2 b.l.). Teismas, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį (šeimos bylos nagrinėjime šalys vengė asmeninio dalyvavimo), vadovaudamasis CPK 96 str. 5 d., mano, kad patenkinus ieškinį visiškai yra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir iš atsakovo priteisia ½ dalį, tai yra 20,50 Eur ieškovei jos sumokėto žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 2,16 Eur (1 b.l.), tai yra jos neviršija 3 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.), todėl iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2016 m. balandžio 16 d. Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 53, tarp A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) ir I. M. (iki santuokos sudarymo-Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. M. palikti ikisantuokinę pavardę – Š., atsakovui A. M. - prigimtinę pavardę M..

Patvirtinti ieškovės I. M. atsisakymą nuo išlaikymo.

Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) 20,50 Eur (dvidešimt eurų 50 centų) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.