Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Procesinio dokumento kategorijos: 7.11; 1.5.4; 21.9.4; 21.9.10; 21.11.1

2025 m. birželio 10 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „L.“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovui S. Š., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), traukiamam administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Š., būdamas UAB „L.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovas nuo 2024 m. gegužės 15 d., žinodamas kad UAB „L.“ yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) skolininkė, VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. gegužės 2 d. duomenimis, UAB „L.“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 18 080,58 Eur: iš jų 17 191,40 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) ir 889,28 Eur PVM delspinigiai, atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems kreditoriams, o ne VMI prie FM. UAB „L.“ vadovas S. Š., žinodamas apie savo bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais (2024-07-02 UAB „P. j.“ pervedė 19000,00 Eur), todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. Š. nepareiškė nuomonės dėl jo atžvilgiu pradėtos administracinio nusižengimo teisenos. Jam buvo siunčiami teismo šaukimai Juridinių asmenų registre nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Apie 2025-06-10, 14 val. 30 min. teismo posėdį S. Š. buvo informuotas Juridinių asmenų registre nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), jam elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsti prisijungimo prie posėdžio per Zoom programą duomenys. S. Š. į teismo posėdį neatvyko, nuotoliniu būdu per Zoom programą neprisijungė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė, telefonu nebeatsiliepė. Teismas sprendžia, kad vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. Š., nes jam tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

Kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Remiantis įstatymo leidėjo reglamentuotomis normomis, darytina išvada, kad nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš pateiktų atsiskaitymus patvirtinančių dokumentų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos UAB „L.“ vadovas S. Š. nesilaikė. Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškime ir prie jo pridėtuose dokumentuose (2025-05-02 balanso išrašas, mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024-07-02 išrašas, išsami likučių derinimo ataskaita, (duomenys neskelbtini), UAB sąskaitos išrašas) matyti, kad VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025-05-02 duomenimis UAB „L.“ įsiskolinimas yra 18 080,58 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė: 17191,40 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 889,28 Eur PVM delspinigiai. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Mokėtina prievolė susidarė anksčiau, nei teisės išieškoti data, kadangi UAB „L.“ mokėtinus mokesčius deklaravo vėliau (patikslino PVM deklaraciją) nei Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. UAB „L.“ mokestinę nepriemoką turėjo nuo 2024-06-11, tačiau teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką VMI prie FM įgijo tik nuo 2024-08-12, bendrovei partikslinus deklaraciją už ankstesnį laikotarpį.

Išanalizavus pateiktus duomenis ((duomenys neskelbtini), UAB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2024-05-23 iki 2024-09-26) matyti, jog atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeistas. UAB „L.“ vadovas, žinodamas, kad yra mokestinė nepriemoka, jos nemokėjo, o atsiskaitymo prioritetą teikė ne VMI prie FM, bet kitiems kreditoriams, 2024-07-02 pervedė UAB „P. j.“ 19000,00 Eur, kai tuo metu buvo 18080,58 Eur mokestinė nepriemoka VMI prie FM. Dėl tokių bendrovės vadovo S. Š. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Duomenų visumos analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad S. Š. padaryta veika atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų administracinių nusižengimų kiekį ir reikšmingumą. S. Š. kaltinamas vieno administracinio nusižengimo padarymu. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai suponuoja pagrindą jam skirti sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 32-34 straipsniu, 619 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. Š. nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškinama, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nutarimo numerį. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.