Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato atstovei A. L. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos V. L. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. L. L. (toliau - institucija) 2021 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 65-ANR_N-320-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21128107972.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2021m. kovo 1 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir ji institucijos 2021 m. kovo 9 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 518 straipsnį 30 eurų bauda už tai, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio mėn. 19 d. 12 val. 30 min. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. 19 d. 13 val. 05 min., teigdama esanti būsto savininkė, nors pagal dokumentus namo savininkas R. R., neįsileisdama jo į nuosavybės teise priklausantį būstą, savavališkai vykdė savo tariamą teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso 4.35 straipsnio 1 dalis numato, jog valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą. Valdymo pažeidimas gali pasireikšti grasinimais, sukeliančiais realų pavojų valdymui. Nagrinėjamu atveju, V. L. visiškai pagrįstai ir teisėtai gynė V. T. teisėtą valdymą ir neleido jo pažeisti nei R. R., nei pareigūnams, kurie atvyko pagal V. R. prašymą. Ginant valdymo teisę Civilinio proceso kodekse yra numatytas atskiras XXI skyrius, kurio 422 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, jog nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios. Todėl nepriklausomai nuo to, kad R. R. yra gyvenamosios valdos savininkas, jis negali pažeisti dabartinio valdytojo V. T. turimų valdymo ir naudojimosi teisių. O jei būtų buvusi pažeista (ko neleido V. L.), teismas gintų būtent paskutinio valdytojo (V. T.), o ne savininko teises. Taigi, V. L., neleisdama R. R. patekti į gyvenamąja valdą, kuomet R. R. norėjo į ją įkeldinti kitą asmenį, su kuriuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaręs panaudos sutartį (ką patvirtina 2020 m. rugpjūčio 19 d. antstolio S. U. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), leido išvengti teisės į būsto neliečiamybę pažeidimo, atitinkamai ir privataus gyvenimo neliečiamumo pažeidimo, ir atitinkamai visos eilės naujų civilinių bei baudžiamųjų bylų iškėlimo. Civilinio kodekso 4.95 straipsnis numato, jog savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Tačiau tai galima padaryti tik teismine tvarka, ką R. R. ir siekia padaryti Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3053-1088/2021. Tokiu būdu R. R., norėdamas apginti savo nuosavybės teises ir išreikalauti būstą iš V. T. valdymo (ar norėdamas į jį patekti), įstatymų nustatyta tvarka turi kreiptis į teismą, o ne savo teises įgyvendinti prievarta.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Analogiškos nuostatos numatytos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalyje. Todėl net jei V. T. ar V. L. gindamiesi nuo įsibrovimo į būstą būtų padarę ir nusikalstamas veikas (pavyzdžiui tam panaudoję ir ginklą), jie už šiuos veiksmus neatsakytų dėl būtinosios ginties.

Atsiliepime į pareiškėjos V. L. atstovo advokato A. Gruodžio skundą institucija prašė skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą (atsiliepime nurodyti klaidingi nutarimo ir administracinio nusižengimo bylos ROIK numeriai vertinami kaip rašymo apsirikimas). Atsiliepime nurodyta, jog pateikta 2011 m. birželio 10 d. gyvenamosios valdos panaudos sutartis neįregistruota viešame registre. Sandorių teisinės registracijos nuostatos ir neįregistravimo pasekmės įtvirtintos Civiliniame kodekse. 6.478 straipsnyje yra nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos (panaudos) sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, ir prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Jeigu juridiniai faktai atsiranda ne nuo notarine forma patvirtinto sandorio, asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui paduoda ne vėliau kaip per 30 dienų nuo juridinio fakto atsiradimo dienos, kaip nustatyta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje. Asmenys, iki įstatymo Nr. XII-1833 įsigaliojimo (2015 m. lapkričio 1 d.) įgiję, bet Nekilnojamojo turto registre neįregistravę daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų, prašymą dėl daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo teritoriniam registratoriui turi pateikti per vienus metus nuo įstatymo Nr. XII-1833 įsigaliojimo dienos. Pateiktos panaudos sutarties 4.1. punkte nurodyta, kad gyvenamoji valda suteikiama panaudos gavėjui neatlygintinai naudotis iki 2025 m. gruodžio 31 . Šiuo atveju panaudos gavėjas V. T. 2011 m. gruodžio 10 d. sutarties neįregistravo viešame registre, kaip to reikalauja įstatymas. Atsiliepime taip pat nurodyta, jog iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išplėstinio (su istorija) išrašo matyti, kad nekilnojamas turtas adresu (duomenys neskelbtini) 1) nuo 1997 m. spalio 2 d. iki 1998 m. gruodžio 3 d. nuosavybės teise priklausė V. T., 1997 m. spalio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. I-7515 pagrindu; 2) nuo 1998 m. gruodžio 3 d. iki 2009 m. sausio 28 d. nuosavybės teise priklausė R. B., 1998 m. gruodžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 9318 pagrindu, 3) nurodyto nekilnojamo turto po 1/2 dalį 2009 m. sausio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklausė B. S. ir Liudmilai ir V. A.: 4) paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. VL-1684 pagrindu 1/2 dalis nuosavybės teise nuo 2011 m. gegužės 24 d. iki 2011 m. birželio 14 d. nuosavybės teise priklausė V. L.; 5) 2011 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2013 pagrindu visą nekilnojamą turtą nuosavybes teise įsigijo ir jį turėjo iki 2015 m. spalio 23 d. L. A. ir V. A.; 6) 2015 m. spalio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.19KU-4393 pagrindu turtą nuosavybės teise įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini); 7) 2018 m. rugsėjo 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 19KU-3589 pagrindu nurodytą nekilnojamą turtą nuosavybės teise įsigijo R. R.. Surinkti duomenys patvirtina, kad nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini) savininkais tiek V. T., tiek V. L. nėra jau daug metų. Panaudos sutartis V. T. valdyti nurodytą nekilnojamą turtą V. L. ir L. A. bei V. A. surašyta 2011 m. birželio 10 d., kai tuo tarpu V. L. savo turto 1/2 dalį pardavė 2011 m. birželio 14 d. Liudmilai ir V. A.. Pastarieji 2015 m. spalio 21 d. nekilnojamąjį turtą pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2018 m. rugsėjo 4 d. šį turtą įsigijo R. R.. Taigi, panaudos sutartis su naujais turto savininkais nebuvo surašyta ir įregistruota viešame registre. Todėl, institucijos nuomone, pateikta panaudos sutartis negaliojanti ir V. T. neturėjo teisės valdyti nurodytą turtą. Šį turtą įsigijęs R. R. su turte gyvenančiu ir turtą neteisėtai valdančiu V. T. nesudarė jokios panaudos sutarties, tik leido pastarajam laikinai gyventi, kol nepriėmė kito sprendimo. Tokiu būdu, V. L. visiškai nepagrįstai ir neteisėtai gynė V. T. turto valdymą, neteisėtai neleido patekti į nuosavybės teise priklausantį turtą, nei R. R. nei pareigūnams, kurie atvyko pagal V. R. prašymą. CK 6.632 straipsnis numato, kad „Perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys“. Šiuo atveju turto savininkas R. R. neperdavė V. T. neatlygintinai naudotis savo turtu. Dėl išdėstyto, administracinio nusižengimo aplinkybės ištirtos visapusiškai ir objektyviai, todėl prašo administracinio nusižengimo byloje nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, institucijos atstovė palaikė argumentus išdėstytus atsiliepime.

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis įtvirtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 518 straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tikra teisė yra tokia, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančia jam, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, o tai reiškia, jog, surašant asmeniui administracinio nusižengimo protokolą, šio ANK straipsnio pagrindu, būtina nurodyti, kurių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė, ko nėra nurodyta administracinio nusižengimo kaltinime.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis ir jeigu padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti savo teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, konkrečiau iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog nekilnojamas turtas adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. nuosavybės teise priklauso R. R. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 19KU-3589 pagrindu, tačiau taip pat egzistuoja ir panaudos sutartis tarp sutarties sudarymo metu buvusios vienos iš savininkų V. L., taip pat L. A., V. A. ir V. T., kuri buvo sudaryta 2011 m. birželio 10 d. ir galiojanti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Ši panaudos sutartis administracinio nusižengimo nutarimo priėmimo institucijoje dienai buvo galiojanti, ir, kaip matyti iš bylos medžiagos, žinoma savininkui R. R..

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. gruodžio 28 d. buvo gautas R. R. civilinis ieškinys atsakovui V. T. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių priteisimo, sprendimas minėtoje byloje planuojamas skelbti 2021 m. gegužės 28 d. Iš šios aplinkybės pagrįstai galima spręsti, kad tarp šalių kilęs civilinis ginčas dėl iškeldinimo, t. y. iš dalies panaudos sutarties kontekste. Pažymėtina, kad teismas bylą nagrinėja V. L. pareikšto administracinio kaltinimo ribose ir nesprendžia dėl minėto civilinio ginčo, kuris nagrinėjamas ir bus išspręstas civilinio proceso tvarka.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką, administracinių teisės pažeidimų teisenos tvarka civilinio pobūdžio ginčai tarp privačių asmenų dėl turto priklausomybės, naudojimosi juo ir pan. nėra sprendžiami. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepakeičia ir negali pakeisti Civilinio proceso kodekso nustatytos teisenos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-868/09, N3-169-06 ir kt.). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena siekiama užtikrinti, kad laikantis įstatymų asmuo atsakytų už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Šiai teisenai nėra būdingas privačių ginčų tarp asmenų dėl nuosavybės ar teisių suvaržymo ja naudotis sprendimas, kadangi šiems ginčams spręsti yra numatytos specialios taisyklės, numatytos Civilinio proceso kodekse ir esmingai besiskiriančios nuo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

Pažymėtina ir tai, kad veika, numatyta ANK 518 straipsnyje, t. y. savavaldžiavimas, padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi suvokti, kad jo daroma veika yra priešinga teisei, numatyti savo veikos neigiamas pasekmes ir jų norėti arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leisti joms kilti.

Konkrečiu atveju, kad įrodyti pareiškėjos kaltę dėl padaryto nusižengimo, būtina nustatyti, kad ji, žindama, jog priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas nutraukti panaudos sutartį ar iškeldinti V. T. iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), sąmoningai ir tikslingai sudarė kliūtis patekti savininkui į jo nekilnojamojo turto objektą, taip neleisdama naudotis savininkui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamu turtu. Tokių aplinkybių nenustatyta ir tokiu būdu nebuvo paneigtas administracinėn atsakomybėn traukiamos V. L. teiginys, kad jos veiksmuose nebuvo savavaldžiavimo sudėties, o ji, atsisakydama įleisti į gyvenamąjį namą savininką R. R., tokiu būdu gynė V. T. teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad V. L. veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti R. R. nuosavybės teises, todėl jos veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos V. L. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. L. L. 2021 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 65-ANR_N-320-2021 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21128107972, kuriuo V. L. už ANK 518 straipsnyje numatytą pažeidimą paskirta 30 Eur bauda, ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.