Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo R. S. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. kovo 9 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendžiu R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (dėl automobilio „V. G.” vagystės) laisvės atėmimu 5 mėnesiams ir pagal BK 178 str. 2 d. (dėl automobilio „F. S. “ vagystės) laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. l d., 3 d., prie neatliktos bausmės, paskirtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, iš dalies sudedant, pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalis dėl automobilio „V. G.“ pagrobimo, o R. S. veika iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuota į BK 178 str. l d. ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Tuo pačiu nuosprendžiu panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalis, kuria R. S. nuteistas dėl automobilio „F. S. “ vagystės, ir jis pagal BK 178 str. 2 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 64 straipsnio l d., 3 d., prie neatliktos bausmės, paskirtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, iš dalies sudedant, pridėta pagal BK 178 str. l d. paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. ir Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžiai buvo pakeisti: R. S. nusikalstama veika iš BK 178 str. l d. perkvalifikuota į BK 178 str. 4 d. ir paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. l d., 3 d., prie neatliktos 2 metų 4 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu, iš dalies pridėta šia nutartimi pagal BK 178 str. 4 d. paskirta 40 parų arešto bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams. Likusios Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. ir Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 15 d. nuosprendžių dalys paliktos nepakeistos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartimi atmestas nuteistojo R. S. pareiškimas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

2009 m. vasario 10 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas nuteistojo R. S. pareiškimas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-0264-05 dėl automobilio „V. G.“ pagrobimo. Pareiškime R. S. nurodė, kad buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas, kadangi teisminis bylos nagrinėjimas visų instancijų teismuose vyko be nukentėjusiojo A. Š. . Dėl to buvo neteisingai nustatyta pagrobto turto vertė, kuri, pasak pareiškėjo, nesiekia vieno MGL dydžio, t. y. padaryta veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 178 str. 4 d. (BK 190 str.), todėl kvalifikuotina kaip administracinis pažeidimas. R. S. mano, kad tai nustatinėtina naujai paaiškėjusi aplinkybė, todėl prašo atnaujinti byloje procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 446 str. tvarka.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. kovo 9 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių motyvuojant tuo, kad nuteistojo R. S. pareiškime pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nurodytos aplinkybės nėra naujos, nes jos buvo ištirtos teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pareiškime nurodyta aplinkybė dėl teisminio bylos nagrinėjimo be nukentėjusiojo A. Š. neturi juridinės reikšmės nagrinėjant tokį prašymą, nes tai yra procesinės teisės normos taikymo klausimas ir tai negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe.

Nuteistasis R. S. 2009 m. kovo 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas panaikinti Generalinės prokuratūros prokuroro 2009 m. kovo 9 d. nutarimą ir įpareigoti prokurorą apklausti nukentėjusįjį A. Š. bei pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. R. S. skunde teigė, kad jam neatsiųstas aukščiau minėtas nutarimas, o jis gavo tik pranešimą apie nutarimo priėmimą bei išaiškinimą, jog gali šį nutarimą apskųsti. Taip suvaržyta jo teisė į gynybą. Teigė, kad prokuratūra neapklausė A. Š. , todėl neįmanoma nustatyti, kiek jis (nuteistasis) sumokėjo nukentėjusiajam. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis nukentėjusiajam sumokėjo 200 Lt, iš kurių 140 Lt už saugojimo aikštelę.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. S. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. kovo 9 d. nutarimo ir konstatavo, kad skundžiamame nutarime padarytas išvadas pripažinti nepagrįstomis ir atnaujinti baudžiamosios bylos tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra jokio pagrindo.

Nuteistasis R. S. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartį. Skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis nepagrįsta, nes BPK 444 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra tada, kai nustatytas nukentėjusiojo parodymų melagingumas. Teigia, kad nukentėjusysis pradžioje nurodė 600 Lt žalą, vėliau nurodė 340 Lt žalą, o pačiam nuteistajam nurodė 200 Lt žalą (140 Lt už stovėjimo aikštelę ir 60 Lt įvertino kitą žalą), kurią atlygino. Nuteistojo nuomone, tai įrodo nukentėjusiojo duotų parodymų melagingumą, todėl būtina apklausti nukentėjusįjį dar kartą, kad būtų galima išsiaiškinti žalos dydį, kuris turi didžiulę juridinę reikšmę. Pirmosios instancijos ir kiti teismai netenkino jo prašymo apklausti nuketėjusįjį. Be to, Generalinė prokuratūra ir Vilniaus apygardos teismas nesivadovavo BPK 1 str. 1 d., kuri įpareigoja Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ir teismą išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, todėl būtina atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nuteistojo R. S. skundas netenkintinas.

Apeliacinis teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo nutartyje esančiomis išvadomis, kad nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės buvo žinomos teismams ir išsamiai ištirtos, todėl jų negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

Pažymėtina, kad byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama tik tada, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kitoje byloje arba prokuroro atliktu tyrimu nustatomi faktai, nežinomi priimant nuosprendį ar nutartį, dėl kurių įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir (ar) nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti. BPK 444 str. 1 d. 4 p. nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, yra kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 str. 1 d. 4 p., pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti naujai paaiškėjusios.

Iš nuteistojo skundo matyti, jog pagrindinis argumentas, dėl ko turėtų būtų atnaujintas procesas baudžiamojoje byloje, yra melagingi nukentėjusiojo A. Š. duoti parodymai dėl jam padarytos žalos dydžio. R. S. teigia, kad jis nukentėjusiajam sumokėjo 200 Lt, iš kurių 60 Lt už automobilio vagystę ir 140 Lt už stovėjimo aikštelę. Atkreipiamas dėmesys, kad įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva, visos aplinkybės buvo įvertintos pirmojoje, apeliacinėje ir kasacinėje instancijose.

Iš baudžiamojoje byloje esančių A. Š. parodymų matyti, kad jį apklausiant 2005 m. vasario 24 d. parodė, jog prieš mėnesį laiko buvo susitaręs pažįstamui parduoti automobilį už 600 Lt, todėl dėl vagystės patyręs 600 Lt žalą; 2005 m. kovo 7 d. parodė, kad apžiūrėjęs automobilį ir šis yra tokios pačios būklės kaip ir prieš vagystę, tik iš automobilio išimti šoniniai ir užpakaliniai stiklai, todėl dėl stiklų vagystės jam padaryta 200 Lt žalą, taip pat už automobilio saugojimą stovėjimo aikštelėje padaryta 140 Lt žala; 2005 m. rugpjūčio 17 d. parodė, kad 340 Lt materialinę žalą atlygino R. S. , todėl jam jokių pretenzijų neturi. 2005 m. liepos 5 d. R. S. apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą „V. G.“ savininkui (t. 2, b. l. 39). Nuteistasis melagingai savo skunde nurodo, kad prašė apklausti nukentėjusįjį A. Š. pirmosios instancijos teisme, nes teisiamojo posėdžio protokoluose nėra užfiksuota, kad jis prieštarautų, jog byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant nukentėjusiajam A. Š. (t. 3, b. l. 19-23, 64-69), nuteistojo R. S. 2006 m. spalio 27 d. pareiškime dėl teisiamojo posėdžio protokolo netiksliai užfiksuotų proceso dalyvių teiginių (t. 3, b. l. 83-84) neminima, kad teisiamojo posėdžio protokole padaryta klaida ir neįrašytas nuteistojo prašymas apklausti nukentėjusįjį A. Š. , tai nenurodyta ir 2006 m. lapkričio 13 d. pareiškime dėl teisiamojo posėdžio protokolo (t. 3, b. l. 115). 2006 m. lapkričio 9 d. apeliaciniame skunde nuteistasis, taip pat neprašo apklausti nukentėjusįjį A. Š. (t. 3, b. l. 123-136). Kauno apygardos 2007 m. vasario 15 d. teismo posėdžio metu nuteistasis nepateikė jokių prašymų, neprašė atlikti teisminio įrodymų tyrimo (t. 3, b. l. 160-161). 2007 m. kovo 8 d. kasaciniame skunde pats nuteistasis nurodo, jog dėl šventos ramybės A. Š. 2005 m. balandžio mėnesį atidavė jo prašomą sumą (t. 3, b. l. 181-201). Iš aukščiau paminėtų aplinkybių matyti, jog dėl A. Š. padarytos žalos dydžio teismams buvo žinoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad duomenų apie tai, jog R. S. nukentėjusiajam A. Š. už nusikaltimu padarytą žalą atlygino 200 Lt ir kad tokį dydį nurodė pats nukentėjusysis, byloje nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad A. Š. padaryta 340 Lt dydžio žala: 200 Lt žala dėl automobilio vagystės ir 140 Lt už automobilio saugojimą aikštelėje (t. 4, b. l. 12-14). Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinių galių dar kartą iš naujo nagrinėti ar kitaip vertinti teismuose priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais numatytas bei patvirtintas aplinkybes. Nuteistasis skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios teismams nebuvo žinomos, o tai, kad jis savaip interpretuoja nukentėjusiajam A. Š. atlygintos žalos dydį, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Be to, Apeliacinis teismas nesiremia samprotavimais, kurių nepatvirtina objektyvūs duomenys.

Nuteistasis skunde nurodo, jog Generalinė prokuratūra ir Vilniaus apygardos teismas nesivadovavo BPK 1 str. 1 d., tačiau šis straipsnis nusako bendruosius reikalavimus, baudžiamojo proceso paskirtį. Šio įstatymo nuostatos įgyvendinamos taikant kitas BPK normas. Nuteistasis nurodo šią normą, kaip galima suprasti iš jo skundo turinio, todėl, kad nesutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu. Reikalavimas tinkamai pritaikyti įstatymą yra nustatytas BPK 1 str. 1 d., bet tai nereiškia, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimas priklauso nuo ją padariusio asmens nuomonės. Reikalavimas tinkamai pritaikyti įstatymą įgyvendinamas, kai po pagal įstatymus vykusio proceso teisingai kvalifikuojama nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui paskiriama teisinga bausmė. Teismo nuomone, tai buvo padaryta nagrinėjant nuteistojo R. S. kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (t. 3, b. l. 225-229).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti šią nutartį bei atnaujinti baudžiamąjį procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. S. skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.