Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išsprendė kreditorės L. Š. pareiškimo skolininkui E. S. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorė prašo priteisti iš skolininko E. S. 2621,32 Eur sumą įmokų, sumokėtų už būsto paskolą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. Šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 431 straipsnio 1 dalis). CPK 435 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir CPK 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

Pagal CPK 433 straipsnio 6 punktą pareiškime dėl teismo įsakymo taip pat turi būti nurodytas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą.

Kreditorė pateikė 2016 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. e2-7685-793/2016 kopiją, kuriame nurodyta, kad prievolė pagal tarp ieškovės L. Š. ir atsakovo E. S. bei AB „Swedbank“ banko pagal 2007-12-21 sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo pripažinta solidariąja ieškovės L. Š. ir atsakovo E. S. prievole. Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-05 nutartimi minėtas pirmosios instancijos sprendimas buvo pakeistas, tačiau 2016-12-20 sprendimo dalis, susijusi su prievole AB „Swedbank“ bankui pagal 2007-12-21 sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), palikta nepakeista. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad prievolė AB „Swedbank“ būtų visiškai įvykdyta, nėra.

Pažymėtina tai, kad kreditorė nurodo, jog prašo priteisti būsto paskolos mokesčius nuo ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo dienos – 2016-05-02, iki šiol, kadangi ji bankui paskolą mokėjo viena, todėl prašo priteisti iš atsakovo ½ dalį sumokėtų būsto paskolos mokesčių. CPK 383 straipsnis nustato, kad bylose, nagrinėjamose šiame skirsnyje nustatyta tvarka, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus šio Kodekso 385 straipsnio 1 dalyje. CPK 385 straipsnio 1 dalis nustato, kad, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Taigi kreditorė reikalavimą dėl būsto paskolos mokesčių dalies priteisimo iš skolininko turėjo reikšti teismui nagrinėjant bylą dėl jų santuokos nutraukimo, kurioje buvo sprendžiami turto padalinimo, kompensacijos dydžio priteisimo, paskolos bankui mokėjimo bei prievolės pagal kredito sutartį pobūdžio bei kiti klausimai. Kreditorės ir skolininko santuokos nutraukimo byla, kurioje buvo sprendžiami ir turto, prievolių padalinimo, kompensacijų mokėjimo klausimai, yra išnagrinėta, teismo sprendimas įsiteisėjęs. Pabrėžtina, kad kreditorės prašoma priteisti suma apima ir laikotarpį, t.y. nuo 2016-05-02 iki 2017-10-05, kai šalys dar buvo santuokoje bei galiojo sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (CK 3.87 str.). Laikytina, kad dėl kreditorės reikalavimo dalies už laikotarpį nuo 2016-05-02 iki 2017-10-05 yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Teismo sprendimas kreditorės santuokos nutraukimo byloje buvo priimtas ir įsiteisėjo 2017-10-05, todėl nuo šios datos šalių santuoka yra nutraukta, preziumuojama, kad bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė (CK 3.100 str. 4 p.).

Esant paminėtoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog CPK XXIII skyriaus normos nenustato pareiškimų dėl teismo įsakymų priėmimo trūkumų šalinimo instituto, kreditorės L. Š. pareiškimą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį CPK 431 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų (CPK 435 straipsnio 2 dalis).

Išaiškinti kreditorei, kad išnykus arba pašalinus aplinkybes, kliudančias teismui priimti pareiškimą, ji turi teisę vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu.

Kreditorei grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 435 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti kreditorės L. Š. pareiškimą skolininkui E. S. dėl teismo įsakymo išdavimo.

Grąžinti kreditorei L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ yra ZG46258. Žyminį mokestį pavesti grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos.Nutartis neskundžiama.Teisėja Kristina Serdiukienė