- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-26
- Bylos Nr.
- e1-712-714/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Kaltinamasis
- G. M., M. V.
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Dangiros Vidutienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2008 m. lapkričio 27 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 25 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. 2009 m. gruodžio 30 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo paskirtos bausmės;
2) 2010 m. rugsėjo 10 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutine 1 metų 5 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti padarytą turtinę žalą bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; teistumas išnykęs,
M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. M. 2020 m. sausio 19 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), N. S. sodybos kieme, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. V., tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, sudavė ne mažiau vieną kartą ranka T. D. į galvos sritį, po to, kartu buvęs M. V. sudavė galva T. D. į galvos sritį, nuo ko šis nugriuvo ant žemės, bei T. D. gulinčiam ant žemės spyrė kartu su M. V. į įvairias kūno vietas, padarydamas T. D. kraujosruvą ir paviršinį nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, tuo bendrais veiksmais kartu su M. V. nukentėjusiajam T. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.
M. V. 2020 m. sausio 19 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), N. S. sodybos kieme, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. M., tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu, G. M. sudavus ne mažiau vieną kartą ranka T. D. į galvos sritį, sudavė galva T. D. į galvos sritį, nuo ko šis nugriuvo ant žemės, bei gulinčiam T. D. ant žemės spyrė kartu su G. M. į įvairias kūno vietas, padarydamas T. D. kraujosruvą ir paviršinį nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, tuo bendrais veiksmais su G. M. nukentėjusiajam T. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.
G. M. ir M. V. visiškai prisipažino padarę nusikalstamą veiką, kurios padarymu jie yra kaltinami. Kaltinamųjų G. M. ir M. V. kaltė dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo grindžiama, remiantis žemiau pateiktais duomenimis:
kaltinamojo G. M. parodymai, iš kurių matyti, kad 2020 m. sausio 19 d. jis susitiko su M. V.. Jie ėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jie buvo išgėrę alaus. Jis jautėsi šiek tiek apsvaigęs, bet viską atsimena Pakeliui jie sugalvojo užsukti pas N. S.. Pas N. S. buvo jos kažkoks draugas (tyrimo metu nustatyta, kad tai Š. J.), kurio jis nepažinojo. Būnant pas N. S., jiems kilo mintis pasikviesti T. D. pasikalbėti, kadangi jiems teko girdėti kalbų, kad jis daug prifantazuoja, prikalba visokių nesąmonių. Jie norėjo su juo pasiaiškinti. Jie N. S. liepė paskambinti T. D. ir jį pasikviesti, nes pagalvojo, kad, jei skambins jie, jis neateis. Atėjus T. D., jie trise išėjo į lauką pasikalbėti. N. S. ir Š. J. liko viduje. Jie jiems nepasakojo, ko jie nori iš T. D.. Tuo metu buvo vakaras, apie 18.00 val. T. D. buvo neblaivus. Jie klausinėjo T. D., kodėl kaime sklinda visokios kalbos dėl vienos ikiteisminio tyrimo bylos apie eismo įvykį, klausė, kodėl jis meluoja, skleidžia paskalas. T. D. neprisipažino, kad kalba nesąmones. Tada jis supykęs sudavė T. D.delnu per veidą, į ausį. M. V. taip pat sudavė T. D.. T. D. nugriuvus ant žemės, jie abu jam įspyrė. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, jis atsiprašė T. D., jokių pretenzijų jis jam neturi;
kaltinamojo M. V. parodymai, iš kurių matyti, kad 2020 m. sausio 19 d. jis susitiko su G. M.. Jis buvo neblaivūs, ir, eidami į (duomenys neskelbtini) kaimą, sugalvojo užsukti pas N. S., kuri gyvena su Š. J.. Atėjus pas N. S., jie jos paprašė, kad ji paskambintų T. D. ir jį pasikviestų, nes T. D. kaime skleidžia visokias apkalbas, kalba nesąmones. Kai atėjo T. D., jie trise išėjo į lauką pasikalbėti. T. D. taip pat buvo neblaivus. Tik išėjus į lauką, jie klausė T. D., kodėl jis kaime kalba nesąmones. T. D. neprisipažino, nieko konkretaus neatsakė. Tada G. M. T. D. ranka sudavė per veidą, po to, ir jis sudavė T. D.. Kai T. D. nugriuvo ant žemės, jie su G. M. jam įspyrė. Jis neprisimena tikslių jo sužalojimo aplinkybių. Vėliau jis atsiprašė T. D.. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio;
nukentėjusiojo T. D. parodymai, iš kurių matyti, kad 2020 m. sausio 19 d., apie 17.57 val., jam paskambino draugė N. S., ir pakvietė jį ateiti į jos namus. Jos namuose buvo M. V. ir G. M., N. S. ir dar vienas vyriškis, kurio nepažinojo (tyrimo metu nustatyta, kad tai Š. J.). G. M. pradėjo jam priekaištauti dėl anksčiau įvykusio eismo įvykio, kur jis buvo apklaustas liudytoju, kad paskundė policijai M. V.. G. M. ir M. V. liepė eiti į lauką pasikalbėti. Išėjus į kiemą, G. M. jam sudavė ranka į galvos sritį, pataikė į dešinę ausį. M. V. sudavė savo galva jam į kaktą. Nuo smūgio jis parkrito ant žemės. Jie abu jį pargriuvusį spardė kojomis į šonus, mažiausiai po tris kartus. Po to, G. M. pasakė, kad gana jį mušti ir jis, pakilęs nuo žemės, nuėjo link namų. Dėl tokių veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Šiuo metu jis susitaikė su G. M. ir M. V., jokių pretenzijų jiems neturi;
liudytojos N. S. parodymai, iš kurių matyti, kad tikslaus laiko ji nepamena, bet galėjo būti 2020 m. sausio 19 d., į jos namus buvo atėję M. V. ir G. M., kurie tikriausiai buvo išgėrę alkoholio. Jie jos paprašė paskambinti T. D., ir jį pasikviesti į savo namus. Jie nesakė, ko jiems reikėjo iš T. D., o ji jų neklausė. Ji paskambino T. D., ir pakvietė jį ateiti. Kai atėjo T. D., jis su M. V. ir G. M.išėjo į lauką. Ką jie veikė lauke, ji nežino, nematė. Kai ji išėjo į lauką, ji pamatė, kad iš kiemo išbėgo T. D., o jį nusivijo M. V. su G. M.. Kas tarp jų nutiko, ji nežino. Po to, T. D. buvo atvykęs su pareigūnais į jos namus, jis sakė, kad jį sumušė M. V. ir G. M., bet ji ant jo kūno sumušimo žymių nepastebėjo. Ji jo daugiau apie įvykį neklausinėjo. Dėl ko jie jį sumušė, ji nežino, neklausinėjo. Po to, nei su vienu iš tų vaikinų nebendravo. Tuo metu, kada ji davė pirminius liudytojo parodymus, ji buvo streso būsenoje, išgėrusi alkoholio, nelabai suprato, ko jos klausė pareigūnai, ji nemokėjo jiems išaiškinti situacijos, todėl, kaip vėliau suprato, jos parodymai buvo ne taip užrašyti. Kai ji išsiblaivė, ji viską gerai apgalvojo ir suprato, kad parodymai apie tai, kad tą dieną ji neskambino T. D., ir, kad pas ją namuose nebuvo G. M. ir M. V., yra neteisingai užrašyti;
liudytojo Š. J. parodymai, iš kurių matyti, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. jis apsigyveno su N. S. jos namuose. Jis nežino, kas buvo nutikę tarp T. D. ir G. M. bei M. V., jų gerai nepažįsta, žino tik iš matymo, reikalų neturėjo. Jis negali papasakoti apie tai, kaip buvo sužalotas T. D., nes įvykio nematė. Jis žino, kad tarp T. D. ir G. M. bei M. V. įvyko kažkoks konfliktas. Kadangi jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jis nelabai atsimena, kas tą dieną įvyko. Jo sugyventinė N. S. taip pat buvo neblaivi. Ji jam nepasakojo, kas tiksliai nutiko, o jis ir neklausinėjo;
2020 m. sausio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 45/2020(100), iš kurios matyti, kad T. D. padaryta kraujosruva ir paviršinis nubrozdinimas viršutinėje lūpoje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, pavyzdžiui, ranka, koja, 1 – 2 paros iki tyrimo pradžios. Sužalojimai padaryti vienu smūgiu. T. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų;
2020 m. sausio 19 d. T. D. protokolas – pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2020 m. sausio 19 d., 18.00 val., N. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) jį rankomis ir kojomis sumušė G. M. ir M. V.;
2020 m. sausio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) Sodybos teritorija yra neatverta, nesaugoma, nefilmuojama;
2020 m. sausio 20 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. B. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2020 m. sausio 19 d., 18.12 val., buvo gautas pranešimas apie tai, kad T. D. sumušė pažįstami asmenys. Nuvykus į įvykio vietą, pranešėjas T. D. buvo neblaivus (nustatytas 1,57 promilių girtumas), kuris paaiškino, kad N. S. pasikvietė jį į savo namus, kuriuose jo laukė jo pažįstami asmenys G. M. ir M. V.. Jie pradėjo jam priekaištauti dėl jo duotų parodymų kitoje byloje dėl eismo įvykio. Tada jie jį sumušė. G. M. ir M. V. buvo rasti sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini).
Dėl veikų kvalifikacijos ir bausmės
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė asmeniui tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Vertinant baudžiamosios bylos duomenis, teismas konstatuoja, jog G. M. ranka sudavė T. D. į galvos sritį, M. V. galva sudavė T. D. į galvos sritį, dėl ko jis pargriuvo ant žemės, ir abu kartu kojomis spardė T. D. į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
Kaltinamieji G. M. ir M. V. sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad jis šia veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad jis šia veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
BK 41 straipsnyje yra numatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytą žalą.
Skiriant bausmę G. M. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau buvo teistas du kartus, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nėra baustas, G. M. yra dirbantis, duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų gydymo įskaitą, nėra, į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau yra išdėstyta, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 24 valanadas per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina 1/3, ir G. M. skirtina 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 24 valanadas per mėnesį visuomenės labui.
Skiriant bausmę M. V. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, administracine tvarka nėra baustas, M. V. yra dirbantis, duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų gydymo įskaitą, nėra, į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau yra išdėstyta, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 24 valanadas per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina 1/3, ir M. V. skirtina 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 24 valanadas per mėnesį visuomenės labui.
Kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepateiktas.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 24 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti viena trečiąja dalimi, ir G. M. paskirti galutinę 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 24 valandas per mėnesį visuomenės labui.
M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 24 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti viena trečiąja dalimi, ir M. V. paskirti galutinę 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 24 valandas per mėnesį visuomenės labui.
Išaiškinti G. M. ir M. V., kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jie šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Tuo atveju, jei pagal kaltinamųjų reikalavimą surengiamas bylos nagrinėjimas teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Baudžiamojo įsakymo nuorašą nedelsiant išsiųsti Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai (Jurbarke), G. M., M. V., T. D..
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.