- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-21
- Bylos Nr.
- N-575-2363-09
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. K. (N. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo N. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 11 d. surašė N. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 11 d., 14.40 val., Plieno g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nepasirinko reikiamo saugaus šoninio tarpo ir kliudė stovintį automobilį. Apgadinti du automobiliai. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68, 171 ir 63 punktų reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį.
II.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu N. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą, paskyrė 4 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Teismas nurodė, kad N. K. savo kaltės nepripažino, tačiau pažeidėjo padarytas pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 260, G. Ž. ir V. D. paaiškinimais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga. Pažymėjo, jog pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, tai, kad N. K. savo kaltės nepripažino.
III.
N. K. apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Nurodė, kad policijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksavo kitokias aplinkybes nei buvo iš tikrųjų. Pažymėjo, jog jis nebuvo eismo įvykio vietoje. Pabrėžė, kad prieš savo valią buvo nuvežtas į Klaipėdos miesto universitetinę ligoninę. Policijos pareigūnai neapklausė kartu buvusių asmenų dėl įvykio aplinkybių. Nurodė, jog buvo pažeistos ATPK 260 ir 272 straipsnių nuostatos bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 60 straipsnio nuostatos. Pažymėjo, jog teismas priimdamas nutarimą rėmėsi tik policijos pareigūnų surinkta medžiaga, kuri neatitinka realių aplinkybių.
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo N. K. padarė grubų KET pažeidimą, todėl paskirta nuobauda negali būti švelninama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
N. K. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, t. y. už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 11 d., apie 14.40 val., Plieno g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nepasirinko reikiamo saugaus šoninio tarpo, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Apeliantas neigia savo kaltę dėl pažeidimo padarymo ir siekia, kad administracinė byla būtų nutraukta.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259). Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad šioje byloje įrodymai visapusiškai ištirti nebuvo, esami prieštaravimai tarp įrodymų nebuvo pašalinti.
Byloje nėra duomenų, kad buvo apklausti pažeidimo liudytojai. Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena iš tokio asmens teisių – apklausti kaltinimo liudytojus, užduoti jiems klausimus (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.).
Kaip matyti iš nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas N. K. padarytą pažeidimą rėmėsi rašytiniais G. Ž., V. D. paaiškinimais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Tačiau rašytinių asmenų paaiškinimų negalima prilyginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės (Administracinių teismų praktika Nr. 2, p. 320). Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių pašalinti byloje kilusiems prieštaravimams, nagrinėjant bylą asmenų, galinčių paliudyti bylai svarbias aplinkybes, neapklausė, liudytoju neapklaustas nė vienas iš policijos pareigūnų, tokiu būdu pažeidžiant ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę, kad būtų apklausti ir kaltinimo liudytojai, įtvirtintą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d) punkte.
Atsižvelgiant į išdėstytą, nustačius, kad tinkamam bylos aplinkybių ištyrimui būtina rinkti naujus įrodymus, apklausti liudytojus, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, bylą grąžinant Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
N. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.