- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-10
- Bylos Nr.
- 2-1473/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DnB NORD banko, akcinės bendrovės DnB BORD banko
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Partenonas“, R. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1594-104/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB BORD banko ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Partenonas“, R. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Partenonas“, R. J. , prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 407 974,58 Lt skolos, 12,26 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 281 504,55 Lt sumai areštuoti atsakovams priklausantį ir AB DnB NORD neįkeistą turtą, įskaitant pinigines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 13 d. nutartimi nutarė ieškovo AB DnB NORD banko reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovų UAB „Partenonas“ ir R. J. 281 504,55 Lt vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis; nesant ar nepakankant nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo banko, ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos; leisti atsakovui UAB „Partenonas“ iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas; nutarties vykdymą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. K. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Partenonas“ panaikinimo, prašydamas panaikinti areštą automobiliui Mercedes Benz C220, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjas ir UAB „Partenonas“ 2007 m. balandžio 2 d. sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Partenonas“ įsipareigojo Vokietijoje nupirkti ir pareiškėjui parduoti MB C klasės, ne senesnį nei 2002 metų gamybos lengvąjį automobilį. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 5 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-7302-728/2009 priteisė I. K. automobilį Mercedes Benz C220, v/n (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, nepagrįstai byloje ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštuotas pareiškėjui priklausantis nurodytas automobilis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartimi ir panaikinti turto areštą automobiliui Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 5 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-7302-728/2009 priteisė pareiškėjui I. K. automobilį Mercedes Benz C220, v/n (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 13 d. nutartimi areštavo UAB „Partenonas“ turtą. Teismo teigimu, turto arešto akto pažymėjimas patvirtina, kad kartu buvo areštuotas ir pareiškėjui priklausantis automobilis Mercedes Benz C220, v/n (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad yra pagrindas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinant turto areštą automobiliui Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB DnB NORD bankas prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas, pakeisdamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi CPK 146 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią privalėjo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus, o keičiant vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Be to, keičiant taikytas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo būti nurodoma ta kita taikytina laikinoji apsaugos priemonė. Teismas neturėjo pagrindo panaikinti areštą automobiliui Mercedes Benz C220, v/n (duomenys neskelbtini), kadangi jis buvo aprašytas antstolio ir tik antstolis arba teismas ieškinio teisenos tvarka galėjo jį panaikinti. Teismas, nepranešdamas šalims apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėjimą, pažeidė asmens teisę būti išklausytam bei jo teisę į tinkamą procesą ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Teismas neturėjo pagrindo tenkinti I. K. prašymo, nes jis savo nuosavybės teisę grindžia viešuose registruose neregistruotais sandoriais, daiktinėmis teisėmis, prejudicinės galios neturinčiu teismo sprendimu ir nepatikrinus jos per proceso atnaujinimo institutą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas I. K. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjo teigimu, ieškovo atskirasis skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjo nuomone, teismas pagrįstai iš dalies panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas pažymi, kad esant nepanaikintoms laikinosioms apsaugos priemonėms jis neturi galimybių įregistruoti automobilį savo vardu.
Atskirais skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo I. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmestinas.
Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. Pažymėtina, kad CPK 146 straipsnis reglamentuoja vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimą kita klausimus, CPK 150 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių galiojimą ir panaikinimą.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. sausio 13 d. nutartimi nutarė areštuoti atsakovų UAB „Partenonas“ ir R. J. 281 504,55 Lt vertės nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis; nesant ar nepakankant nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, areštuoti skolininko pinigines lėšas, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis ir/ar atsakovo banko, ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos; leisti atsakovui UAB „Partenonas“ iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas; nutarties vykdymą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui. Taigi teismas neareštavo konkretaus atsakovams priklausančio turto, bet pavedė tai padaryti antstoliui. Į bylą pateiktas antstolės V. Meškauskienės 2009 m. sausio 29 d. turto aprašas patvirtina, kad, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo aprašyti automobiliai, įskaitant pareiškėjo I. K. nurodomą automobilį Mercedes Benz C220, v/n (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, netaikęs konkretaus daikto – automobilio Mercedes Benz C220, v/n (duomenys neskelbtini)– arešto, neturėjo pagrindo panaikinti arešto šiam turtui. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiama nutartimi sprendė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą, nors pareiškėjas I. K. prašė panaikinti areštą konkrečiam turtui, o ne pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis. Tačiau netgi tuo atveju, jeigu būtų sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas, pirmosios instancijos teismas privalėjo apie tokio klausimą nagrinėjimą pranešti dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę reikšti prieštaravimus, kadangi toks reikalavimas yra įtvirtintas CPK 146 straipsnyje ir įstatymas išimčių šiuo atveju nenumato. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų, kurie turi teisę reikšti prieštaravimus, apie pareiškėjo I. K. prašymo nagrinėjimą neinformavo. Pateiktu į bylą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje pagal ieškovo I. K. ieškinį atsakovui UAB „Partenonas“ dėl sutarties sudarymo patvirtinimo 2009 m. birželio 5 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti, patvirtinti, kad tarp ieškovo I. K. ir atsakovo UAB „Partenonas“ buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią I. K. įsigijo iš UAB „Partenonas“ keleivinį automobilį Mercedes Benz C220, v/n (duomenys neskelbtini). Minėtas sprendimas patvirtina, kad byloje nedalyvavo AB DnB NORD bankas ir sprendimu nėra priteistas automobilis I. K. . Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 603 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu ir tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Ieškiniai dėl arešto turtui panaikinimo pareiškiami skolininkui ir išieškotojui (CPK 603 str. 3d.).
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas pagrįstas ir tenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo I. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo I. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmesti.