Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-09-24 · Byla Nr. ATP-459-354/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-24
Bylos Nr.
ATP-459-354/2012
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00461-2012-26
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Administracinė byla Nr. ATP-459-354/20122Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00461-2012-2
6 Procesinio sprendimo kategorijos:(S)39.2; 48.1; 79.1.ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos I. R. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutarimo, kuriuo I. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnį 100 Lt bauda.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. nubausta už tai, kad 2012 m. birželio 4 d. apie 23 val. viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), Joniškio m., kieme, girdint pašaliniams asmenims, kėlė triukšmą, necenzūriniais žodžiais plūdo I. Ž. ir tokiais savo veiksmais pažeidė viešėją tvarką ir žmonių rimtį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu I. R. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde I. R. nurodo, kad ji yra nubausta nepagrįstai, nes administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, nepadarė. Teigia, kad jos kaltė grindžiama jos prisipažinimu ir paaiškinimu policijai, tačiau ji kaltės dėl jai inkriminuoto pažeidimo nepripažino, gailėjosi dėl to, kad pasidavė provokavimui, I. Ž. paskambinus, nuėjo ieškoti savo sutuoktinio A. R., I. Ž. ir A. R. užsipuolus ją, nenutylėjo ir neišėjo, o I. Ž. ją plūstant necenzūriniais žodžiais klausė pastarosios, kokią teisę turi ją vadinti bjauriausiais žodžiais. I. Ž., būdama kartu su jos sutuoktiniu, pati jai paskambino, pasakė, kad jis girtas, jai atsibodo, kad jis ruošiasi važiuoti automobiliu. Pergyvendama dėl šeimos turto – automobilio, kad sutuoktinis neblaivus jo nesudaužytų ar nepridarytų dar daugiau bėdų, nuėjo automobilio parsivaryti. Dukrą vedėsi kartu siekdama išvengti vyro išpuolių, nes prie dukros jis paprastai tvardosi bei, jei būtų davęs raktelius, tai tik dukrai. Tik įėjus į kiemą, ją užsipuolė ir pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais bei įžeidinėti pirma sutuoktinis, o po to I. Ž.. Mano, kad tai jie sukėlė triukšmą ir pažeidė viešąją tvarką, be to, I. Ž. įžeidinėjo ir jos nepilnametę dukrą I..

Apeliantės nuomone, teismas išnagrinėjęs administracinę bylą ir priėmęs skundžiamą nutarimą, nesivadovavo ATPK 248 str., 284 str. 1 d., 256 str. 1 d. ir 2 d., 257 str. nuostatomis bei suformuota teismų praktika (N-575-2625/2011, N-575-2433/2011), nors ji teisme aiškino, kad pati buvo užsipulta, išplūsta bjauriausiais žodžiais, kad būdama susijaudinusi, tačiau nekeldama balso, bandė pasiaiškinti su ją ir jos nepilnametę dukrą plūstančiais ir įžeidinėjančiais jos sutuoktiniu ir I. Ž.. Tačiau teismas ją pripažinti kalta padarius viešosios tvarkos pažeidimą.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, kad teismas jos kaltę grindė L. Š. pareiškimu ir paaiškinimu policijai, A. R., I. Ž., S. P., G. P., J. M. paaiškinimais policijai, tačiau neišdėstyta įrodymų analizė bei vertinimas, kodėl tariamai kaltus veiksmus įrodo šie paaiškinimai. Mano, kad atmestinai ištirti minimi įrodymai, kadangi iš L. Š., A. R., I. Ž. parodymų matomas tendencingumas, tarpusavio ryšys ir priešiškumas jos atžvilgiu. L. Š. kaimyno S. P. parodymai turėjo sukelti abejonių, kadangi liudytojas jokių jos necenzūrinių žodžių negirdėjo. Atkreipė dėmesį, kad administracinių teisės pažeidimų protokolai surašyti A. R. ir I. Ž., kas įrodo jos nekaltumą.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato atstovas atsiliepimu į I. R. apeliacinį skundą prašo I. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-4788/2009, Nr. N756?450/2010, Nr. N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 259).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino laikydamasis proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pažeidimo sudėties, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė pačią I. R., jos parodymus išanalizavo kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Įvertinus byloje surinktą medžiagą, daroma išvada, kad apeliacinio skundo argumentas dėl liudytojų parodymų tendencingumo bei priešiškumo apeliantės atžvilgiu yra nepagrįstas. Remiantis bylos duomenimis, L. Š. iki įvykio nepažinojo I. R., nes L. Š. nurodė: „atėjo moteris, kaip vėliau sužinojau I. R.“ (3 b. l.), „nepažįstama moteris“ (4 b. l.), o ir pati I. R. paaiškino, kad nuėjo į (duomenys neskelbtini), Joniškyje, kiemą „namo savininkė manęs niekaip nekeikė, tiesiog mums visiems liepė ramintis ir nedaryti gėdos prieš kaimynus“ (5 b. l.). S. P. parodė, kad „pas L. į namus atėjo moteris ir mergaitė <...>, L. namus pavadino „kurvų namais“, <...> staiga išlėkė į kiemą <...> pasigirdo šurmulys, visą laiką buvau kambaryje, todėl negaliu pasakyti tiksliai ką sakė, <...> girdėjosi triukšmas dviejų moterų“ (11 b. l.). Kaip matyti iš S. P. paaiškinimo, jis iki įvykio taip pat nepažinojo apeliantės, taigi jo parodymus negalima laikyti tendencingais ar duotais dėl priešiškumo apeliantei.

I. R. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, įrodo ir kitų įvykio vietoje buvusių asmenų paaiškinimai. A. R. paaiškinime nurodė, kad į (duomenys neskelbtini), Joniškyje, namo kiemą įbėgusi I. R. „pradėjo triukšmauti, rėkauti, keikėsi necenzūriniais žodžiais, kaip supratau, I. Ž. atžvilgiu“ (8 b. l.). I. Ž. parodė, kad „atėjo I. R., kuri pradėjo šūkauti, <...> girdėjau kaip I. R. keikėsi necenzūriniais žodžiais <...> supratau, kad žodžiai buvo skirti mano ir mano draugės atžvilgiu“ (9 b. l.). G. P. ir J. M. parodė, kad „I. R. su I. Ž. keikėsi necenzūriniais žodžiais, viena kitą vadino „kurvomis“, kieme rėkavo, triukšmavo (12, 13 b. l.).

Aptarti bylos duomenys nekelia abejonių, kad apeliantė viešoje vietoje, matant ir girdint pašaliniams asmenims, elgėsi įžūliai – kėlė triukšmą, necenzūriniais žodžiais išvadino I. Ž., taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį ir padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde esantis teiginys, jog I. R. buvo susijaudinusi ir nekeldama balso bandė išsiaiškinti, prieštarauja jos pačios 2012 m. birželio 5 d. paaiškinime nurodytai aplinkybei – „šaukėme vienas ant kito pakeltu tonu“ (5 b. l.). Apeliantės argumentas, kad jos nekaltumą įrodo administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymas ir A. R. bei I. Ž., yra nepagrįstas, kadangi ši aplinkybė tik rodo, jog yra sprendžiama dėl minimų asmenų galimai padarytų administracinių teisės pažeidimų, už ką jie gali būti nubausti.

Apeliaciniame skunde I. R. pateikta versija, kad ji pasidavė I. Ž. provokavimui, pergyveno dėl šeimos turto, ėjo parsivaryti automobilio, nepaneigia jos kaltės padarius inkriminuojamą pažeidimą esant anksčiau aptartiems bylos duomenims.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Joniškio rajono apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o apeliantei nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, savaime neleidžia teigti, kad ji nepagrįstai nubausta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama

Teisėja Nijolė Matuzevičienė