Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Editos Lapinskienės ir Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuroro apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. U., S. P., E. T. dėl kaltinimo pagal BK 178 str. 1 d. išteisinti, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U., S. P. ir E. T. buvo kaltinami tuo, kad 2015 m. kovo 27 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) sav., miško 41 kvartale, iš miško sandėlio, veikdami bendrininkų grupe, tyčia pagrobė ir į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį miškovežį ,,Scania“ su manipuliatoriumi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba ,,Kilafors“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovė VĮ (duomenys neskelbtini) urėdijai priklausančios 22 m³ medienos, tai yra 6 metrų ilgio pjautinių rąstų po 71,42 Eur, viso bendros 1571,24 Eur vertės, tuo VĮ (duomenys neskelbtini) urėdijai padarydami 1571,24 Eur turtinę žalą.

Apylinkės teismas R. U., S. P. ir E. T. dėl šio kaltinimo išteisino motyvuodamas tuo, jog jie nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog iš civilinės ieškovės VĮ (duomenys neskelbtini) urėdijos atstovės ir liudytojų G. P., B. M., D. K. ir R. R. parodymų, esant kategoriškai kaltinamųjų R. U., S. P. ir E. T. pozicijai šiuo klausimu, ir nesant rašytinių įrodymų, dėl 22 kubų 6 metrų ilgio pjautinių rąstų vagystės fakto galima daryti tik prielaidą. Tuo tarpu objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamųjų vagystės faktą, byloje nėra.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį – E. T., S. P. ir R. U. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d., ir paskirti R. U. 200 MGL (7532 Eur) baudą, E. T. ir S. P. paskirti laisvės atėmimo 1 metams 6 mėnesiams bausmes, taikant BK 75 str., bausmių vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant per bausmių vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be leidimo. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kadangi ištyręs įrodymus padarė klaidingas ir nepagrįstas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl to išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas, apkaltinamasis nuosprendis.

Pažymi, jog BPK 305 str. 3 d. nurodyta, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo. Atkreipia dėmesį, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje visiškai nukopijavo kaltinamąjį aktą, žodis žodin nurašydamas liudytojų bei įtariamojo R. U. parodymus, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo metu, neatsižvelgdamas į tai, kad įtariamojo R. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės skiriasi nuo tų, kuriuos jis davė teisiamojo posėdžio metu. Teismas visiškai nevertino ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, nenurodė konkrečių motyvų, dėl ko buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Teismas visiškai nesirėmė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustų liudytojų G. P., B. M., D. K., R. R. parodymais, kurie kategoriškai tvirtina, kad matė, kaip 2015 m. kovo 27 d. apie 11 val. į miškovežį buvo kraunami rąstai. Teismas nuosprendyje remiasi liudytojo D. K. parodymais, kuris teisme parodė, kad vagystės dieną minėtame miško sandėlyje nebuvo 6 m. rąstų. Liudytojas D. K. teisme gynybos prašymu buvo apklaustas tik 2016 m. kovo mėnesį, t. y. praėjus beveik metams po įvykio. Abejotina, kad jis galėjo prisiminti tos dienos įvykius, kokie rąstai tuo metu buvo miško sandėlyje, ir kokius rąstus jis traukė iš miško. Priešingai, teismui buvo pateikti medienos gabenimo važtaraščiai, kurie įrodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 41 sandėlyje buvo 6 metrų pušies rąstai - 2015-03-25 važtaraštis Nr. 0040781, 2015-03-26 važtaraštis Nr. 0040783; 2015-04-30 važtaraštis Nr. 0040898. Važtaraštis pasirašytas paties girininko R. U.. Šie rašytinis dokumentas įrodo, kad vagytės dieną 41 miško sandėlyje buvo 6 m. pušies rąstų.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad nebuvo atlikta inventorizacija, t. y. nesudaryta komisija ir nenustatytas medienos trūkumas. Tokiu būdu nepateikti rašytiniai įrodymai dėl vagystės fakto. Tačiau pagal miškotvarkos darbų instrukciją, patvirtintą 2010 m. sausio 14 d. Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 11-10-V, medienos gamyboje nustatyta galima medienos tūrio paklaida 15 proc. Pagal (duomenys neskelbtini) girininkijoje vykdomų darbų apimtis (gamyba – apie 12-15 tūkst. kietmetrių per metus), 41 kvartale pagal pateiktą technologinę kortelę turėjo būti pagaminta 479 m³, 15 proc. viršaus sudarytų viso 550,85 m³, t. y. apie 70 m³ viršaus. 22 m³ medienos patenka į anksčiau nurodytą paklaidą, todėl iškirstos medienos tūrio ir pasisavintos medienos dydžio nustatymas pagal kelmus būtų betikslis – jis patenka į teisės aktų nustatytą paklaidą. Pabrėžia, jog vieną iš išteisinimo motyvų teismas nurodo, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta praėjus 4 mėnesiams po įvykio ir ta apžiūra yra tendencinga, nes įvykio vietos apžiūroje dalyvavo vienas asmuo. Apeliantui neaišku, kuo remdamasis teismas padarė tokią išvadą. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad įvykio vieta apžiūrėta 2015 m. liepos 23 d. Jos metu dalyvavo eigulys G. P., kuris ir parodė miško sandėlio vietą, iš kur vagystės dieną buvo kraunami rąstai į miškovežį. Baudžiamojo proceso kodekse nenurodyta, kiek asmenų privalo dalyvauti apžiūrint įvykio vietą.

Nurodo, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neįvertino to, kad pačių įtariamųjų parodymai yra nenuoseklūs. R. U. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, skiriasi nuo tų, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu R. U. parodė, kad jis su E. T. ir S. P. buvo susitikęs 2015-03-27 11 val. 41 miško kvartale, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu R. U. parodė, kad jie buvo susitikę apie 9 val. Tai yra esminis skirtumas, kadangi visi liudytojai teigia, kad rąstai į miškovežį buvo kraunami apie 11 val. Taip pat pateiktame krovinio važtaraštyje, kurį E. T. užpildė kelyje, nurodytas laikas 11 valanda. Be to, E. T. ir S. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti liudytojais ir tuomet jie taip pat nurodė, kad su R. U. buvo susitikę miške 11 valandą. Teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, kad E. T. ir S. P. jau buvo teisti už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. medienos vagystę. Tokiu būdu, apelianto manymu, teismas nesirėmė byloje surinktų įrodymų visuma, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neteisėtai priėmė R. U., S. P. ir E. T. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Išteisinamasis nuosprendis priimamas: jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą pripažįsta, kad įvykio, dėl kurio buvo atliekamas tyrimas, iš viso nebuvo ar jis nenustatytas, arba įvykis buvo, tačiau nėra visų požymių, kad tą įvykį būtų galima laikyti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu (BPK 303 str. 5 d. 1 p.); jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t. y. teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamas kaltinamasis, buvo, bet nenustato, kad kaltinamasis toje veikoje dalyvavo (BPK 303 str. 5 d. 2 p.) (kasacinė nutartis Nr. 2K–455/2014).

R. U., S. P. ir E. T. skundžiamu nuosprendžiu dėl jiems pareikštų kaltinimų pagal BK 178 str. 1 d. išteisinti apylinkės teismui konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo sudėties požymių. Prokuroras su teismo padarytomis išvadomis šių asmenų kaltės klausimu nesutinka, anot jo, teismas nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, rėmėsi liudytojo D. K. parodymais, kuris buvo apklaustas praėjus metams po įvykio, tačiau visiškai nesirėmė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustų liudytojų G. P., B. M., D. K., R. R. parodymais, ko pasekoje padarė klaidingas, nepagrįstas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Todėl prašo R. U., S. P. ir E. T. nuteisti dėl jiems pareikštų kaltinimų.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats įvertinęs ištirtus įrodymus pripažįsta, kad apylinkės teismas, R. U., S. P. ir E. T. atžvilgiu priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, įvertinęs įrodymų visumą priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kad šie asmenys nepadarė veikos, turinčios BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Taip pat pažymėtina, jog kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje žodis žodin perrašė tiek kaltinamojo R. U., tiek ir liudytojų V. B., G. P., D. K., R. R., Ž. S. bei V. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus ir kaltinamajame akte surašytus parodymus, pateikdamas juos taip, lyg šie parodymai buvo duoti teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, tokiu būdu sukeldamas rimtų abejonių dėl savo sprendimo objektyvumo, padarė BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatų pažeidimą. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant faktines bylos aplinkybes bei taikant įstatymus, įskaitant ir pirmosios instancijos teismo padarytas nuosprendžio surašymo klaidas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-425/2012, 2K-246/2014, 2K-533-942/2015). Atsižvelgdamas į išvardintą, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro skundą, remiasi pirmosios instancijos teismo posėdyje duotais kaltinamojo ir liudytojų parodymais, lygindamas juos ir su ikiteisminio tyrimo metu šių asmenų duotais parodymais.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išteisintasis R. U. parodė, kad jam yra priskirta urėdijos tarnybinė mašina Toyota Kimba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Į tą automobilį yra įmontuota GPS įranga. Ta įranga rodo, kur jis konkrečią dieną važiuoja ta mašina. Jis gali atkurti minučių, sekundžių tikslumu, kur jis tą dieną tuo automobiliu važiavo. Ta medžiaga yra prieinama urėdijai ir jam, ir generalinei urėdijai, dėl to jis meluoti negali. Tą dieną buvo paskirta B. M. ir G. P. važiuoti išvežioti daigus. S. Ž. pasiliko raštinėje daryti ataskaitą. Jis su juo darė ataskaitą iki 8.57 val. Gavo pranešimą, kad atvažiuoja valstybinė miškų tarnyba, kad bus tikrinami miško sandėliai. 9.03 val. atvažiavo į 40 kvartalą. 9.10 val. išėjo ant kelio ir susidūrė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ miškovežiu. Jie pasišnekėjo, kodėl jie atsisakė vežti medieną, nors buvo sutarta iš ryto. 9.15 val. privažiuoja sodintojai susirinkę daigus: B. M. ir G. P.. Kai jie sustojo, ant kelio vairuotojas E. T. taisėsi mašiną. E. T. mašinoje buvo 6 metrų pušies rąstai. Jis buvo prie mašinos. Jie stovėjo ir laukė. 9.31 val. E. T. išvažiuoja ir sodintojai prasikeičia. Jie taip ir sakė, kad jie stovėjo apie 15-10 min. Jie stovėjo ir matė, kaip taisėsi mašiną. Pagal GPS jis išvažiavo iš miško ir sustojo prie sankryžos, prie sausuolių. Galus susirašė, nes šviežiai buvo mediena ištraukta, kad nereikėtų dar kartą rašytis. Iš 40 kvartalo išvažiavo 9.37 val., į girininkijos kiemą atvažiavo 9.45 val. Pasiėmė pavaduotoją Ž. S., su juo nuvyko į servisą Katyčiuose 10.11 val., mašiną aprodė iki 11. 30 val., kartu su Ž. S. apžiūrėjo limuziną ir važiavo į girininkiją. Atgal grįžo jau su jo mašina. Grįžtant jam paskambino traktorininkas, kuris nurodė, kad jo laukia. Jis, girininkijoje palikęs pavaduotoją, atvažiavo į 40 kvartalą ir 11.30 val. išrašė traktorininkui dokumentą, kuris pasikrovė sausuolius nuvežti „(duomenys neskelbtini)“. Yra nurodyta, kad susikrovė pjautinius pušies smulkius, 3 vnt. 3 metrų ilgio ir 2 vnt. 4 metrų ilgio. Pakrovęs medieną, visą dieną jis sėdėjo su Ž. S. raštinėje ir darė ataskaitą. Turi 40 kvartalo priėmimo taškavimo lapus, buvo spec. užsakymas, tiek 40, tiek 41 kvartale 6 metrų rąstų pušies nebuvo. 41 kvartale buvo tik 6 metrų eglės rąstų. Buvo spec. užsakymas. Jam buvo pasakyta negaminti 6 metrų. Iš einamųjų gaminti tik 4,8. Todėl jam sako, kad imta iš 41, nes matyt vyrai pamatė, kad sandėlyje per tas dienas nėra 6 metrų rąstų ir pradėjo galvoti, kad jis išvežė iš 41. Jis tą dieną 41 kvartale iš viso nebuvo, visi duomenys GPS medienos priėmimo taškavimo lapuose tiek 41, tiek 40 kvartalo. Medienos priėmimo taškavimo lapus daro su pavaduotoju, su eiguliais, nėra 6 metrų pušies, eglių rąstų. 41 kvartalas buvo užpajamuotas vasario 28 dieną, kadangi šį kvartalą jie priėmė tą dieną. Tada buvo baigta gamyba. Po 41 kvartalo buvo pereita gaminti į 40 kvartalą. Kovo 1 d. yra užpajamuota sandėliuose mediena, turi tokias ataskaitas. Jis daro technologinę kortelę visai gamybai ir nurodo, kur bus mediena traukiama ir sandėliuojama. 22 kubų negali būti klaida, tokiam kiekiui negalima suklysti. Jis veda tuos likučius ir juos seka. Už finansinę ir ūkinę veiklą praktiškai visuomet atsako girininkas. Kovo 27 d. jeigu jie būtų tą sandėlį nusipaveikslavę, susimatavę, tikrai nekiltų klausimų. Miške nebuvo gaminami tokie rąstai, buvo spec. užsakymas gaminti 4,8 m. rąstus. B. M. ir G. P. yra pradirbę daug metų, ir jie negali maišyti kvartalų. Sklypus gal, bet ne kvartalus. Kvartalus atskiria 6 metrų juostos. Šiuo atveju yra kelias. Keliu važiuojant vienoje pusėje yra 40 kvartalas, kitoje pusėje 57 kvartalas, vienoje kelio pusėje yra 41 kvartalas, o kitoje kelio pusėje 58 kvartalas. Tarp tų 40 ir 41 kvartalo sandėlių yra apie 400 m atstumas. 41 sandėlyje 6 m pušies rąstų nebuvo, buvo tik eglės rąstai. Jeigu yra staigus poreikis vežti medieną, siunčia mašinas, tai realizuoja iš sandėlių, tokiu atveju grįžęs įveda į kompiuterį ir iš karto apskaitoje matosi, ką realizavo tą dieną, niekada nerealizuoja nesuderinęs su urėdija (t. 2, b. l. 64-66).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išteisintasis S. P. parodė, jog tą dieną sustojo pasikalbėti su R. U., pasakyti, kad tą dieną neveš medžių todėl, kad nuvežė medieną į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Medžius turėjo išsikrauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir po to vežti iš R. U.. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos nepriėmė, pakeliui važiuodami pasiskambino R. U. ir pasakė, kad neatvažiuos. Sustojo prie miško pasitaisyti rąstų. Sutiko R. U., pasikalbėjo, tą dieną buvo jo gimtadienis. Pasakė, kad nespės sugrįžti. Dar R. U. paklausė, gal vėliau atvažiuos, jis patikino, kad ne. Pasikalbėjo apie 10 min., parūkė, vairuotojas pasitaisė rąstus. Truko gal apie 10 min., ir jie pajudėjo toliau. Tuos pušies rąstus jie 26 dieną pasikrovė savo sandėlyje Doviluose. Iš urėdijos tuos rąstus buvo gavę (gal iš Kretingos), pagrinde iš urėdijų veža rąstus. Buvo Tauragėje sutarę, kad nupirks, manė, jog Tauragėje išsikraus, o Pagėgiai yra netoli. Į (duomenys neskelbtini) galvojo nuvažiuos tušti, pasikrauti ir važiuoti toliau. Būtų vežę į Kretingą. Iš Dovilų išvažiavo ryte, apie 6 val. 8 val. turėjo būti Tauragėje. Buvo prieš 8, dar laukė, nes tik nuo 8 val. įleidžia į teritoriją. Išvažiavo anksčiau. Buvo normaliai pasikrovę, vežė virš 30 kubų. Kai apžiūrėjo, pamatė kelis kreivus rąstus ir nepriėmė. Pasiskambino į kitą lentpjūvę, ir išvažiavo į Gargždus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ moka pinigus iš karto, o tie, kur nuvežė už Kretingos, pinigus sumoka per mėnesį. Pirmenybę suteikia toms įmonėms, kurios moka pinigus iš karto. Su R. U. susitiko po 9 val., apie 9.30 val. jau buvo pajudėję iš miško. 2015-03-27 prieš juos stovėjo miške mašina. Tie žmonės galėjo juos sustabdyti, iškviesti policiją. Buvo didesnis atstumas, nei jie nurodė, iš tokio atstumo nesimatytų. Jokie veiksmai iš jų pusės nebuvo atlikti. 2015-03-27 pagal miškovežio pakrovimą dar buvo galima pakrauti medienos. Medienos gali vežti 37 - 40 kubų. Buvo galimybė krauti, bet jie nieko nekrovė, savo rąstus pasitaisė ir viskas. Diena buvo drėgna ir buvo praslydę 2 rąstai, jis vairuotojui pasakė, kad jiems reikia kur nors sustoti ir pasitaisyti tuos 2 rąstus, kad jie neišslystų, neužkristų ant mašinos. Jie iškėlė tuos rąstus ir vėl įkėlė, kitu atveju nebūtų pasitaisę tų rąstų. Kai susitiko R. U., jis buvo su valdiška mašina – džipu su priekaba (t. 2, b. l. 66-68).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išteisintasis E. T. parodė, kad kaltu neprisipažįsta, medienos iš sandėlio nekrovė. Prieš 2015-03-27 pasikrovė medieną ir sekančią dieną medieną turėjo vežti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ rąstų nepriėmė. Važiavo su automobiliu Scania. Doviluose pasikrovė medienos, užsipildė prekių gabenimo važtaraštį, užrašė maršrutą, laiką. Kai atvažiuoja į vietą, viską suderina, jeigu viskas tinka, tada direktorius į el. paštą persiunčia sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ medienos nepriėmė. Ryte pildė kelionės dokumentus, neatsimena, kokį laiką užrašė. Vežė pušies rąstus 6 metrų, važiavo maršrutu Dovilai-Kvėdarna-Šilalė-Tauragė. Grįžo per (duomenys neskelbtini) maršrutu Pagėgiai-Degučiai-Gargždai. Nuo (duomenys neskelbtini) išsuko į mišką, kad Šilutėje nepakliūti Transporto inspekcijai. Yra asfaltuotas kelias per Katyčius, tačiau tuo keliu nevažiavo, nes gali stovėti muitinė, transporto policija. Iš miško išvažiavo į kelią, kuris eina į (duomenys neskelbtini). Iš miško važiavo maršrutu Katyčiai-Degučiai-Ž.Naumiestis-Gardamas-Švėkšna-Gargždai. Ten nebijojo važiuoti, nes savas kampas. Nuvažiuojant važiavo autostrada, nes buvo tamsu, rytas. Su R. U. susitiko apie 9.30 val. Negalėjo būti 11 val., nes išvažiavo apie 8 val. iš Tauragės, o iki tos vietos važiuojama apie 1 val. Važtaraščio neišsaugojo. Jis nemato, kaip iš priekabos rąstai iščiuožia, gali kas nors iš galo važiuojantis pasakyti – šiuo atveju S. P. pasakė. Asmenys, kurie buvo sustoję, galėjo juos sustabdyti, nes jie visas turėjo teises, tačiau tai neįvyko. Ne vieną kartą buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra galimybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ medieną parduoti be dokumentų (t. 2, b. l. 68-69).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, kad dirba VĮ (duomenys neskelbtini) urėdijoje miškų urėdu. Jiems priklauso ir (duomenys neskelbtini) girininkija. Gavo skambutį, kad lygtai buvo kraunama mediena ir nėra dokumentų. Buvo mėnesio galas, todėl buvo lengva viską sutikrinti. Atvažiavo su komisija, paėmė važtaraščius, surašė aktą, kas yra surašyta ir kas nėra surašyta. Dokumentas tai įmonei nebuvo išrašytas. Pranešimą gavo kovo 27 dieną, pirmadienį. Atvažiavo kovo 30 d. Neradę dokumento paprašė, kad parašytų pasiaiškinimą, jį parašius kreipėsi į policiją. Pagrobtos medienos kiekis buvo nustatytas, į mašiną telpa tiek, kiek telpa. Gali krauti daugiau, ar mažiau krauti. Liudytojų teigimu, buvo pakrauta pilna mašina. Ta vieta, iš kurios buvo pagrobti rąstai, yra nuo asfalto panašiai pusantro kilometro. Nuo asfalto yra keliukas įvažiuoti į mišką. Pagal kelią vyko kirtimai. Yra traukiama mediena, vyksta gamyba. Tuo tarpu niekas nepriima. Traukiant medieną, labai lengva nuvežti į šoną. Niekas negali pasakyti, kiek jos buvo, kiek jos yra. Medieną ištraukia iš miško ir tiesiai deda į mašiną. Jeigu ta mediena būtų nepagrobta, ji būtų priiminėjama. Priėmimą tvarko, pildo priėmimo aktą girininkas, girininko pavaduotojas, dalyvauja eigulys, tuomet užpajamuojama. Tačiau ta mediena dar nebuvo užpajamuota, ji buvo tik traukiama tuo metu. Jeigu vyksta vežimas, išrašomas dokumentas, tada mediena tampa priimta arba mėnesio gale priimama. Jeigu mediena traukimo metu buvo iš sandėlio ištraukta, išvežta, tokių dokumentų jis neturi ir pateikti negali. Liudytojai matė, kaip krovė medieną į mašiną, kreipdamasis į policiją turėjo duomenis, koks žmogus telefonu pranešė, bet policijai nurodė, kad buvo anoniminis skambutis. Kai viską išsiaiškino, tada atskleidė, kas skambino. Pats įvykio nematė, rėmėsi liudytojų parodymais, kurie matė, kaip krovė medieną. Už tą sandėlį atsakingas girininkas R. U.. Po įvykio nebuvo fiksuojami kelmai, nebuvo fotografuojama. Sklypas 8 ha ir atrasti 22 kubus galimybės faktiškai nėra, kadangi paklaida pagal miškotvarką gali būti 10 proc. (t. 2, b. l. 42).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas G. P. parodė, dirbo VĮ (duomenys neskelbtini) urėdijoje (duomenys neskelbtini) girininkijos eiguliu, 2015-03-27 daigus išvežiojo po mišką. Važiuojant pro 40 kvartalą nėjo pravažiuoti, kadangi krovė medieną. Sustojo, palaukė apie 10 min., po to pravažiavo miškovežis ir jie toliau nuvažiavo. Su jais važiavo B. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkas. Važiuodami mišku ties 40, 41 kvartalais pamatė, kad stovi miškovežis ir kraunasi medieną. Buvo girininkas R. U.. Jis buvo su savo asmeniniu automobiliu „Nissan“. Jis buvo ne su tarnybiniu automobiliu, o su savo asmeniniu automobiliu. Kito automobilio nesimatė. Pamatė tiktai tuo metu, kai pravažiavo pro juos, kai jie prasilenkė. Buvo sidabrinės spalvos automobilis „Volvo“, miškovežio vairuotojas krovė ant žemės esančią medieną (pušies rąstus) į mašiną. Vyko kirtimai, mediena buvo sudėta į rietuves. Neįsidėmėjo, kiek buvo sudėta į rietuvę. Buvo privežta medienos visokių rūšių. Negali pasakyti, kiek liko ten tos medienos, tik matė faktą, kad ėmė nuo apačios ir dėjo į mašiną. Tai yra iš tos krūvos ėmė ir krovė į miškovežį. Buvo išvilkta mediena iš miško. Neišsikrovė, o krovė į miškovežį. Kai jie atvažiavo, kiek buvo prikrauta medienos neatkreipė dėmesio, nes mašina priekiu stovėjo. Rąstai buvo po 6 metrus. Tas kelias veda nuo asfalto gilyn į mišką. Tuo keliu galima išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). R. U. nuėjo į savo mašiną. Kai jie pravažiavo, jis sėdėjo savo mašinoje, jis su R. U. nekalbėjo. Pasakė pavaduotojui Ž. S. faktą, kad krovėsi. Nutarė pažiūrėti, ar yra važtaraštis. Girininkas R. U. yra jo tiesioginis viršininkas. Pastebėjo medienos krovimą apie 10 val. Jie sustojo nuo automobilio „Scania“ panašiai apie 100 metrų. Iki šimto metrų atstumu, ne daugiau. Mediena sudėta buvo priešingoje pusėje 57 kvartale, o mediena buvo iš 40 kvartalo. Mediena buvo imama iš 57 kvartalo esančio sandėlio, kadangi buvo priešingoje kelio pusėje. Mediena buvo traukiama iš 40 kvartalo, ją traukė D. K. (t. 2, b. l. 42-43).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas B. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) girininkijos eiguliu. Jie važiavo ir matė, kad krovė medieną į miškovežį „Scania“. Mašina priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu buvo apie 10-11 val. Su juo važiavo G. P., rangovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Jie pro miškovežį negalėjo pravažiuoti, jis stovėjo vidury kelio. Iki miškovežio jie sustojo 50 - 60 metrų atstumu. Matė, kad stovėjo girininkas prie miškovežio. Neprisimena, su kokiu automobiliu buvo girininkas, ar su nuosavu automobiliu, ar su tarnybiniu automobiliu. Kategoriškai teigia, kad miškovežis krovė medieną, bet jos neiškrovė. Jie stovėjo dešinėje pusėje. Į miškovežį telpa panašiai 25 kubai medienos. 22 kubai medienos galėjo būti tame miškovežyje, nustatė iš akies. Vienoje kelio pusėje yra 40 kvartalas. Kirtimas vyko 40 kvartale. Rąstai buvo sudėti priešingoje kelio pusėje 57 kvartale. Iš 40 kvartalo krovė. 40 kvartale vyko traukimas, dirbo D. K.. Kitoje kelio pusėje buvo sudėti. Jie laukė 10-15 minučių, matyt į pabaigą buvo krovimas, turbūt negalėjo tuščias sunkvežimis atvažiuoti (t. 2, b. l. 43-44).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vežioja užsakymus, sodinukus. 2015 m. kovo 27 d. vežiojo sodinukus. Važiuojant pamatė stovint krovininę mašiną, kuri krovėsi rąstus, jiems nėjo pravažiuoti, todėl apie 10 min. stovėjo. Laukė, kol jiems atlaisvins kelią mašina, kuri krovėsi rąstus. Kai ji pasikrovusi pasitraukė, jie pravažiavo. Kas mašinoje buvo, nematė, matė, jog buvo girininkas R. U., tačiau nepastebėjo, su kokiu automobiliu jis buvo. Jis važinėja ir su savo mašina, ir su valdiška. Kai atvažiavo, jau buvo pakrauta į mašiną medienos, kiek metrais buvo pakrauta, pasakyti negali. Jeigu taisytų medieną, tai ant to paties štabelio nedėtų. Iš to štabelio, kur buvo ištraukta mediena, iš ten ir krovė. Krovė medieną į mašiną. Anksčiau iki to įvykio to miškovežio nebuvo matęs (t. 2, b. l. 44).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. R. parodė, kad 2015-03-27 vežė medelių sodinukus, važiuojant keliu pamatė, kad į sunkvežimį krauna medieną. Palaukė apie 10 min. Prie sunkvežimio buvo R. U.. Su jais kartu dar važiavo M. V.. Sustojo, nes negalėjo pravažiuoti – miškovežis stovėjo ant kelio. Medieną krovė į miškovežį. Rąstus ėmė iš krūvos, kuri buvo šalia kelio. Tikrai krovėsi medieną. Jie palaukė, kol pasikrovė, atlaisvino kelią, tada jie nuvažiavo toliau. Kai jie atvažiavo, dar nepilnas buvo miškovežis, tačiau nuvažiuojant jis buvo pilnas pakrautas medienos. Pietūs pas juos 12 val., jis tiksliai to laiko nežino, viskas vyko apie pietus. Jie dar nebuvo atlikę jokių darbų, vežė medelius sodinimui. Jam atrodo, kad dar liko krūvoje rąstų, iš kurios krovė į miškovežį. Mano, kad buvo 6 metrų ilgio rąstai. Buvo trise, kai rašė paaiškinimus, nenusirašinėjo, tačiau nežino, kodėl vienodi paaiškinimai. Niekas nediktavo, kaip rašyti paaiškinimą. Jis matė, kaip rašė kiti, taip rašė ir jis. Iš 3 kaltinamųjų pažįsta tik R. U.. Krovė medieną iš krūvos, kiek krūmų buvo iškirsta, ir ar daugiau buvo krūmų, nežino. Kiek pakrovė rąstų į miškovežį, neskaičiavo. Truko panašiai 10-15 min. Tą dieną iki to įvykio to miškovežio jis nematė, jis nesitaisė medienos, o ją tikrai krovė. Nematė, kad iškrautų medieną iš miškovežio. Be automobilio „Scania“, daugiau automobilių nematė, jie atvažiavo viena mašina. Daigus vežė su viena mašina, be jų dviejų mašinų ir miškovežio „Scania“, daugiau mašinų nematė (t. 2, b. l. 44-45).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas Ž. S. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) girininkijos girininko pavaduotoju, žino, kad 2015-03-27 vyko krovimas, ir kad tą dieną nebuvo išrašytas važtaraštis. Jam pranešė eigulys G. P.. Apie tai urėdui pranešė kovo 30 d., pirmadienį. Negalėjo pranešti 27 dieną, nes nebuvo įsitikinęs, ar yra išrašytas važtaraštis, o pranešė tuomet, kai buvo įsitikinęs, kad nėra važtaraščio. Jam apie įvykį papasakojo G. P.. Kai atvažiuoja automobilis, kraunami rąstai matuojami. Po to užpildomas važtaraštis. Vienas egzempliorius važtaraščio lieka pirkėjui, kitas lieka girininkijoje, trečias urėdijoje. Rąstai buvo kraunami iš einamojo kirtimo, 40-41 kvartalai. Buvo kertama mediena, pušiniai rąstai buvo sukrauti į rietuves pagal kelią. Ištraukiama mediena ir kai ji sandėliuojama, yra vykdoma apskaita. Traukimo metu rąstai neskaičiuojami, nebent pats rangovas skaičiuoja. Rangovas yra tas, kuris ištraukia medieną. Tuo metu medienos kiekis nebuvo apskaičiuotas. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie turėjo sudarytą sutartį. Pagal sutartį jie laikas nuo laiko tą medieną veždavo. Jie nebuvo naujokai, ar netikėtai iš kažkur atsiradęs miškovežis. Tuo metu su girininku R. U. nebuvo nesutarimų. Eigulys pranešė, kad buvo pakrauta apie 20 kubų medienos. Kadangi krovimo metu buvo pats girininkas, eiguliui nebuvo priežasties tikrinti dokumentus. Jeigu būtų įsitikinęs, kad vyksta vagystė, galėjo sustabdyti ir patikrinti dokumentus. Tą dieną jis pats dirbo raštinėje, pildė važtaraščių registracijos žurnalą, dokumentus. Kirtimą vykdė rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, traukimą vykdė D. K., gyvenantis Pagėgiuose. Ar toje įvykio vietoje buvo atliekama revizija, apžiūra, fiksavimas, jis nežino. Jeigu kertama neapskaityta mediena, jeigu dingtų kažkur dalis medienos, pagal biržos taksavimo lapus, kur yra surašyta mediena mano, kad galima nustatyti konkretų kiekį, kiek tos medienos dingo, matuojant kelmus (t. 2, b. l. 45).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas V. N. parodė, kad turi nuosavą verslą – lentpjūvę. Yra buvęs toks incidentas, kada jie buvo atsivežę rąstus ir jie jų nepriėmė, tai yra dažnas dalykas. Nepriėmė, nes netiko kokybė. Pardavėjai atsiveža ir „nori prakišti“, tačiau jie nepriima. Atvažiavo, jeigu netiko kokybė, jie išsiuntė ir viskas, jis taip tyrėjai ir paaiškino. Dalį medienos paruošdavo savo ir 10 - 15 proc. veža privatūs asmenys. Visi gali vežti, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasiskambina ir atveža. Jeigu atitinka kokybę, tai ji priimama, jei ne - nepriimama. Dar gali būti, kad atvežė ne tai, ko jiems reikėjo. Jeigu paskambina ir siūlo priimti, tai jie paklausia, ką jie turi. Nurodo, kad turi spygliuočių, lapuočių medienos rąstų. Pasako, kad turi atitikti standartus, kad turi atitikti kokybę. Yra nustatyti urėdijų standartai. Jeigu atveža medieną, o jiems netinka, pasako, kad apsisuktų ir važiuotų lauk. Jeigu atveža pušinių rąstų, tai jie turi atitikti standartus, turi būti tiesūs, negali būti suskilę, pajuodavę. Visi žino standartus, tik kiti nori paprasčiausiai „iškišti“. Firmos veždamos rizikuoja, jei jie nepriima, tai pardavėjai nuveža kitur ir priduoda. Ar tai buvo tiksliai 2015-03-27, jis pasakyti negali, nes jie neregistruoja. Tyrėja jam nesakė datos. Atvežtą medieną pagrinde apžiūri jis pats. Išvarymas iš kiemo vyksta labai paprastai: pažiūri, neatitinka kokybė ir pasakai, kad netinka kokybė ir atsisveikini. Būna labai daug tokių, kurie išvažiuoja iš kiemo, juos jam sunku atsiminti. Kiek buvo maždaug įkrauta medienos, jis pasakyti negali, nes rąstai labai skiriasi dideliu kiekiu. Jeigu ploni rąstai gali būti 10 kubų, o jeigu bus gražūs, dideli gali būti 18 kubų. Kokie rąstai buvo neatsimena, negali pasakyti. Mano, kad buvo tik tas vienas atvejis, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriimtų rąstų. Jeigu žmogus neturi dokumentų, tai nei kalbos nėra apie medienos priėmimą. Jeigu be dokumentų atvažiuos, tai nei kalbos nebus. Turėjo būti su dokumentais (t. 2, b. l. 45-46).

Analizuojant išvardytus parodymus matyti, jog betarpiškai įvykį, kuomet (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) sav. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantis miškovežis ,,Scania“ su manipuliatoriumi buvo įvažiavęs į mišką prie 40 ir 41 miško kvartalų, matė liudytojai G. P., B. M., D. K. ir R. R.. Tuo metu įvykio vietoje taip pat buvo ir byloje kaltinti asmenys: girininkas R. U., miškovežio vairuotojas E. T. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas S. P.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2015 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) sav., netoli miško 40 ir 41 kvartalo, stovėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantis miškovežis, į kurį manipuliatoriumi buvo kraunami 6 metrų ilgio pušiniai rąstai, šias aplinkybes patvirtina tiek liudytojai, tiek ir išteisintieji asmenys. Tačiau byloje nesutariama dėl esminės aplinkybės – ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ miškovežis minėtus rąstus atsivežė, ir sustojęs toje vietoje tik bandė juos perkrauti ir pasitaisyti, kad neišslystų (tokią įvykio versiją nurodo visi trys išteisintieji), ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ miškovežis atvažiavo tuščias, ir į jį sukrauti rąstai buvo paimti iš miško sandėlio, taip juos pagrobiant ir padarant VĮ (duomenys neskelbtini) urėdijai turtinę žalą. Sistemiškai vertinant apklaustų asmenų parodymuose nurodomas aplinkybes, jas lyginant su kita byloje esančia medžiaga matyti, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog mediena 2015-03-27 buvo pagrobta iš sandėlio kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Visų pirma pastebėtina, jog nei vienas iš byloje esančių liudytojų, kurie važiavo sodinti sodinukus ir miško keliuke susitiko su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ miškovežiu nenurodė, kad šis miškovežis būtų atvažiavęs į mišką būdamas tuščias: G. P. nurodė, jog jis tik matė faktą, kad ėmė nuo apačios ir dėjo į mašiną, kai jie atvažiavo, kiek buvo prikrauta medienos neatkreipė dėmesio, nes mašina priekiu stovėjo (t. 2, b. l. 42-43); B. M. nurodė, kad sutikę prieš akis kliūtį, jie laukė 10-15 minučių, jo manymu krovimas ėjo į pabaigą, ir tik galėjo spėti, kad miškovežis turbūt negalėjo tuščias atvažiuoti (t. 2, b. l. 43-44); D. K. nurodė, kad kai atvažiavo, jau buvo pakrauta į mašiną medienos, kiek metrais buvo pakrauta, jis negalėjo pasakyti, ir spėjo, jog tuo atveju jeigu taisytų medieną, tai ant to paties štabelio nedėtų (t. 2, b. l. 44); R. R. nurodė, kad jiems privažiavus, medieną krovė į miškovežį, rąstus ėmė iš krūvos, kuri buvo šalia kelio, pažymėjo, kad tuomet, kai jie atvažiavo, miškovežis dar nepilnas buvo, tačiau nuvažiuojant jis buvo pilnas pakrautas medienos (t. 2, b. l. 44-45). Iš išvardyto matyti, jog visi liudytojai, kurių parodymai iš esmės yra vieninteliai išteisintus asmenis kaltinantys duomenys, nurodo tik matę, kaip mediena kraunama į miškovežį, tačiau ši aplinkybė niekaip nepaneigia išteisintųjų pateikiamos versijos, jog į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ miškovežį buvo kraunama mediena, kuri prieš tai buvo iškrauta, siekiant pataisyti miškovežiu vežamos rąstų rietuvės viduryje nuslydusius rastus. Akivaizdu, jog liudytojams nemačius išteisintųjų asmenų nurodytos aplinkybės, jog iš pradžių iš miškovežio dalis rąstų buvo iškrauti siekiant juos pataisyti, nes šlapi rastai buvo paslydę, ir liudytojams atvažiavus jau įpusėjus procesui, kai rąstai turėjo būti tvarkingai sudedami atgal į miškovežį, jie galėjo sąžiningai suklysti, jog kraunama mediena priklauso VĮ (duomenys neskelbtini) urėdijai.

Šiame kontekste pastebėtina, jog byloje surinktais įrodymais nepaneigta išteisintojo R. U. versija apie įsisenėjusią konfliktinę situaciją tarp (duomenys neskelbtini) girininkijos girininko R. U. ir kitų girininkijos darbuotojų dėl skirtingų šių asmenų politinių požiūrių bei partinės priklausomybės, kas taip pat kelia abejonę dėl liudytojų parodymų patikimumo. Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu R. U. nurodė, kad su G. P. konfliktuoja ilgą laiką, šis asmuo jį nuolatos skundžia valdžiai dėl įvairių dalykų, kad jis vagia medieną, G. P. jis nepatinka kaip vadovas, dėl to yra nuolatos šmeižiamas ir apkalbinėjamas (t. 1, b. l. 94). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu R. U. nurodė, kad jis yra apkalbamas dėl to, kad 2004 metais nestojo į vieną politinę partiją, ir tas šleifas dabar persekioja tiek jį, tiek ir jo šeimą (t. 2, b. l. 65). Aplinkybes, jog jo pavaduotojas, eigulys ir urėdas priklausė tai pačiai partijai, ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl ko jis yra kaltinamas, R. U. nurodė ir savo baigiamojoje kalboje metu apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 167). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog aplinkybės, kad buvo konfliktuojama su R. U., duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdyje neneigė ir liudytojas R. U. pavaduotojas Ž. S. (t. 2, b. l. 45). Abejonę dėl liudytojų nurodomų jiems žinomų bylos aplinkybių subjektyvios interpretacijos R. U. nenaudai didina ir tai, jog 2015-03-27 neva įvykus vagystei ir apie ją tą pačią dieną sužinojus VĮ (duomenys neskelbtini) urėdijos miškų urėdui liudytojui V. B., jis jokių veiksmų nesiėmė, policijai pranešė tik po 4 dienų (t. 1, b. l. 6), pranešime nurodė, kad gavo anoniminį pranešimą, nors iš tiesų nurodė žinojęs, kad jam pranešė girininko pavaduotojas Ž. S.. Aukščiau aptartos aplinkybės, keliančios pagrįstą abejonę darbiniais (ir galimai partiniais) subordinaciniais santykiais susijusių liudytojų parodymų prieš jų kolegą R. U. patikimumu, įpareigoja teismą šių liudytojų parodymus patikrinti itin kruopščiai ir leidžia jais remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs byloje esantys duomenys.

Abejones, ar į miškovežį krauti rąstai buvo ką tik ištraukti iš miško kvartale besidarbuojančio liudytojo D. K. ir buvo urėdijos nuosavybė, o ne atsivežti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ miškovežiu, galėjo išsklaidyti VĮ (duomenys neskelbtini) urėdijoje atlikta inventorizacija, kurios metu būtų nustatyta, ar po 2015-03-27 įvykio lauko sandėlyje prie 40 ir 41 miško kvartalo trūko medienos, tačiau byloje nėra nustatytas minėtos medienos trūkumas VĮ (duomenys neskelbtini) urėdijos apskaitoje. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog medienos kiekis patenka į kirtimo metu susidarančią paklaidą ir neįmanoma nustatyti pagrobtos medienos kiekio, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju nebuvo nustatytas ne tik medienos trūkumas urėdijoje, tačiau nerasta ir neišimta neva pagrobta mediena. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai dėl paklaidos neįmanoma nustatyti pagrobto turto apimties pagal likusį nepagrobtą turtą (smulkaus kiekio (lyginant su turto visuma) grūdų, medienos, kuro vagystės), ypatingą reikšmę įgauna skubi įvykio vietos apžiūra ir pagrobtosios turto dalies radimas, šio turto palyginimas su likusiu nepagrobtu turtu, taip nustatant, ar nukentėjusiojo turtas iš tiesų buvo pagrobtas. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, galimai pagrobto turto neieškota, o įvykio vieta apžiūrėta tik po 4 mėnesių – 2015-07-23 (t. 1, b. l. 10-14), kuomet jau nebuvo galimybės nustatyti, ar iš sandėlio rietuvės yra neseniai paimtų rąstų, ar sandėlyje apskritai yra tokių rąstų, kokius grobiant nurodo matę liudytojai. Paminėtina, jog (duomenys neskelbtini) girininkijos girininko pavaduotoju dirbęs liudytojas Ž. S. nurodė, jog jeigu kertama neapskaityta mediena ir jeigu dingtų kažkur dalis medienos, pagal biržos taksavimo lapus, kur yra surašyta mediena, galima nustatyti konkretų kiekį, kiek tos medienos dingo, matuojant kelmus (t. 2, b. l. 45), taigi laiku atliekant tyrimo veiksmus, buvo galima nustatyti, koks kiekis medienos buvo pagrobtas, ir ar apskritai ji buvo pavogta. Pažymėtina, jog būtent ikiteisminio tyrimo pareigūnams BPK 172 str. 2 d. 1 p. numato pareigą atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos. BPK 170 str. 2 d. įtvirtinta, jog kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas. Kaip jau minėta, pareiga įrodinėti baudžiamojoje byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams, kurie privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Todėl akivaizdu, jog šiuo atveju būtent prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant nustatyti pagrobtą turtą ir jo kiekį, tačiau to nepadarė, ir byloje egzistuojančių abejonių nepašalino. Tokiu atveju, kai pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra prieštaringi, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, ir yra išnaudotos visos galimybės pašalinti abejones dėl kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis turi būti išteisintas (kasacinė nutartis 2K-440-976/2015).

Atkreiptinas dėmesys, jog duodamas parodymus buvęs (duomenys neskelbtini) girininkijos girininko pavaduotojas liudytojas Ž. S. taip pat parodė, kad ištraukiama mediena ir tuomet ją sandėliuojant yra vykdoma apskaita, traukimo metu rąstai neskaičiuojami, todėl tuo metu medienos kiekis nebuvo apskaičiuotas. Duodamas parodymus VĮ (duomenys neskelbtini) urėdijos miškų urėdas liudytojas V. B. parodė, kad kai yra traukiama mediena, vyksta gamyba, medienos niekas nepriima, todėl traukiant medieną labai lengva nuvežti į šoną, ir niekas negali pasakyti kiek jos buvo, kiek jos yra. Po įvykio nebuvo fiksuojami kelmai, nebuvo fotografuojama, sklypas 8 ha ir atrasti 22 kubus galimybės faktiškai nėra, kadangi paklaida pagal miškotvarką gali būti 10 proc. (t. 2, b. l. 42). Akivaizdu, jog VĮ (duomenys neskelbtini) urėdijos miškų urėdas, tą pačią dieną gavęs pranešimą apie galimai įvykdytą vagystę ir dėl savo turimų specialiųjų žinių suprasdamas, kad net atlikus inventorizaciją faktiškai nustatyti medienos trūkumo nepavyks, nes iš miško tempiama mediena nebuvo apskaitoma, turėjo visas galimybes neatidėliotinai kreiptis į policiją, ko pasekoje būtų sulaikytas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ miškovežis arba patikrinta lentpjūvė, į kurią jie pristatė medieną, išimta galimai pagrobta mediena, ir tokiu būdu sudaryta galimybė nustatyti, ar miškovežiu iš miško išvežti rąstai atitinka minimuose miško kvartaluose esančius kelmus. Tačiau V. B. jokių skubių veiksmų nesiėmė, jis tik po 4 dienų nuo įvykio – 2016-04-01 pareiškimu kreipėsi į policiją dėl medienos pagrobimo (t. 1, b. l. 6), jame neatskleidė visų įvykio aplinkybių, nurodė, kad gavo anoniminį pranešimą apie nusikaltimą, nors pirmos instancijos teismo posėdyje pripažino, kad jam iš pat pradžių buvo žinoma skambinusio asmens tapatybė, tokiais savo sunkiai paaiškinamais veiksmais dar labiau apsunkindamas galimybę operatyviai surasti galimai pagrobtą medieną ir nustatyti, ar ji buvo pagrobta iš urėdijos miško sandėlio. Iš aptarto akivaizdu, jog nei ikiteisminio turto pareigūnams, nei galimai pagrobto turto savininko atstovams laiku nesiėmus visų galimų priemonių apskaityti galimai pagrobtą turtą, buvo nesurinkta ir šiuo metu byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, ar į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ miškovežį 2015-03-27 krauta mediena buvo grobiama iš urėdijos.

Abejonę, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ miškovežiu išvežta mediena buvo pakrauta iš miško sandėlio, didina ir byloje esančių duomenų prieštaringumas dėl medienos, kuri buvo kraunama į miškovežį, ir kuri buvo sandėliuojama minėtame lauko sandėlyje tapatumo, taip pat ir dėl vietos, iš kurios ji neva buvo grobiama. Liudytojai G. P., B. M., D. K. ir R. R. apklausiami pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad į miškovežį buvo kraunami 6 metrų ilgio pušų rąstai, mediena buvo iš 40 kvartalo, tačiau ji buvo sudėta priešingoje pusėje – 57 kvartale. Tuo tarpu minėti liudytojai apklausiami ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad mediena buvo grobiama iš 41 kvartalo. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju B. M. nurodė, kad jam buvo priskirtas 41 kvartalas prižiūrėjimui, todėl jis nustebo, kad jam nebuvo pranešta apie tai, kad iš 41 kvartalo bus kraunama mediena (t. 1, b. l. 77). Ši aplinkybė kelia pagrįstą abejonę, ar liudytojas, kaip ir kiti darbuotojai, ne vienus metus dirbę minėtame miške, visi kartu galėjo suklysti dėl pasikrovimo vietos, nurodydami vieną kvartalą ikiteisminio tyrimo metu, ir kitą teismo posėdyje. Kita vertus, toks šių liudytojų, ilgamečių miško darbuotojų, puikiai išmanančių minėtų miškų kvartalų išsidėstymą parodymų keitimas gali būti paaiškinamas išteisintojo R. U. nurodyta aplinkybe, jog liudytojai žinojo, kad 40 kvartale nėra 6 metrų rąstų, ir jie pradėjo spėlioti, kad paimti 41 kvartalo rąstai. Tai, jog buvo pagrobta mediena iš 41 kvartalo, nurodyta ir VĮ (duomenys neskelbtini) urėdijos miškų urėdo V. B. 2015-04-01 pareiškime bei 2015-04-02 pažymoje policijai dėl medienos pagrobimo išaiškinimo.

Pasisakydamas dėl medienos tipo R. U. nurodė, jog jam miške sutikus su S. P., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ miškovežis buvo pakrautas 6 metrų pušies rąstais. Aplinkybę, jog tą diena jie vežė 6 metrų pušies rąstus, taip pat nurodė ir S. P. bei E. T., šią aplinkybę tvirtino ir liudytojai G. P., B. M., D. K. ir R. R.. Tačiau pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustas miško ištraukėjas liudytojas D. K. parodė, jog jis R. U. paliepimu 2015-03-27 dirbo 40 kvartale, tą dieną ruošė medieną pagal specialų užsakymą – buvo ruošiama 4,8 m pušis ir eglė, bei 3,3 m beržas. 6 metrų ilgio pušies ir eglės nebuvo nei vieno rąsto (t. 2, b. l. 63-64). Šio liudytojo parodymai atitinka išteisintojo R. U. parodymus, kuriuose jis nurodė, kad nei 40, nei 41 kvartale 6 metrų rąstų pušies nebuvo, 40 kvartale buvo vykdomas spec. užsakymas, buvo gaminami 4,8 m rąstai. Tai, kad nei 40, nei 41 kvartale nebuvo 6 metrų ilgio pušies rąstų, matyti ir iš byloje esančių medienos kirtimo apskaitos dokumentų (t. 2, b. l. 59-62, 101-105). Prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojama, jog vagystės dieną 41 miško sandėlyje buvo 6 m pušies rąstų, ir tai neva patvirtina byloje esantys 2015-03-25, 2015-03-26 važtaraščiai, tačiau kaip matyti iš pirmos instancijos teismo posėdžio metu duotų išteisintojo D. U. parodymų, į šį sandėlį specialiai pardavimui galėjo būti suvežta mediena iš kitų kvartalų, be to, važtaraščiuose buvo nurodytas netinkamas medienos ilgis, t. y. kartais parašo kitokį ilgį, nei turi, kad sueitų galai. Kita vertus, teisme visi liudytojai nurodė, jog mediena buvo kraunama iš 40 kvartalo, todėl 41 ar kituose kvartaluose buvusi mediena ir jos parametrai nagrinėjamu atveju nėra svarbūs. Atkreiptinas dėmesys, jog ir VĮ (duomenys neskelbtini) urėdijos miškų urėdas liudytojas V. B. parodė, kad mediena galėjo būti pagrobta jos gamybos metu, nes ji nebuvo apskaityta. Iš bylos duomenų matyti, jog medienos gamyba ta dieną vyko tik 40 kvartale, 41 kvartale gamyba buvo užbaigta, visa mediena surašyta ir pradėta pardavinėti, todėl iš 41 kvartalo (kuriame, anot prokuroro, buvo 6 metrų pušies rąstų) dingus tokiam dideliam kiekiui – 22 kubiniams metrams medienos, šis trūkumas be jokios abejonės atsispindėtų padarius inventorizaciją. Apibendrinant išvardytą akivaizdu, kad liudytojai, matę kraunant medieną į miškovežį, davė nenuoseklius parodymus dėl vietos, iš kurios neva buvo kraunama pagrobta mediena, ikiteisminio tyrimo metu nurodė 41, o apklausiami teisme 40 kvartalą, be to, visi asmenys vieningai nurodė, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ miškovežis buvo pakrautas 6 m pušies rąstais, tačiau tiek tą dieną mišką traukęs D. K., tiek išteisintasis R. U. nurodė, kad 40 kvartale 6 metrų pušies nebuvo, be to, R. U. nurodė, jog tokio ilgio medienos nebuvo ir 41 kvartale (kuriame gamyba nevyko ir medienos trūkumas būtų lengvai pastebimas), šias aplinkybes dėl 40 ir 41 kvartaluose iškirstos medienos ir jos ilgių (kad nebuvo 6 m pušies rąstų) atitinka ir byloje pateikti dokumentai.

Nenuoseklūs ir kitų byloje esančių duomenų neatitinkantys yra ir neva medienos vagystės faktą mačiusių liudytojų parodymai dėl laiko, kuomet buvo vykdomas medienos pakrovimas į miškovežį, ir dėl transporto priemonės, su kuria buvo R. U.: apklausiamas pirmos instancijos teismo posėdžio metu liudytojas G. P. nurodė, kad pastebėjo medienos krovimą apie 10 val., girininkas R. U. buvo su asmeniniu automobiliu Nissan (ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė 10 val. ir automobilį Nissan); liudytojas B. M. nurodė, kad krovimo metu buvo apie 10-11 val., neatsimena girininko automobilio (ikiteisminio tyrimo metu nurodė 10 val., ir kad girininkas buvo su asmeniniu automobiliu); D. K. nurodė, kad laiko nepamena (ikiteisminio tyrimo metu nurodė 11 val.), girininko automobilio nepastebėjo; R. R. nurodė, jog krovimo metu buvo panašiai apie pietus, o pietūs 12 val. (ikiteisminio tyrimo metu nurodė 11 val.), be miškovežio, apskritai daugiau jokių mašinų nematė. Taigi nors visi liudytojai važiavo sodinti medelių ir buvo kartu, bei vienu metu pamatė miškovežį, stovintį miško keliuke, jie nurodė skirtingą laiką, kuomet tai įvyko, be to, nors liudytojai buvo kartu ir visi stebėjo krovos procesą, tik G. P. įsidėmėjo R. U. automobilį, B. M. jo neatsiminė, o D. K. ir R. R. apskritai nuosekliai teigė, jog daugiau jokių automobilių nematė.

Atsižvelgiant į tokius liudytojų parodymus, kyla pagrįsta abejonė, ar liudytojai, būdami pakankamai toli, jog dalis jų net nepastebėjo R. U. automobilio, iš tiesų galėjo tinkamai įvertinti, kokiu tikslu (pasitaisyti rąstus, ar juos pagrobti iš sandėlio) miške stovi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ miškovežis, ir kokie veiksmai atliekami jo manipuliatoriumi. Šiame kontekste pažymėtina, jog išteisintųjų parodymai dėl įvykio laiko ir R. U. automobilio, prieštaraudami liudytojų parodymams, tarpusavyje yra nuoseklūs. Išteisintasis R. U., duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu, savo judėjimą atsekdamas pagal darbo automobilyje įmontuoto GPS siųstuvo rodmenis nurodė, jog jis 9.03 val. atvažiavo į 40 kvartalą, 9.10 val. išėjo ant kelio ir susidūrė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ miškovežiu, 9.15 val. privažiuoja sodintojai susirinkę daigus B. M. ir G. P., 9.31 val. E. T. išvažiuoja ir sodintojai prasikeičia, 9.45 val. jis atvažiavo į girininkijos kiemą, pasiėmė pavaduotoją Ž. S. ir su juo 10.11 val. nuvyko į servisą, atgal grįžo su nuosavu automobiliu ir tik 11.30 val. grįžo į mišką. Tai, jog R. U. buvo su tarnybiniu automobiliu, ir jų susitikimas įvyko apie 9.30 val., duodami parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir išteisintieji E. T. ir S. P..

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors prokuroras apeliaciniame skunde akcentavo, kad E. T. ir S. P. apklausiami liudytojais ikiteisminio tyrimo metu nurodė vėlesnį jų pasimatymo su R. U. laiką, tačiau pažymėtina, kad BPK 80 str. 1 p. nustatyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti parodymus, taikant BPK 82 str. 3 d. numatytus liudijimo ypatumus. Iš ikiteisminio tyrimo 2015-05-28 S. P. (t. 1, b. l. 84-85) ir 2015-05-29 E. T. (t. 1, b. l. 86-87) liudytojų apklausos protokolų matyti, jog BPK 82 str. 3 d. nuostatos jiems nebuvo taikomos. Akivaizdu, jog šie asmenys neturėjo būti apklausiami kaip liudytojai dėl aplinkybių, susijusių su baudžiamojo įstatymo numatyta veika, kurios padarymu jie vėliau ir buvo apkaltinti. Remiantis išdėstytu, proceso metu tapusių kaltinamaisiais liudytojų apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys neatitinka BPK 20 str. 4 d. įrodymams keliamų reikalavimų, todėl šiuose parodymuose nurodytos aplinkybės, kurios skiriasi nuo aplinkybių, kurias pateikė asmenys apklausiami įtariamaisiais ar kaltinamaisiais, skirtingai nei nurodė prokuroras, negali būti vertinamos kaip prieštaringos, o šių asmenų parodymai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu kaip nenuoseklūs.

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas neįvertino to, kad R. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, skiriasi nuo tų, kuriuos jis davė pirmos instancijos teismo posėdyje – ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jo susitikimas su miškovežiu įvyko 11 val., tuo tarpu teisme nurodė 10 val., ir ši aplinkybė laikytina esmine, nes visi liudytojai nurodė, kad rąstai buvo kraunami apie vienuoliktą valandą. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog skirtingai nei teigia prokuroras, iš aukščiau aptartų liudytojų G. P., B. M., D. K. ir R. R. parodymų matyti, kad ir liudytojai skirtingomis proceso stadijomis nurodė skirtingą įvykio laiką nuo „prieš 10 val.“ iki „apie 12 val.“ Tuo pačiu pastebėtina, jog R. U. ikiteisminio tyrimo metu apklausimas įtariamuoju nurodė, kad jis 2015-03-27 iš ryto atvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką, ir nurodė, kad jam būnant miške, apie 11 val. pamatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ miškovežį (t. 1, b. l. 94), tačiau duodamas parodymus teismo posėdžio metu nurodė, kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu susimaišė, atėjo pas tyrėją nepasiruošęs klausimams, kurie jam buvo užduodami, nepasitikslino laiko, todėl ir nurodė vėlesnį laiką, tačiau pažymėjo, jog kaip rodo GPS duomenys, jis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ miškovežiu susitiko 9.10 val. – 9.31 val. (t. 2, b. l. 65). Akivaizdu, jog duodamas parodymus teisme apie 2015-03-27 dienos įvykius, R. U. pasiremdamas GPS signalo fiksavimo duomenimis, kurių, kaip matyti iš prokuroro baigiamosios kalbos apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (t. 2, b. l. 168), neneigia ir pats apeliantas, buvo tikslesnis ir konkrečiau (minučių tikslumu) nurodė laiką, kuomet jis susitiko su miškovežiu ir sodinti medelius važiavusiais darbininkais. Tuo pačiu pastebėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. U. nurodė, kad jis informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus dėl to, ar nematė transporto inspekcijos (nes jie gabeno viršsvorį), kas neleidžia paneigti, jog bandydamas slėpti savo suteiktą tokio pobūdžio pagalbą minėtiems asmenims, R. U. galėjo bandyti nurodyti kitą jų susitikimo laiką ir dėl šios priežasties.

Tuo būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad visų išteisintųjų parodymai yra iš esmės nuoseklūs, o kiti byloje surinkti įrodymai nepaneigia jų iškeltos versijos, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai įvykio dieną vežė medieną iš savo sandėlio į UAB „(duomenys neskelbtini)“ lentpjūvę Tauragėje, tačiau lentpjūvei atsisakius priimti atvežtus rąstus dėl netinkamos jų kokybės, jie nusprendė parduoti rąstus kitoje lentpjūvėje netoli Gargždų, o kuomet važiuojant atgal nuslydo vežami rąstai, buvo nusukta į mišką tam, jog būtų galima pataisyti nuslydusius rastus ir tęsti kelionę. Šiuos išteisintųjų parodymus patvirtina ir byloje esanti teritorijos nuomos sutartis (t. 1, b. l. 54-55), važtaraščiai (t. 1, b. l. 57, t. 2, b. l. 93-97), sąskaita faktūra (t. 1, b. l. 56) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius liudytojas V. N., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2015-03-27 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepirko medienos iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nes netiko medienos kokybė, dokumentų neturi, nes sutartys yra sudarytos tik su urėdijomis, o su privačiomis įmonėmis sutarčių neturi sudarinėję (t. 1, b. l. 90). Šias aplinkybes V. N. patvirtino ir apklausiamas pirmos instancijos teismo posėdžio metu, nurodęs jog 2015 m. kovo gale yra atsisakę pirkti medieną iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nes netenkino rąstų kokybė (t. 2, b. l. 45-46).

Byloje surinkti įrodymai neleidžia iki galo paneigti ir pakankamai realios prielaidos, jog pagrindinė miškovežio nusukimo iš pagrindinio asfaltuoto kelio į miško keliuką priežastis buvo ne medienos vagystė ir net ne siekis pasitaisyti vežamą krovinį, o siekis išvengti galimo transporto priemones kontroliuojančių institucijų patikrinimo dėl gabenamo viršsvorio ir dėl to gresiančios ženklios administracinės nuobaudos. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausiamas R. U. nurodė, kad su miškovežiu buvę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai jo paklausė, ar jis nematė atvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) policijos automobilio, ir pasakė, kad jie turi per didelį kiekį pasikrovę medienos, todėl bijo važiuoti. Jam sakė, kad jie kažkur vežė medieną ir jos nepriėmė, todėl grįžinėjo per (duomenys neskelbtini) ir vežė medieną kitur (b. l. 94). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustas S. P. nurodė, jog iš Dovilų važiavo per Šilalę, važiavo autostrada, tačiau grįžti per Šilalę negalėjo, nes bijojo transporto inspekcijos, apie kurią išgirdo per raciją. Vežė viršsvorį, apie 30 kubų rąstų, nors pagal svorį galėjo vežti tik 24 kubus (t. 2, b. l. 66- 67). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustas E. T. nurodė, kad važiavo maršrutu Dovilai-Kvėdarna-Šilalė-Tauragė. Grįžo per (duomenys neskelbtini) maršrutu Pagėgiai-Degučiai-Gargždai. Nuo (duomenys neskelbtini) išsuko į mišką, kad Šilutėje nepakliūti Transporto inspekcijai, nes vežė viršsvorį, apie 30 kubų rąstų. Yra asfaltuotas kelias per Katyčius, tačiau tuo keliu nevažiavo, nes gali stovėti muitinė, transporto inspekcija. Iš miško išvažiavo į kelią, kuris eina į (duomenys neskelbtini). Iš miško važiavo maršrutu Katyčiai-Degučiai-Ž.Naumiestis-Gardamas-Švėkšna-Gargždai. Ten nebijojo važiuoti, nes savas kampas. Nuvažiuojant važiavo autostrada, nes buvo tamsu, rytas. Jie nevažiuoja pagrindiniais keliais, jei žino kelius, tai nusuka (t. 2, b. l. 68). Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas G. P. patvirtino, jog kelias, kuriame buvo sutiktas miškovežis, veda į (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 43). Išvardytų parodymų analizė atskleidžia ir pagrindžia, jog tikrasis miškovežio nusukimo į miško keliuką tikslas galėjo būti siekis įveikti dalį maršruto saugiu keliu, kuriame sutikti transporto inspekciją vežant viršsvorį yra minimali, o jau tuomet, važiuojant nelygiu miško keliu, dėl drėgmės paslydę rąstai galėjo lemti priverstinį sustojimą.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų siekiu išvengti gręsiančių transporto inspekcijos nuobaudų galima paaiškinti ir prokuroro apeliaciniame skunde akcentuojamą E. T. užpildytą važtaraštį, kuriame nurodyta, jog krovinys pasikrautas 11 val. (t. 1, b. l. 57). Minėtame važtaraštyje nurodyta, kad pasikrovimo vieta Dovilai, tačiau kaip nustatyta bylos duomenimis, iš Dovilų šis krovininis automobilis be jokios abejonės pajudėjo kur kas anksčiau, todėl selektyviai vadovautis vien važtaraštyje nurodyta data, laikant ją teisinga, ir tuo pačiu neatsižvelgti, jog tokiu atveju kiti važtaraštyje užfiksuoti duomenys neatitinka kaltinimo įrodinėjamų aplinkybių, negalima. Liudytojai nurodo, kad miškovežis buvo pakrautas 22 kubiniais metrais, tuo tarpu važtaraštyje nurodyti 27,46 m³ medienos, liudytojai nurodo, kad mediena buvo imama iš (duomenys neskelbtini) miško sandėlio, tuo tarpu važtaraštyje nurodyta pasikrovimo vieta – Dovilai. Tai atskleidžia, kad važtaraštyje nurodyti duomenys vieni kitiems prieštarauja ir yra nepatikimi. Šiuo atveju tik viena krovinio važtaraštyje nurodoma reikšmė – pasikrovimo laikas - atitinka prokuroro grindžiamą kaltinimą, tačiau net dvi iš jų – tiek pasikrovimo vieta, tiek ir krovinio kiekis prieštarauja kaltinime nurodomoms aplinkybėms. Akivaizdu, jog vairuotojai į krovinio važtaraštį kelionės metu gali įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis tam, kad patikrinimo kelyje metu jie išvengtų piniginių baudų tiek už viršsvorį (nurodomas kitas prekių kiekis ir svoris), tiek ir už kitus pažeidimus. Pavyzdžiui, iš teismų praktikos matyti, jog sunkvežimių vairuotojai, kurie norėdami dirbti ilgiau pažeidžia darbo ir poilsio režimą, bando iškreipti darbo laiką fiksuojančio tachografo (analoginio ar skaitmeninio) fiksuojamus duomenis, ir slepia tikrąjį krovinio pasikrovimo laiką, nurodydami vėlesnę pasikrovimo valandą. Tai, kad važtaraštyje nurodomi duomenys gali neatitikti tikrovės, nurodė ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustas E. T., kuris parodė, jog važtaraščius išsirašo dėl savęs, užsirašo krovinio gabenimo numerį ir visa kita, kaip jam reikia (t. 2, b. l. 68). Taigi minimame važtaraštyje įrašyti duomenys galėjo būti netikslūs ar iškraipyti ir dėl kitų priežasčių, nei medienos vagystė, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto nurodoma aplinkybe, jog 2015-03-27 važtaraštyje nurodomas pasikrovimo laikas atspindi tikrąjį medienos pasikrovimo laiką, ir kokiu tai būdu neva patvirtina vagystės faktą.

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad S. P. ir E. T. praeityje buvo teisti už panašaus pobūdžio medienos vagystę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kiekvienu atskiru atveju asmuo teisiamas ir jo kaltė nustatinėjama pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia asmenų veikoje buvus visus konkrečios nusikalstamos veikos požymius. Remiantis praeityje padarytų nusikaltimų padarymo faktu, negali būti preziumuojama asmens kaltė padarius naujas nusikalstamas veikas. Akivaizdu, jog tokie duomenys gali būti reikšmingi charakterizuojant asmenį, nustatant jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.), tačiau jokiu būdu ne įrodinėjant asmens kaltę.

Iš išvardyto matyti, jog byloje kaltinimas buvo išimtinai grindžiamas nenuosekliais liudytojų parodymais, liko nepašalintos abejonės ir nebuvo neginčytinai nustatyta, kokia (vagiama ar atsivežta su savimi) mediena buvo kraunama miške, nenustatyta, koks jos kiekis buvo kraunamas į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ miškovežį, nebuvo atlikta inventorizacija ir užfiksuotas medienos trūkumas atvirame lauko sandėlyje, net nenustatyta, kokiu metu ir kokioje tiksliai vietoje (40 ar 41 kvartale) vyko krovimas. Išvardytos aplinkybės rodo, jog byloje nėra duomenų, neginčytinai paneigiančių išteisintųjų pateiktą įvykio versiją, kurią patvirtina ir byloje esantys rašytiniai dokumentai bei liudytojo D. K. parodymai, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde pateikiamais argumentais dėl išteisintųjų kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką – medienos pagrobimą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas išnagrinėjo tiek kaltinančias, tiek teisinančias aplinkybes ir pagrįstai vadovavosi nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Baudžiamojo proceso nuostatos suponuoja, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir priimtas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos asmens kaltumą patvirtinančios aplinkybės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, svarbios aplinkybės nustatytos, nepažeidžiant BPK 20 str. 3 ir 4 d. nurodytų įrodymų tikrinimo taisyklių. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuroro apeliacinį skundą atmesti.