Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2015-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-120-853/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-14
Bylos Nr.
1-120-853/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08218-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Nukentėjusysis
B. Š.
Kaltinamasis
M. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-120-853/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08218-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.; 1.2.4.8.1.; 1.2.14.1.2.2..; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 14 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,dalyvaujant prokurorei O. A., nukentėjusiajam B. Š., kaltinamajam M. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota ten pat, nedirbantis ir nesimokantis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, teistas: 2014-10-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį; 2014-02-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį pastoviai būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu bei tęsti mokslą, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2015-02-07 apie 20.00 val. namo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,15 promilių girtumas), panaudojo fizinį smurtą prieš savo tėvą B. Š., kuriam po žodinio konflikto sudavė kumščiu į veidą, sukeldamas jam fizinį skausmą.

Be to, jis, D. J., M. G., M. S. ir M. K. 2013 m. rugpjūčio 6 d. laikotarpyje nuo 9.00 val. iki 23.30 val., veikdami bendrai, D. J. per grotuoto lango tarpą įlindus į namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidų ir iš vidaus atrakinus namo duris bei M. Š., M. K., M. G. ir M. S. per šias duris suėjus į namo vidų iš ten veikdami bendrai pagrobė K. Z. priklausantį 815 litų vertės turtą: mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace2 GT-I8160“, 700 litų vertės, su pildymo kortele „Pildyk“, 50 litų vertės, 6 vnt. Rusijos Federacinės Respublikoje šiuo metu apyvartoje esančių banknotų, kurių vertė 30 litų, 0,7 litro talpos viskio butelį, 35 litų vertės.

Dėl BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla dalyje dėl K. Z. turto vagystės įsibrovus į gyvenamąją patalpą buvo nutraukta vadovaujantis BK 38 straipsniu, nes M. Š. susitaikė su nukentėjusiu asmeniu. Naują tyčinį nusikaltimą M. Š. padarė 2015 m. vasario 7 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės momento, todėl teismas, nagrinėjantis bylą dėl naujo nusikaltimo, vadovaudamasis BK 38 straipsnio 4 dalimi, sprendė dėl baudžiamosios atsakomybės ir už tą veiką, dėl kurios byla buvo nutraukta susitaikius su nukentėjusiuoju.

Motyvuojamoji dalis

BK 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato tokio sprendimo priėmimo tvarkos. Įvertinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnio 1 dalyje nustatytas nagrinėjimo teisme ribas bei kitas BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą pirmosios instancijos teisme, darytina išvada, kad tokiu atveju taikytina baudžiamojo proceso įstatymo analogija. Teismas bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatęs, kad tyčinį nusikaltimą asmuo padarė nepraėjus vieneriems metams nuo nuosprendžio, kuriuo šis asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, priėmimo momento ir priėmęs nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 straipsnis), išsireikalavęs pirmąją bylą ir, vadovaudamasis BPK 295 straipsniu, atnaujinęs joje įrodymų tyrimą, vadovaudamasis BPK 232 straipsnio 4 punktu, sujungė ją su antrąja byla. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2007-11-27 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K–P–429/2007.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant M. Š. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas klausimą atsižvelgtina į tai, kad 2014 m. spalio 9 d. nuosprendžiu dalyje dėl K. Z. turto vagystės įsibraunat į gyvenamąsias patalpas nuo baudžiamosios atsakomybės M. Š. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bet nebuvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Nuosprendžiu buvo tik konstatuota, kad M. Š. tokią veiką padarė.

Ta aplinkybė, kad asmuo, kuris nuosprendžiu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės (nuosprendžiu nutraukiama byla), nepripažįstamas kaltu, akivaizdi ir iš BPK 307 straipsnio 5 dalies turinio. BK 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Taigi M. Š., ištyrus įrodymus yra pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimą, t. y. kad jis, D. J., M. G. (kurie 2014-10-09 nuosprendžiu pripažinti kaltais) ir M. S. bei M. K. (kurie 2014-10-09 nuosprendžiu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį, dėl veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo) pagrobė svetimą turtą įsibrovę į gyvenamąsias patalpas, o būtent: 2013 m. rugpjūčio 6 d. laikotarpyje nuo 9.00 val. iki 23.30 val. veikdami bendrai, D. J. per grotuoto lango tarpą įlindus į namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidų ir iš vidaus atrakinus namo duris bei M. Š., M. K., M. G. ir M. S. per šias duris suėjus į namo vidų iš ten veikdami bendrai pagrobė K. Z. priklausantį 815 litų vertės turtą: mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace2 GT-I8160“, 700 litų vertės, su pildymo kortele „Pildyk“, 50 litų vertės, 6 vnt. Rusijos Federacinės Respublikoje šiuo metu apyvartoje esančių banknotų, kurių vertė 30 litų, 0,7 litro talpos viskio butelį, 35 litų vertės. Kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. jis pripažintinas kaltu padaręs veikas, dėl kurių buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jam skirtinos bausmės.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis M. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog tą vakarą sėdėjo namuose su draugais. Jis buvo išgėręs. Jo tėtis taip pat buvo išgėręs. Atėjęs tėvas pradėjo su juo žodžiu konfliktuoti, nes tėvas priekaištavo, kodėl pas jį yra atėję draugai. Tada jis su tėvu išėjo į koridorių, kur konfliktas tęsėsi toliau ir jis apsistumdęs su tėvu trenkė tėvui kumščiu į veidą. Tėvo atsiprašė ir su juo susitaikė. Nuoširdžiai gailėjosi taip pasielgęs.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusysis ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo M. Š. visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

bendra pranešimo Nr. ROIK 0115000066614 registracijos informacija, kur pranešėjas S. Š. informavo, jog sukonfliktavo su brolio sūnumi M. Š., jog trenkė į veidą (4 b. l.);2015-02-07 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto Nr. ROIK 0115000066614, kuriame nurodyta, jog konflikto metu M. Š. sudavė savo tėvui B. Š. kumščiu į veidą, dėl ko B. Š. pradėjo iš nosies bėgti kraujas (7-8 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo B. Š. parodymais, kur jis parodė, kad 2015-02-07 vakare namuose adresu (duomenys neskelbtini), jo sūnus M. Š. su draugais A. N. ir dar vienu, kurio nepažįsta gėrė degtinę. Apie 20.00 val. jis paprašė sūnaus, kad jis su draugais išeitų iš namų. Sūnus pradėjo jam priekaištauti, kad jis jam neaiškins, kada jis norės tada ir išeis. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu išėjo jie iš kambario į bendro naudojimo koridorių, sūnus jam kumščiu trenkė į veidą. A. N. puolė tarp jų į tarpą ir nebeleido sūnui daugiau jo mušti. Tuo metu į koridorių išėjo brolis S. Š., kuris gyvena kaimynystėje. Brolis taip pat norėjo jį apginti. Dėl sūnaus suduoto smūgio į veidą, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis patyrė fizinį skausmą (14 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo S. Š. parodymais, kurs jis parodė, kad 2015-02-07 vakare apie 20.00 val. jam būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), į namus parėjo jo sugyventinė L. P., kuri pasakė, kad bendro naudojimo koridoriuje jo brolį B. Š. muša sūnus M. Š.. Jis išėjęs į koridorių pamatė, kad M. Š. trenkė kumščiu B. Š. į veidą. Jis M. pasakė „ką tu darai?“ M. jam atsakė „ko tu čia gaidy kišiesi“ ir trenkė jam kumščiu į veidą. Tada jis su A. N. pargriovė ant grindų M., kad jis nebesmurtautų. Dėl jam suduoto smūgio yra išaiškinta galimybė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl patirto fizinio skausmo (16 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. N. parodymais, kur jis parodė, kad 2014-02-07 vakare, maždaug apie 19.00 val. tikslesnio laiko pasakyti negali, neprisimena, ėjo susitikti su savo draugu A. M., kuris tuo metu buvo pas M. Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau koks buto numeris nežino, nuėjus pas M. Š. į namus ten buvo A. M. ir M. Z.. M. Š. ir A. M. vartojo alkoholinius gėrimus, jis su M. Z. negėrė. Jis pasiliko pas juos. Jie sėdėjo kambaryje, o kaip suprato, jo tėvai buvo virtuvėje, kuri yra atskirai nuo kambario, nes ten yra bendrabutis, ir ten baliavojo. M. Š. keletą kartų buvo nuėjęs į virtuvę, grįžo atgal. Po kurio laiko išėjo iš kambario ir laiptinėje pamatė, kad M. Š., B. Š. ir S. Š. buvo ant žemės, S. ir B. M. Š. buvo užgulę, bet tik jam išėjus į laiptinę S. iš karto išėjo, o M. su B. atsistojo ir norėjo vienas ant kito pulti, dėl to jis laikė B., o M. Z. laikė M., jie keikėsi vienas ant kito. B. iš nosies bėgo kraujas. Ant M. vizualiai sužalojimų nesimatė. B. norėjo suduoti M. ranka smūgį, bet jis nepataikė, nes jis jį spėjo sulaikyti, be to M. atsitraukė. M. susinervino ir išėjo lauk (17 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. M. parodymais, kur jis parodė, kad 2014-02-07 vakare, kiek tiksliai buvo valandų nežino, buvo pas M. Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau koks buto numeris nežino. Pas M. jie baliavojo, ten buvo M. Š., A. N., M. Z.. Jie buvo kambaryje, M. gyvena bendrabutyje, tai virtuvė yra atskirai nuo kambario. Kažkuriuo metu M. buvo iš kambario išėjęs ir po to, išgirdo garsus iš laiptinės, iš kambario išėjo A. ir M. Z., tik vėliau ir jis išėjo, kai išėjo iš kambario sužinojo, kad M. Š. susistumdė su tėvu, jam taip pasakė, jis pats nieko nematė (18 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo M. Z. parodymais, kur jis parodė, kad 2014-02-07 vakare, kiek tiksliai buvo valandų nežino, buvo pas M. Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau koks buto numeris nežino. Pas M. buvo A. M. ir A. N.. M. Š. su A. vartojo alkoholinius gėrimus, o jis su A. negėrė. M. gyvena bendrabutyje, ten kambarys yra atskirai nuo virtuvės, jie buvo kambaryje vieni, jo tėvų nebuvo. M. Š. buvo išėjęs iš kambario, bet kur jis eina nepasisakė, neužilgo išgirdo laiptinėje triukšmą. Jis su A. išėjo į koridorių ir pastebėjo, kad B. Š. ir kitas vyrukas, kurio vardas S. gulėjo užkritę ant M., M. gulėjo ant žemės, bet tik jiems išėjus iš kambario S. atsistojo ir nuėjo į savo kambarį. Kai atsistojo M. ir B. norėjo pulti vienas ant kito, keikėsi, tai A. laikė B., o jis laikė M., jie jiems neleido muštis ir M. išėjo į lauką, jie jam iš paskos (19 b. l.);2015-02-07 nukentėjusiajam B. Š. alkotesteriu buvo atliktas blaivumo testas Nr. 5646 ir nustatytas 1,94 promilių girtumas (9 b. l.);2015-02-07 įtariamajam M. Š. alkotesteriu buvo atliktas blaivumo testas Nr. 5647 ir nustatytas 1,15 promilių girtumas (10 b. l.).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Mušimu ar kitokiu smurtavimu laikomas yra vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti jam fizinį skausmą (smogimas ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant ir pan.). Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir šis nusikaltimas padaromas gali būti tik tyčia (tiesiogine ir netiesiogine).

Taigi, įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl M. Š. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – sukėlus fizinį skausmą savo šeimos nariui, todėl jis baustinas už šio nusikaltimo padarymą.

Kaltinamojo M. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota tinkamai, kadangi kaltinamasis M. Š. sudavęs vieną smūgį kumščiu į veidą B. Š. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra savo tėvui, tai yra įvykdė veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tai byloje patvirtina surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: paties kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo B. Š. bei liudytojų S. Š., A. M., M. Z. ir A. N. parodymai, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto bei kiti įrodymai.

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi bei susitaikė su nukentėjusiaisiais (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė padarius veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. Š. teismas atsižvelgia į įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jų stadiją, kad jis padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas nesunkus, nusikaltimas žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis) bei vienas apysunkis nusikaltimas nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis), į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o taip pat į jo asmenybę, kad jis nedirbantis ir nesimokantis (32 b. l.), tačiau registruotas darbo biržoje, anksčiau teismo teistas (28-29, 71-76 b. l.), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (30-31 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (27 b. l.), turintis pastovią gyvenamąją vietą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, susitaikė su nukentėjusiais K. Z. bei savo tėvu B. Š.. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad M. Š. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje, paskiriant švelnesnes straipsnių sankcijose numatytas bausmes, t. y. laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis M. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paskirtos bausmės mažintina vienu trečdaliu.

Paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir pagal 2015-02-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta galutinė bausmė subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės paskirtos 2015-02-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas, įpareigojant nustatytu laiku būti namuose bei per teismo nustatytą terminą neatlygintinai išdirbti nustatytą valandų skaičių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. vasario 7 d. 21.30 val. iki 2015 m. vasario 9 d. 13.20 val. (23, 24 b. l.), t. y. dvi laikinojo sulaikymo dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo bausmės dienoms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirtą bausmę įskaitytina bausmė atlikta pagal 2015-02-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės atlikimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam M. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose bei per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose bei per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose bei per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose bei per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti su 2015-02-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti M. Š. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose bei per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti bausmę atliktą pagal 2015-02-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį bei laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015-02-07 iki 2015-02-09.

Išaiškinti M. Š., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.

Išaiškinti M. Š., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatyto įpareigojimo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. Š. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė