- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-20
- Bylos Nr.
- I-681-739/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00400-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- M. N.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui
- Kategorijos
- 55.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka spręsdama administracinės bylos pagal pareiškėjo M. N. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriui rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė: 1) suteikti pareiškėjui teisę normaliomis sąnaudomis ir įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti pareiškėjui prie nuosavybės teise priklausančio sklypo; 2) išieškoti iš atsakovo pareiškėjo patirtą 124,61Lt turtinę žalą, pareiškėjo patirtą mokant žemės mokestį. Panevėžio apygardos administraciniam teismui nustačius, kad skundas turi turinio ir formos trūkumų, 2014-12-30 Panevėžio apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo skundo pataisymas, kuriame pareiškėjas pateikė argumentus ir suformulavo reikalavimą: įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrių suformuoti pareiškėjui pravažiavimą, nustatant servitutą juo naudotis į pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą un.Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vyžuonų k.v. Pareiškėjas taip pat prašė jo pateiktą skundo pataisymą laikyti neatskiriama skundo dalimi. 2015-01-05 Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi pareiškėjas buvo pakartotinai įpareigotas pašalinti skundo trūkumus. Vykdydamas teismo įpareigojimus, pareiškėjas apsisprendė ir teismui pateikė vieningą procesinį dokumentą – skundą, kuriame suformulavo ir palaiko vieną reikalavimą - įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrių suformuoti pareiškėjui pravažiavimą, nustatant servitutą juo naudotis, į pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Vyžuonų k.v.
Pareiškėjui pašalinus skundo trūkumus ir pateikus skundą, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrių suformuoti pareiškėjui pravažiavimą, nustatant servitutą juo naudotis, į pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Vyžuonų k.v., teismas, spręsdamas šio skundo priėmimo klausimą suabejojo dėl galimumo skundą nagrinėti administraciniame teisme.
Iš skundo turinio ir pridėtų dokumentų matyti, kad kilusio ginčo esmė yra ta, kad pareiškėjas negali patekti į jam nuosavybės teise priklausantį bei kartu su kitais asmenimis paveldėtą žemės sklypą, un.Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Karališkio k. Vyžuonų sen. Utenos r. Iš prie skundo pridėto atsakovo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismo iš NT registro centrinio duomenų banko atspausdintų dokumentų taip pat matyti, kad pareiškėjo ir kitų bendraturčių valdomas sklypas ribojasi su gretimų savininkų, valdančių žemę privačios nuosavybės teise, žemės sklypais. Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą suformuoti kelią patekimui į jo žemės sklypą, nustatant servitutą. Iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad servitutas prašomas nustatyti privačiuose žemės sklypuose. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnyje yra numatyta, kad žemės servitutai(kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jam aktualus kelio servitutas) nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tik Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnyje nustatytais atvejais, į kurių sąrašą pareiškėjo atvejis nepatenka. Todėl bylai aktualūs servituto nustatymo klausimai yra reglamentuojami Civilinio kodekso normomis(Civilinio kodekso IV knygos VII skyrius). Taigi nors pareiškėjas atsakovu skunde nurodo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos(Utenos skyrių), tačiau keliamo ginčo faktinės aplinkybės byloja, kad ginče dėl servituto nustatymo dalyvauja privatūs žemės savininkai. Pažymėtina ir tai, kad ne pareiškėjui yra atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, o jis nuosavybės teisę į šį sklypą įgijo paveldėjimo būdu, tai yra jam perėjo tos turtinės teisės ir tokios apimties, kokias turėjo asmuo, kurio palikimą paveldėjo pareiškėjas ir kiti su juo paveldėję įpėdiniai(Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 2 punktas, 5.1 straipsnio 1 dalis). Keliamame ginče vyrauja civiliniai teisiniai santykiai: tai ir pareiškėjo nuosavybės teisių į žemės sklypą, įgytų paveldėjimo būdu, apimtis, žemės sklypo bendraturčių tarpusavio teisės, pareiškėjo, kitų su juo žemės sklypą valdančių bendrosios nuosavybės teise asmenų bei gretimų žemės sklypų savininkų, valdančių žemės sklypus privačios nuosavybės teisėmis, tarpusavio teisės ir pareigos, nustatant servitutą. Visus šiuos santykius reglamentuoja civilinės teisės normos ir teismas, spręsdamas bylą, turės juos įvertinti. Todėl esant abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo aktualios Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išvados (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis ).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti ir prašyti išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą.
Nutartis neskundžiama.