- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-11
- Bylos Nr.
- e2YT-4845-1194/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00458-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Bunkuvienė
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės Turto bankas
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
- Advokatai
- Regina Vasiliauskienė
- Kategorijos
- 2.4.2.1Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.5.2Pareiškimas dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimas teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.6.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
viešame teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja valstybės įmonė Turto bankas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas/patalpa – dviejų kambarių bendrabutyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
2. Pareiškime nurodė, kad gavo UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ pranešimą dėl buto/patalpos – dviejų kambarių bendrabutyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), kurių nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Turto bankas, siekdamas nustatyti Turto savininkus, rinko duomenis ir dokumentus iš Elektrėnų savivaldybės administracijos, Trakų rajono savivaldybės administracijos, Vievio seniūnijos, Vilniaus regioninio valstybės archyvo, VĮ Registrų centro. Kiti kambariai Nr. 15 šiame bendrabutyje Nekilnojamojo turto registro duomenimis buvo privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, tačiau dokumentai dėl kambarių Nr. 22 privatizavimo negauti. Vievio seniūnija informavo, kad šiuose kambariuose deklaruotas A. M., kuris kaimynų teigimu ir faktiškai gyvena bute. A. M. raštu prašyta pateikti privatizavimo dokumentus ir imtis veiksmų dėl nuosavybės teisių įregistravimo, tačiau A. M. su Turto banku nesusiekė, susisiekę jo artimieji ieškojo privatizavimo dokumentų, tačiau buvusi sutuoktinė R. M. telefonu informavo, kad nerado privatizavimo dokumentų. Atsižvelgdami į minėtas aplinkybes ir į tai, kad pagal 1964 m. Civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė, mano, kad yra pagrindas spręsti dėl buto/patalpos – dviejų kambarių bendrabutyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo valstybės turtu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. A. M. nuo 1986 m. dirbo (duomenys neskelbtini) (organizacijos pavadinimai keitėsi, vėliau buvo pervadinta į (duomenys neskelbtini)), kurioje jis dirbo iki 1994-06-20. Šioje organizacijoje dirbo ir buvusi sutuoktinė R. M.. 1992 metais organizacija paskyrė M. šeimai butą adresu (duomenys neskelbtini). A. M. gyvenamoji vieta šiame bute deklaruota nuo 1992-11-03. 1991 m. priėmus Butų privatizavimo įstatymui, M. šeima taip pat nutarė butą privatizuoti. Organizacinius buto privatizavimo reikalus ėmėsi tvarkyti R. M.. Ji užpildė prašymą dėl buto privatizavimo, gavo buto įkainojimo aktą, pasirūpino buto techninio inventorizavimo bylos parengimu (1998-03-23). Apie dokumentų rengimą A. M. nesidomėjo, paliko tai spręsti sutuoktinei. Suinteresuotas asmuo mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Šiuo metu A. M. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, 2024 metais jam buvo paskirta 193,60 Eur socialinė pašalpa. Akivaizdu, kad pašalpa yra nedidelė, todėl A. M. gali apmokėti tik dalį komunalinių paslaugų, yra susidaręs įsiskolinimas, kurį jis dengia palaipsniui. A. M. buvo nuoširdžiai įsitikinęs, kad butas yra privatizuotas ir jis jame teisėtai gyvena, nes jo vardu siunčiami pranešimai apie komunalines paslaugas. Bute adresu (duomenys neskelbtini), A. M. gyvena virš 30 metų, šį butą gavo teisėtai iš tuometinės darbovietės – (duomenys neskelbtini), atvirai ir nepertraukiamai jį valdo daugybę metų. Iškėlus šią bylą teisme, paaiškėjo, kad butas nėra įregistruotas kieno nors vardu – nei A. M., nei jo sutuoktinės, nei valstybės ar savivaldybės vardu. A. M. ir jo artimieji ieškojo buto privatizavimo dokumentų, tačiau (duomenys neskelbtini) jų saugojimui į archyvą neperdavė, tą patvirtino Trakų rajono savivaldybės administracija raštu Valstybės įmonei Turto bankas. Vilniaus regioninis valstybės archyvas A. M. informavo, kad Vievio miesto tarybos ir mero 1990-1993 metų potvarkių dėl buto skyrimo A. M. ar R. M. nerasta, o Trakų, Vievio melioracijos įmonių dokumentai saugojimui archyvui neperduoti. Galimai tuose dokumentuose yra (buvo) daugiau su buto privatizavimų susijusių duomenų – buto apmokėjimo kvitai ir pan., dėl ko būtų galimybė teismo tvarka pripažinti įvykus buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad savivaldybė nereiškė pretenzijų dėl turto, turtas savivaldybei nebuvo perduotas.
Atsiliepimas
5. Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas savarankiško reikalavimo dėl nuosavybės pripažinimo neteikia. Santuoka tarp suinteresuoto asmens ir R. M. buvo nutraukta, sutuoktinė vėliau iš buto išsikėlė. Buto dalybų klausimas skyrybų metu nebuvo spręstas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
6. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįsta tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu 1964 m. CK 95, 97, 98 ir 99 straipsniai buvo pakeisti, taip pat kodeksas papildytas 95(1) ir 98(2) straipsniais. Šiuose straipsniuose buvo įtvirtinta antra viešosios nuosavybės teisės forma – savivaldybių nuosavybė. 1964 m. CK 98 (2) straipsnyje buvo nustatyta, kad savivaldybių nuosavybėn turtas priskiriamas įstatymų nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas patvirtina, kad galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, jog jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-3-8/2008). Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus.
8. Pareiškime nurodyta ir tai patvirtina prie pareiškimo pridėti dokumentai, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisę Lietuvos Respublikos vardu siekia įgyti pareiškėjas, nuosavybės teisės neįregistruotos.
9. 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje buvo nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas) – buvo perduodami pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, įstatymų nustatyta tvarka.
10. Duomenų, kad minėtas turtas būtų perduotas ir įregistruotas, kaip savivaldybės nuosavybė nėra. Be to, valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka minimas nekilnojamasis turtas nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Vilniaus regioninio valstybės archyvas duomenų apie Turto privatizavimą neturi. Tai, kad (duomenys neskelbtini) name butai priklausė valstybei, patvirtina ir ta aplinkybė, kad kambariai Nr. 15 šiame bendrabutyje, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buvo privatizuoti pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Nors suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad jo sutuoktinė pradėjo Turto privatizavimo procedūras, tačiau nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog privatizavimo procedūros buvo baigtos.
11. Kaip nurodė suinteresuotas asmuo, jis apie privatizavimo dokumentų rengimą nesidomėjo, paliko tai spręsti sutuoktinei. Suinteresuotam asmeniui A. M. turėjo būti buvo žinoma, kad Turto įgijimo dokumentai nėra sutvarkyti, kad nuosavybės teisės į butą nėra įregistruotos, nes nutraukiant santuoką tarp suinteresuoto asmens ir R. M., šis butas sutuoktinių nebuvo pasidalintas. Suinteresuotas asmuo turėjo suprasti, kad Turtas teisiškai jam nepriklauso, tačiau iki pat pareiškėjai kreipiantis į teismą suinteresuotas asmuo jokių veiksmų nesiėmė, buvo pasyvus, taigi tokiu būdu pripažino, kad Turtas jam nepriklauso.
12. Suinteresuotas asmuo savo pareiškime nurodo, kad buvo nuoširdžiai įsitikinęs, kad butas yra privatizuotas ir jis jame teisėtai gyvena, nes jo vardu siunčiami pranešimai apie komunalines paslaugas. Be to, bute adresu (duomenys neskelbtini), A. M. gyvena virš 30 metų. Teismas su tokiu argumentu nesutinka. Suinteresuotas asmuo, nesidomėjęs nuosavybės įregistravimo klausimais, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad šios patalpos jam yra perduotos nuosavybės teise. Tai, kad valstybės institucijos nepakankamai rūpinosi viešąja nuosavybe ir valstybės nuosavybės teisių neįregistravo į ginčo Turtą nėra pagrindas ginčo Turtą nepripažinti viešąja nuosavybe ar vertinti jį kaip bešeimininkį turtą.
13. Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad Turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas kitų asmenų nuosavybėn, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perduota savivaldybės nuosavybėn, todėl turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Todėl yra pagrindas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad Turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas/patalpa – dviejų kambarių bendrabutyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.