Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant S. J., dalyvaujant ieškovui G. B. jo atstovui advokato padėjėjui Remigijui Bukėnui, atsakovo J. G. atstovui advokatui Sauliui Sudintui ir atsakovo R. V. atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui, trečiajam asmeniui antstolei L. P. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovams J. G. ir R. V., tretiesiems asmenims BUAB „Barklita“, antstolei L. P. ir A. K. (A. K.), dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo antstolė L. P. ieškovo ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad įsiteisėjus nutarčiai, pagal kuria turto pardavimo aktas buvo patvirtintas ieškovas nepateikė jokių naujų aplinkybių, todėl naikinti aktą, kuris patvirtintas teismo nutartimi nėra pagrindo.

Tretysis asmuo A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta. Atsižvelgiant į tai byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais, bylos dokumentais nustatyta, kad antstolė 2009-12-21 turto pardavimo skolininko J. G. pasiūlytam pirkėjui R. V. aktu, pardavė už 72 620 litus 1/3 dalį J. G. priklausančio buto su bendro naudojimo patalpomis, esančio (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-03-19 nutartimi antstolės prašymą tenkino ir min ėtą aktą patvirtino. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. birželio 9 d. nutartimi G. B. atskirąjį skundą atmetė ir minėtą teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Ieškovas teigė, kad aukščiau minėti teismai, nagrinėdami bylą ne ginčo teisena, neišsamiai ir nevisapusiškai vertino pažeidimus, padarytus parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, todėl nepagrįstai patvirtino neteisėtą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Toks ieškovo tvirtinimas visiškai nepagrįstas. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-274-777/2010 matyti, kad abiejų instancijų teismai nuodugniai ir visapusiškai išnagrinėjo ieškovo argumentus, tame tarpe ir dėl (CK 4.79 str.), reglamentuojančios bendraturčio pirmenybės teisę pirkti bendros nuosavybės turto dalis, bei procesinės teisės normų (CPK 690, 704, 594, 725 str.), reglamentuojančių areštuoto turto realizavimo tvarką ir antstolio procesinės veiklos kontrolę, pažeidimu.

Teismai patvirtino, kad pagal CK 4.79 str. 1 d. bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Teismai sutiko su G. B. argumentu, kad tuo atveju, kai skolininkas naudojasi jam CPK 704 str. 1 dalyje nustatyta teise parduoti turtą jo surastam pirkėjui, bendraturčių pirmumo teisė įsigyti parduodamą bendro turto dalį išlieka, todėl skolininkas privalo juos informuoti apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda (CK 4.79 str. 2 d.). Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Byloje nagrinėjamu atveju G. B. vykdymo procese toks pasiūlymas pateiktas nebuvo. Tačiau G. B. galimybė realizuoti savo kaip bendraturčio pirmumo teisę buvo suteikta nagrinėjant turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto patvirtinimo klausimą (CPK 704 str. 4 d., 725 str.). Apie turto pardavimą G. B. buvo informuotas ir apie pageidavimą pirkti parduodamą turtą buvo įpareigotas pranešti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-13 nutartimi. 2010-02-09 vykusio teismo posėdžio metu G. B. išreiškė pageidavimą pirkti parduodamą turtą, tačiau teismo prašė skirti laiko pasirengti minėtam sandoriui. Teismas protokoline nutartimi šį prašymą tenkino, teismo posėdį atidėjo iki 2010-02-19. 2010-02-19 teismo posėdyje G. B. patvirtino savo ketinimą įsigyti parduodamą turtą už 72 000 Lt, nurodė, kad šiuos pinigus pasiskolins per 7–10 dienų. Teismo posėdis buvo antrą kartą atidėtas iki 2010-03-10 suteikiant apeliantui galimybę pateikti įrodymus, patvirtinančius jo finansines galimybes įsigyti parduodamą turtą. Per daugiau nei mėnesį laiko G. B. jokių realių veiksmų šiam savo ketinimui įgyvendinti nesiėmė. Taigi CK 4.79 str. nustatyta bendraturčio pirmumo teise apeliantas nepasinaudojo, nors tokia galimybė jam buvo realiai suteikta. Teismas atmetė G. B. argumentą, kad teismo pasiūlymas pasinaudoti pirmumo teise neturi įtakos prašomo patvirtinti turto pardavimo akto teisėtumui. Byloje nagrinėjamu atveju G. B. buvo suteikta galimybė realizuoti savo kaip bendraturčio pirmumo teisę, taigi ši teisė realiai nebuvo pažeista, todėl jos realizavimo procedūrų formalūs pažeidimai, neturėję įtakos pačios teisės įgyvendinimui, nesudarė pagrindo atsisakyti tvirtinti aktą.

Tačiau nepaisant to kaip minėta ieškovas iš esmės tais pačiais argumentais pateikė ieškinį prašydamas pripažinti turto perdavimo aktą (sandorį) negaliojančiu. LR CK 1.138 straipsnyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, taip pat nurodyti civilinių teisių gynimo būdai. Civilinių teisių gynimo būdus nustato tos teisės normos, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį. LR CK 4. 79 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu turto dalis parduodama pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Taigi įstatydamas numato konkretų pažeistos teisės gynimo būdą, t.y. bendraturtis (šiuo atveju G. B.) turėjo prašyti perkelti jam pirkėjo teises. Iš bylos kurioje, teismas patvirtino perdavimo aktą matyti, kad ieškovui tokia galimybė buvo suteikta, tačiau jis ja nepasinaudojo. Šioje byloje ieškovas taip pat pareiškė ieškinį ne dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkelimo, bet tik dėl akto panaikinimo. Pažymėtina, kad kreipdamasis į teismą, ieškovas žyminio mokesčio nesumokėjo ir prašė atidėti jo sumokėjimą motyvuodamas sunkia materialine padėtimi. Be to nustatyta, kad paties ieškovo, t.y. G. B. atžvilgiu pradėti išieškojimo veiksmai iš jo turto, kas taip pat patvirtina, kad ieškovas neturi realių ketinimų įgyti pirkėjo teises ( b.l. 81-83).

Dėl ieškovo argumento, kad šioje byloje turėtų būti taikomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 14 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-3-464/2007 išaiškinimas, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pastarojoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo nagrinėjamas uždarosios akcinės bendrovės vertybinių popierių realizavimo ypatumai. Teismas išaiškino, kad Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų pirmumo teisė įsigyti parduodamas bendrovės akcijas yra įtvirtinta Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje ir ši teisė nėra kildinama iš bendraturtystės CK 4.72, 4.73, 4.79. Tokia teisė pagal ABĮ sietina su UAB veiklos ypatumais, suponuotais šios teisinės formos įmonių steigimo, valdymo, veiklos, akcininkų teisių ir pareigų teisiniu reglamentavimu. Todėl pripažintina, kad ieškovas siūlo vadovautis teismo precedentu ne analogiškoje byloje. Tuo tarpu kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas, yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Bandymas taikyti konkrečius teismo precedentus bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniams santykiui, kurio ši teisės norma nereguliuoja.

Kita vertus jau minėta, kad nagrinėjant bylą dėl akto patvirtinimo, abiejų instancijų teismai pripažino G. B., pirmumo teisę įsigyti parduodamą bendro turto dalį, ir sudarė sąlygas jam tai padaryti, tačiau jis jomis nepasinaudojo. Ieškinio reikalavimo perkelti pirkėjo teisės G. B. nepareiškė ir šioje byloje, todėl pripažintina, kad pardavėjas įgijo teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui (CK 4.79 str. 2 d. ).

Dėl išdėstytų motyvų ieškovo ieškinys atmestinas.

Pateikdamas ieškinį ieškovas prašė atleisti nuo žyminio mokesčio. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies ir atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Kadangi byla išnagrinėta, ir ieškovo ieškinys atmestas iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, 2179 litai žyminio mokesčio (CPK 84 str.).

Pagal LR CPK 98 str. šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalba, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. A. J. G. šioje byloje atstovavo advokatas Saulius Sudintas, kuris parengė atsiliepimą į ieškinį, taip pat atstovavo atsakovą teismo posėdžiuose. Atstovas prašė priteisti turėtas bylinėjimosi (teisinės pagalbos ir atstovavimo) išlaidas, kurios sudarė 1984,40 litų. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 ir 8.18 punktuose nustatyto rekomenduojamo maksimalus priteistino užmokesčio už advokato suteiktą teisinę paslaugą - atsiliepimo į ieškinį surašymą, taip pat į atstovavimą teisme, todėl atsakovo atstovo prašymas tenkintinas ir iš ieškovo atsakovui J. G. priteistina 1984,40 litų bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškinys atmestas, laikinoji apsaugos priemonė tapo nebereikalinga, todėl įsiteisėjus sprendimui, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d., nutartis, dėl laikinosios apsaugos priemonės 1/3 dalies atsakovo J. G., priklausančio buto (su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-3 (1/4) iš 0,95 kv.m.), kurio bendras plotas 62,17 kv.m., esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, arešto panaikintina ( LR CPK 150 str. 4 d. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Išieškoti iš ieškovo G. B. į valstybės biudžetą 2179 litus bylinėjimosi (žyminio mokesčio) išlaidų.

Priteisti iš ieškovo G. B. atsakovo J. G. naudai 1984,40 litus bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjus sprendimui, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d., nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę 1/3 dalies atsakovo J. G., priklausančio buto (su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis a-3 (1/4) iš 0,95 kv.m.), kurio bendras plotas 62,17 kv.m., esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, areštą panaikinti.

Įsiteisėjus sprendimui vykdomąją bylą Nr. 0109/09/00934 grąžinti antstolei L. P..

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.