- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-01
- Bylos Nr.
- 2-118-983/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02849-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- N. S.
Procesinio dokumento kategorija 2.6.2.4.3; 3.1.7.5; 3.2.6.1;
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 1 d.
dalyvaujant ieškovei J. S., ieškovės atstovei advokatei R. M., atsakovui N. S., atsakovo atstovei advokato padėjėjai K. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui N. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. S. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką tarp J. S. (ikisantuokinė pavardė- J.), gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. . (duomenys neskelbtini), sudarytą . (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 152, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti dabartines pavardes: atsakovui – S., ieškovei – S.; santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį, natūra atsakovui N. S. priteisiant: žemės sklypą, kurio u/n (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Žaizdrių k.v., 0,1488 ha ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini)12 300 EUR vidutinės rinkos vertės; pastatą - gyvenamąjį namą, kurio u/n (duomenys neskelbtini), 250,64 kv. m. bendro ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini)71 000 EUR vidutinės rinkos vertės; automobilį HYUNDAI ACCENT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos, įgytą (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi, 800 EUR vidutinės rinkos vertės; priteisti ieškovei J. S. iš atsakovo N. S. 42 050 EUR kompensaciją už negautą bendro turto dalį; priteisti ieškovei J. S. iš atsakovo N. S. 2 750 EUR kompensaciją už atsakovo parduotą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytą automobilį KIA CEED, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad santuokos pradžioje santykiai su atsakovu buvo geri. Santykiai iš esmės pablogėjo 2012 metų pradžioje, atsakovas N. S. pradėjo elgtis su ieškove šaltai, itin nepagarbiai su ja kalbėdavo. Nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio sutuoktiniai gyveno tame pačiame name, tačiau atskiruose kambariuose, tarp jų santykiai atšalo, kalbėdavosi tik buities reikalų klausimais, nes šeimoje dar gyveno moksleivė dukra A. S., taigi tiek išlaidas komunaliniams ir kitiems mokesčiams, tiek išlaidas maistui dengė ieškovė J. S.. Siekiant išvengti namuose dažnai kylančių konfliktų, ieškovė J. S. 2013 metų rugsėjo mėnesį išėjo iš namų ir išsikraustė gyventi pas savo mamą, o šiuo metu nuomojasi butą. Atsakovas N. S. nebandė atstatyti šalių santykių, konfliktas tik gilėjo, kai ieškovė sužinojo, jog jis be jos žinios pardavė F. R. jiems bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį automobilį KIA CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors automobiliu faktiškai naudojasi pats N. S.. Akivaizdu, kad automobilio pardavimas savo motinai F. R. (atsakovo motina yra 1937 m. gimimo, senyvo amžiaus ir net neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl akivaizdu, jog ji automobiliu net negalėtų naudotis) yra tariamas sandoris (sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių), nes tikruoju automobilio valdytoju liko N. S., šiais savo veiksmais jis siekė tyčia sumažinti bendrą dalintiną turtą tarp šalių santuokos nutraukimo atveju, kas rodo itin didelį atsakovo N. S. nesąžiningumą. Ieškovė prašo teismo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakovo nelojalumas jai ir neatsakingas elgesys šeimoje privedė prie itin didelių nesutarimų, o ieškovė, nebenorėdama toliau gyventi tokioje aplinkoje apsisprendė išeiti iš namų ir nutraukti santuoką su atsakovu N. S.. Santuokoje šalys įgijo šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, kurio u/n (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Žaizdrių k. v., 0,1488 ha ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini)12 300 EUR vidutinės rinkos vertės; pastatą - gyvenamąjį namą, kurio u/n (duomenys neskelbtini), 250,64 kv. m. bendro ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini)71 000 EUR vidutinės rinkos vertės. Santuokoje įgytas šis kilnojamasis turtas: automobilis HYUNDAI ACCENT, valst. Nr.: (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos, įgytas 2007-05-12 pirkimo - pardavimo sutartimi, 800 EUR vidutinės rinkos vertės. Ieškovė J. S. prašo padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis po ½ dalį, natūra priteisiant atsakovui N. S. žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini)automobilį HYUNDAI ACCENT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypą, kurio u/n (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)Žaizdrių k. v., 0,1488 ha ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini)12 300 EUR vidutinės rinkos vertės, pastatą - gyvenamąjį namą, kurio u/n (duomenys neskelbtini), 250,64 kv. m. bendro ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini)71 000 EUR vidutinės rinkos vertės, prašo priteisti atsakovui. Nurodo, kad minėtas žemės sklypas yra nacionalinio ir regioninio parko teritorijoje, todėl remiantis LR saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 9 d., valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos. Kadangi žemės sklypo atidalijimą draudžia teisės aktai, prašo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priteisti atsakovui N. S.. Minėtame žemės sklype esantis pastatas - gyvenamasis namas, kurio u/n (duomenys neskelbtini), turi vieną sanitarinį mazgą, ir patalpų negalima atidalinti tokiu būdu, jog neliktų bendro naudojimo patalpų (pastatas turi vieną virtuvę, vieną tualetą, vieną praustuvę ir pan.), todėl sutuoktiniai faktiškai negalėtų gyventi pastate po santuokos nutraukimo, nes naudojimasis bendromis patalpomis ir nuolatinis buvimas šalia vienas kito nuolat keltų tarp jų didelę nervinę įtampą, kiltų reali grėsmė nuolatinių konfliktų buvimui, o būtent dėl šių priežasčių ieškovė J. S. ir apsisprendė nutraukti santuoką su atsakovu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą priteisti atsakovui, nes jis šiuo metu ten gyvena. Ieškovė nesutinka su atsakovo pasiūlymu jos lėšomis įsirengti atskirą sanitarinį mazgą, virtuvę ir kitas patalpas, nes tokių patalpų įrengimas jai kainuotų 54 036,31 EUR (pagal parengtą sąmatą). Tokiu būdu būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, nes atsakovas lieka gyventi pilnai įrengtoje namo dalyje ir nepatiria jokių papildomų išlaidų ir nepatogumų, o ieškovei užkraunama našta savo lėšomis įsirengti būtinas gyvenimui patalpas, kurių įrengimas kainuos daugiau nei prašomos kompensacijos dydis. Nurodo, kad dėl konfliktinių santykių su atsakovu, ieškovė negali gyventi tame pačiame name, nes gyvenimas po santuokos nutraukimo kartu sukeltų didelę nervinę įtampą ir konfliktus. Taip pat ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, jog gyvenamasis namas yra vienintelė galima vaikų gyvenamoji vieta. Šalių vaikai yra pilnamečiai ir savarankiški. Dukra A. S. mokosi aukštojoje mokykloje ir yra remiama finansiškai abiejų tėvų, tačiau gyventi nei su motina, nei su tėvu neplanuoja ir neketina. Sūnus R. S. dirba (duomenys neskelbtini) kur jo gaunamos mėnesinės pajamos siekia 1000 EUR ir daugiau, taigi teiginys, kad jam reikalinga kurio nors iš tėvų parama ar gyvenamoji vieta yra nepagrįstas. Automobilis KIA CEED, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. gamybos, įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi už 5500 EUR, be sutuoktinės J. S. žinios ir sutikimo atsakovo N. S. parduotas (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi už 2896,20 EUR savo motinai F. R.. Šiais savo veiksmais atsakovas siekė tyčia sumažinti bendrą dalintiną turtą tarp sutuoktinių santuokos nutraukimo atveju, todėl ieškovė prašo priteisti kompensacija už bendrosios jungtinės teise valdomo turto sumažinimą, kuri lygi pusei parduoto automobilio vertės, t.y. 2750 EUR. Ieškovė prašo priteisti automobilį HYUNDAI ACCENT, valst. Nr.: (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos, įgytą 2007-05-12 pirkimo- pardavimo sutartimi, 800 EUR vidutinės rinkos vertės, atsakovui N. S.. Ieškovė šiuo automobiliu nesinaudoja jau ilgą laiką ir neturi galimybių juo naudotis, nes ieškovė neturi jokių žinių ir įgūdžių apie automobilio priežiūrą. Viso santuokoje įgyto turto vertė - 84100 EUR, kadangi sutuoktinių turto dalys yra lygios, tai kiekvienam iš sutuoktinių tenka turto už 42 050 EUR. Kadangi atsakovui priteistino turto vertė - 84 100 EUR, prašo teismo priteisti ieškovei J. S. iš atsakovo N. S. 42 050 EUR kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnės vertės tenkančią dalį. Bendrų kreditorių šalys neturi. Ieškovė neturi asmeninių skolų, apie atsakovo asmenines skolas jai yra nežinoma.
Atsiliepimas
Atsakovas N. S. su ieškiniu nesutiko. Atsakovas teismo posėdyje ir atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pažymi, kad jis nepertraukiamai rūpinosi namų ūkiu, vaikų ir šeimos gerove, jų poreikiais bei rėmė šeimą finansiškai. Šeimoje buvo laikomasi žodinio susitarimo, kad ieškovė mokės už elektros energiją, internetą ir televiziją (nors tam skirdavo lėšų ir atsakovas), o kitas išlaidas dengs atsakovas. Todėl jis pirkdavo maistą, rūpinosi namų ūkiu (pirko ir keitė sugedusius čiaupus, boilerį, sudegus kaminui, apmokėjo už nerūdijančio plieno indėklo sumontavimą), mokėjo už nuolatinę namo priežiūrą, už automobilių priežiūrą (keisdavo tepalus, mokėdavo už autoservise pašalintus gedimus), kas 2 mėn. keisdavo dujų balioną. Kadangi namas apšildomas kietu kuru, kiekvienai žiemai pirkdavo po 20 kub. m. malkų, už kurias kasmet sumokėdavo vidutiniškai po 140 Lt už 1 kub. m., t.y. 2800 Lt metams. Santuokos iširimą lėmė asmeninių savybių bei charakterio ypatumai, tačiau buvo siekiama rasti kompromisus ir suderinti skirtingus požiūrius. Šiuo metu yra akivaizdu, kad to pasiekti nepavyko, o nesugebėjimas rasti kompromisų, sutarti dėl bendro požiūrio į šeimą bei sutuoktinių vaidmens šeimoje reiškia abiejų sutuoktinių veiksmus, o tuo pačiu ir kaltę. Nesutinka, kad gyvenamasis namas ir žemės sklypas būtų priteistas atsakovui, ieškovei priteisiant 43.900,00 EUR dydžio kompensaciją. Nurodo, kad ieškovės nurodytos gyvenamojo namo ir žemės sklypo vertės neobjektyvios, nurodytos remiantis masiniu vertinimu, taip pat nurodo, kad jis santaupų neturi, gyvena iš atlyginimo, o vidutinis jo mėnesio darbo užmokestis yra 430,00 EUR, jis yra vidutinio amžiaus ir nesutinka imti banko paskolos, kadangi galimybės paskolą gauti bei vykdyti įsipareigojimus yra ribotos. Nurodo, kad nepaisant to, jog vaikai yra pilnamečiai, vaikai dar nėra savarankiški, sūnus ligi šiol gyvena kartu su atsakovu. Nesutinka, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas faktiškai negali būti padalijami natūra. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 9 dalyje nustatyti apribojimai dalyti dalimis privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose. Minėtas ribojimas jokiu būdu nereiškia, jog negali būti, kad į tą patį daiktą nuosavybės teisę turi du ar daugiau asmenų. Esant tokiai situacijai, pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės (lot. communio) teise. Saugomų teritorijų įstatymas draudžia dalyti sklypus dalimis, tai yra, perleisti dalį sklypo suformavus ją kaip atskirą daiktą, tačiau dėl žemės sklypo bendrasavininkų skaičiaus didinimo apribojimų nenumato. Nesutinka su ieškovės J. S. teiginiu, jog negalima padalyti gyvenamojo namo. Gyvenamasis namas yra 250,64 kv. m. ploto, o tokio ploto pakanka gyventi keliems žmonėms ar net kelioms šeimoms. Su ieškovės pateikta sąmata nesutinka, nes ji yra neekonomiška ir neracionali, kadangi ieškovės pateiktoje sąmatoje yra numatomi ne gyvenamojo namo padalijimo, o esminio pagerinimo darbai. Šiuo metu gyvenamasis namas turi įrengtas gyvenamąsias patalpas tik pirmame aukšte, t.y. du atskirus įėjimus, vieną virtuvę ir vieną sanitarinį mazgą. Antrajame aukšte gyvenamosios patalpos nėra įrengtos, tai yra bendro naudojimosi patalpos, nors visos komunikacijos (šildymo, vandentiekio, kanalizacijos) yra išvestos ir į antrąjį aukštą. Tuo tarpu ieškovės užsakymu parengtoje sąmatoje yra numatomi antro aukšto atskyrimo ir buto jame įrengimo darbai, t.y. neapsiribojama jau esančių gyvenamųjų patalpų padalijimu lygiomis dalimis, bet numatoma įrengti papildomas gyvenamąsias patalpas antrame aukšte. Dėl šios priežasties, pagal ieškovės pateiktą sąmatą gyvenamasis namas būtų nebe dalinamas, o iš esmės pagerinamas ir, atitinkamai, tam būtų reikalinga itin didelė pinigų suma (54.036,31 EUR), sudaranti daugiau negu pusę VĮ Registrų centro nurodomos gyvenamojo namo vertės. Toks turto pasidalijimas būtų neracionalus ir neekonomiškas, ką pripažino ir pati ieškovė J. S., patikslintame ieškinyje teigianti, kad pagal parengtą sąmatą patalpų įrengimas kainuotų daugiau nei ieškovės prašomas kompensacijos dydis. Nurodo, kad atsakovo pateiktoje sąmatoje patvirtintų rekonstrukcijos darbų kaina yra racionali ir ekonomiška (6.115,34 EUR), šias išlaidas su ieškove J. S. galėtu pasidalinti lygiomis dalimis. Prašo 0,1488 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 250,64 kv. m. pastatą -gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) padalinti remiantis lygių dalių principu, po ½ turto dalies. Nesutinka su ieškovės kaltinimais dėl tariamo fiktyvaus automobilio KIA CEED pardavimo sandorio. Nurodo, kad ieškovė J. S. ieškinyje pati pripažino, jog nuo 2012 metu rugsėjo mėnesio šalys nevedė bendro ūkio, tačiau šis faktas buvo pašalintas iš ieškovės patikslinto ieškinio, kaip jai nenaudingas. Automobilį KIA CEED atsakovas įsigijo 2013 m. vasario 6 d. Jis buvo įsigytas už skolintas lėšas, todėl ieškovė J. S. negali reikšti pretenzijų dėl automobilio vertės padalijimo, kurio įsigijimui lėšų neskyrė ir šio automobilio negalima laikyti bendra su ieškove J. S. nuosavybe. Automobilį KIA CEED įsigijo už iš F. R. (savo mamos) ir S. J. (ieškovės J. S. mamos) skolintas lėšas. Automobilį KIA CEED savo motinai F. R. ne padovanojo, o pardavė už 10 tūkst. litų, tokiu būdu grąžindamas jai dalį skolos. Nurodo, kad automobilis HYUNDAI ACCENT įsigytas 2007 m. gegužės 12 d., tai yra, įgytas santuokoje vedant bendrą ūkį, šiuo automobiliu ieškovė naudojosi daugelį metų, jis yra įregistruotas jos vardu, todėl prašo automobilį priteisti ieškovei J. S., o atsakovui priteisti ½ dydžio šio automobilio vertės kompensacija, tai yra, 400,00 EUR kompensacija (800,00 EUR / 2). Siekdamas apsaugoti savo vaikų interesus, sutinka, kad ieškovė pasiliktų savo santuokinę pavardę.
Liudytoja F. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra atsakovo mama. Nurodė, kad 2013 m. pradžioje atsakovas vienas kreipėsi, kad ji paskolintų asmeniškai jam 12 000 Lt, nes tuo metu tarp atsakovo ir ieškovės santykiai jau buvo pašliję. Teigė, kad sūnus sakė, kad nori pirkti sau automobilį. Vėliau atsakovas grąžino jai 2000 Lt skolos, o kadangi kitos skolos dalies negalėjo grąžinti ir to reikalavo jos sutuoktinis, todėl automobilis buvo perrašytas F. R. vardu. Nurodė, kad anksčiau ieškovė su atsakovu kartu buvo kreipęsi su prašymu paskolinti pinigų namo statybai, tada jie abudu ir grąžindavo pinigus. O 2013 m. pradžioje atsakovas kreipėsi vienas ir pinigus prašė paskolinti jam asmeniškai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 152 (b.l. 7, 8)). Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų: R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurie jau yra pilnamečiai.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasme esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
Ieškovė pateiktu ieškiniu ir teismo posėdžio metu prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš ieškovės paaiškinimo ir atsakovo paaiškinimo, bylos medžiagos matyti, kad sutuoktiniai nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio neveda bendro ūkio, o kartu negyvena jau nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl tarpusavio supratimo ir pagarbos viena kitai stokos, taip pat abiejų šalių atsisakymo kurti bendrą santuokinį (šeimyninį) gyvenimą, todėl darytina išvada, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliais ir pasitikėti vienas kitu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Teismui pripažįstant, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir nei ieškovei, nei atsakovui nepageidaujant išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteistinas.
Dėl turto padalijimo
Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, spręsdamas reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas vadovaujasi teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaro turto balansą, nustato bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (CK 3.118 str. 1 d.), nustato turto vertę (CK 3.119 str.), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.118 str. 2 ir 3 d.). Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (Lietuvos Respublikos CK 3.118 str.).
Nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų. Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-06-10 išrašo matyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje atsakovo N. S. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini)unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas), kurio vidutinė rinkos vertė nurodyta 68 350 EUR (b.l. 15, 16). Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-06-10 išrašo matyti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje atsakovo N. S. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, adresu S(duomenys neskelbtini)unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas) įsigytas 1998-08-17 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, kurio vidutinė rinkos vertė 10774 Eur (b.l. 17). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad gyvenamojo namo vertė – 71000 Eur, žemės sklypo vertė - 12 300 Eur vertė, atsakovas nesutiko su šiomis vertėmis, nurodė, kad jos neobjektyvios, tačiau savo vertės nenurodė.
Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų būti aktyvus dalintino turto vertės nustatymo klausimu ir rinkti įrodymus savo iniciatyva. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006). Nagrinėjamu atveju šalys nepateikė įrodymų dėl turto vertės, todėl teismas nustatydamas dalijamo turto vertę vadovaujasi vidutine rinkos verte nurodyta nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše.
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 d. 1 p., 2 d.). Nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys aukščiau nurodytą gyvenamąjį namą ir žemės sklypą įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas taikomas dalijant turtą.
Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi, tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalintas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-115/2012; kt.).
Ieškovė nurodo, kad žemės sklypas yra nacionalinio ir regioninio parko teritorijoje, todėl remiantis LR saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 9 d., valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos. Kadangi žemės sklypo atidalijimą draudžia teisės aktai, prašo žemės sklypą nuosavybės teise priteisti atsakovui N. S.. Nurodo, kad minėtame žemės sklype esantis pastatas - gyvenamasis namas, turi vieną sanitarinį mazgą, ir patalpų negalima atidalinti tokiu būdu, jog neliktų bendro naudojimo patalpų, todėl sutuoktiniai faktiškai negalėtų gyventi pastate po santuokos nutraukimo, nes naudojimasis bendromis patalpomis ir nuolatinis buvimas šalia vienas kito nuolat keltų tarp jų didelę nervinę įtampą, kiltų reali grėsmė nuolatinių konfliktų buvimui, o būtent dėl šių priežasčių ieškovė ir apsisprendė nutraukti santuoką su atsakovu, todėl prašo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą priteisti atsakovui, ieškovei priteisiant kompensaciją - 41650 Eur. Atsakovas su tokiu padalijimo būdu nesutiko ir prašė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą padalinti natūra lygiomis dalimis. Taip pat nurodė, kad atsakovas negali ieškovei sumokėti kompensacijos, nes neturi santaupų, gyveną iš atlyginimo, vidutinis jo darbo užmokestis yra 430,00 Eur per mėnesį, jis yra vidutinio amžiaus ir nesutinka imti banko paskolos, kadangi jo galimybės paskolą gauti bei vykdyti įsipareigojimus yra ribotos.
Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 9 d. nustatyti apribojimai dalinti dalimis privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose, tačiau minėtas ribojimas nereiškia, jog negali būti taip, kad į tą patį daiktą nuosavybės teisę turi du ar daugiau asmenų. Esant tokiai situacijai, pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės (lot. communio) teise.
Be to, byloje nėra nustatyta, kad techniškai būtų neįmanoma padalinti ginčo gyvenamojo namo, priešingai, namas yra 250,64 kv. m. bendro ploto ir 74,37 kv. m. gyvenamojo ploto, antras aukštas dar neįrengtas, pirmame aukšte yra 2 įėjimai, 3 kambariai, virtuvė ir sanitarinis mazgas. Teigi, byloje nenustatyta, kad gyvenamasis namas negalėtų būti pritaikytas dviejų šeimų gyvenimui. Nors ieškovė nurodo, kad norint įrengti gyvenamajame name atskirą sanitarinį mazgą, virtuvę ir kitas patalpas, tai kainuotų 54 036,31 Eur, tačiau iš ieškovės pateiktos sąmatos (b.l. 86-104) matyti, kad joje yra numatomi ne gyvenamojo namo padalijimo, bet esminio pagerinimo darbai įrengiant ir antrąjį namo aukštą. Iš atsakovo pateiktos lokalinės sąmatos (b.l. 115-125) matyti, kad atlikus namo rekonstrukcijos darbus kiekvienoje namo pusėje įrengiant praustuvus ir sanitarinius mazgus, tai kainuotų apie 6115,34 Eur, o iš atsakovo teismo posėdžio metu pateiktos dar vienos sąmatos matyti, kad atlikus gyvenamojo namo pirmojo aukšto rekonstrukcijos darbus kartu su atskiros šildymo sistemos įrengimu, tai kainuotų apie 11514,36 Eur, atsakovas sutinka šias išlaidas apmokėti per pusę. Teismas pažymi, kad ieškovės nenorėjimas gyventi viename name su atsakovu neįpareigoja teismo namą natūra priskirti tik vienam iš šalių, o kitam paskirti piniginę kompensaciją. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-115/2012; kt.).
Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas santaupų neturi (b.l. 62), jo gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 430,00 Eur per mėnesį (b.l. 63-66), atsakovas paskolos imti nesutinka, kadangi galimybės paskolą gauti bei vykdyti įsipareigojimus yra ribotos ir atsakovas neturės galimybės išmokėti ieškovei jos prašomo dydžio piniginę kompensaciją.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir šalių nurodytus argumentus, teismas neturi pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, todėl nagrinėjamu atveju nustato lygias sutuoktinių nekilnojamojo turto dalis, pripažįsta kiekvienai iš šalių nuosavybės teisę į ½ dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto ir priteisia kiekvienam iš sutuoktinių jo turto dalį natūra, t.y. pripažįsta ½ dalį ieškovei ir ½ dalį atsakovui į 0,1488 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 250,64 kv. m. pastatą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių VĮ Regitra pažymų apie Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje esančią informaciją matyti, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės vardu buvo įregistruota transporto priemonė – lengvasis automobilis HYUNDAI ACCENT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data Lietuvoje 2004-10-02, kurio vienodą vertę - 800 EUR nurodo abi šalys. Taigi, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad transporto priemonė yra įgyta šalių santuokos metu (b.l. 20) ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo automobiliu naudojosi atsakovas, ji neturinti jokių žinių ir įgūdžių apie automobilio priežiūrą. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad šiuo automobiliu visada naudojosi ieškovė, tik prieš 2 mėn., kai automobilis sugedo, ji atvarė automobilį į namo kiemą ir paliko. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad automobilis HYUNDAI ACCENT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas ieškovės vardu, o atsakovo vardu 2013-02-06 buvo įregistruotas automobilis KIA, CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo šalių teigimu jis nuolat naudojosi, be to, įvertinus tai, kad pati ieškovė pirminiame ieškinyje prašė jai priteisti šį automobilį, labiau tikėtina, kad minėtu automobiliu nuolat naudojosi ieškovė, todėl automobilis HYUNDAI ACCENT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise natūra priteistinas ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisiama 400 EUR (pusės automobilio vertės) piniginė kompensacija.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2013-02-06 atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė – lengvasis automobilis KIA, CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data Lietuvoje 2010-01-27 (b.l. 25). Iš (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad automobilis pirktas už 19250 Lt (b.l. 27), tačiau (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas minėtą automobilį perleido savo motinai F. R. už 10 000 Lt (b.l. 29).
Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (jo kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų nuosavybės teise priklausantis turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą.
Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo už jo vienasmeniškai 5500 Eur vertės motinai F. R. perleistą šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį automobilį KIA, CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2750,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją, kuri lygi pusei parduoto automobilio vertės. Atsakovas su tokiu ieškovės prašymu nesutiko ir nurodė, kad automobilis KIA, CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsakovo įsigytas asmeninėn nuosavybėn, kadangi automobilis buvo įsigytas (duomenys neskelbtini) už atsakovo mamos F. R. ir ieškovės mamos S. J. paskolintus asmeniškai atsakovui pinigus, tuo metu šalys bendro ūkio jau nevedė.
Vadovaujantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, teismo posėdžio metu duotus liudytojos F. R. parodymus bei įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas laiko nustatyta, jog automobilis KIA, CEED, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise, už asmenines lėšas, t. y., atsakovui asmeniškai skolintus pinigus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, tą savo pirminiame ieškinyje nurodė ir ieškovė (b.l. 3), kad šalys nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio bendro ūkio neveda. Liudytoja F. R. teismo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. pradžioje vienas atsakovas kreipėsi, kad ji paskolintų asmeniškai jam 12 000 Lt, kadangi tuo metu atsakovo ir ieškovės santykiai jau buvo pašliję. Minėta liudytoja nurodė, kad anksčiau ieškovė su atsakovu kartu taip pat yra kreipęsi į ją su prašymu paskolinti pinigų namo statybai, bet tada jie kreipdavosi ir grąžindavo pinigus abu. Byloje duomenų, kad šalys būtų turėjusios bendrų lėšų iš kurių būtų galėjusios pirkti minėtą automobilį, teismui nepateikta. Kadangi byloje neįrodyta, kad ginčo automobilis pirktas už bendras abiejų sutuoktinių lėšas ir atsakovui jį perleidus, ieškovei priklausytų kompensacija, todėl ieškovės reikalavimas dėl 2750,00 Eur dydžio piniginės kompensacijos už automobilį KIA, CEED priteisimo, atmestinas.
Byloje nėra duomenų apie sutuoktinių turimus kreditorius, todėl nesprendžiamas finansinių įsipareigojimų paskirstymo klausimai tarp šalių po santuokos nutraukimo.
Dėl pavardžių
Nutraukus santuoką ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę „S.“ pavardę. Toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja įstatymui, todėl tenkintinas (LR CK 3.69 str. 1-2 d.), N. S. paliekama „S.“ pavardė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė už pateiktą ieškinį sumokėjo 388,55 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 2). 2015-10-06 nutartimi teismas atidėjo ieškovei dalies 1000 Eur mokėtino žyminio mokesčio mokėjimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Be to, ieškovė byloje patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 105). Viso ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 688,55 Eur, kurias ji prašė priteisti iš atsakovo.
Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Ieškovės visos turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 688,55 Eur, ieškinys patenkintas 50 proc., todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 344,28 Eur suma.
Taip pat iš ieškovės ir atsakovo priteistina po 500 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str. 1 d.). Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą nagrinėjamoje byloje sudaro 2,90 Eur. Atsižvelgiant į tai, valstybės naudai iš šalių priteistina po 1,45 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp J. S. (ikisantuokinė pavardė- J.) a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką, J. S. palikti santuokinę pavardę – S., N. S. palikti pavardę – S.
Priteisti ieškovei J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė nurodyta 68 350 EUR (1/2 dalies vertė 34150 EUR).
Priteisti ieškovei J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 10774 Eur (1/2 dalies vertė 5387 EUR).
Priteisti N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė nurodyta 68 350EUR (1/2 dalies vertė 34150 EUR).
Priteisti N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 10774 Eur (1/2 dalies vertė 5387 EUR).
Priteisti ieškovei J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) automobilį HYUNDAI ACCENT, valst. Nr.: (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos, įgytą (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartimi, 800 EUR vidutinės rinkos vertės.
Priteisti iš ieškovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur kompensaciją.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 344,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 501,45 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš ieškovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 501,45 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.