Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-406-626/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
1S-406-626/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Nuteistasis
S. J.
Kategorijos
NuorašasByla Nr. 1S-406-626/2019(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. J. (S. J.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 59-213 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam S. J. netaikymo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. J. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi, pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (13 epizodų), 182 straipsnio 2 dalyje (14 epizodų), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam bausmės, skirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės, skirtos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 5 dalies 2 punktu, šios subendrintos bausmės subendrintos apėmimo būdu, kadangi veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, ir S. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu S. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (38 epizodai), 182 straipsnio 2 dalyje (11 epizodų), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės už 11 sunkių nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį švelnesnių bausmių. Subendrintos bausmės už sunkius nusikaltimus subendrintos apėmimo būdu su bausmėmis už 38 nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskirtomis šiuo nuosprendžiu ir S. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikas, kaltinamojo išbūtas kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme ir suėmime) skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį nuosprendį, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. sausio 22 d. Šiaulių apygardos teismui atmetus S. J. apeliacinį skundą.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiais, subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirtos 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, ir S. J. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kaltinamojo išbūtas kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme ir suėmime) laikas, skaičiuojant nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki bausmės vykdymo pradžios pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendį bei iš dalies atliktos bausmės pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžius, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 16 d.

4. Bausmės pradžia 2016 m. gruodžio 5 d., pabaiga – 2023 m. gruodžio 5 d. S. J. 1/2 bausmės faktiškai atliks 2020 m. birželio 5 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. spalio 10 d. buvo 4 (ketveri) metai 1 (vienas) mėnuo ir 25 (dvidešimt penkios) dienos.

5. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2019 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 59-213 nutarta netaikyti nuteistajam S. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

6. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi atmestas nuteistojo S. J. skundas dėl Komisijos 2019 m. spalio 14 d. nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, dar gan didelę neatliktos bausmės dalį, neatlygintų pakankamai didelių jo nusikalstamomis veikomis padarytų žalų bei kitus charakterizuojančius duomenis, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, konstatavo, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam S. J. taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmestas, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

Šalies argumentai

7. Nuteistasis S. J. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį bei Komisijos 2019 m. spalio 14 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą, išsireikalauti iš Vilniaus pataisos namų jo medicininius dokumentus bei pasiūlyti Vilniaus pataisos namų atstovams pateikti atsiliepimą į jo skundą.

8. Skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismo teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo naujos reikšmingos aplinkybės, panaikinančios skundžiamos nutarties motyvus, kadangi minėtu metu buvo atliktas pakartotinis jo nusikalstamumo rizikos įvertinimas. Jo metu nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamumo rizikos įvertinimas nuo 70 balų nukrito iki 68 balų. Nuteistasis pažymi, kad pirmos instancijos teismas neišnagrinėjo skunde iškelto klausimo dėl prieštaringų Komisijos išvadų bei rekomendacijų lankytis pas psichologą, kurių, nuteistojo teigimu, nereikėjo bei Komisijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, teisinio pagrindo.

9. Nuteistojo teigimu, pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi iš esmės formaliais pagrindais, pateikė išvadas, kurios prieštarauja viena kitai. Nuteistasis taip pat pažymi, kad asmuo yra laikomas neteistu, jeigu jo teistumas yra išnykęs. Nurodo, kad jo išnykę teistumai nebuvo susiję su laisves atėmimo bausme. Nuteistojo manymu, pirmos instancijos teismas neteisingai vertino jį charakterizuojančias aplinkybes, o būtent darbą, kurį dirbo būdamas laisvėje, jo asmenybę.

10. Nuteistasis nesutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada dėl jo pakartotinio nusikalstamos elgesio ir pažymi, kad teismas visiškai nemotyvavo. Be to, teismas klaidingai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog šiuo metu nuteistasis gyvena pataisos įstaigoje, iš kurios išvyksta tik į darbą.

11. Skunde taip pat nesutinkama dėl to, jog nuteistasis nepadengia nukentėjusiesiems pagal civilinius ieškinius padarytą žalą ir nurodo, jog jis atlygina padarytą žalą nukentėjusiesiems. Visgi, pažymi, kad civilinius ieškinius padengia nedidelėmis sumomis, kadangi jam pataisos įstaigoje darbuotojai nesiūlo darbo dėl to, kad jis invalidas.

12. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, jog pirmos instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su jo invalidumu. Pažymi, kad jis yra neįgalus bei laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. jam buvo atliktos trys operacijos. Nuteistojo teigimu, Vilniaus pataisos namai išsiuntė dokumentus pakartotiniam neįgalumui nustatyti, o tuomet kreipsis į teismą dėl atleidimo nuo bausmės remiantis sveikatos būkle.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. J. skundas atmetamas.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2019 m. spalio 14 d. nutarimo netaikyti pastarajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra išsamiai motyvuota, pagrįsta objektyviais asmens byloje esančiais duomenimis, nei vienam iš jų nesuteikiant pernelyg didelės reikšmės, vertinant visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl pripažįstama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

14. BVK 157 straipsnio 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamoje situacijoje nuteistajam paskirta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, taigi, pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siekdamas būti paleistas lygtinai, asmuo turi būti atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. S. J. pusę paskirtos bausmės atliks 2020 m. birželio 5 d. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. S. J. sutinka su intensyvios priežiūros taikymu, todėl pagrįstai prašymą pristatyti Komisijai jį svarstyti dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateikė likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jis faktiškai bus atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

16. 2019 m. spalio 4 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-82 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu S. J. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi konstatuotina, kad S. J. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas.

17. Visgi, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

18. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog S. J. priklauso vidutinės rizikos grupei – 70 balų. Kaip ir minėta, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 70 balų, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 20 balų, t. y. rizika gali būti mažinama priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir balai gali būti sumažinti iki minimumo, ir taip įrodyti, kad yra pasitaisęs, lygtinio paleidimo metu ir vėliau laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

19. Skunde nuteistasis nurodo, jog buvo atliktas pakartotinis nusikalstamo elgesio įvertinimas, kurio metu nustatyta, kad balai nukrito iki 68, tačiau toks sumažėjimas neduoda pagrindo daryti išvadą, jog dėl to nuteistasis gali būti lygtinai paleistas.

20. Įvertinus S. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšius su seserimi, savo sūnumi, 1 kartą buvo paskatintas, nuo 2019 m. spalio 24 d. dirba, turėtų gyvenamąją vietą, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos programose, baigė dalyvavimą adaptacijos programoje, lavino gebėjimus atpažinti ir valdyti negatyvias emocijas, konstruktyviais ir socialiai priimtinais būdais jas išreikšti „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ psichoedukacinėje priemonėje, taip pat pradėjo dalyvavimą, tačiau nebaigė dėl perkėlimo intervencinėje priemonėje, dailės terapijoje „R.A.K.T.A.S“. Nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. jam yra suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama S. J. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

21. Kaip ir aukščiau minėta, nors už gerą elgesį ir sąžiningą darbą S. J. buvo paskatintas 1 (vieną) kartą, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 73 balų iki 70 balų (skunde nurodoma, jog šiuo metu iki 68 balų), tačiau atsižvelgiant į nuteistojo bausmės atlikimo trukmę (nuo 2016 m. gruodžio 5 d.), vienareikšmiškai teigti, kad tokia jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, teisinio pagrindo nėra, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis 6 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 5 kartus buvo baustas (nuobaudos skirtos kitose pataisos įstaigose). Teismo vertinimu, kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Juo labiau, kad nuteistam asmeniui skirtas paskatinimas tik parodo, jog nuteistasis pataisos namuose elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti apie itin teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, sudarančius pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

22. Pritariant apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli S. J. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, būdingas sukčiavimo modelis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad asmuo savo nusikalstamą elgesį yra linkęs pateisinti, lygindamas su kitų nuteistųjų atliktomis nusikalstamomis veikomis. Atsižvelgiant į tai, kad S. J. nuteistas už 51 nesunkius ir 25 sunkius nusikaltimus, už kuriuos nuteistasis S. J. šiuo metu atlieka paskirtą bausmę. Iš pateiktos bylos matyti, kad nusikaltimai buvo atliekami sistemingai, o tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu S. J. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.

23. Prie nuteistojo skundo pateikta nuteistojo S. J. medicininė pažyma (b. l. 35), kurioje nurodyta jo ligos diagnozė – ūminis inkstų nepakankamumas. Be to, Vilniaus apygardos teisme 2019 m. gruodžio 13 d. buvo gauti nuteistojo S. J. dokumentai, susiję su jo neįgalumu bei specialiais poreikiais. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas dėl sunkios nuteistojo sveikatos būklės BVK nėra numatytas. BVK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad susirgęs sunkia nepagydoma liga nuteistasis gali būti apylinkės teismo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas, o kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla. Šiuo atveju yra nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o ne atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos, todėl aukštesnysis teismas plačiau dėl šių skundo argumentų nepasisako.

24. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

25. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog S. J. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė, o bausmės tikslai jau pasiekti. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

26. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo S. J. skundas netenkinamas ir paliekama galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. J. (S. J.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Vitalija NorkūnaitėNuorašas tikrasTeisėja Vitalija Norkūnaitė