Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. M., Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotam atstovui Rimantui Gedrimui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 str. 1 d. ir 205 str. 5 d., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) direktorius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017–12–18 iki 2018–02–12 atliekant operatyvų patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini), k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad bendrovės direktorius P. M., būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą neužtikrino, kad visos gautos pajamos už suteiktas transporto priemonių remonto paslaugas būtų apskaitytos apskaitos dokumentais ir įtrauktos į apskaitos registrus, t.y. laikotarpiu nuo 2016 metų sausio mėnesio iki 2016 metų gruodžio mėnesio nebuvo apskaitytos jokiais apskaitos dokumentais ir neįtraukta į apskaitos registrus 42454,87 Eur gautų apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių bendrovei atsirado prievolė sumokėti į biudžetą 8915,52 Eur pridėtinės vertės mokesčio. 2016 m. sausio – gruodžio mėnesiais buvo nesumokėta daugiau kaip penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus. Bendrovei 2018 m. vasario 11 d. – 13 d. pateikus patikslintas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas mokėtina į biudžetą PVM suma už 2016 m. sausio – gruodžio mėnesius padidėjo 8915,52 Eur. 2017–12–18 atlikto vizitavimo metu bendrovės veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamos 4 transporto priemonės, kurioms nepateiktos užpildytos remonto paslaugų užsakymų paraiškos. Tokiu būdu P. M. pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) 40 str. 1 d., 4 d., Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 4 str., 12 str. 1 d., Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas) 14 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo (toliau – Pelno mokesčio įstatymas) 4 str. 1 d. reikalavimus bei 2016–02–01 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2BE–45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (toliau – Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas) 11 p. reikalavimus. Už tai numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 str. 5 d., 205 str. 1 d.

P. M. į teismo posėdį atvyko ir parodė, kad sutinka su protokolu. Paaiškino, kad aplaidžiai buhalterinė apskaita buvo tvarkoma dėl buvusio didelio darbo krūvio ir žmonių trūkumo, finansinių priežasčių. Patikrinimo metu išryškėjo įmonės buhalterės nekompetencija. Patikrinimo metu kaip direktorius jis suprato, kad daug kas buvo blogai buvo daroma ir turėjo būti perdaryta, mokesčių inspekcija dėl to turėjo papildomų sunkumų. Labai gailisi, kad taip atsitiko, teigia, kad jo verslas yra nestandartinis, kad jis pats negalėjo sutikrinti buhalterinės apskaitos, pasitikėjo buhaltere, samdyti daugiau žmonių šiam darbui trūko lėšų. Tam darbui buvo įdarbinta buhalterė ir jis manė, kad ji gerai dirba. Labai apgailestauja, kad taip atsitiko, negalvojo, kad buhalterinė apskaita aplaidžiai tvarkoma. Patikrinimo dieną iki pietų, kuomet meistrai priėmė mašinas, jis pats buvo Mokesčių inspekcijoje. Administracija, o ne meistrai, priiminėja mašinas. Jis ir buhalterė buvo iškviesti į mokesčių inspekciją, o tuo metu meistrai priėmė keturias mašinas, o su mokesčių inspekcijos pareigūnais visi kartu grižo į darbo vietą. UAB (duomenys neskelbtini) yra įregistruota nuo 2013 metų. Automobilių servisas intensyviai pradėjo veikti tik nuo 2015 metų. Iki tol vyko tik pasiruošimas, verslo tokia specifika, kad eilinį meistrą jie turėjo ruošti virš metų praktiniam darbui. Tik pirmus metus vykdo nestandartinių baldų gamybą. Šiuo metu uždirba apie 1900 Eur, o jo žmona apie 800–900 Eur. Po šio patikrinimo deklaracijos buvo patikslintos, su valstybe yra atsiskaityta, visi mokesčiai sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus: administracinio nusižengimo protokolą (b.l. 3–4), 2018-02-12 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1043–7199 (b.l. 5–12), pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas ( b.l. 16-39), P. M. paaiškinimus (b.l. 13–14), P. M. parodymus teisme, daro išvadą, kad P. M. kaltė dėl ANK 205 straipsnio 5 dalyje ir ANK 205 str. 1 dalyje numatytų nusižengimų yra įrodyta.

Mokesčių administravimo įstatymo 40 str. 1 dalyje nurodoma, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, o 2 dalyje – teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais. Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. To paties įstatymo 12 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 str. 1 dalyje numatyta, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita–faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pelno mokesčio įstatymo 4 str. 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. Per Lietuvos vieneto nuolatines buveines, esančias Europos ekonominės erdvės valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, vykdomos veiklos pajamos nepriskiriamos Lietuvos vieneto mokesčio bazei, jeigu per šias nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamos nustatyta tvarka apmokestinamos pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu tose valstybėse. Taip pat Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše 11 p. nurodoma, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymo paraišką.

Byloje surinktų įrodymų visumos visiškai pakanka P. M. kaltei pagal ANK 205 straipsnio 5 dalį ir ANK 205 straipsnio 1 dalį konstatuoti. Bendrovės direktorius P. M., būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą nuo 2016 metų sausio mėnesio iki 2016 metų gruodžio mėnesio neužtikrino, kad visos gautos pajamos už suteiktas transporto priemonių remonto paslaugas būtų apskaitytos apskaitos dokumentais ir įtrauktos į apskaitos registrus. Taip pat, 2017–12–18 atlikto vizitavimo metu bendrovės veiklos vykdymo vietoje (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamos 4 transporto priemonės, kurioms nepateiktos užpildytos remonto paslaugų užsakymų paraiškos.

P. M. skirtinos ANK 205 str. 5 d., ANK 205 str. 1 d. numatytos administracinės nuobaudos.

P. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. Byloje P. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstatuotina, kad teisingumas ir protingumas reikalauja, jog bausmė atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo sunkumą, kad būtų realizuoti administracinės nuobaudos tikslai, t. y., kad teisės pažeidėjas suvoktų padaryto pažeidimo esmę ir pasitaisytų. ANK 34 straipsnio 5 dalis be kita ko numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756–403/2010, N444–633/2011).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. M. pripažino padaręs administracinius nusižengimus, nurodė, kad labai gailisi, kad taip atsitiko, teigia, kad jo verslas yra nestandartinis, kad jis pats negalėjo patikrinti buhalterinės apskaitos, pasitikėjo buhaltere, o samdyti daugiau žmonių šiam darbui trūko lėšų. P. M. kritiškai vertina savo elgesį, gailisi dėl padarytų pažeidimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. M. tokius administracinius nusižengimus padarė pirmą kartą. Teismo nuomone, administraciniai nusižengimai padaryti nepiktybiškai, P. M. pasitikėjo įdarbintos buhalterės kompetencija, manė, kad buhalterinė apskaita tvarkoma teisingai. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad po atlikto patikrinimo iš UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinė mokesčių inspekcija gavo patikslintas deklaracijas už 2016 m. sausio – gruodžio mėnesius, taip pat į tai, kad per griežtos nuobaudos paskyrimas gali lemti ilgalaikius įmonės finansinius sunkumus. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, P. M. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam paskyrus pusę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 5 dalies sankcijos minimalios administracinės nuobaudos – piniginės baudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 str., 205 str. 1 d., 205 str. 5 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str., 637 str., 644 str., 646 str.,

nutarė:

P. M. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 straipsnio 1 dalyje, 205 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirti:

už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 str. 1 d, padarymą administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimties eurų) baudą;už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 205 str. 5 d., padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 5 d., 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, P. M. už šiuos nusižengimus skirti galutinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 18078447929 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.