Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2019-08-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-741-791/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-08-14
Bylos Nr.
A5.-741-791/2019
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00273-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
V. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-741-791/2019Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00273-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.2.4; 1.4.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.11; 6.1; 21.9.9; 21.9.10.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugpjūčio 14 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė,sekretoriaujant Eglei Bubėnienei,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L.,

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) atstovui V. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. liepos 16 d. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriuje (toliau VDI), buvo gautas I. A. prašymas dėl jos sūnaus P. A., dirbančio ūkininko V. L. ūkyje, susižalojimo aplinkybių ir gebėjimų atlikti pavestą darbą nustatymo, todėl buvo atliktas V. L. ūkio veiklos, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimas. Pagal pateiktus dokumentus ir teiktus rašytinius paaiškinimus buvo nustatyta, jog P. A. bei A. S., 2019 m. birželio 25 d. ir 2019 m. birželio 26 d., nesudarius rašytinių darbo sutarčių, V. L. ūkyje, V. L. nurodymu, su medžio pjovimo staklėmis (diskiniu pjūklu) atliko sienojų pjovimo darbus, vadovaujantis 2012 m. liepos 13 d. Nr. 11-2411 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, teikimo pagal paslaugų kvitus įstatymu, nors šie darbai į žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitus, sąrašą neįtraukti.

2019 m. birželio 25 d. apie 07.30 val. P. A. ir A. S., kaip buvo susitarę atvyko į ūkininko V. L. namus. Ūkininko žmona Z. L. užpildė žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, A. S. nurodydama paslaugos pavadinimą – malkų skaldymas, pjovimas, P. A. – malkų skaldymas, susitarė dėl 3,5 Eur. valandinio įkainio. V. L. su minėtais darbuotojais pasistatė medžio pjovimo stakles, sutarė kaip ir kokio dydžio kaladėmis turi būti pjaunama mediena. P. A. buvo priskirtas rąstus užkelti ant staklių ir juos stumiant link pjovimo disko perpjauti, o A. S. – nuiminėti nuo staklių atpjautas kalades ir mesti į krūvą, taip dirbo visą dieną. 2019 m. birželio 26 d. jie susirinko 8.00 val., susitvarkė supjautas kalades, pasiruošė sienojus pjovimui ir pagal tą patį darbo organizavimą tęsė pjovimo darbus. Apie 11.40 val. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo P. A..

Tokiu būdu, V. L. būdamas darbdaviu, esant darbinių santykių požymiams, atlygintinumui, leido dirbti prie medžio pjovimo staklių nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. birželio 26 d. P. A. ir A. S. nesudaręs su jais darbo sutarčių, nepranešus nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniams skyriui prieš vieną dieną iki darbuotojų darbo pradžios, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovas palaikė administracinio nusižengimo protokole suformuotą kaltinimą ir prašė nubausti V. L. straipsnio sankcijos ribose, atsižvelgiant į tai, kad V. L. veikoje nebuvo piktybiškumo.

V. L. į teismo posėdį neatvyko, prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka V. L. nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Iš V. L. pateiktų paaiškinimų matyti, jog dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo jis sutiko, gailėjosi. Paaiškino, jog dėl darbo į jį kreipėsi pats P. A.. Už darbą sutarė jam mokėti 3,50 eurų į valandą, darbas buvo su kvitais. 2019 m. birželio 25 d. P. A. ir A. S. atėjo į darbą 07.30 val. Buvo surašyti paslaugų kvitai, jiems išaiškinta darbo eiga, parodyta, kaip pjaunami rastai, kaip juos atmetinėti. P. A. buvo nurodyta padavinėti rastus. 2019 m. birželio 26 d. darbas vyko taip pačiai, kuomet apie 11.30 val. jam pranešė, jog įvyko nelaimingas atsitikimas. Jis grįžo namo ir apvyniojęs P. A. sužeistą ranką išvažiavo su juo pasitikti atvažiuojančios greitosios. Nurodo, jog administracinį nusižengimą padarė iš nežinojimo, kadangi neperprato darbo su paslaugų kvitais įstatymo. Sveikatos draudimą sumokėjo, tačiau nesumokėjo socialinio draudimo įmokų. Pagal paslaugų kvitą malkas skaldyti jo darbuotojams buvo galima, o jų pjauti, ne. Esant galimybei prašė sumažinti jam skiriamą baudą (bylos lapai (toliau – b. l. 3, 10).

Tai, jog V. L. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo bei paaiškinimų, patvirtina byloje esanti toliau aptariama rašytinė medžiaga, kuri prižįstama įrodymais (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame detaliai užfiksuotas nusižengimo faktas bei visos jo padarymo aplinkybės (b. l. 2).

Šalies argumentai

Iš 2019 m. liepos 16 d. pateikto I. A. prašymo (skundo) matyti, jog ji kreipėsi į VSDFV prašydama ištirti ar jos sūnus P. A. neturėdamas reikiamos kvalifikacijos turėjo teisę pas ūkininką V. L. dirbti prie medžio elektrinio pjūklo (b. l. 4).

P. A. 2019 m. liepos 16 d. pateiktame paaiškinime nurodė, jog 2019 m. birželio 25 d. apie 07.30 val. atvyko pas ūkininką V. L. dirbti. Dėl darbo buvo susitarę prieš porą savaičių, pas minėtą ūkininką jau buvo dirbęs ir ankščiau. Po 5 minučių atvyko ir kitas darbuotojas, A. S.. Tuomet iš namų išėjo ūkininko žmona Z. L., kuri atsinešė paslaugų kvitus, kuriuos užpildė ir jis su A. S. pasirašė. Vėliau pasirodė ūkininkas V. L., kuris nurodė, kad reikės sukirsti nugriauto pastato rastus ir lentas. Tuomet atsinešė elektrinį kreizą ir nurodė juo supjauti lentas. Jokių apsauginių priemonių jie nenaudojo, V. L. jų nedavė. Pasiskirstė darbus, jis paduodavo rastus ir pjaudavo kreizu,o A. S. atnešdavo atpjautas kalades, taip dirbo visą dieną. 2019 m. birželio 26 d. 08.00 val. vėl atvyko į darbą. V. L. nurodė atmesti malkas, pjovimo darbus pradėjo apie 11.00 val. Apie 11.40 val. jam pjaunant rastus ranka slystelėjo link pjūklo, pjūklas pagavo pirštinę. Tuomet pajutęs skausmą atšoko nuo kreizo. A. S. išjungė kreizą ir informavo V. L., kad iškviestų greitąją pagalbą. Jis buvo išvežtas į ligoninę, kur buvo paguldytas ir operuotas. Dėl sužalojimo jautė stiprų fizinį skausmą (b. l. 5–6).

A. S. 2019 m. liepos 18 d. pateiktame paaiškinime nurodė, jog 2019 m. birželio 25 d. ūkininkas V. L. jam ir P. A. nurodė supjauti sienojus ir gaminti malkas. P. A. padavinėjo sienojus ir stūmė juos link judančio kreizo disko, o jis atmetinėjo nupjautus medienos gabalus į ūkinį pastatą, taip visą dieną dirbo. 2019 m. birželio 26 d. dirbo tą patį darbą. Apie 11.30 val. baigus pjauti sienojus, P. A. mesdamas savo atpjautą kulbę netyčia prilietė besisukantį kreizo diską, kuris jį sužalojo (b. l. 7).

A. S. 2019 m. liepos 25 d. pateiktame papildyme prie paaiškinimo papildomai nurodė, jog nei jis nei P. A. dėl ūkininko V. L. jiems paskirto darbo pretenzijų neturėjo. Nurodo, jog jo manymu P. A. dirbo neatsakingai, nesilaikydamas saugaus darbo taisyklių, kadangi pastebėjo P. A. dirbant su telefonu ir ausinukais (b. l. 8).

Iš VSDFV pateiktų duomenų matyti, jog V. L. nuo 2009 m. sausio 1 d. iki šiol vykdo individualią žemės ūkio veiklą (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto 2019 m. birželio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, jog A. S. ir P. A. pavardės čia nėra įrašytos (b. l. 12).

Iš nuotraukos matyti, kaip atrodė medžio pjovimo staklės, kuriomis dirbo P. A. (b. l. 13).

Iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio įregistravimo pažymėjimo Nr. 0122767 matyti, jog V. L. ūkis buvo įregistruotas 2004 m. birželio 8 d. (b. l. 14).

Iš žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitų Nr. 0783583 ir Nr. 0783582 matyti, jog ūkininkas V. L. su darbuotojais P. A. ir A. S. pasirašė paslaugų kvitus, kuriuose nurodė darbo valandų skaičių, darbo pobūdžius ir atlygių sumas (b. l. 15).

Iš P. A. medicininės pažymos matyti, jog dėl nelaimingo atsitikimo buityje jis nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. liepos 9 d. buvo nedarbingas (b. l. 16).

Iš P. A. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, jog P. A. buvo nustatyta dešinės plaštakos 3 piršto dalinė amputacija, dešinės plaštakos 2 piršto plėštinė – pjautinė žaizda ir tiesiamosios sausgyslės pažeidimas, bei dešinės plaštakos nykščio distalinio pirštikaulio lūžis (b. l. 17).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog dėl P. A. sužalojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, kuris, atsižvelgiant į tai, jog P. A. pakenkimas sveikatai prie sunkių nepriskiriamas, o baudžiamoji atsakomybė už darbų saugos norminių aktų pažeidimus siejama tik su atvejais, kai dėl to kyla sunkūs padariniai, nutrauktas (b. l. 18–24).

ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismas atkreipia dėmesį, jog nelegalaus darbo sąvoką bei požymius apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kur numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą <...>.

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog V. L., būdamas darbdaviu, kaip individualios veiklos savininkas, sudarė sąlygas bei leido nelegaliai dirbti darbuotojams P. A. ir A. S. nesudaręs su jais darbo sutarčių, bei nustatyta tvarka nepranešęs Sodros teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki darbuotojų darbo pradžios, ir tuo jis padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. L. veiksmuose nebuvo piktybiškumo, tai yra jis nebuvo veikiamas siekio savo kaltais veiksmais išvengti tam tikrų atsakomybių, o nusižengimo padarymą įtakojo daugiau teisinis neišmanymas ir nepakankamai rūpestingas V. L. elgesys. Tačiau teismų praktikoje, svarstant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir baudos skyrimo klausimą, teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime nėra laikomi tokiomis svarbiomis priežastimis, dėl kurių turėtų būti mažinama asmens atsakomybė, jie vertinami tik visų bylos aplinkybių kontekste, kartu įvertinant nusižengimu padarytos žalos mastą, bei dėl administracinio nusižengimo kilusias pasekmes. V. L. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. V. L. dirbantis, byloje nėra jokių V. L. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Įvertinęs V. L. nusižengimo pobūdį, tai, kad nagrinėjamu atveju V. L. veikoje nebuvo piktybiškumo, V. L. asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pilnai įgyvendinta paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

V. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Vilma DapkevičienėPapildoma informacija: administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 1001 ir nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 19104007307.Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam paskirtos baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.