Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-03-26 · Civilinė byla Nr. 2A-561/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-08Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-26Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-26
Bylos Nr.
2A-561/2014
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00398-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
A. P.
Trečiasis asmuo
Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro
Kategorijos
  • 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-561/2014Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00398-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-945-324/2013 pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Ravaida“ ir J. B. dėl dalies sandorio pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro notarė G. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas nurodė, kad 2005 m. susipažino su atsakovo UAB ,,Ravaida“ generaliniu direktoriumi V. V., kuriam pasiūlė kartu vykdyti projektą – (duomenys neskelbtini) rajone pirkti didelį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, padalinti jį į atskirus sklypus, pakeisti paskirtį ir šį gautą jungtinės veiklos rezultatą pasidalinti natūra, t. y. ieškovas su V. V. iš karto susitarė, kad žemės sklypą padalinus į atskirus sklypus, sudarys žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorį, kurio pagrindu ieškovui pereis nuosavybė į kelis žemės sklypus proporcingai jo įneštų pinigų daliai, o likę žemės sklypai liks UAB ,,Ravaida“. Kadangi ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), buvo sutarta, kad viso projekto iniciatyvos ir veiksmų imsis ieškovas. Ieškovas surado 3,7625 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavėjas J. B. sutiko parduoti už 250 000 Lt. Už minėtą žemės sklypą ieškovas sumokėjo 70 000 Lt savų lėšų, o atsakovas UAB ,,Ravaida“ – 180 000 Lt. Kadangi UAB ,,Ravaida“ piniginis indėlis į projektą jo pradžioje buvo didesnis bei dėl to, kad žemės sklypo savininkas būtų vienas juridinis asmuo ir tokiu būdu būtų lengviau vykdyti projektą, tvarkyti visus reikiamus dokumentus, taip pat dėl mokestinio naudingumo, buvo nutarta žemės sklypo pirkėju nurodyti tik atsakovą UAB ,,Ravaida“. 2006 m. sausio 12 d. tarp atsakovų UAB ,,Ravaida“ (pirkėjo) ir J. B. (pardavėjo) buvo sudaryta 3,7625 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis). Ieškovo teigimu, šio sandorio sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąsias sandorio šalis – realiai faktiniais pirkėjais pagal ginčo sutartį yra atsakovas UAB ,,Ravaida“ ir ieškovas.

Pateiktu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti negaliojančia žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2006 m. sausio 12 d. notariškai patvirtintos pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl sutarties šalies – pirkėjų, nustatant, kad pirkėjai yra UAB „Ravaida“ ir A. P.; ir pripažinti, kad ieškovas nuo 2006 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo sutarties dalys, kuriose įvardintas pirkėjas, pridengė ieškovo ir atsakovo UAB ,,Ravaida“ susitarimą žemės sklypą pirkti jų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pasak teismo, ieškovas nepagrindė argumentų, kuriais motyvavo apsisprendimą pirkti žemę kito asmens vardu. Ieškovo teiginį, kad šiam projektui neturėjo pinigų, paneigia 2005 metais deklaruotas 690 000 Lt piniginių lėšų kiekis, o teiginio, kad šios sumos žemės sklypo įsigijimui negalėjo paskirti dėl didelės pinigų sumos panaudojimo kitos įmonės steigimui, ieškovas neįrodė. Ieškovo teiginį, kad detalųjį žemės planavimą ir suskirstymą į atskirus sklypus atlikus vieno asmens vardu, ieškovas sutaupė apie 20 000 Lt, teismas atmetė kaip neįrodytą, kadangi šis paaiškinimas nėra pagrįstas mokėjimo dokumentais paremta skaičiuote. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie rašytinę jungtinės veiklos sutartį, kitokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomą susitarimą visą žemės sklypą įsigyti juridinio asmens vardu, o po padalijimo įforminti nuosavybės teisės perleidimą. Pasak teismo, ieškovui suteikti įgaliojimai atstovauti UAB „Ravaida“ detaliojo planavimo metu, patvirtina ne ieškovo nurodomą susitarimą, o UAB „Ravaida“ pavedimą ieškovui atlikti įgaliojimuose nurodytus veiksmus (CK 6.756 str.). Pažymėjo, kad pavedimo įvykdymui ieškovo turėtos išlaidos patvirtina ne sandorio apsimestinumą, o įgaliotinio teisę išieškoti jas iš įgaliotojo. Teismo vertinimu, ieškovo argumentas, kad pinigų sumokėjimui UAB „Ravaida“ nebuvo išdavusi įgaliojimo, neįrodo, kad pardavėjui sumokėtas 70 000 Lt avansas yra ieškovo pinigai. Nors atsakovai patvirtino, kad 70 000 Lt pagal preliminarią sutartį padavėjui sumokėjo ieškovas, o pardavėjas nurodė supratęs, jog dalį sklypo perka ieškovas, faktą, kad šių pinigų mokėtojas yra ne ieškovas, o UAB „Ravaida“, įrodo kasos išlaidų orderis ir jame esantis pinigų gavimą ne iš juos perdavusio ieškovo, o iš pirkėjo UAB „Ravaida“ patvirtinantis pardavėjo parašas, orderio apskaitymas atsakovo kasos knygoje, 2006 m. sausio 6 d. preliminari sutartis. Nurodė, kad atsiskaitymas su pardavėju dviem būdais (grynais pinigais ir pavedimu) įstatymų nėra draudžiamas, jį apsprendė šalių susitarimas. Teismo vertinimu, liudytoju apklausto A. G. paaiškinimai nepaneigia rašytinių įrodymų, kad 70 000 Lt sumą mokėjo ne ieškovas. Pasak teismo, tai, kad pinigų mokėtojas yra UAB „Ravaida“ įrodo ir oficialus rašytinis įrodymas – ginčo sutarties 2.2 punktas. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad sandorio dalies apsimestinumą įrodo atsakovo UAB „Ravaida“ preliminarus įsipareigojimas ieškinyje nurodytus sklypus perleisti kitiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra verslininkas, kuriam pagal veiklos pobūdį yra keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo standartai, todėl privalėjo suvokti, kad kito asmens vardu įgytos nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perregistruoti savo vardu jis negalės niekaip kitaip, kaip tik notariškai patvirtintu sandoriu, todėl jo nurodomas susitarimas su UAB „Ravaida“ dėl nuosavybės teisės įgijimo būdo turi būti įforminamas ne įgaliojimais veikti įgaliotinio naudai, o sutartimis, todėl, kitai šaliai tokią sutartį atsisakius sudaryti, susitarimo privalu atsisakyti. Ieškovas, nepaisydamas CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatytos civilinių teisinių subjektų pareigos įgyvendinant savo teises veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, elgėsi priešingai – 2005–2006 metais sutarčių nesudarė, bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad, siekiant užfiksuoti susitarimą ir taip apsaugoti sumokėtas lėšas, įformino 2009 m. balandžio 1 d. preliminarią sutartį, kurioje esančio UAB „Ravaida“ antspaudo ir V. V. parašo suklastojimas buvo nustatytas ikiteisminio tyrimo metu. Dėl nurodytų aplinkybių teismas nesutiko su ieškinio argumentu, kad 2009 m. balandžio 1 d. sutartimi V. V. buvo patvirtinęs valią būti ieškovo statytiniu, 2006 metais įsigyjant dalį ginčo žemės sklypo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują teismo sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai ieškinį atmetė remdamasis jungtinės veiklos sutarties nebuvimu, kadangi ieškovas net neįrodinėjo, kad tarp jo ir atsakovo UAB ,,Ravaida“ būtų buvusi sudaryta rašytinė jungtinės veiklos sutartis. Ieškiniu buvo įrodinėjama, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalis dėl pirkėjo yra apsimestinė.

2. Pagal kasacinio teismo praktiką, ginčijant pirkimo–pardavimo sandorį kaip apsimestinį ir teigiant, kad iš tikrųjų sandorį sudarė kitas asmuo, reikia įrodyti, kad šis asmuo faktiškai įgijo pirkėjo teises ir pareigas, iš kurių svarbiausia – atsiskaityti už perkamą daiktą. Viena iš pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių yra ta, kad asmuo, nurodomas kaip faktinis pirkėjas, turėjo pakankamai lėšų turtui įsigyti. Teismas, patvirtinęs, kad ieškovas turėjo žemės sklypams įsigyti reikiamą pinigų sumą, tačiau nepripažinęs, kad ieškovas galėjo sumokėti 70 000 Lt perkamo žemės sklypo kainos, kadangi turėjo pinigų visam žemės sklypui įsigyti, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Juolab kad ieškovas 690 000 Lt sumą turėjo ne ginčo sutarties sudarymo metu, o 2003 m. gruodžio 31 d.; ieškovo įrodinėjimas, kur jis naudojo kitus pinigus (skirtumą tarp 690 000 Lt ir 70 000 Lt) būtų perteklinis. Be to, teismas netyrė ir nevertino, ar atsakovas UAB ,,Ravaida“ 2006 m. sausio 6 d. kasos orderio išrašymo metu turėjo realią galimybę sumokėti 70 000 Lt sumą.

3. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jis sumokėjo 70 000 Lt sumą. Teismas visiškai nevertino atsakovo (pardavėjo) J. B. paaiškinimų, kad 70 000 Lt sumą jis iš ieškovo gavo savo namuose. Kasos išlaidų orderyje yra aiškiai nurodyta, kad tie pinigai pardavėjui J. B. buvo sumokėti 2006 m. sausio 6 d., tuo tarpu pats V. V. pripažino, kad 2006 m. sausio 6 d. su J. B. susitikęs nebuvo. Jokie byloje esantys įrodymai nepagrindžia aplinkybės, kad UAB ,,Ravaida“ direktorius V. V. būtų paėmęs 70 000 Lt sumą iš UAB ,,Ravaida“ grynais pinigais ir šią perdavęs juos ieškovui, kad sumokėtų už UAB ,,Ravaida“ avansą. Kasos išlaidų orderis buvo išrašytas tik tam, kad būtų galima teisiškai įforminti žemės sklypo nuosavybės registraciją UAB ,,Ravaida“ vardu, o realiai tai buvo ieškovo sumokėti pinigai už jam nuosavybės teise turinčius atitekti žemės sklypus.

4. Pagal kasacinio teismo praktiką, vertinant tikrąją ginčo teisinio santykio subjektinę sudėtį, būtina aiškintis, kas faktiškai derėjosi dėl sutarties sąlygų, įgijo ir vykdė pirkėjo teises bei pareigas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visos derybos, sklypo apžiūra, matavimai vyko tik su ieškovu, pinigus pardavėjui perdavė ieškovas, pardavėjas (atsakovas J. B.) taip pat paaiškino, kad jam buvo žinoma, kad dalį žemės sklypo perka ieškovas, o dalį – atsakovas UAB ,,Ravaida“. Atsakovo UAB ,,Ravaida“ vadovas V. V. neneigė, kad visus žemės sklypo detaliojo planavimo darbus turėjo organizuoti ieškovas ir šiam tikslui jam buvo išduoti įgaliojimai. Teismas nevertino ieškinyje nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, koks ieškovo įnašas buvo įsigyjant žemės sklypą, atliekant detalųjį planavimą, registruojant naujai suformuotus žemės sklypus. Teismas neatsižvelgė į tai, jog nelogiška, kad svetimas žmogus tris metus be jokio atlygio ir savo lėšomis užsiiminėtų tokiais darbais.

5. Skirtingai nei sprendė teismas, ieškovas buvo aiškiai nurodęs motyvus, kodėl ginčo pirkimo–pardavimo sutartyje pirkėju buvo nurodytas vienas asmuo – atsakovas UAB ,,Ravaida“. Registruojant žemės sklypą tik atsakovo UAB ,,Ravaida“ vardu nereikėjo daryti žemės sklypo padalijimo, kas būtų lėmę dideles laiko sąnaudas ir finansines išlaidas; ieškovas, kaip fizinis asmuo, negalėdamas užsiimti žemės sklypų pardavimais, negalėtų iš to gauti ir finansinės naudos vėliau pardavęs jau suformuotus atskirus žemės sklypus. Pats atsakovo UAB ,,Ravaida“ vadovas pripažino, kad jo iškelta sąlyga žemės sklypo pirkimui buvo, kad būtų nurodomas tik vienas pirkėjas ir būtų pakeista žemės sklypo paskirtis. Be to, teismas neįvertino aplinkybių, kad įgaliojimą tvarkyti reikalus, susijusius su žemės sklypo padalijimu, atsakovas UAB ,,Ravaida“ išdavė ieškovui jau po ginčo sutarties sudarymo, ieškovui nebuvo išduoti jokie įgaliojimai atsakovo UAB ,,Ravaida“ vardu surasti žemės sklypą, derėtis dėl jo pirkimo kainos ir sąlygų, parengti preliminariąją sutartį, už perkamą žemės sklypą sumokėti avansą.

6. Teismas visiškai nevertino V. V. aiškiai melagingų parodymų, kad nebuvo jokio elektroninio susirašinėjimo su L. T. dėl 2009 m. balandžio 1 d. preliminarios žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties, kuri buvo sudaryta ieškovui pamačius, kad dėl atsakovo UAB ,,Ravaida“ finansinės padėtis jis gali netekti žemės sklypų, už kuriuos jau yra sumokėjęs. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas šios sutarties neklastojo.

7. Teismas nesiaiškino tikrosios vidinės sutarties šalių valios sudarant ginčo sutartį. Tikroji šalių valia buvo įsigyti minėtą žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise, tam tikslui ieškovas atliko šiuos veiksmus – už ginčo turtą sumokėjo dalį kainos savo siekiamai įsigyti žemės sklypo daliai, rūpinosi žemės sklypo suradimu, jo pirkimo sandorio sudarymu, sklypo paskirties pakeitimu, žemės sklypo detaliojo planavimo organizavimu.

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB ,,Ravaida“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės atkartoja pirmosios instancijos teismo motyvus, nurodydamas, kad su teismo padarytomis išvadomis sutinka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Byloje sprendžiamas sandorio apsimestinumo dėl subjekto klausimas (CK 1.87 str.). Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys (CK 1.87 str. 1 d.).

Kaip minėta, 2006 m. sausio 12 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas UAB ,,Ravaida“ įsigijo 3,7625 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 72-76). Ieškovo teigimu, minėtą žemės sklypą de facto įsigijo ne tik atsakovas UAB ,,Ravaida“, bet ir ieškovas, todėl minėta pirkimo–pardavimo sutarties dalis, kurioje pirkėju nurodytas tik atsakovas UAB ,,Ravaida“, yra apsimestinė.

Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne tik to asmens, kuris nurodytas kaip pirkėjas), reikia įrodyti. Šią pareigą turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (CPK 178 str.).

Ieškinio faktinis pagrindas grindžiamas aplinkybėmis, kad ieškovas ir atsakovas UAB ,,Ravaida“ vykdė bendrą projektą, kurio metu bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo 3,7625 ha žemės sklypą, siekdami pakeisti jo tikslinę paskirtį ir suformuoti 20 atskirų žemės sklypų, kuriuos atsakovas UAB ,,Ravaida“ ir ieškovas pasidalintų natūra proporcingai įneštų pinigų daliai. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB ,,Ravaida“ buvo sudarytas susitarimas, kad suformavus atskirus žemės sklypus, nuosavybės teisė į dalį šių sklypų bus įregistruota ieškovo vardu, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Liudytoju apklaustas UAB ,,Ravaida“ vadovas V. V. tokį susitarimą neigė (2 t., b. l. 15-32), nurodydamas, kad ginčo sandoriu tarpininkaujant ieškovui įsigijo visą sklypą, tokios pačios pozicijos laikėsi ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 118). Kolegijos vertinimu, atsakovo J. B. (žemės sklypo pardavėjo) paaiškinimai, kad jis suprato, jog dalį žemės sklypo pirks ieškovas, o dalį įmonė, nesant kitų įrodymų, nėra pakankami konstatuoti, kad tikroji UAB ,,Ravaida“ ir ieškovo valia buvo pirkti minėtą sklypą dalimis (CPK 178 str., 185 str.).

Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, kad tokį susitarimą patvirtina tarp UAB ,,Ravaida“ (būsimo pardavėjo) ir ieškovo (būsimo pirkėjo) 2009 m. balandžio 1 d. sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią UAB ,,Ravaida“ įsipareigojo A. P. perleisti dalį ginčo sklypo po to, kai jis bus padalintas į atskirus sklypus ir jie bus įregistruoti nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 121-122), nes ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,Ravaida“ atstovo parašas ir įmonės antspaudas šioje sutartyje yra suklastoti (1 t., b. l. 13-18). Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad L. T. ieškovo vardu 2009 m. rugpjūčio 19 d. elektroniniu paštu siuntė atsakovui UAB ,,Ravaida“ 2009 m. balandžio 1 d. preliminariąją sutartį (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 56-1-00172-10 5 t., b. l. 54) ikiteisminio tyrimo metu nustatyto fakto, kad atsakovas šios sutarties nesudarė, nekeičia.

Be to, kolegijos nuomone, šioje byloje reikšminga aplinkybė, kad dar iki reikalavimo dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu pareiškimo, ieškovas teismui buvo pateikęs ieškinį, prašydamas priteisti jam 71 000 Lt avansą pagal minėtą 2009 m. balandžio 1 d. preliminariąją sutartį. Pateiktu ieškiniu minėtoje civilinėje byloje, nagrinėtoje Vilkaviškio rajono apylinkės teisme, ieškovas prašė priteisti avansą, nurodydamas, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis dėl nekilnojamojo turto (ginčo žemės sklypų) perdavimo (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 56-1-00172-10, 4 t., b. l. 53-55). Atsakovui UAB ,,Ravaida“ iškėlus bankroto bylą, ieškovas prašė bankroto administratoriaus įtraukti jį į BUAB ,,Ravaida“ kreditorių sąrašą su minėtu reikalavimu. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pats ieškovas pripažino, jog nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus 2006 m. sausio 12 d. sutartimi jis nebuvo įgijęs (CPK 185 str.).

Be to, aplinkybė, kad ieškovas šioje byloje reikalavimą, kuriuo įrodinėja, kad ginčo sutartimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, pareiškė po to, kai buvo pripažinta suklastota ieškovo pateikta preliminarioji sutartis, iš kurios buvo kildinamas ieškovo reikalavimas priteisti avansą, nurodant, kad ieškovui nebuvo perleista nuosavybės teisė, patvirtina ieškovo prieštaringą poziciją ir nesąžiningumą.

Kolegijos vertinimu, ieškovas neįrodė ir aplinkybės, kad dalis žemės sklypo kainos (70 000 Lt) pagal ginčijamą pirkimo–pardavimo sutartį buvo sumokėta ieškovo lėšomis.

Kaip minėta, bendra ginčo žemės sklypo kaina pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra 250 000 Lt. 2006 m sausio 6 d. preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp būsimo pirkėjo UAB ,,Ravaida“ ir būsimų pardavėjų J. B. ir J. B. nurodyta, kad 180 000 Lt sumą pirkėjas turi sumokėti pavedimu, o 70 000 Lt grynais pinigais (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 56-1-00172-10 5 t., b. l. 40-40, Sutarties 5 p.). Byloje neginčijama, kad 180 000 Lt lėšos priklausė atsakovui UAB ,,Ravaida“, kurias jis sumokėjo pardavėjui 2006 m. sausio 6 d. pavedimu (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 56-1-00172-10 5 t., b. l. 43). 70 000 Lt sumokėjimą pardavėjui J. B. patvirtina UAB ,,Ravaida“ kasos išlaidų orderis (2 t., b. l. 11).

Ieškovo teigimu, 70 000 Lt suma, sumokėta pardavėjui, buvo ieškovui, o ne atsakovui UAB ,,Ravaida“ priklausančios lėšos, kuriomis buvo apmokėta ieškovo įsigyta dalis žemės sklypo. Teismas, spręsdamas, kad 70 000 Lt sumos mokėtojas yra ne ieškovas, o UAB ,,Ravaida“, rėmėsi UAB ,,Ravaida“ vadovo V. V. ir finansininkės L. M. pasirašytu ir kasos knygoje apskaitytu UAB ,,Ravaida“ 2006 m. sausio 6 d. kasos išlaidų orderiu (2 t., b. l. 11), kuriame nurodyta, kad J. B. 2006 m. sausio 6 d. gavo 70 000 Lt sumą, išdavimo pagrindas – avansinis apmokėjimas pagal preliminariąją 2006 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Įmonės kasos išlaidų orderis, patvirtinantis 70 000 Lt sumos išmokėjimą, įrodo, kad minėtos lėšos priklauso įmonei (CPK 185 str.). Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kėlė klausimą dėl galimų atsakovo UAB ,,Ravaida“ buhalteriniuose dokumentuose esančių parašų suklastojimo, tačiau prašymo skirti buhalterinę atsakovo dokumentų ekspertizę atsisakė (2 t., b. l. 15-32). Todėl atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo argumentas, kad 2006 m. sausio 6 d. UAB ,,Ravaida“ kasos išlaidų orderis nepatvirtina, kad minėtos lėšos buvo UAB ,,Ravaida“.

Ieškovo pateikta turto deklaracija (1 t., b. l. 19-26) patvirtina, kad ieškovas deklaravo 2003 m. gruodžio 31 d. turėjęs 690 000 Lt piniginių lėšų, tačiau savaime nepatvirtina, kad pardavėjui sumokėta 70 000 Lt suma priklausė ieškovui. Byloje nėra ginčo, kad 70 000 Lt sumą pardavėjui perdavė ieškovas, tačiau ši aplinkybė, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina, kad minėti pinigai buvo ieškovo.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad pardavėjui grynais pinigais sumokėta 70 000 Lt suma buvo ieškovo lėšos.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas išvadą, jog 70 000 Lt suma buvo ne ieškovo lėšos, padarė dėl to, kad ieškovo deklaruotos turimos lėšos yra 690 000 Lt, kurios būtų pakankamos visam žemės sklypui įsigyti. Skundžiamo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas šią aplinkybę nurodė kaip paneigiančią ieškovo argumentą, kad viso žemės sklypo jis negalėjo įsigyti dėl to, kad neturėjo tam lėšų.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais jis motyvavo apsisprendimą pirkti žemės sklypą kito asmens vardu yra neįtikinami. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, kad pirko dalį žemės sklypo, kadangi visam žemės sklypui neturėjo piniginių lėšų. Šią aplinkybę, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, paneigia paties ieškovo pateikta turto deklaracija, patvirtinanti ieškovo turimas pinigines lėšas – 690 000 Lt. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo teiginiai, jog ginčo sandorio sudarymo metu deklaruotos sumos jis neturėjo, nes minėtas lėšas panaudojo naujai steigiamai įmonei, yra deklaratyvaus pobūdžio.

Kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, pagrindiniai motyvai, dėl kurių žemės sklypo pirkėju buvo nurodytas vienas asmuo, ieškovo teigimu, yra tai, kad būtų išvengta papildomų išlaidų, susijusių su projekto vykdymu, ir ieškovas išvengtų mokesčių valstybei. Ieškovo teiginys, kad nurodant du žemės sklypo pirkėjus būtų reikalingas minėto žemės sklypo padalijimas, o tai lemtų dideles lėšų ir laiko sąnaudas, atmestinas kaip nepagrįstas, nes teisės aktai nenumato pareigos nustatyti perkamo daikto realias dalis. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo teiginys, nurodant du žemės sklypo pirkėjus ar sudarant atskiras nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis būtų didesni mokesčiai notarui, nes minėtas mokestis skaičiuojamas proporcingai nuo turto vertės. Ieškovo teigimu, pirkimo–pardavimo sutartyje nurodžius vieną pirkėją buvo sutaupyta apie 20 000 Lt, tačiau kokiu konkrečiu būdu buvo sutaupytos šios lėšos, ieškovas nenurodė, ir įrodymų patvirtinančių šiuos teiginius nepateikė (CPK 185 str.). Kita aplinkybė, su kuria siejamas, ieškovo motyvas pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti vieną pirkėją, yra ta, kad ieškovas siekė išvengti mokesčių valstybei, nors konkrečiai nenurodė kokių mokesčių jis siekė išvengti, kokią sumą jie sudarytų. Kita vertus, ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su mokesčių valstybei vengimu, rodo paties ieškovo nesąžiningumą, todėl, net pripažįstant ieškovo motyvus, kad sutartis vieno pirkėjo vardu galėjo būti sudaryta siekiant išvengti mokesčių, neigiamos pasekmės, susijusios su tuo, kad ieškovas neturi įrodymų, patvirtinančių ieškinio reikalavimus, tenka pačiam ieškovui.

Apeliacinio skundo teiginys, kad pats UAB ,,Ravaida“ vadovas V. V. pripažino, jog jis reikalavo sudaryti sutartį vieno iš pirkėjų vardu, yra nepagrįstas, nes V. V. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad visą žemės sklypą pirko tik UAB ,,Ravaida“ (CPK 185 str.).

Ieškovas, įrodinėdamas, kad jis yra faktinis dalies žemės sklypo pirkėjas, nurodo, kad jis surado perkamą žemės sklypą, rūpinosi ginčijamos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, atliko veiksmus, būtinus žemės sklypo detaliosios paskirties pakeitimui, rūpinosi detaliojo plano organizavimu. Ginčo, kad šiuos veiksmus atliko ieškovas, byloje nėra, tačiau, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju minėtos aplinkybės nepatvirtina, kad dalies žemės sklypo pirkėju buvo ieškovas.

Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovas, tiek atsakovo UAB ,,Ravaida“ vadovas patvirtino, kad ieškovas buvo įgaliotas atlikti ir organizuoti visus veiksmus, susijusius su žemės sklypo paskirties pakeitimu, detaliojo plano rengimu, žemės sklypo nuosavybės registracija. Šią aplinkybę patvirtina ieškovui atsakovo UAB ,,Ravaida“ 2006 m. vasario 1 d., 2008 m. balandžio 16 d., 2008 m. balandžio 21 d., 2008 m. balandžio 22 d., 2009 m. liepos 21 d. įgaliojimai, suteikiantys ieškovui teisę atlikti nurodytus veiksmus (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 56-1-00172-10 3 t., b. l. 34, 43, 107; 5 t., b. l. 88, 89). Todėl tas faktas, kad ieškovas atliko nurodytus veiksmus, patvirtina, kad ieškovas vykdė savo, kaip įgaliotinio pareigas, nurodytas minėtuose įgaliojimuose, tačiau negali būti laikoma kaip pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad šiuos veiksmus ieškovas atliko vykdydamas savo, kaip pirkėjo, teises ir pareigas. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis žemės sklypą surado dar iki minėtų įgaliojimų išdavimo, taip pat nepatvirtina įrodinėjamo fakto, kad dalies žemės sklypo pirkėjas buvo ieškovas. Iš ieškovo ir atsakovo vadovo V. V. paaiškinimų matyti, kad minėti asmenys susipažino, kai ieškovas jau buvo suradęs žemės sklypą ir ieškojo investuotojų, todėl ta aplinkybė, kad ieškovo iniciatyva buvo rastas perkamas žemės sklypas, kurio įsigijimui vėliau ieškota investuotojų, savaime nepatvirtina, kad jo faktinis pirkėjas buvo ieškovas.

Ieškovui neįrodžius, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB ,,Ravaida“ buvo susitarimas pirkti žemės sklypą UAB ,,Ravaida“ vardu, o po to nuosavybės teisę į dalį suformuotų žemės sklypų įregistruoti ieškovo vardu, bei neįrodžius, kad ieškovas butų apmokėjęs dalies ginčo žemės sklypo kainą, pagrindo tenkinti ieškinį nėra.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės šio ginčo išsprendimui, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl išdėstyto skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2 178 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 58-61). Kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose numatytus maksimalius priteistinus dydžius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, atsakovui iš ieškovo priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą sumažina iki 1 500 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1, 5 d., 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8.11 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui BUAB ,,Ravaida“, į. k. 185334643, 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiVirginija ČekanauskaitėVigintas VišinskisEgidijus Žironas