Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėjas Virginijus Gedeikis Baudž. byla Nr. 1A-29-174/2016 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09482-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.26.2.1.; 1.2.4.6.8.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.6.6.; 2.4.6.3.; 2.4.6.3.1. (S)

2016 m. sausio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas J. G. laikino sulaikymo laikas 2015 m. vasario 14 d., t. y. viena para.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo J. G. sulaikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą iš chuliganiškų paskatų, pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2015 m. vasario 14 d., apie 3.40 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, viešoje vietoje – Plungės mieste, prie prekybos centro „Maxima X“, esančio A. Jucio g. 5/I.Končiaus g. 3, netoli pėsčiųjų perėjos J. G., būdamas vidutiniškai girtas, matant A. Č., įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu, iš chuliganiškų paskatų du kartus smogė kumščiu nukentėjusiajam M. Č. į veidą, taip padarydamas nosies sumušimą ir nosies kaulų lūžimą, lydimą kraujavimo iš nosies, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliai užpuldamas ir sumušdamas M. Č., papiktino ir išgąsdino išpuolį mačiusią A. Č., taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. G. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, atsižvelgiant į tai, kad savo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jis pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino nusikalstamais veiksmais jam padarytą žalą. Kartu apeliantas J. G. prašo atsižvelgti į tai, kad jo veiksmus išprovokavo pats nukentėjusysis, pastumdamas jį ir išvadindamas necenzūriniais žodžiais, kai jis, pamatęs besipykstančius asmenis (nukentėjusįjį ir moterį), priėjo prie jų ir moters paklausė, ar nereikia pagalbos, tada nukentėjusysis jį pastūmė ir išvadino necenzūriniais žodžiais, dėl to jis sudavė pastarajam kelis smūgius, dėl to labai gailisi. Apelianto nuomone, Plungės rajono palinkės teismas be pagrindo neatsižvelgė į paties nukentėjusiojo provokuojamą elgesį.

Gynėja advokatė D. Ivanauskaitė prašo nuteistojo J. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo J. G. kaltės nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo M. Č. sveikatą iš chuliganiškų paskatų bei pažeidus viešąją tvarką. Nuteistojo J. G. nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nuteistasis J. G. apeliaciniame skunde neneigia kaltės padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, teigia, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, ir prašo ją sušvelninti, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, kartu į tai, kad jo nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo paties nukentėjusiojo M. Č. provokuojantis elgesys. Tačiau apelianto skundo argumentai dėl per griežtos bausmės paskyrimo atmestini kaip nepagrįsti.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančia aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas J. G. už tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, mažesnes nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei vienas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą J. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas ne kartą teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus mėnesiui laiko po paleidimo iš pataisos namų, turėdamas neišnykusį teistumą, tai rodo, kad jis nėra linkęs gyventi dorai, laikytis įstatymų. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį J. G. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau, kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam J. G. bausmę, jau atsižvelgė į šią apeliaciniame skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, todėl dar kartą tuo pačiu pagrindu švelninti bausmę nėra pagrindo.

Negalima sutikti su apelianto prašymu pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo M. Č. elgesys. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, tačiau tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Byloje, remiantis nuosekliais nukentėjusiosios A. Č. parodymais (nukentėjusysis M. Č. dėl girtumo (nustatytas 1,92 promilės girtumas, b. l. 22) įvykio aplinkybių neprisiminė), nustatyta, jog jai kartu su vyru M. Č. išėjus iš kavinės ir jiems susiginčijus bei jai pakeltu tonu raginant savo sutuoktinį eiti greičiau, nes turėjo atvažiuoti taksi, tada prie jų priėjo du nepažįstami vaikinai ir, kaip vėliau buvo nustatyta, J. G. paklausė: „ar yra problemų“, ši atsakė, kad nėra ir liepė eiti šalin, tačiau, nepaisant to, agresyviai nusiteikęs J. G. be jokios priežasties sudavė keletą smūgių jos vyrui M. Č. į veidą, dėl to šis parkrito ant asfalto (b. l. 24, 28). Tuo tarpu J. G. parodymai dėl įvykio aplinkybių nebuvo nuoseklūs, t. y. pirminės apklausos metu jis teigė, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam dėl to, kad šis, kai jis priėjęs prie jų paklausė, ar yra kokių problemų, pradėjo jį įžeidinėti, vadindamas necenzūriniais žodžiais (b. l. 40–42), tačiau vėlesnės apklausos metu negalėjo paaiškinti, kodėl sudavė smūgius nukentėjusiajam M. Č., t. y. 2015-03-12 apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė: „<....> dėl kokių priežasčių mušiau M. Č. negaliu ir pats pasakyti.“ (b. l. 50). Kaip liudytojas apklaustas kartu su J. G. įvykio vietoje buvęs A. P. parodė, kad J. G. sukonfliktavo su vaikinu, kuris buvo su mergina, ir tada trenkė pastarajam ir šis nuo smūgio parkrito, tačiau, kad nukentėjusysis būtų pastūmęs J. G. ir vadinęs jį necenzūriniais žodžiais, priešingai nei teigiama pastarojo apeliaciniame skunde, nenurodė. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis J. G., būdamas neblaivus (nustatytas 2,26 promilės girtumas, b. l. 36), pats priėjo prie, jo teigimu, besipykstančių nukentėjusiųjų ir paklausęs, ar jie turi problemų, o nukentėjusiajai A. Č. pasakius, kad ne, nepaisydamas pastarosios prašymo eiti šalin, pradėjo puolamuosius veiksmus, suduodamas kelis smūgius nukentėjusiajam M. Č. į veidą. Duomenų, kad nukentėjusieji aktyviais veiksmais būtų bandę išprovokuoti konfliktą ar teisei priešingą nuteistojo elgesį, būtų elgęsi neteisėtai, pažeisdami J. G. ar kitų asmenų interesus, byloje nėra. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą pripažinimo nuteistajam J. G..

Nuteistasis J. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad atlygino nusikaltimu padarytą žalą, nukentėjusieji jam atleido ir pretenzijų nereiškia. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos AVPK Plungės rajono PK KPS tyrėjos 2015-03-10 nutarimais (b. l. 19, 25) nukentėjusiaisiais šioje byloje buvo pripažinti M. Č. ir A. Č., tačiau jie civilinio ieškinio nepareiškė. 2015-03-10 apklausiamas kaip liudytojas M. Č. nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš (b. l. 18), nors teisė pareikšti civilinį ieškinį jam buvo išaiškinta (b. l. 21). 2015-03-11 apklausiama kaip liudytoja A. Č. nurodė, kad su J. G. susitaikė, šis atlygino žalą, ji jam pretenzijų neturi (b. l. 30). Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos 2015-03-25 pažymos (b. l. 11) matyti, kad už M. Č. gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėta 63,15 Eur žala. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. G. ikiteisminio tyrimo metu sumokėjo 63,15 Eur Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo M. Č. gydymą (b. l. 13–15). Šie duomenys rodo, kad J. G. savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą, todėl yra pagrindas žalos atlyginimo faktą pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau ir nustačiusi J. G. dar vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, įvertinusi kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija nemato pagrindo skirti švelnesnę bausmę apeliantui. Kaip minėta, nors pirmosios instancijos teismas ir nustatė ne tik J. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y. kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau, įvertinęs kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas aplinkybes, J. G. asmenybę, atitinkamai už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė jam mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Taigi nustatydamas bausmės dydį – paskirdamas mažesnes negu straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus numatyti bausmių vidurkiai laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 straipsnio reikalavimų. Tokią bausmę, įvertinus apelianto asmenybę (anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka), pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga, net ir nustačius dar vieną apelianto J. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad nuteistojo M. G. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, viena iš jų nukreipta prieš vieną pagrindinių įstatymo saugomų vertybių – žmogaus sveikatą. Kaip minėta, J. G. nusikalto ir yra teisiamas neišnykus ankstesniam teistumui, anksčiau jis, dar būdamas nepilnametis, ne kartą buvo teistas už nusikalstamas veikas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, jo daromos nusikalstamos veikos nuosekliai sunkėjo. Naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, J. G. padarė nepraėjus nė mėnesiui laiko po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Nors pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą asmuo, kuris naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už veikas, kurias padarė būdamas nepilnametis, nėra recidyvistas, o BK 56 straipsnio reglamentavime nebeliko nuostatos, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, be kita ko, atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas, tai parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad J. G. naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Tai rodo, kad J. G. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, akivaizdu, kad jis, nepaisant jauno amžiaus ir ankstesnių teistumų, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Nuteistojo J. G. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią. Anksčiau nuteistajam J. G. paskirtos bausmės, iš jų net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas, jo nepataisė, nes jis, nepraėjus nė mėnesiui laiko po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, kur atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vėl padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Visos paminėtos aplinkybės, kolegijos nuomone, rodo, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Apeliantas jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdo, akivaizdu, kad anksčiau J. G. skiriamos bausmės teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė. Šie duomenys rodo, kad J. G. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios. Todėl pirmosios instancijos teismas už naujas nusikalstamas veikas paskirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. G. už tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus paskirtos mažesnės nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės yra teisingos, neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, yra adekvačios jo padarytoms veikoms bei atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, todėl jas švelninti pagrindo nėra.

Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam J. G. bausmę, teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. J. G. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja teisingumo principui, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo J. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Nuteistajam J. G. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, laikyti aiškiai per griežta, remiantis nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra jokio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo J. G. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo nuteistajam J. G.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu šioje byloje nuteistajam J. G. antrinę teisinę pagalbą suteikti parinkta advokatė D. Ivanauskaitė. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka valstybės naudai priteistinų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 63,69 Eur, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos patirtos išlaidos iš J. G. valstybės naudai negali būti priteisiamos, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš J. G. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nuosprendį pakeisti:

pripažinti nuteistojo J. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.