Panevėžio apygardos teismo nutartis

2025-10-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-141-531/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-23
Bylos Nr.
eAN2-141-531/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Ciesiūnas
Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. eAN2-141-531/2025
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00148-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. M. 2025 m. birželio 25 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį 50 Eur bauda. Jis nubaustas už tai, kad 2024 m. spalio 13 d., 14 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) pastato, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo dviem dešinės pusės ratais ant žalios vejos. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 124 punktą. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. M. pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

2. 2025 m. rugpjūčio 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė nutartį, kuria A. M. skundą atmetė ir paliko galioti Institucijos 2025 m. birželio 25 d. nutarimą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. A. M. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2025 m. rugpjūčio 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį bei 2025 m. birželio 25 d. Institucijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Prašo atsakyti į klausimus: ar jis tikrai užvažiavo ant žalios vejos; ar nebūti kliūtimi ir suprasti kitą vairuotoją yra nusikaltimas; kodėl jo paaiškinimai yra tik teiginiai, o pareigūnų ir tarnautojų, bet nebuvusių nusižengimo vietoje, priimami kaip tiesa; kokiais teisiniais pagrindais remiasi Viešosios tvarkos skyrius, pavesdamas teismo sprendimą vykdyti Institucijai; ar visa ši tarnautojų ir pareigūnų veikla neturi persekiojimo požymių; kodėl už tą patį nusižengimą jis buvo nubaustas antrą kartą; kyla klausimas, kokia žala ir kam padaryta (atsakymas negautas); kokia žala padaryta valstybei, įvertinus visų procesų ir pareigūnų, bei tarnautojų sugaištą laiką, taip užsispyrusiai siekiant jį nubausti. Nurodo, kad nebekartos skundo argumentų, kuriuos dėstė Panevėžio apylinkės teismui, jie yra byloje. Prašo patenkinti jo beveik prieš metus Viešosios tvarkos skyriui rašytą prašymą, įspėti jį už nusižengimą, jis tikrai geras pilietis.

4. Iki numatyto posėdžio pradžios A. M. pateikė prašymą (gautas 2025 m. spalio 22 d.) leisti dalyvauti ir atstovauti save teismo posėdyje, atsiradus naujoms aplinkybėms.

Atsiliepimas

5. Institucija atsiliepime į A. M. apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nurodė aiškius, pagrįstus bei teisingus motyvus, kuriais remdamasis nusprendė pritarti 2025 m. birželio 25 d. surašytame nutarime išdėstytai pozicijai, jog buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. M. įvykdė jam inkriminuotą ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismas skundžiamoje nutartyje išnagrinėjo ir įvertino visas įvykio aplinkybes, susijusias su A. M. apeliaciniame skunde keliamais klausimais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmetamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. A. M. pateikė atskirą prašymą leisti jam dalyvauti teismo posėdyje, atsiradus naujoms aplinkybėms. 2025 m. rugsėjo 22 d. nutartimi jau buvo nuspręsta netenkinti A. M. prašymo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, konstatavus, jog byloje esančių duomenų pakanka, kad galima būtų įvertinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Teikdamas tokį prašymą pakartotinai, jis nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos ir pripažintos svarbiomis. Todėl nėra priežasčių klausimą dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka svarstyti iš naujo.

9. Nagrinėjamu atveju A. M. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, KET nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas.

10. KET 124 punkte numatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose.

11. Pateiktame apeliaciniame skunde A. M. nesutinka su jo pripažinimu kaltu pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį. Apklausiamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis parodė, kad įsuko į kiemą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o iš „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro kiemo išvažiavo sunkvežimis. Jis jį praleido, kad šiam būtų patogiau išsukti, todėl pats užvažiavo ant žalios vejos. Tai nebuvo tyčinis pažeidimas, buvo tiesiog sunku prasilenkti su sunkvežimiu, nes viena pusė apribota borteliais, o kitoje – stovi automobiliai. Taigi, kaip matyti, A. M. iš esmės neneigia važiavęs ant žalios vejos, be to, tą patvirtina ir byloje esanti fotonuotrauka, liudytojo, apklausto pirmą kartą bylą nagrinėjant apygardos teisme, G. K. paaiškinimai. Vis dėlto, A. M. tokių savo veiksmų nelaiko pažeidimu, aiškina tą daręs tik siekdamas praleisti iš priekio atvažiuojantį sunkvežimį. Tačiau, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tai nešalina A. M. kaltės. Byloje nėra duomenų, jog tai buvo vienintelis būdas prasilenkti su priešais atvažiuojančiu sunkvežimiu. Šiuo atveju, A. M., vietoje to, kad užvažiuotų ant bortelio ir kartu ant žalios vejos, turėjo galimybę tiesiog pajudėti atbuline eiga į gatvę (iš į bylą pateiktos nuotraukos aiškiai matosi, kad atstumas iki gatvės buvo nedidelis), ir tokiu būdu nepažeisti KET. Be to, jis ir pats, apklausiamas apylinkės teisme patvirtino, kad galėjo važiuoti atbulomis į pagrindinę gatvę, tačiau to nedarė, kadangi būtų užstabdęs eismą. Tačiau tai vėlgi nėra laikytina svarbia priežastimi pažeisti KET reikalavimus.

12. A. M. pateiktame apeliaciniame skunde kelia klausimą, ar jis tikrai užvažiavo ant žalios vejos. Iš byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad toje vietoje, kur dviem ratais užvažiavo A. M., yra žemės plotas, kuriame turėtų augti/auga žalia veja, tačiau ji yra išvažinėta/išmindyta. Vis dėlto, tai nepanaikina ir nepakeičia jos statuso. Tad pagrįstai buvo konstatuota, kad A. M. užvažiavo būtent ant žalios vejos.

13. Apeliantas taip pat kelia klausimą ir dėl jo veiksmais padarytos žalos, tačiau jam teismas išaiškina, kad žala nėra būtinasis ANK 417 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo požymis, todėl jos nustatinėti nebuvo priežasčių.

14. Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. M. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį kaltu buvo pripažintas pagrįstai.

15. Pastebėtina, kad A. M. apylinkės teismui teiktame skunde nurodė, kad nebuvo atlikta eilė, jo manymu, reikalingų veiksmų jo padaryto pažeidimo tyrimui, t. y. nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, atliktas parodymų patikrinimas vietoje, eksperimentas, neapklausti įvykį matę liudytojai, gauti stebėjimo kamerų įrašai. Apygardos teismas pažymi, kad duomenų rinkimas neturi būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai svarbios aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Nagrinėjamu atveju visos A. M. padaryto nusižengimo aplinkybės buvo aiškios, taigi atlikti papildomų, jo nurodomų, veiksmų, nebuvo jokio pagrindo.

16. Iš apeliacinio skundo matyti, kad A. M. nėra aišku, kodėl jo pažeidimo nagrinėjimą Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius perdavė nagrinėti Institucijai. Apeliantui išaiškintina, kad būtent ANK 589 straipsnyje išdėstyta, kokios institucijos, kokią administracinių nusižengimų teiseną pradeda. Pagal šio straipsnio 82 punktą savivaldybė, be kita ko, tiria ir nagrinėja administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 2 dalyje, taigi, ANK 417 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo tyrimas ir nagrinėjimas, nėra savivaldybės kompetencijoje, bet tą daro policija. Bylos duomenimis, dėl A. M. galimai padaryto administracinio nusižengimo, atitinkančio ANK 417 straipsnio 2 dalį, pranešimą gavo ir nagrinėjo Panevėžio miesto savivaldybės administracija. 2024 m. lapkričio 28 d. buvo priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. M. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį 60 Eur bauda, už tai, kad 2024 m. spalio 13 d. 14.05 val. (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) pastato, pastatė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paliko stovėti transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje, kai nėra tokį statymo būdą nurodančių kelių ženklų. Jis su šiuo nutarimu nesutiko ir dėl jo teikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. 2025 m. sausio 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai priėmė nutartį, kuria A. M. skundą atmetė. Dėl šios nutarties A. M. pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi panaikino Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 27 d. nutartį ir priėmė naują – panaikino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą grąžino institucijai nagrinėti iš naujo. Šiuo atveju kilo klausimas dėl A. M. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo, t. y., jog jo veiksmuose yra galimai ne ANK 417 straipsnio 2 dalyje, o ANK 417 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymių. Esant šiai aplinkybei, atsižvelgiant, kad ANK 417 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo tyrimas ir nagrinėjimas nėra savivaldybės kompetencija, byla buvo perduota nagrinėjimui policijos institucijai. Kaip teisingai konstatuota ir skundžiamoje nutartyje, pažeidimų perduodant bylą Institucijai, atsižvelgiant į ANK 589 straipsnyje numatytą teisinį reglamentavimą, padaryta nebuvo.

17. Taip pat A. M. išaiškintina, kad jis nebuvo nubaustas du kartus už tą patį nusižengimą, kadangi kaip matyti, prieš tai priimtas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas, ir bylą grąžinta nagrinėti iš naujo, po ko, A. M. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.

18. ANK 417 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 Eur. A. M. už šį nusižengimą buvo skirta 50 Eur bauda. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. M. padarytą administracinį nusižengimą, tai, kad nebuvo nustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jis ne kartą baustas administracine tvarka, konstatuoja, kad jam skirta bauda yra proporcinga ir adekvati jo padarytam administraciniam nusižengimui, švelninti jos ar keisti nėra jokio pagrindo.

19. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos ar keisti, nėra teisinio pagrindo.

20. Papildomai pažymėtina, kad šiuo atveju yra tikrinamas tik apskųstos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, todėl dėl apeliaciniame skunde keliamų klausimų, susijusių su pareigūnų veiksmais (persekiojimu), priimamoje nutartyje nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

A. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Ciesiūnas