Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos E. T. pareiškimą - skundą suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarei N. J., J. T., A. T., atstovaujamai atstovės pagal įstatymą S. T. dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2011-02-09 mirė pareiškėjos E. T. ir suinteresuoto asmens J. T. motina J. T.. Mirusioji J. T. buvo sudariusi testamentą, kuris 2003-07-15 buvo patvirtintas Vilniaus miesto 19 – ojo notaro biuro notarės Teresos Nonievič (b. l. 11 – 12). Testamentu J. T. jai priklausantį butą, esantį Parko g. 2 – 16, Vilniuje, paliko sūnui J. T., o tuo atveju, jeigu įpėdinis J. T. mirs prieš palikimo atsiradimą arba nepriims palikimo, jam paskirtą palikimo dalį paliko vaikaitei A. T. (b. l. 11 – 12). 2011-02-18 Vilniaus miesto 42 – ojo notaro biuro notarė N. J., po J. T., mirusios 2011-02-09, mirties užvedė paveldėjimo bylą Nr. 38/2011, kurioje su prašymu paveldėti mirusiosios turtą kreipėsi mirusiosios duktė – pareiškėja E. T. (b. l. 13). 2011-11-14 nutarimu Vilniaus miesto 42 – ojo notaro biuro notarė N. J. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo liudijimą pagal įstatymą į visą turtą, priklausantį jos mirusiajai motinai J. T. (b. l. 5).

Pagal Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 1 straipsnį notarui suteikiama teisė tvirtinti tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektų teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, o pagal 40 straipsnio 1 dalį notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Notaro veiklos ypatybes lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, įpareigojantys jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju mirusioji J. T. sudarė testamentą, kuriuo dalį turto - butą, esantį Parko g. 2 – 16, Vilniuje, - paliko sūnui J. T. bei nurodė testamente kitą įpėdinį – A. T. - tam atvejui, jeigu jos paskirtas įpėdinis J. T. numirtų prieš atsirandant palikimui arba nepriimtų palikimo. Pareiškėja E. T. paveldėjimą į motinos J. T. palikimą kildina iš CK 5.50 straipsnio, kuriame numatyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl per įstatymo nustatytą terminą testamentiniams įpėdiniams nepriėmus palikimo, jai perėjo teisė priimti palikimą pagal įstatymą, kaip pirmos eilės įpėdinei.

CK 5.2 straipsnyje numatyta, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo įstatymo nustatytose ribose išreiškiama testatoriaus valia dėl jo turto, taip pat asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, sudarytas įstatymo nustatyta tvarka ir forma. CK 5.19 straipsnyje įtvirtintas testamento sudarymo laisvės principas reiškia, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą ar jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, tiek priklausantiems prie įstatyminių įpėdinių rato, tiek ir nepriklausantiems prie jo, taip pat valstybei arba atskiroms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. CK 5.21 straipsnis, detalizuojantis minėtąją teisės normą, nustato, kad testatorius turi teisę nurodyti testamente kitą įpėdinį (t. y. antrinį įpėdinį) tam atvejui, jeigu jo paskirtas testamente įpėdinis (t. y. pirminis įpėdinis) numirs prieš palikimo atsiradimą arba nepriims palikimo. Testamentinio įpėdinio, antrinio įpėdinio ir jų skaičiaus nurodymas, t. y. eiliškumo būti šaukiamam paveldėti pagal testamentą nustatymas testamente, yra testatoriaus teisė ir priklauso tik nuo jo valios. Antrinio įpėdinio šaukimas paveldėti priklauso išimtinai nuo CK 5.21 straipsnyje nurodytų sąlygų atsiradimo, t. y. pirminio įpėdinio mirties iki palikimo atsiradimo arba palikimo nepriėmimo.

Nagrinėjamu atveju mirusiosios J. T. 2003-07-15 testamentas nėra nuginčytas, jis nėra pripažintas negaliojančiu ir byloje nėra duomenų, kad testamente nurodytas pirminis įpėdinis J. T. būtų atsisakęs palikimo bei kad, palikimo atsiradimo vietos notarė, sužinojusi apie testatorės J. T. mirtį, įvykdė CK 5.33 straipsnio reikalavimus, tai yra, paskyrė testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešė pirminiam įpėdiniui bei kitiems suinteresuotiems asmenims, ėmėsi visų įmanomų priemonių tikslu nustatyti įpėdinio ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamą vietą ir kiek įmanomai greičiau pranešti jiems testamento turinį. Iš skundžiamo notarės nutarimo turinio matyti, kad siekiant, kad įpėdinis J. T., įgyvendintų savo teisę į atsiradusį palikimą, kartą 2011-10-13 Vilniaus miesto 42 – asis notaro biuras siuntė jam pranešimą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti, tačiau siųstas laiškas grįžo neįteiktas su pašto darbuotojų žyma, jog adresatas persikraustė. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių, jog testamentinis įpėdinis J. T. buvo tinkamai informuotas apie jo naudai surašytą testamentą byloje nėra. Dėl to, esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas manyti, jog velionės sūnus J. T. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą neatvyko į notarų biurą ir neišreiškė valios priimti palikimą, kadangi apie paliktą testamentą ir atsiradusį palikimą jis galimai apskritai nežino, o notarė neįrodė, jog išnaudojo visas galimybes kuo greičiau nustatyti įpėdinio gyvenamąqjąq vietą ir informuoti testamentinį įpėdinį apie jo naudai atsiradusį palikimą (CK 5.33 str. 2 d.). Iš teismo siųstos J. T. ir grąžintos neįteiktos korespondencijos matyti, kad J. T. testamentu jam paliktu butu nesirūpina, jame negyvena, butas užplombuotas, iš LITEKO sistemos matyti, kad už šį butą susidaręs įsiskolinimas, kurį prašoma priteisti teismine tvarka, dėl to nepagrįstos notarės išvados apie J. T. galimą palikimo priėmimą faktiniu valdymu, nes tam būtinas rūpinimasis turtu kaip savu, jo išlaikymas. Atsižvelgiant į įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą, nėra pagrindo nesutikti su pareiškėja, kad palikimas turi būti priimamas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos CK 5.50 straipsnyje nustatytais būdais, tačiau pažymėtina, kad terminą praleidus, bei įrodžius svarbias praleidimo priežastis, jis gali būti pratęstas įstatymu nustatyta tvarka (CK 5.57 str.). Ši bylinėjimosi rizika pareiškėjai išduodant paveldėjimo liudijimą taip pat turi būti pasirašytinai išaiškinta. Be to, tuo atveju, jei asmenims, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, kaip yra nagrinėjamu atveju, jie gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 4 d). Tai, jog būtų antrinei įpėdinei A. T. siųstas pranešimas, byloje apskritai nėra, notarė tokių duomenų nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų, - pareiškėjos prašymas išduoti paveldėjimo liudijimą praėjus 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos neprieštarauja įstatymo reikalavimams (CK 5.67 str. 1 d.), priešingai, - notaras privalo išduoti paveldėjimo liudijimą suėjus 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, o notaro atsisakymas atlikti nurodytą notarinį veiksmą prieštarauja įstatymo nuostatoms, notaro funkcijoms paveldėjimo bylų tvarkyme. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus apie notaro pareigų imtis visų priemonių nustatyti įpėdinių gyvenamąsias vietas ir informuoti juos apie testamento turinį neįvykdymą, teismas negali, pažeidžiant byloje suinteresuotais asmenimis esančių asmenų teises neatlikus visos testamento išviešinimo procedūros, įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Šituo aspektu notarė 2011-11-14 nutarimu Vilniaus miesto 42 – ojo notaro biuro notarė N. J. pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į butą, paliktą testamentu. Visgi pastebėtina, kad nepagrįstai atsisakyta išduoti paveldėjimo liudijimą dar ir toje dalyje, kuri liečia kitą mirusiosios J. T. paliktą turtą, dėl kurio testamentas nebuvo sudarytas.

Dėl to skundas tenkintinas iš dalies, naikintinas nutarimas dėl nurodytų motyvų, o notarė įpareigotina visomis įmanomomis priemonėmis informuoti testamentinius įpėdinius apie testamentą ir jų teises palikimo atžvilgiu, o įvykdžius šią pareigą – išduoti paveldėjimo liudijimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, įvertinant teismo nurodytas aplinkybes apie palikimo priėmimą faktinu valdymu nebuvimą ir išaiškinant palikimą priimantiems įpėdiniams apie bylinėjimosi riziką, jei vėliau testamentiniai įpėdiniai, neatsisakę palikimo, atsinaujintų terminą palikimui priimti (CK 5.33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 511 - 513 straipsniais, teismas

nutaria:

iš dalies patenkinti pareiškėjos E. T. skundą.

Įpareigoti notarę visomis įmanomomis priemonėmis informuoti testamentinius įpėdinius apie testamentą ir jų teises palikimo atžvilgiu, o įvykdžius šią pareigą – išduoti paveldėjimo liudijimą palikimą priėmusiems įpėdiniams.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.