Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Bronė VidzėnienėBaudž.byla Nr. 1A-315-134/2015 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16714-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.; 2.4.6.3.4. (S)

2015 m. lapkričio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo U. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio m. apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo U. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. areštu 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskiriant areštą 50 (penkiasdešimt) parų; ši bausmė vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-31 nuosprendžiu iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

U. J. nuteistas už tai, kad 2015 m. kovo 22 dieną, apie 15.15 val. parduotuvėje „Aibė“, esančioje Panevėžyje, (duomenys neskelkbtini) g. (duomenys neskelbtini), nuo lentynos atvirai pagrobė brendžio „Torres“ 0,7 litro talpos butelį 11,58 Eur vertės ir nesumokėję, pasišalino.

Apeliaciniu skundu nuteistasis U. J. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jam taikyti BK 75 str. nuostatas bei atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką.

Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai jam netaikė BK 75 str. nuostatų, kadangi, jo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti neskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės. Pažymi, kad savo kaltę pripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, per visas apklausas nurodė įvykio aplinkybes, dėl padarytos veikos gailėjosi, kaltę pripažino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, atsiprašė parduotuvės pardavėjos dėl savo elgesio, turtinę žalą atlygino. Nurodo, kad ankstesniais nuosprendžiais vykdė paskirtus įpareigojimus – dirbo, mokėsi, charakterizuojamas teigiamai. Apeliantas nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014-12-31 nuosprendžiu skirdamas bausmę, pažeidė BK 66 str. nuostatas ir į paskirtą bausmę neįskaitė vienos paros išbūtos laikinajame sulaikyme.

Apeliacinis skundas atmestinas. BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Nors apelianto padaryto nusikaltimo sunkumas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka BK 75 str. 1 d. nurodytas sąlygas, tačiau iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam buvo taikytas 3 kartus jo teisinę padėtį lengvinantis institutas: 2013-01-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p., patvirtintas prokuroro 2013-01-02 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d. ir vadovaujantis BK 82 str., 83 str., 87 str., paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės; 2014-05-06 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., BK 82 str. 5 p., 87 str. 2 d. 2 p., 3 d. 5p.; 2014-12-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams vadovaujantis BK 92 str., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 2 p., 3 d. 5 p., 4 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas apeliantui teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naują nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus U. J. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant U. J. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.). U. J. skunde nurodyta teismų praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neatitinka šioje byloje nagrinėjamos situacijos, nes minimoje bylose, nuteistajam laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta vieną kartą, o nagrinėjamu atveju - du kartus bei vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nustatyta, kad U. J. nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs 2014-12-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymą atidedant 3 metams, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis LR BK 64 str. 1,3 d. d. prie 2014-12-31 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir skyrė laisvės atėmimą trejiems metams penkiems mėnesiams. Tokiu būdu subendrinant bausmes nėra teisinio pagrindo į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį atliktą pagal 2014-12-31 nuosprendį, jų tarpe ir vieną dieną išbūtą sulaikyme, kuri laikoma atliktos bausmės dalimi, todėl apelianto skunde nurodytas prašymas įskaityti vieną dieną, išbūtą sulaikyme, atmestinas.

Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo U. J. skundą atmesti.