- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- 2-2191-723/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01477-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Pareiškėjas
- V. M.
- Kategorijos
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl praleisto nustatyto termino atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti jam vieno mėnesio terminą 1993-07-28 sudarytai Valstybinės žemės sklypo (šiuo metu esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutarčiai (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) registruoti Nekilnojamojo turto registre.
Nurodo, kad 1993-07-28 Vilniaus rajono valdyba ir pareiškėjas V. M. sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas nuosavybės teise įgijo 0,0600 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pilnai apmokėjo nurodyto žemės sklypo įsigijimo kainą, t.y. į Vilniaus rajono valdybos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Žemės ūkio banko Operacinės valdybos skyriuje, grynaisiais pinigais įmokėjo 504 rublius. Minėtą aplinkybę patvirtina kartu su pareiškimu pateiktas kvitas. 2013-12-19 pareiškėjo atstovė – dukra R. M. V. įmonės Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą įrašyti žemės sklypo kadastro duomenis bei pateiktus dokumentus į Nekilnojamojo turto kadastrą. Atsakydamas į minėtą pareiškėjo prašymą, Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas pateikė 2013-12-23 sprendimą atsisakyti įrašyti (pakeisti) nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, nes sutartis „įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruota žemėtvarkos skyriuje per vieną mėnesį nuo jos sudarymo dienos“. Pažymėjo, kad nors žemės sklypo įsigijimo sandoris nebuvo įregistruotas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, tačiau žemės sklypo įsigijimo sandorio sudarymas visiškai atitiko šalių valią ir buvo pilnai įvykdytas. Sutarties sudarymo metu notarė pareiškėjui neišaiškino, kad būtent pareiškėjas privalo per įstatymų nustatytą vieno mėnesio terminą įregistruoti Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Vilniaus miesto (rajono) Žemėtvarkos tarnyboje (Sutartyje įsakmiai nėra nustatyta, jog prievolė atlikti teisinę registraciją tenka būtent pareiškėjui). Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo – pareiškėjas yra baigęs tik keturias klases, ir visiškai nesuprato, kad būtent jam tenka pareiga sutartį įregistruoti ir juolab, kad šios pareigos neįvykdymas sąlygoja itin neigiamus padarinius – sutarties negaliojimą. Pareiškėjas visą laiką nuo Sutarties sudarymo dienos, t.y. 1993-07-28, iki šiol prižiūri, naudojasi ir valdo žemės sklypą kaip turto savininkas, priklauso sodininkų bendrijai, moka mokesčius, žemės sklype pareiškėjui buvo leista statyti sodo namą, kuris jau yra pastatytas ir juo yra naudojamasi. Nėra jokių duomenų, jog termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų trečiųjų (suinteresuotų) asmenų teises.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė R. J. palaikė pareiškimą. Nurodė, kad pareiškėjas įsigijo žemės sklypą 1993-07-28 pagal pirkimo-pardavimo sutartį tarp Vilniaus rajono valdybos ir pareiškėjo. Buvo atsiskaityta pagal sutartį visiškai. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kad jam tenka pareiga žemėtvarkos tarnyboje įregistruoti sutartį. Jam buvo tuo metu (duomenys neskelbtini) metai, dėl išsilavinimo stokos, nesuvokė, kad reikia įregistruoti. Notaras nepaaiškino. Tuo žemės sklypu pareiškėjas nuolat rūpinosi. Vėliau dukra ėmėsi tvarkyti ir sužinojo, kad nėra įregistruotas nustatyta tvarka.
Suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajonui 1992-07-02 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sodų sklypų pardavimo“ nusprendė parduoti sodininkų bendrijoms sodų sklypus, o sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų sklypų sąraše nurodyta, kad 6 arų ploto sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) leista išpirkti pareiškėjui V. M. už 504 rublius. Pagal pateiktą mokėjimo kvitą matyti, jog pareiškėjas apmokėjo minėto žemės sklypo įsigijimo kainą (504 rublius). Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad 1993 m. liepos 28 d. Vilniaus rajono valdyba ir pareiškėjas V. M. sudarė Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėjas nuosavybės teise įgijo šį 0,0600 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 504 rublius; sutartis patvirtinta Vilniaus rajono notarų biure, notarės D. S. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 6 punktą, sutartis turėjo būti įregistruota per vieną mėnesį Vilniaus rajono valdybos Žemėtvarkos tarnyboje, tačiau pareiškėjas sutarties neįregistravo.
Suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja dėl termino atnaujinimo, tik VĮ „Registrų centras“ prašo nenustatyti konkretaus įregistravimo termino nekilnojamajam daiktui bei daiktinėms teisėms į jį registruoti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki įsigaliojant CK, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas tiek 1964 m. CK, tiek CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas. Aiškinant ir taikant 1964 m. CK 255 straipsnį, reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų. Dėl to nuosavybės teisė į žemės sklypą, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama atnaujinus šį terminą.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus dėl sutarties įregistravimo praleidimo priežasčių konstatuoja, kad nurodytos priežastys nors yra subjektyvaus pobūdžio, bet pripažintinos pakankamomis terminui atnaujini. Pareiškėjas sandorio sudarymo metu dėl garbaus amžiaus ir teisinių žinių trūkumo nesuprato, kad sandoris turi būti įregistruotas per nustatytą vieno mėnesio terminą. Pabrėžtina, kad pareiškėjas visą laiką elgėsi kaip sąžiningas žemės sklypo savininkas: naudojosi žemės sklypu, jį prižiūrėjo, buvo sodininkų bendrijos nariu. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis aiškiai neapibrėžė, kuri šalis, ar pirkėjas, ar pardavėjas, turi įregistruoti sutartį. Sutarties 4 punktas numatė, kad sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu arba vienai iš sutarties šalių nevykdant sutarties sąlygų, tačiau byloje nėra tokių duomenų. Teismas vertina, kad atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl terminas pirkimo-pardavimo sutarčiai įregistruoti atnaujintinas, nes jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 str., 578 str., teismas
nutarė:
atnaujinti pareiškėjui V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 mėnesio terminą 1993-07-28 sudarytai Valstybinės žemės sklypo (šiuo metu esančio adresu: (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutarčiai (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) registruoti Nekilnojamojo turto registre.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos per Vilniaus rajono apylinkės teismą.