- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- eA-2532-575/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03521-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- H. F. H. A. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. F. H. A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. F. H. A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) H. F. H. A. M. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas), kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 21S43503 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 6K-2360 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė, (duomenys neskelbtini)); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas nurodė, jog pateikė Migracijos departamentui prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini). Asociacijos prezidentas O. A. H. (duomenys neskelbtini). Tai sužinojęs, pareiškėjas kreipėsi į teismą, kuris jo pareiškimą patenkino. Po šio įvykio, pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento ir Komisijos priimtais sprendimais. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neprašė įrodymų ir nevertino (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo prašymas jo skundą Komisijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka nebuvo patenkintas, taip neužtikrinant pareiškėjui teisės būti išklausytam. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė, todėl nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra Komisijoje yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negalėjo būti paneigta.
4. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos argumentais, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes ir priežastį, t. y. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės valstybės informacija, patvirtinanti, jog (duomenys neskelbtini).
5. Pareiškėjo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia jam kilusios potencialios grėsmės. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašytojo prašymą. Pareiškėjo teigimu, Komisija nepasisakė dėl jo išdėstytų argumentų, susijusių su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu atvykti, rėmėsi apibendrintais argumentais, jog pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sienos, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas patikino, jog sieną kirto siekdamas pasiprašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, todėl neturėtų sulaukti griežčiausių sankcijų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio, vykusio pirmosios instancijos teisme, metu pareiškėjas paaiškino, jog iš kilmės valstybės išvykti buvo priverstas dėl to, jog (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti.
8. Migracijos departamentas nurodė, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83, 86 ir 87 straipsnius, visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos bei pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.
9. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad Komisija nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo skundo žodžiu tokiu būdu neužtikrindama pareiškėjo teisės būti išklausytam, rėmėsi Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktu, kuriame įtvirtinta bendra taisyklė, kad sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus, teigė, jog Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas. Todėl vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
10. Migracijos departamentas, aiškindamas Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintų nuostatų, taikymą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią, visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar prieglobsčio prašytojo deklaruojama baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.); persekiojimas galimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsnyje nurodytų priežasčių ir turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo individualaus persekiojimo baimę (žr., pvz., 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017). Atsakovas pabrėžė, kad nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe.
Atsiliepimas
11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo, kadangi jis prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygojamas jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo įvardijamas persekiotojas nėra valstybinis subjektas. Nenustatė duomenų, pagrindžiančių, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas konvencinėmis priežastimis. Migracijos departamentas vertino, jog kilmės valstybės informacija taip pat nesudaro pagrindo daryti prielaidą, jog pareiškėjui kilmės valstybėje kyla pavojus.
12. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvą – (duomenys neskelbtini), nurodė, kad ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta persekiojimui dėl asmens rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones, todėl buvo konstatuota, jog ekonominio pobūdžio priežastys nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui būtinumo. Migracijos departamentas, remdamasis Įstatymo 71 straipsniu pažymėjo, jog pareiškėjui tenka pareiga įrodyti jam kylančias grėsmes ir jų realumą. Ši pareiga pareiškėjui buvo išaiškinta prieš pradedant apklausą, pareiškėjas buvo paprašytas teikti detalią informaciją apie jo pasakojamus įvykius, atsiųsti visus jo turimus dokumentus, kuriais jis grindžia savo pasakojimą, o pareiškėjo per apklausą pateiktų duomenų ir atsiųstų dokumentų įvertinimas atsispindi skundžiamame sprendime.
13. Migracijos departamentas pažymėjo, jog nėra aišku, kokia kilmės valstybės informacija ir kokiais šaltiniais remdamasis pareiškėjas skunde teigė, jog (duomenys neskelbtini) grasinama ir žudoma tais atvejais, (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, o bendro pobūdžio argumentai, kad (duomenys neskelbtini).
14. Migracijos departamentas, pagrįsdamas Sprendimo Nr. 21S43503 dalį dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, remdamasis Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 5 punktu, teigė, kad draudimo atvykti laikotarpis nustatytas, atsižvelgus į tai, jog, skubos tvarka išnagrinėjus pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nebuvo nustatyta, be to, nustatyta, kad pareiškėjas neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėdamas pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo veiksmai, t. y. kad iš kilmės valstybės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, o nutarė atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą, kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje bei patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.
Atsiliepimas
15. Teismo posėdžio, vykusio pirmosios instancijos teisme, metu atsakovo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais. Teikdama paaiškinimus pabrėžė, jog pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina, kad jį persekiojo valstybinis subjektas ir kad buvo persekiojamas dėl Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio „A“ dalyje nurodytų priežasčių, o pareiškėjo nurodytas išvykimo iš kilmės valstybės priežastis pripažino ekonominio pobūdžio.
II.
16. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui H. F. H. A. M. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį; kitą skundo dalį atmetė.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
17.1. Pareiškėjas nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną, buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir prisistatė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 27 d. raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo; 2021 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjui buvo parengta pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo; pareiškėjas 2021 m. lapkričio 19 d. buvo apklaustas dėl prieglobsčio suteikimo aplinkybių.
17.2. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė Sprendimą Nr. 21S43503, kuriuo nusprendė: nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje (1 punktas); išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (2 punktas); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (3 punktas); įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (4 punktas). Pareiškėjas per jam atstovaujantį advokatą 2021 m. gruodžio 3 d. pateikė skundą dėl Migracijos departamento Sprendimo Nr. 21S43503. Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 6K-2360 jį atmetė.
18. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apie (duomenys neskelbtini), sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Teismas vertino, jog Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją apie (duomenys nekelbtini). Teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti atsakovo pateikta išvada apie pareiškėjo pasakojimo patikimumą.
19. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismo posėdyje pareiškėjo pateikti paaiškinimai apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skirtingai pasakojo ir apie išvykimo į (duomenys neskelbtini) aplinkybes. Teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktą rašytinį dokumentą (duomenys neskelbtini). Teismas, išanalizavęs nurodytus paaiškinimus, padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimo apie (duomenys neskelbtini).
20. Teismas pritarė Migracijos departamento išvadai, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, be kita ko, turėjo ekonominį pagrindą. Teismo vertinimu, tokią atsakovo išvadą patvirtino pareiškėjo pasakojimas, kad jam (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini).
21. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas, aptardamas situaciją (duomenys neskelbtini), rėmėsi EPPB 2021 metais pateikta informacija apie padėtį šioje valstybėje, įskaitant ir ginkluotus konfliktus, beatodairiško smurto lygį įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose ir atskiruose miestuose. Remiantis šios EPPB pateiktos prieglobsčio ataskaitos duomenimis nustatė, kad įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis: vienose jų ginkluoto konflikto nebuvo, kai kuriose beatodairiškas smurtas vyko tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Atsakovas, remdamasis aukščiau nurodyta EPPB ataskaitos duomenimis, konstatavo, kad nors (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiško smurto lygis pakankamai aukštas, tačiau vien buvimo šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvė. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti Migracijos departamento nurodyta EPPB informacija, kadangi šios institucijos rengiamose prieglobsčio ataskaitose, pateikiama atnaujinta kilmės šalies informacija. Migracijos departamentas Sprendime pateikė ir kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini).
22. Teismas vertino, jog Migracijos departamentas surinko kompetentingų organizacijų skelbiamą informacija apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir jos tyrimo rezultatus aptarė Sprendime, pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie jo individualią situaciją įvertino kartu su šia surinkta informacija, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytų reikalavimų.
23. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo teisė į gynybą buvo suvaržyta Komisijai nesurengus žodinio skundo nagrinėjimo. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas. Taip pat teismas pabrėžė, jog pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas pirminės apklausos metu, apklausos Departamente metu ir teismo posėdyje, kuriame pareiškėjas nepateikė jokių realių grėsmės kilmės valstybėje įrodymų. Visų žodinių paaiškinimų metu pareiškėjo pozicija buvo atskleista ir įvertinta. Taigi, pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos teikti paaiškinimus.
24. Teismas vertino, jog penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Teismo vertinimu, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau darytina išvada, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir individualią pareiškėjos situaciją, būtų proporcinga skirti pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų.
18. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
III.
19. Pareiškėjas H. F. H. A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.
21. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad kilmės šalyje jam nekyla individuali grėsmė. (Duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas, dėl jo ekonominių, socialinių ir struktūrinių problemų nėra užtikrinamos žmogaus teisės, jų apsauga ir gynyba, šalyje klesti korupcija, (duomenys neskelbtini) savivalė, nusikalstamumas, todėl pareiškėjas yra persekiojamas dėl jo pilietiškumo, atskleidžiant aplinkybes, susijusias su sporto klubu ir jame neteisėtai disponuojamais finansais.
22. Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi 2021 m. EPPB ataskaita (gairėmis), kuri yra rekomendacinio pobūdžio, neprivaloma. Be to, šioje ataskaitoje pateikta apibendrinta informacija yra vienerių metų senumo. Atsakovas turėjo ne tik rinkti naujausią ir aktualiausią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus.
23. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai prieglobsčio prašyme nurodytas priežastys pripažino ekonominėmis, kadangi jos yra sąlygojamos ir kitų aplinkybių: (duomenys neskelbtini). Atsakovas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi ir neatskyrė ekonominio migranto nuo prieglobsčio prašytojo, netinkamai taikydamas Vadovo 62-63 p. vertinimo gaires.
24. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog jam prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys selektyvūs ir neatitinka reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitinka naujumo ir aktualumo reikalavimų, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
25. Pareiškėjo teigimu, atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl prieglobsčio nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
26. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo teigimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo ir Komisijos sprendimo, kuriais atsisakyta pareiškėjui suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos.
29. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
30. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo 86 ir 87 straipsniai. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
32. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
33. Pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai – (duomenys neskelbtini). Prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini).
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi prieglobsčio prašytojo prašymą, apklausų metu duotus paaiškinimus, pritaria Migracijos departamento išvadai, kad pareiškėjo pasakojimas negali būti laikomas patikimu ir pakankamu įrodymu prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti. Prieglobsčio prašytojo pasakojimas savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo, o tariamas persekiotojas – (duomenys neskelbtini) nėra valstybinis subjektas. Pažymėtina, jog pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas grindžiamas „konvencinėmis priežastimis“ (rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais) pareiškėjas nepateikė.
35. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Iš skundžiamo Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas įvertino iš įvairių šaltinių surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas surinktos informacijos kontekste vertino pareiškėjo pasakojimą. Atsakovas nustatė, jog (duomenys neskelbtini). Nenustatė, kad (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini).
36. Pareiškėjas Migracijos departamentui taip pat pateikė (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentui šis (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, patikrinęs (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nebuvo rasta (duomenys neskelbtini) gubernijoje plaukimo baseino, artimiausias baseinas – (duomenys neskelbtini). Aplinkybės, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini).
37. Pažymėtina, jog (duomenys neskelbtini) savaime nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Kadangi tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas.
38. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Tyrimo metu nenustatyta, kad realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pagrįstai konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.
39. Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo – (duomenys neskelbtini), o paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Remdamasis 2021 m. EPPB ataskaitos duomenimis nustatė, kad įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (Duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiško smurto lygis yra pakankamai aukštas, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.
40. Migracijos departamentas skundžiamame sprendime įvertino ir pareiškėjo (duomenys neskelbtini). Atsakovas, remdamasis EPPB ataskaitos duomenimis nustatė, jog (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo siekį įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje atsakovas vertino suprantamu reiškiniu, tačiau kaip teisingai pažymėjo, tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis šiuo atveju nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui būtinumo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių. Taigi atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo, kurioms pritarė ir pirmosios instancijos teismas. Migracijos departamentas remdamasis surinkta kilmės valstybės informacija, ir atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Įvertinus Migracijos departamento Sprendimą, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo. Pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentas vadovavosi rekomendacinio pobūdžio dokumentu ir jame nurodyta pasenusia informacija yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog EPPB ataskaita yra parengta kompetentingos institucijos, jose surinkta aktualiausia informacija apie pareiškėjo kilmės valstybę, o pareiškėjas nenurodė naujesnių EPPB surinktų duomenų, kuriais privalėjo vadovautis Migracijos departamentas priimdamas skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.
42. Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičia šiame teismo procesiniame dokumente padarytų išvadų. EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus). Šiuo atveju, aiškindamasis dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas atliko bylos duomenų vertinimą esminiais aspektais, todėl atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-355/2011).
43. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo H. F. H. A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.