- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- ATP-615-382/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00742-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Pažeidėjas
- A. K.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarimo, kuriuo A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį nubaustas vieno tūkstančio litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nubaustas už tai, kad 2014 m. gegužės 4 d., apie 20.35 val., Ateities tako gatvėje, ties 2 namu, Tauragės mieste, vairavo stumiamą automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas lengvas (1,05 prom. neblaivumo laipsnis), taip pat už tai, kad nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, valstybinės techninės apžiūros talono.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 18 d. nutarimu A. K. pripažino kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus ir pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskyrė vieno tūkstančio litų baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį – dvidešimt litų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta vieno tūkstančio litų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, spręsti klausimą dėl administracinės baudos R. R. skyrimo už melagingus parodymus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ATPK 284, 248, 257 straipsnio reikalavimų, nepašalino ir nepaneigė byloje kilusių prieštaravimų, klaidingai vertino vairavimo sąvoką ir padarė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, jog jis vairavo neužvestą automobilį, kurio net vairas buvo užrakintas. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto A. K., teismas nepašalino policijos pareigūnų parodymuose kilusių prieštaravimų. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas R. R. teismo posėdžio metu parodė, kad „į automobilio saloną buvo įlindęs pilietis sėdintis“, „kuris pastebėjęs tarnybinį policijos automobilį užtraukė rankinį ir išlindo staigiai iš automobilio“. Be to, policijos pareigūnas parodė, kad matė jį dar ir laikantį vairą: „mes matėm, kad atvažiuojant mums jis buvo įlindęs į saloną, laikė vairą, pamatęs automobilį užtraukė rankinį stabdį ir išlindo iš automobilio“. Kaip liudytoja apklausta policijos pareigūnė G. V. parodė: „pamatėm stumiamą automobilį“, tačiau liudytoja patvirtino, kad jis nesėdėjo automobilyje, kaip kad nurodė policijos pareigūnas R. R. Policijos pareigūnai nepatvirtino ir nenurodė, kad būtų matę, jog automobilio vairas būtų buvęs apskritai sukinėjamas. Policijos pareigūnas R. R. tik parodė, kad jis laikė už vairo, o liudytoja G. V. – jog jis buvo pasilenkęs. Todėl apylinkės teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad policijos pareigūnas R. R. matė, kad jis laikė rankomis vairą ir jį sukinėjo. Teigia, kad vairo jis net nebūtų galėjęs sukinėti, nes automobilio spynelėje nebuvo raktelių. Byloje nustatyta, kad automobilį patraukti nuo kiemo aikštelės bordiūro paprašė patys pareigūnai. Automobilį pastumti reikėjo tiesiai ir nedideliu atstumu. Transporto priemonės trajektorijos keisti nereikėjo, nes automobilį užteko tik pastumti, kad jis nuriedėtų nuo bordiūro. Automobilis buvo pastumtas, o kad jis stumiamas neatsitrenktų į kitą transporto priemonę, jis per atvirą draugo automobilio langą griebė užtraukti rankinį stabdį. Todėl, pasak apelianto, visiškai nesuprantama, kokiais įrodymais teismas vadovavosi grįsdamas jo kaltę, jog jis vairavo transporto priemonę. Apelianto manymu, visiškai nepagrįsta ir teismo išvada, kad jis susikūrė versiją, jog į automobilį jis įlindo tam, kad tik užtrauktų rankinį stabdį, ir kad ši versija yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės. Anot apelianto, byloje neginčijamai yra nustatyta, šią aplinkybę patvirtino ir policijos pareigūnai, kad rankinį stabdį jis tikrai užtraukė. Pažymi, kad tam, kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, yra būtina nustatyti transporto priemonės vairavimo faktą ir nustatyti apsvaigimo nuo alkoholio faktą. Jis nebuvo transporto priemonėje ir jos nevaldė, todėl konstatuoti, kad jis vairavo transporto priemonę, yra visiškai nelogiška. Apylinkės teismas jo kaltę grindė tik prieštaringais policijos pareigūnų parodymais. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. taip pat nesutinka su tuo, jog jis buvo nubaustas ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį. Teigia, kad transporto priemonės dokumentų jis net negalėjo pateikti, nes jų neturėjo, be to, automobilio dokumentų policijos pareigūnai priėję jo net neprašė. Jei būtų paprašę, transporto priemonės dokumentus būtų pateikęs automobilio savininkas, kuris buvo šalia. Todėl teismas visiškai nepagrįstai jį nubaudė už tai. Apelianto įsitikinimu, nutarimas grindžiamas vien spėliojimais ir prielaidomis, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjantis bylą teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Apygardos teismas įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių nuostatų nesilaikė.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar A. K. vairavo automobilį, būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai apelianto kaltę – vairavimo faktą – patvirtinančių įrodymų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. neginčija, kad jis buvo neblaivus, tačiau neigia transporto priemonės vairavimo faktą. Tvirtina, kad automobilio jis nevairavo, o neužvedęs transporto priemonės variklio, su kitais asmenimis jį tiesiog nustūmė nuo šaligatvio bordiūro. Pirmosios instancijos teismas A. K. pripažindamas kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, nutarime nurodė, kad aplinkybę, jog A. K. vairavo automobilį, patvirtina liudytojų policijos pareigūnų R. R., G. V. parodymai, kurie iš esmės atitinka tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Šių liudytojų parodymai nuoseklūs, kategoriški ir išsamūs. Teismas padarė išvadą, kad A. K. policijos pareigūnų stabdymo metu vairavo transporto priemonę, nes jis buvo įlindęs į automobilio saloną ir sukinėjo vairą, o jo keliamą versiją, jog jis įlindęs per automobilio langą užtraukė tik rankinį stabdį, kad automobilis nepariedėtų, teismas vertino kaip apelianto siekį išvengti administracinės atsakomybės.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neįvertinęs byloje esančių įrodymų pagal ATPK 257 straipsnyje nustatytas taisykles. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi vien tik prielaidomis, nutarime padarydamas prieštaringas išvadas, kurios visiškai neatitinka bylos medžiagos bei nemotyvuodamas, kokiais įrodymais remiasi pripažindamas apeliantą kaltu dėl automobilio vairavimo fakto.
Priešingai nei nutarime nurodė pirmosios instancijos teismas, A. K. nuo pat pradžių neigė vairavęs automobilį (b. l. 6). Teismo posėdžio metu A. K. parodė, kad automobilio nevairavo, o jį tik pastūmė, norėdamas jį nukreipti nuo bordiūro. Įsėdęs į automobilį iš viso nebuvo, vairo nesukinėjo, nes jis buvo užrakintas. Tik viena ranka pro automobilio langą užtraukė rankinį stabdį, kad automobilis nepariedėtų. Kai stūmė automobilį, pro šalį važiavo policijos pareigūnai. Privažiavę prie jų, policijos pareigūnai įsodino jį į tarnybinį automobilį ir pasakė, kad jis vairavo transporto priemonę. Automobilio savininko pareigūnai nustatyti nebandė, nes iš karto jį nuvežė į komisariatą (b. l. 27).
Liudytojas policijos pareigūnas R. R. teismo posėdžio parodė, kad važiuodami pastebėjo stumiamą automobilį. Vienas iš automobilį stumiančių asmenų – A. K. – buvo įlindęs į automobilio saloną, laikė automobilio vairą, o pastebėjęs policijos pareigūnus užtraukė rankinį stabdį, iš karto išlindo ir atsitraukė nuo automobilio (b. l. 28). Liudytoja policijos pareigūnė G. V. parodė, kad važiuodami pastebėjo stumiamą automobilį. A. K. nebuvo įsėdęs į jį, jis stovėjo prie jo ir buvo pasilenkęs tiek, kad galėtų jį vairuoti. Pamatęs policijos pareigūnus jis užtraukė automobilio rankinį stabdį ir atsitraukė nuo jo (b. l. 28).
Taigi kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai patvirtino faktą, kad A. K. nesėdėjo transporto priemonėje už jos vairo ir jos nevaldė, o tiesiog stovėjo šalia automobilio ir kuriam laikui per transporto priemonės langą buvo įlindęs į automobilio salono vidų tam, kad užtrauktų rankinį stabdį. Todėl visiškai nesuprantama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tai, kad A. K. vairavo automobilį, patvirtina liudytojų policijos pareigūnų R. R., G. V. parodymai. Taip pat visiškai neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek policijos pareigūnų nurodytą aplinkybę – kad A. K. įlindęs pro automobilio langą užtraukė rankinį stabdį – vertino kaip A. K. siekį išvengti administracinės atsakomybės. Akivaizdu, kad ši aplinkybė yra įrodyta ir niekieno neginčijama.
Kaip galima suprasti iš skundžiamo nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas pripažino A. K. padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą tik todėl, kad automobilio stūmimo metu jis stovėdamas šalia jo, pro langą buvo įlindęs į transporto priemonę. Tačiau pažymėtina, kad vairavimo samprata įstatymiškai apibrėžta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje, kur aiškiai yra nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas – asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma judanti transporto priemonė. Ši sąvoka neturi būti aiškinama plečiamai. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad A. K. nebuvo transporto priemonėje. Byloje nėra nustatytas apelianto automobilio valdymas šiam judant, o tam, kad būtų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytą veiką, būtina įrodyti būtent vairavimo faktą. Šiuo atveju to padaryta nebuvo.
Taigi nesant įrodymų, patvirtinančių A. K. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tai yra neįrodžius, kad A. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, administracinio teisės pažeidimo byla jam nutrauktina. Nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, t. y. neįrodžius vairavimo fakto, nėra jokio pagrindo A. K. inkriminuoti ir pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, tai yra bausti jį už tai, kad policijos pareigūnams jis nepateikė transporto priemonės dokumentų. Akivaizdu, kad patys policijos pareigūnai tinkamai neatliko savo funkcijų siekdami išsiaiškinti, kam priklauso automobilis ir ar jis yra techniškai tvarkingas bei apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Iš bylos duomenų (b. l. 24–26, 27–30) matyti, kad automobilį stūmė ir jo savininkas A. J., kuris turėjo reikiamus dokumentus, tačiau pareigūnai šio fakto nesiaiškino.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla A. K. nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytų pažeidimų A. K. nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.