Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimo Švirino ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 metų laisvės apribojimu, įpareigojant atlyginti turtinę žalą – 41,13 E. S. G., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Taip pat priimtas Valstybinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio, o nukentėjusiojo S. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jam iš nuteistojo M. B. priteisiant 1500 Eur neturtinės ir 41,13 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų Kolegija nustatė:

M. B. pagal BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2015-12-07, 23.00 val. S. G. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) sav., dėl asmeninių priežasčių kilus konfliktui, kartą ranka sudavė S. G. į galvos sritį, taip dėl muštinės žaizdos dešinės ausies kaušelio srityje nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiajam sveikatą, o dėl kraujosruvų abiejų akių vokuose ir obuoliuose, muštinės žaizdos kairės akies viršutinio voko srityje, vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kairėje akiduobės išorinės sienelės, kairio skruostikaulio lanko, kairio viršutinio žandikaulio viršutinės - priekinės sienelės, abipusių nosikaulių lūžimų nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiajam S. G. sveikatą.Marijampolės rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pripažino, kad nukentėjusysis negalėjo pilnai pasinaudoti įgytu verslo liudijimu bei dėl to turėjo nuostolių, todėl sprendė, kad reikalavimas priteisti 41,13 Eur išleistus jam įgyti yra pagrįstas. Tačiau konstatavo, kad nėra neabejotinai patvirtinta ir įrodyta, jog S. G. patyrė 3258 Eur ir 900 Eur nuostolius, todėl civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisiant nukentėjusiojo naudai 41,13 Eur.Apeliaciniame skunde nukentėjusysis S. G. prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl turtinės žalos priteisimo ir priteisti 900 Eur už įsigytas ir neparduotas prekes, taip pat 2358 Eur negauto pelno už verslo liudijime nurodytas darbo dienas, arba šią nuosprendžio dalį panaikinti ir perduoti civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka.Apelianto manymu, jeigu ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo buvo neaiškus ar įrodymai ieškiniui pagrįsti nepakankami, teismas galėjo ir turėjo ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, o netenkindamas ieškinio, teismas užkirto kelią civiliniam ieškovui gauti teisingą turtinės žalos atlyginimą.Taip pat skunde teigiama, kad apylinkės teismas neteisingai vertino, jog naujos sezoninės (pritaikytos žiemai) prekės, kurios liko neparduotos (turtinė žala 900 Eur), gali būti parduotos vėliau. Pabrėžiama, kad nukentėjusysis disponavo vienkartiniu verslo liudijimu, o žiema pasibaigė jam dar nepasveikus. Be to, teismas neteisingai vertino aplinkybes dėl pelno prekiaujant pagal verslo liudijimą. Apeliantas teigia, kad galima sutikti su vertinimu, jog iš pajamų turi būti atimta prekių kaina (900 Eur), tačiau jokiais įrodymais nepaneigta aplinkybė, kad pelnas yra aiškus. Pelnas buvo deklaruotas įstatymų nustatyta tvarka, kadangi nukentėjusysis iki įvykio išdirbo maždaug pusę laiko pagal verslo liudijimą, pardavė pusę prekių ir uždirbo pusę pelno, o už likusias dienas pagal verslo liudijimą atsakomybę turi nuteistasis, nes dėl jo veiksmų apeliantas negalėjo parduoti prekių ir gauti pelno, kuriuo turi būti laikoma bent 2358 Eur (3258 Eur - 900 Eur).Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. dėl civilinio ieškinio pripažinimo ir jo palikimo nagrinėti civilinio proceso tvarka, su kuo sutiko ir nuteistojo gynėja, o nuteistasis paliko šį klausimą spręsti teismo nuožiūra.Nukentėjusiojo S. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas nuosprendis keičiamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 str. 4 p. pagrindu).

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.283 straipsnio 1 d. nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tuo tarpu CK 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. G. savo civiliniame ieškinyje (40 – 42 b. l.) nurodė, kad jis 2015-11-26 įsigijo verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris turėjo baigtis 2015-12-30 (veiklos vykdymo laikotarpiai: lapkričio 28, 29, gruodžio 2, 5, 6, 9, 12, 13, 16, 19, 20, 23, 27, 30 d.). S. G. nurodė, kad pagal minėta verslo liudijimą faktiškai dirbo tik 5 dienas, nes dėl jam nusikaltimu padarytų sužalojimų jis gydėsi ilgiau kaip dešimt dienų. Kol dirbo, kaip nurodė nukentėjusysis, per 5 dienas uždirbo 1810 Eur, prekių nusipirko už 1815 Eur, todėl nurodė, kad jo darbo dienos vidurkis buvo 362 Eur. S. G. ieškinyje nurodė, kad pagal verslo liudijimą per likusias nedirbtas dienas – 2015 m. gruodžio 9, 12, 13, 16, 19, 20, 23, 27, 30 būtų uždirbęs dar 3258 Eur (dienos vidurkis 362 EUR x 9 dienų), kas turi būti priteista iš M. B., kaip nukentėjusiojo patirti nuostoliai. Be to, savo ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad prekių verslui vystyti buvo nusipirkęs už 1815 EUR, o liko neparduota prekių už 900 Eur, ką jis taip pat įvertino kaip nuostolius, nes dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti šaltyje turgavietėje, prekės sezoninės, kito verslo liudijimo nepirko.1. Teisėjų kolegija sutinka, kad S. G. dėl M. B. įvykdytu nusikaltimu padarytų jam sužalojimų negalėjo pilnai pasinaudoti įgytu verslo liudijimu bei dėl to turėjo nuostolių negalėdamas prekiauti įsigytomis prekėmis likusiu jo įsigyto verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu. Tačiau nukentėjusiojo pateiktas apskaičiavimas, kad pagal ankstesnes išdirbtas dienas ir gautas pajamas, tuo laikotarpiu, kuomet negalėjo dirbti pagal įgytą verslo liudijimą už ką būtų gavęs 3258 Eur pajamų (9 dienos po vidutiniškai 362 Eur pajamų), yra nukentėjusiojo subjektyvus vertinimas, kuris nėra pagrįstai objektyviais bylos duomenis. Apskaičiuoti būsimas pajamas per tam tikrą laikotarpį, tame tarpe ir nuostolį dėl pajamų negavimo, remiantis vien tik ankstesnių darbo dienų pajamų vidurkiu negalima, nes tai nebūtų tikslu, o toks nuostolis (negautos pajamos) turi būti teismo apskaičiuotos tiksliai, tačiau duomenų, kuriais remiantis būtų galima tai padaryti nukentėjusysis nepateikė. Juo labiau, kad nukentėjusiojo nurodytos prekės, kurių jis nepardavė, o jas įvertino 900 Eur suma, yra naujos ir liko pas nukentėjusįjį bei vis dar turi piniginę vertę.

2. BPK 115 str. 2 d. nurodyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju negalima tiksliai apskaičiuoti, kokį pelną gavo G. už parduotas prekes ir įvertinti jo negautas pajamas, t. y. pagal pateiktus duomenis negalima nustatyti kokias ir kokio dydžio papildomas išlaidas patyrė nukentėjusysis, kad galėtų realizuoti turėtas prekes (išlaidas transportui, turgavietės mokesčius ir kita), kokios konkrečiai prekės liko neparduotos, kokia jų įgijimo kaina. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pagal turimus bylos duomenimis nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, turi būti pripažinta S. G. teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tik tokiu atveju bus galima nustatyti kokia S. G. buvo padaryta turtinė žala, kurią turi atlyginti nuteistasis M. B.. Šių aplinkybių aplinkės teismas tinkamai neįvertino ir įvertinęs tik turtinės žalos dydį, susijusį su išlaidomis dėl verslo liudijimo įgijimo, padarė neteisingą išvadą, kad nėra įrodyta, jog nukentėjusysis patyrė nuostolius. Tai yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti ir pripažinti S. G. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu

nutaria:

nukentėjusiojo S. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti S. G. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.