Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-06-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-190-806/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
II-190-806/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02154-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nukentėjusysis
K. V.
Advokatai
Jonas Korsakas
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-190-806/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02154-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 48.1.; 63. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. P., jos atstovui advokatui Jonui Korsakui, nukentėjusiajai K. V., jos įstatyminei atstovei S. V., išnagrinėjusi A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-01-27 nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistas 2014-01-37 A. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad A. P. 2014-01-15 apie 18.00 val., viešoje vietoje, parduotuvėje „Maxima“, esančioje Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, keikėsi necenzūriniais žodžiais (kurva, kalė, kekšė), įžeidinėjo nepilnametę K. V., gim. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjas 2014-01-27 priėmė nutarimą, kuriuo A. P. pripažino kalta padarius Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 100 Lt baudą.

Šalies argumentai

A. P. pateikė skundą teismui, kuriuo prašo minėtą 2014-01-27 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti, motyvuodama, kad nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas. Skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, norma yra materialioji, todėl nagrinėjant pažeidimą yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nagrinėjamojoje byloje jos, A. P., G. P. ir K. V. bendravimas parduotuvėje vyko vos minutę, nebuvo iškviestas ar priėjęs joks net parduotuvės apsaugos darbuotojas, bylos nagrinėjimo metu neišreikalautas ir vaizdo įrašas, niekas iš parduotuvėje buvusių asmenų dėl jų bendravimo net negatyvaus požiūrio neišreiškė, todėl pagrįstai spręstina, kad šioje konkrečioje byloje vien tos faktinės aplinkybės, kad tai vyko viešoje vietoje pažeidimo sudėčiai nepakanka, o kadangi pareigūnas nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą neįvertino labai trumpo nurodytų asmenų bendravimo laiko, neįvertino tos faktinės aplinkybės, kad nebuvo iškviestas ar priėjęs joks parduotuvės apsaugos darbuotojas, kad į apsaugos darbuotojus ar policiją niekas nesikreipė ir jokio negatyvaus net požiūrio neišreiškė, neišreikalavo ir neįvertino vaizdo įrašo, dėl ko administracinio teisės pažeidimo aplinkybes išnagrinėjo nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai (ATPK 248 str.), todėl pripažintina tik formaliai ir visiškai nepagrįstai nustatė, kad jos, A. P. veiksmai neva pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, dėl ko ir nurodytais motyvais, ginčijamas nutarimas naikintinas, o byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). A. P. skunde nurodo, kad pareigūnas nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą K. V. net neapklausė, o vadovavosi vien K. V. pareiškime ir jos draugės L. S. akivaizdžiai prieštaringais paaiškinimais, kur K. V. ir jos draugės L. S. paaiškinimai kardinaliai išsiskyrė dėl G. P. atseit keiksmažodžių lipant laiptais į parduotuvės antrą aukštą kaip ir dėl K. V. pasakytų žodžių po 10-15 minučių jau nulipus laiptais bei neva sudavimų buvimo/nebuvimo ir jų skaičiaus, kai L. S. nurodė, jog K. V. jokio skausmo nepatyrė (vadinasi jokių sudavimų net nebuvo), o toliau L. S. ir iš viso nieko nematė, ką nuosekliai paneigė A. ir G. P. (visiškai neįtikinama, kad ji, A. P. į dukras tinkančią K. V. nei iš šio, nei iš to imtų keikti, o be to, L. S. nurodė, kad ji, A. P. buvo su rožinės spalvos kelnėmis, kokių ji iš viso neturi), ir nurodė, jog būtent K. V. jas išvadino - išpumpusia kiaule ir kekše, grasino ir vėl sumušti G. baksnojo pirštais į veidą ir pastūmė ją, A. P., o G. P. spyrė (tą patvirtino ir pati K. V.), kas įrodo, jog šiuo konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas turėjo būti surašytas ne joms, A. ir G. P., o būtent K. V., įvertinant ir tai, kad G. P. nerūko ir nevartoja alkoholio ir/ar kitokių svaigalų, o paaiškinimuose K. V. ir jos draugė L. S. sutartinai nurodė, kad nesutarimų ir konfliktų su G. P. buvo ir anksčiau, todėl gana keista, kad dėl G. P. sumušimo 2013 metų rugpjūčio mėnesį (smulki, sveria apie 48 kg), kai ją buvo sumušusi K. V. (ji fiziškai daug stipresnė už G. P.) buvo kreiptasi į policiją (beje pirmą kartą K. V. G. P. buvo sumušusi 2012 metų rugsėjo mėnesį, kai ji tik perėjo mokytis iš Vienuolio pagrindinės į Naujininkų vidurinę mokyklą ir sutikdama pastoviai grasindavo vėl sumušianti), t.y. į tą pačią nagrinėjamojoje byloje 2014-01-24 tarnybinį pranešimą surašiusią Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK VPS Prevencijos poskyrio specialistę V. B., o pastaroji apie tokią faktinę aplinkybę nutylėjo (pažymėtina ir tai, kad K. V. tuo metu skambino telefonu G. ir su grasinimais reikalavo pareiškimą atsiimti, tai kyla klausimas, o iš kur ji gavo G. telefono numerį?), o iš specialistės V. B. tarnybinio pranešimo matant, kad G. P. pasakė, jog dar kartą kreipsis į policiją su pareiškimu, tai akivaizdu, jog ne be specialistės V. B. pagalbos apie tokį G. ketinimą sužinojusi, pirma pareiškimą ir parašė būtent K. V., ką žodžiu patvirtino ir pati V. B. (ATPK 248 straipsnio reikalavimų grubiausias pažeidimas), kas visete įrodo dar ir visiškai šališką administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimą, ką patvirtina ir tai, jog visiškai nemotyvuotas ir skirtos baudos dydis (jos, A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę atseit nustatė, G. nenustatė, o baudos dydžiai vienodi), kas taip pat sudaro pagrindą tokį nutarimą nepripažinti teisėtu ir pagrįstu (ATPK 30² str. 3 d.), o atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje visiškai nesiaiškintą faktinę aplinkybę, kad ji, A. P. yra neįgali, registruota darbo biržoje ir neturi jokių pajamų bei viena išlaiko dukrą G., pripažintina esant neabejotinam pagrindui taikyti ir ATPK 30¹ straipsnį, ir administracinės nuobaudos netaikyti visai.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris atsiliepimu prašo A. P. skundo netenkinti. Nuobaudą paskyrusi institucija savo atsiliepime į A. P. skundą nurodė, kad 2014-01-17 Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrojo PK VPS PP buvo gautas K. V. pareiškimas (reg. Nr. 0114000028631), kad 2014-01-15 apie 18 val., Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, parduotuvėje „Maxima”, jai būnant kartu su L. S., ir lipant laiptais į antrą aukštą pastebėjo G. P., kuri niekinančiai pažiūrėjo į K. V. galimai, dėl ankstesnių nesutarimų. Į tai K. V. pasakius G. P., jog tegul baigiasi nesantaika, G. P. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais (Eik nachui, dura, žertva, šmara, stora ir pan.). Vėliau po 5-10 min., lipant laiptais K. V. išgirdo moterišką balsą, kuris įžeidinėjo ją (Kale, stok). Atsisukus ir jai sustojus, pastebėjo G. P. motiną, vardu A., kuri pradėjo įžeidinėti ją ir sakyti neva ji konfliktuoja su jos dukra. Tuo metu šalia buvusi G. P. sudavė jai per ranką. Siekiant išvengti konflikto ji bandė nueiti nuo jų, tačiau prie jos vėl priėjo G. P. ir trenkė su ranka į krūtinę ir spyrė koja į pilvo sritį. K. V. gindamasi spyrė G. P. atgal. Po to G. P. ir A. P. nuėjo nuo jos. Jokių sužalojimų K. V. nepatyrė. Pareiškimo patikslinimo metu bendrauta su parduotuvės „Maxima” darbuotoju E. I., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2014-01-15 vakare ne darbo metu užėjo į parduotuvę „Maxima” ir praeinant pieno produktų skyrių, pastebėjo dvi jaunas merginas, iš kurių viena buvo su kepure ir šalia stovėjo stambaus kūno sudėjimo moteris. Mergina su kepure vieną kartą koja spyrė kitai merginai, o šalia stovėjusi moteris bandė ją nuvesti toliau. Taip pat, mergina su kepure pasakė, kad dar kartą dėl kitos merginos kreipsis į policiją su pareiškimu. Aplinkybių patikrinimo metu L. S. paaiškino, kad 2014-01-15 apie 18 val., Vilniuje, Šaltkalvių g. 2 parduotuvėje „Maxima”, būnant kartu su K. V., ir lipant laiptais į antrą aukštą pastebėjo merginą, vardu G., kuri niekinančiu žvilgsniu pažiūrėjo į K. V., todėl K. V. pasakė G. P., jog ji taip į ją nežiūrėtų. Į tai G. P. pradėjo K. V. vadinti necenzūriniais žodžiais (kurva, šliucha ir pan.) Tada K. V. pasakė G. P., jog ji liautųsi, nes gali kilti konfliktas ir pakilo laiptais į viršų. Vėliau, po 5-10 min. nusileidus laiptais žemyn, ji išgirdo moterišką balsą, kuris sušaukė: „Stok, kale”. Atsisukus kartu su K. V. pastebėjo stambaus kūno sudėjimo moterį, trumpų plaukų, apsirengusią juodos spalvos striuke ir rožinės spalvos kelnes, šalia kurios stovėjo mergina, t. y. G. P.. Tada K. V. jai pasakė, kad tai G. P. motina. Į G. P. motinos žodžius K. V. atsakė, jog tegul ji pasižiūri į save. Tada G. P. motina pradėjo K. V. vadinti necenzūriniais žodžiais (kurva, kekšė ir pan. ). K. V. priėjo arčiau prie G. P. motinos, sakydama kokią teisę ji turi įžeidinėti ją. Tuo metu G. P. 2 kartus trenkė K. V. per rankas, o G. P. motina toliau koliojo K. V.. Kas vyko toliau tarp jų nematė, nes nuėjo toliau prie dribsnių. Vėliau parduotuvėje prie jos priėjo K. V. ir papasakojo, jog G. P. spyrė jai į pilvo apačią, o ji atgal jai. Minėtą dieną G. P. buvo apsirengusi šviesiai rudos spalvos striukę. Pareiškimo nagrinėjimo metu A. P. paaiškino, kad 2014-01-15 apie 18 val., Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, parduotuvėje „Maxima” 1 aukšte atėjusi iš 2 aukšto jos dukra G. P., gim. (duomenys neskelbtini), pasakė, jog K. V. nurodė jai, kad sumuš ją. Siekiant išsiaiškinti dėl kokių priežasčių K. V. kabinėjosi prie jos dukros ir sutikusi K. V. parduotuvėje pasakė jai, „ko tu kaip pasiutusi kiaulė kabinėjiesi prie mano dukros”. Į tai K. V. atsakė jai: „Pažiūrėk į save išpampusi kiaule su dukra kekše”. Tada ji K. V. atsakė, jog ji sulaukusi jos metų pasižiūrėtų į save. Tuo metu K. V. prieš ją mosikavo rankomis ir pirštais, kažką rėkdama, tiksliai neatsimena, nes nekreipė dėmesio. Tuo metu dukra G. P. pasakė K. V., jog tegul ji pabando paliesti motiną ir K. V. iš šono pastūmė A. P.. Jokio spyrio link K. V. nuo dukros ji nepastebėjo. Po apsižodžiavimo su K. V. ji su dukra nuėjo toliau link kasų. G. P. buvo apsirengusi šviesios (smėlio) spalvos kepure ir striuke, o ji pati apsirengusi juodos spalvos striuke ir juodos spalvos kelnemis. K. V. apsirengusi šviesios (smėlio) spalvos striuke ir mėlynos spalvos džinsais, be kepurės. Konflikto metu parduotuvėje buvo daug žmonių, bei šalia K. V. buvo jauna mergina. Pareiškimo nagrinėjimo metu G. P. paaiškino, kad 2014-01-15, vakare, Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, parduotuvėje „Maxima” lipant laiptais į 2 aukštą pastebėjo K. V., kuri jai paniekinamai nusišypsojo, todėl G. P. pasakė jai, kiek ši gali kabinėtis prie jos. K. V. tuo metu atsakė jai, jog pagaus ją ir sumuš. Po to jos išsiskyrė. Vėliau, apie pokalbį su K. V. ji papasakojo savo motinai A. P.. Tuo metu jos abi pirmame aukšte prie daržovių sutiko K. V. su kažkokia jos drauge, kurios ji nepažįsta. Tada jos motina A. P. pasakė K. V. „stok, mažamete kale”. Atsisukus K. V. ji paklausė jos kodėl ji kabinėjasi prie jos dukros. Tada K. V. atsakė, jog pažiūrėkit į save. Aiškindamasi K. V. prieš jos motiną mosikavo rankomis, baksnojo prieš akis, todėl A. P. norėjo atitolinti ją nuo savęs, bandydama atitraukti ranką. Tuo metu ji, G. P. pastūmė K. V. nuo savo motinos toliau. Pastebėjusi, jog konfliktas su K. V. pradeda didėti, jos motina A. P. patraukė dukrą toliau. K. V. su koja nespyrė ir ji irgi nieko jai nepadarė. Taip pat, parduotuvėje necenzūrinių žodžių nevartojo. 2014-01-15 įvykis užfiksuotas parduotuvės „Maxima" vaizdo kamera. Pažeidimo sudėtis yra formali - tai reiškia, kad nebūtini pavojingi padariniai. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Skunde teigiama, kad viešoji tvarka ir žmonių rimtis nebuvo pažeisti, nes konfliktas vyko tik tarp K. V., A. P. ir G. P.. Šiuo aspektu pažymima, kad LR ATPK 174 straipsnio dispozicijoje aprašytų veiksmų, pažeidžiančių viešąją tvarką ir žmonių rimtį motyvai ir tikslai neturi esminės reikšmės šio pažeidimo sudėties įrodinėjimui. Tarp asmenų esant konfliktui dėl asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-73/2006, N'-1280/2007, N62- 2800/2010 ir kt.). ATPK 174 straipsniu yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimas byloje Nr. N502-2066/2010). Taip pat pažymėtina, kad vertinant LR ATPK 174 straipsnio dispoziciją, chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, tad nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis. Tuo tarpu plūdimasis necenzūriniais žodžiais viešoje vietoje, nepaisant privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konflikto, nėra priimtina visuomenei ir nesuderinama su jos dorove. Nors A. P. ir G. P. neigė atlikusi administraciniame kaltinime nurodytus veiksmus - necenzūriniais žodžiais išplūdusi K. V., tačiau tokius jos teiginius paneigia bei kaltę dėl jai inkriminuoto nusižengimo patvirtina nukentėjusiosios K. V., bei liudytojos L. S. parodymai, taip pat byloje esantys rašytiniai duomenys. A. P. ir G. P. teiginiai, kad jos nevartojo necenzūrinių žodžių, nesudaro pagrindo abejoti minėtų asmenų parodymais, kurie yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir pakankamai detaliai atspindi įvykį. 2014-01-27 vadovaujantis LR ATPK 30 str. 2 d., atsižvelgiant į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ( pažeidėjas dalinai pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, administracine tvarka pagal LR ATPK 174 str. bausta nebuvo) Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrojo PK VPS PP buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 13N-6658293-14, skirti A. P. minimalią sankciją, numatytą 100 litų baudą. Administracinės nuobaudos rūšis bei jos dydis atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę bei LR ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad mano, kad pagrindo ją keisti nėra. Išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus mano, jog Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. antrojo PK VPS PP 2014-01-27 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje pagal LR ATPK 174 str. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pagrįstai ir teisėtai, nuobauda paskirta tinkamai įvertinus visas atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes. 2013 m. rugpjūčio mėn. A. P. rašytas pareiškimas nėra šio administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo dalykas, kadangi 2013-09-09 vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 407 str., ir 168 str. (Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą) priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje A. P. palaikė skundą jame nurodytais pagrindais. Paaiškino, kad 2014 m. sausio 15 d. su dukra buvo parduotuvėje, grįžusi iš antro aukšto G. pasakė, jog susitiko K. V., kuri pastarajai pasakė: „P., nežiūrėk aš tave sumušiu“. Pasak A. P., jos susitiko antrame aukšte, K. V. G. P. grasino, K. V. pasakė: „sumušiu ir pakarsiu“. Tai ne pirmas ir ne paskutinis kartas, K. V. pastoviai G. P. grasina, pastaroji jau buvo sumušusi jos, A. P. dukrą. Sutiko K. V. prie daržovių skyriaus, kai K. V. pasakė: „užsičiaupk stora, išpampusi kiaule“. Ji, A. P. pasakė K. V.: „kodėl kabinėjiesi prie G.“. Tada K. V. pasakė: „pažiūrėk į savo kekšę dukrą“. Anot A. P., K. V. draugė ėjo toliau ir praėjo, kai pamatė K. V. jos buvo prie daržovių, K. V. sustojo, o ta panelė nuėjo ir praėjo. Tada nežinojo, kad tai K. V. draugė, K. V. ėjo dviese su ta mergina, K. V. sustojo ir ta panelė nuėjo. Tuo metu kai pasakė K. V., draugė nuėjo. K. V. jai, A. P. pasakė: „ko nori išpampusi klaule ir žiūrėk savo dukros kekšės“. Ji, A. P. pasakė K. V.: „kai pagyvensi iki mano metų tu būsi ne tokia išpampusi“. A. P. paaiškino, kad G. norėjo K. V. sugriebti už rankų, kai pastaroji ją baksnojo, ji paėmė G. ir jos nuėjo, daugiau nieko nesakė. Teisėjai pagarsinus A. P. apklausos protokolą (b.l. 17-18), ji patvirtino, kad viskas taip ir buvo. Pasak A. P., žmonės nekreipė dėmesio, tik ji nesakė „kaip pasiutusi kalė“. A. P. paaiškino, kad tyrėja rašė jos parodymus, nelabai davė jų skaityti, viskas vyko labai greitai, ji neskaitė ką pasirašė.

Teismo posėdyje liudytoja L. S. parodė, kad sausio mėnesį, galėjo būti sausio 15 d., apie 6 val. vakaro atėjo į „Maximą“ Naujininkuose, sutiko G. P., kuri niekinančiai į juos pažiūrėjo. Jos, L. S. gera draugė K. pasakojo, kad būdavo bėdų su G. P.. K. ramiai pasakė G. P., kad baigtų žiūrėti, jos prasilenkė ir nuėjo. Po 10 ar 15 min. jos ėjo link pieno skyriaus ir išgirdo žodžius: „stok kale“. Pasak L. S., tai pasakė G. mama, K. atsisuko ir pasakė: „pažiūrėkit į savo dukrą“ ir G. mama pradėjo plūsti K. Ji, L. S. kurį laiką stovėjo, po to jos nuėjo, G. P. mama vėl pasakė necenzūrinių žodžių, K. atsisuko ir pradėjo sakyti, kad kokią teisę pastaroji turi čia ją kolioti. Pasak L. S., aplink buvo žmonių, praeidinėjo žmonės. Girdėjo kaip G. davė K. per ranką, ji, L. S. nuėjo. Anot L. S., matė kaip G. K. trenkė per ranką, G. mama buvo šalia, matė kaip G. trenkė K. per ranką su savo ranka. Ji, L. S. buvo nusisukusi. Matė kaip K. buvo pakėlusi koją. Ji, L. S. nuėjo, užėjo už lentynų ir atėjo K., pasakojo kaip pastarajai trenkė, ji buvo pikta ir įsiutusi. Pasak L. S., pirmą kartą susitiko G. joms lipant laiptais į viršų, G. buvo viena, pastaroji lipo žemyn. K. pasakė, kad „baik tu žiūrėti“ ir tada ant K. pasakė kažkokį keiksmažodį. Anot L. S., antras susitikimas buvo prie daržovių skyriaus, pirmame aukšte, prie daržovių skyriaus buvo ne viena G., jau buvo ir A. P., buvo tik žodžiai ir buvo davimas per ranką. L. S. paaiškino, kad K. rankas buvo nuleidusi, G. mušė per nuleistas rankas, K. davė per ranką G. mamai, kad pažiūrėtų į savo dukrą. Trečias susitikimas buvo prie pieno produktų. Ji, L. S. asmeniškai matė kaip koliojosi, ji buvo sustojusi prie pieno skyriaus. Kai ėjo su K. ir pradėjo kažką sakyti K., ji, L. S. nueidinėjo, atsisukinėjo ir matė. Ji, L. S. nuo daržovių skyriaus ėjo link pieno skyriaus, eidama buvo sustojusi, prie pieno skyriaus kai sustojo, buvo atsisukusi. Kai atsisuko ką matė nepasakys, neprisimena. Pasak L. S., K. spyrė G. į pilvą, ji matė kaip pakėlė koją, nematė kaip spyrė, čia jau viskas vyko prie pieno skyriaus. Ji, L. S. A. P. matė trijuose vietose, po kelių dienų, po to įvykio ji matė A. P. parduotuvėjė. Ji, L. S. buvo kartu su K., buvo viena mama, K. nieko nerodė, ji pati pastarąją pamatė.

Teismo posėdyje liudytoja V. B. parodė, kad byloje surašė protokolą, iki protokolo surašymo tarp P. ir V. buvo incidentų, dėl ko buvo nežino, kiek buvo pranešimų nežino, kokio pobūdžio buvo pranešimai negali pasakyti. Pasak V. B., K. V. iš kur gavo G. P. numerį negali atsakyti, ji G. numerio K. nesuteikė. Per savaitę budi daug kartų ir negali atsakyti ar ji, V. B. priėmė pareiškimą. K. V. pagal pastarosios parašytą pareiškimą papildomai nebuvo apklausta, ji, V. B. asmeniškai neapklausė. Negali atsakyti, nes neatsimena ar teko bendrauti su V. V. neminėjo, kad pastaroji rašo pareiškimą todėl, kad už ją ankščiau neparašytų G. Pasak V. B., asmens duomenų su kuriuo bendravo „Maximoje“ dėl įvykio, negali pasakyti, buvo kreiptasi dėl įvykio į parduotuvę „Maximą“, kada tiksliai negali nurodyti. Ji, V. B. pati nuėjo į parduotuvę, tarnybiniame pranešime parašyta, kad tai buvo sausio mėn. įvykis. Bendravo su tuo pačiu asmeniu, kurį minėjo tarnybiniame pranešime, liudytojų neapklausė, nes byla buvo nagrinėjama administracine tvarka, neapklausė asmens kaip liudytojo, nes buvo bendrauta ir buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Pasak V. B., nėra jokių santykių su K. V. mama ir su pačia K., teismas nuspręs ar tiems asmenims surašytas protokolas, jai neatrodo, kad ji tendencingai nagrinėja bylas.

Teismo posėdyje liudytoja G. P. parodė, kad ėjo į „Maximą“ ir sutiko V., tikėjosi, kad ji praeis ir nebus konflikto. Ji, G. P. ėjo ir eidama pasižiūri į žmogų, ji pasižiūrėjo ir toliau ėjo. Nusileido laiptais ir besileidžinat V. pakomentavo, kad ją, G. P. sumuš, ji buvo nusileidusi, ėjo prie mamos. Ji, G. P. nuėjo ir pasakė mamai. Pasak G. P., V. fiziškai yra stipresnė ir tai jau buvo patyrusi, ji su mama yra artimos, todėl nuėjo prie mamos, ėjo pro daržoves ir vaisius. Sutikę V., mama kreipėsi į pastarąją „kiek gali kabinėtis“, nebuvo jokio veiksmo. V. pasakė: „kad jūs pasižiūrėkite į veidrodį“. Pasak G. P., konfliktas vyko tarp jų trijų, V. draugės nebuvo, aplinkui matė žmones, šalia stovėjo mama ir K., matė aplink kas vyksta, K. draugės nebuvo visiškai. K. pradėjo baksnoti pirštais jos, G. P. mamai ir ji palietė pastarosios rankas, K. badė jos mamą. Ji, G. P. bandė atitraukti K. rankas nuo mamos. Anot G. P., ji ėjo į komisariatą, pasakė, kad parašys pareiškimą, tačiau V. ją pralenkė. Ankščiau buvo konfliktavusi su V., pareigūnė V. B. nesureagavo, ji ne pirmą kartą rašo pareikšimą, nebuvo sureaguota, V. jai grasino, pastaroji jai pavojinga, ne pirmą kartą ją puola, skambino K. ir jai grasino. G. P. paaiškino, kad jos mama paklausė kodėl kabinasi prie G., atsimena puikiai kas buvo pasakyta, mama nevartojo necenzūrinių žodžių, draugės S. šalia nebuvo.

Teismo posėdyje nukentėjusioji K. V. parodė, kad datos nepamena, 18.00 val. atėjo į „Maximą“, Šaltkalvių g., ir ji su L. parduotuvėje lipo laiptais į viršų. Iš viršaus į apačią lipo G. P., pastaroji į ją pažiūrėjo niekinančiai. Ankščiau turėjo konfliktų su G. P.. Ji, K. V. pasakė, kad G. P. liautųsi, pastaroji žiūrėjo į ją, pasimaivė ir nuėjo. Ji, K. V. pasakė G. P. liautis, pastaroji ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Pasak K. V., G. P. buvo jau užsukusi už laiptų, kai ją vadino necenzūriniais žodžiais, S. buvo prie jos, ji nieko G. P. nepasakė, ji tada nusisuko. Neprisimena kiekvieno savo žodžio. G. P. vartojo daugiau nei vieną necenzūrinį žodį, tiksliai nepamena, į keiksmažodžius neatsakė. Po to nusileido laiptais į apačią ir išgirdo moters balsą „stok kale“, tai buvo A. P., pastaroji ją, K. V. iškoliojo visais žodžiais. Ji, K. V. pasakė, kad A. P. dukrai negrąsino. Nuėjo į pieno skyrių, išgirdo G. mamos žodžius. Ji, K. V. pasakė G. mamai, kad pažiūrėtų kaip pastarosios dukra elgiasi. Ji, K. V. nusisuko, G. P. ir A. P. ėjo už jos iš paskos, išvadino ją stora karve ir didžiašikne, ji pasakė G. mamai: „ar matėte save veidrodyje“. Tada G. griebė ją, K. V. už rankų. G. mama pasiėmė G. už rankos ir pasakė einam toliau. Kai G. griebė jai, K. V. už rankos ji tada pakėlė koją, nepamena ar ką tada G. mama sakė. Viskas greitai vyko. Jos, K. V. draugė S. ten buvo, po to nuėjo kiek toliau. Kai S. nueidinėjo ji, K. V. atsisuko ir pamatė kaip pastaroji atsisuko pažiūrėti. Po dviejų dienų ji, K. V. kreipėsi į policiją. Teisėjai pagarsinus nukentėjusiosios pareiškimą (b.l. 11), K. V. patvirtino, kad viskas taip ir buvo kaip nurodyta pareiškime. Kai rašė pareiškimą visko neparašė, tačiau gindamasi tikrai pakėlė koją. Pasak K. V., pirmas susitikimas su A. P. buvo prie laiptų link pieno skyriaus. Kai išgirdo žodžius „stok kale“ ji buvo nugara į A. P., ji nematė kas sakė „kale stok“. Ji, K. V. atskyrė A. ir G. P. balsus, ji sustojo, atsisuko, pastarosios prie jos priėjo. A. pasakė, kad ji, K. V. grasino pastarosios dukrai, ji atsakė, kad negrasino. Pasak K. V., A. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, kad yra „kalė“, „kurva“ ir „kekšė“. Ji, K. V. nusisuko ir ėjo toliau. Po poros žingsnių A. pasakė, kad ji, K. V. yra didžiašiknė, ji girdėjo, kas sakė nematė. Ji, K. V. jau buvo priėjusi prie pieno skyriaus, atsisuko ir pasakė A. P.: „ar save veidrodyje matėte“. Ji, K. V. paskė, kad kokią teisę turi ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Pasak K. V., kai ji kalba gestikuliuoja rankomis, tada G. sugriebė jai už rankų. Tada A. pasiėmė savo dukrą už rankos ir nusivedė. Vaizdo medžiagą matė iki savo parodymų. Kai pasakė „stok kale“, ji, K. V. sustojo, atsisuko. L. S. porą minučių pastovėjo ir paskui nuėjo. Jautė tada, kad pastaroji stovi šalia. Su L. S. yra geros draugės. Kad kažkoks vyriškis eina iš paskos nepastebėjo. Po incidento nepamena, kad P. būtų žadėjusios kreiptis į policiją, būtų tai prisiminusi.

Teismo posėdyje liudytojas E. I. parodė, kad įvykio datos neatsimena, tada nedirbo, apsipirkinėjo, matė pačią įvykio pabaigą, kai pykosi dvi merginos. Viskas vyko prie pieno skyriaus. Mergina su motina buvo priešais jį, E. I., o kita mergina buvo iš dešinės. Girdėjo kaip motina pasakė savo dukrai „nesispardyk“ ir „einam iš čia“, kita mergina pasakė, kad „aš ant tavęs parašysiu pareiškimą“, toji atsakė, kad „rašyk“. Pasak E. I., šita moteris buvo (rodo į A. P.), pastaroji pasakė dukrai: „nesispardyk einam iš čia“, kita mergina ką sakė negirdėjo. Moterys šnekėjo pakeltu tonu. Anot E. I., telefonu nebendravo su tyrėja, parodymų tikrai nedavė pastarajai telefonu. Teisėjai pagarsinus tarnybinį pranešimą ( b. l. 12), E. I. parodė, kad negali pasakyti, kuri mergina buvo su kepure, matė kaip spyrė viena kitai. E. I. paaiškino, kad kita mergina sakė, kad parašys pareiškimą, ne A. P. dukra. Kai tyrėja klausinėjo, jie buvo apsaugos budelėje ir žiūrėjo įrašą. Pasak E. I., keiksmažodžių jokių negirdėjo, laiptai jam buvo už nugaros, daržovių skyrius buvo už nugaros šalia laiptų. Kai viską girdėjo jau buvo už daržovių skyriaus. Kad dar kažkas dalyvautų be šitų moterų nebuvo. Neužfiksavo, kad šalia kažkas žiūrėtų atsisukęs.

Šalies argumentai

K. V. pareiškime nurodyta, kad 2014 m. sausio 15 d., adresu Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, prekybos centre „Maxima”, jai būnan su L. S., lipant į antrą aukštą pastebėjo G. P., kuri pradėjo į ją žiūrėti niekinančiu žvilgsniu, nes anksčiau buvo su pastarąja nesutarimai, konfliktai. Pasakė G., kad pastaroji liautusi ir baigtusi tarp jų nesantaika, G. į tai ją pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji, K. V. G. paprašė, kad liautusi ją įžeidinėti, tačiau pastaroji toliau ją įžeidinėjo. Vėliau po 5-10 min. nulipant laiptais išgirdo moterišką balsą, kuris ją, K. V. įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais (kale stok!), atsisukus ji pastebėjo, kad tai yra G. P. mama A. Sustojus jai, K. V. G. mama pradėjo ją įžeidinėti ir sakyti, kad ji neva konfliktuoja su pastarosios dukra, tačiau ji paprašė, kad A. labiau kontroliuotų savo dukrą. Tuo metu šalia buvusi G. sudavė jai, K. V. per ranką. Siekiant išvengti konflikto ji, K. V. bandė nueiti nuo jų, tačiau prie jos priėjo G., trenkė su ranka į krūtinę ir koja spyrė į pilvo sritį. Į tokį G. elgesį ji, K. V. gindamasi spyrė pastarajai atgal į pilvą. Vėliau jos nuėjo nuo jos, K. V.. Jokių stiprių sužalojimų ji, K. V. nepatyrė. ( b. l. 11)

L. S. paaiškinime nurodyta, kad 2014-01-15 apie 18.00 val., Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, būnant jai kartu su drauge K. V., parduotuvėje „Maxima” lipant laiptais į antrą aukštą pastebėjo merginą, vardu G., kuri niekinančiu žvilgsniu pažiūrėjo į K. V., todėl K. pasakė G., kad pastaroji taip niekinančiai nežiūrėtų į ją. Į tai G. K. V. pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Tada K. pasakė G., jog pastaroji liautusi ją įžeidinėti, nes vėl tarp jų gali kilti konfliktas ir ji su drauge pakilo į viršų. Vėliau, po 5-10 min. nusileidus laiptais į apačią ji, L. S. išgirdo moterišką balsą, kuris sušaukė „stok kale”. Atsisukus joms su K., pastebėjo stambaus kūno sudėjimo moterį, trumpais plaukais, apsirengusią juodos spalvos striukę ir rožinės spalvos kelnes, šalia kurios stovėjo mergina, vardu G., o kaip jai K. pasakė, kad tai yra ta stambi moteriškė G. motina. Į G. motinos žodžius K. atsakė, jog Jūs pasižiūrėkite į save. Tada G. motina pradėjo vadinti K. necenzūriniais žodžiais (kurva, kekšė ir pan.) bei G. pasakė, jog pastarosios motina nėra nieko geresnė už pačią K. Tada K. priėjo arčiau G. ir pastarosios motinos, sakydama, kokią teisę jos turi įžeidinėti ją, K. Tuo metu G. du kartus trenkė K. per rankas, o G. motina toliau koliojo K., kas vyko toliau ji, L. S. nematė, nes nuėjo toliau į parduotuvę prie dripsnių. Vėliau parduotuvėje prie jos, L. S. sugrįžo K. ir papasakojo, jog G. spyrė K. į pilvo apačią, dėl to pastaroji davė jai atgal. V. G. motina nusitempė G. nuo K. Dėl šio įvykio K. buvo nustebusi, kad taip viskas įvyko parduotuvėje bei dėl fizinio skausmo K. nesiskundė. Minėtą dieną G. buvo apsirengusi šviesiai rudos spalvos striukę iki kelių. ( b. l. 14-15)

A. P. paaiškinime nurodyta, kad 2014-01-15, vakare, Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, būnant parduotuvėje „Maxima”, 1 aukšte atėjusi iš 2 aukšto jos dukra G. P., gim. (duomenys neskelbtini), pasakė jai, jog K. V. pastarajai pasakė, jog ją sumuš. Siekiant išsiaiškinti dėl kokių priežasčių K. V. kabinėjosi prie jos, A. P. dukros G., sutikusi parduotuvėjė K. V. pasakė pastarajai: „Ko tu kaip pasiutusi kalė kabinėjasi prie mano dukros”. Tada K. V. jai, A. P. atsakė: „Pažiūrėk tu į save išpampusi kiaule su dukra kekše”. Tada ji, A. P. K. V. atsakė, jog kai sulauks jos metų tai pasižiūrėtų į save. Tuo metu K. V. mosikuodama rankomis ir pirštais kažką tai rėkė, tiksliai jau neatsimena, nes nekreipė dėmesio. Į tokį K. V. bendravimą dukra G. pastarajai pasakė, kad tegul pabando paliesti jos motiną, t. y. A. P.. K. V. iš šono ją, A. P. pastūmė, bet kaip viskas tiksliai vyko ji neatsimena. Jokio spyrio iš G. link K. V. ji, A. P. nepastebėjo. Minėtą dieną prie K. V. dar buvo netoliese kažkokia jauna mergina. Po apsižodžiavimo su K. V., jos su dukra nuėjo nuo pastarosios t. y. link kasų. G. P. buvo apsirengusi šviesios spalvos (smėlio) kepurę ir striukę, o ji, A. P. buvo apsirengusi juodos spalvos striukę ir juodos spalvos kelnes. K. V. apsirengusi šviesios spalvos (smėlio) striukę ir mėlynos spalvos džinsus be kepurės. Konflikto metu parduotuvėje, kai ji, A. P. su dukra bendravo su K. V., šalia buvo daug įvairių žmonių. ( b. l. 17-18)

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistės V. B. 2014-01-24 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal medžiagą registruotą policijos registruojamų įvykių registre Nr. 0114000028631, 2014-01-24 bendravo su parduotuvės „Maxima”, esančios Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, darbuotoju E. I., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2014-01-15, vakare, ne darbo metu, užėjo į parduotuvę „Maxima” ir praeinant pieno produktų skyrių, pastebėjo dvi jaunas merginas, viena iš kurių buvo su kepure ir šalia jos stovėjo stambaus kūno sudėjimo moteris. Mergina su kepure vieną kartą koją spyrė kitai merginai, o šalia stovėjusi moteris bandė ją nuvesti toliau. Taip pat, mergina su kepure pasakė, kad dar kartą dėl kitos merginos kreipsis į policiją su pareiškimu. ( b. l. 12)

Byloje esančiame vaizdo įraše matyti, jog prie parduotuvės laiptų sustoja ir atsisuka K. V. ir liudytoja L. S.. Prie jų prieina G. P. su motina A. P.. Tarp jų vyksta trumpas pokalbis ir K. V. pirma nusisuka ir pradeda eiti nuo G. P. ir A. P.. Jai iš paskos eina G. P. ir A. P.. Prie K. šono pradeda eiti liudytoja L. S.. Eidama K. V. atsisuka, G. P. ir A. P. eina netoli nuo jos. K. V. pasuka dešiniau link prekių lentynos, o liudytoja L. S. nueina toliau ir pasitraukia iš vaizdo kameros regėjimo zonos. K. V. žiūri tiesiai link lentynoje išdėstytų priekių, ir prie jos bando artintis G. P., kuri tiesia link jos ranką, bet jos motina ją patraukia atgal. K. V. nusisuka nuo lentynų link G. P.. G. P. paeina truputį į priekį ir vėl nusisuka link stovinčios K. V., bando eiti link K. V., bet jos motina neleidžia tai daryti ją patraukdama. K. V. kalbėdama ir pakėlusi ranką eina link G. P., o G. P. eina link K. V.. G. P. pakelia ranką ir su ją nustumia (ar suduoda smūgį) K. V., dėl ko pastaroji atsitraukia atgal ir staigiai su dešine koja spiria G. P. į pilvo sritį. G. P. atšoka. A. P. su ranka patraukia G. P., kuri dar norėtų eiti link K. V..

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

2014-01-27 A. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodyta, kad A. P. 2014-01-15 apie 18.00 val., viešoje vietoje, parduotuvėje „Maxima“, esančioje Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, keikėsi necenzūriniais žodžiais (kurva, kalė, kekšė), įžeidinėjo nepilnametę K. V., gim. (duomenys neskelbtini), tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. tyrėjas 2014-01-27 priėmė nutarimą, kuriuo A. P. pripažino kalta padarius Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 100 Lt baudą.

Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje nustatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Ištyrus ir įvertinus šioje byloje surinktus įrodymus, teismas vertina, kad A. P. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. yra nubausta pagrįstai. Teismo posėdyje A. P. neigė, jog 2014-01-15, parduotuvėje „Maxima” įžeidinėjo K. V., keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tokius A. P. parodymus teismas vertina kaip jos pasirinktą gynybinę poziciją, kadangi A. P. parodymai paneigti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios K. V., liudytojos L. S. parodymais. Apklausta teisme K. V. parodė, kad po apsižodžiavimo su G. P., nusileidus laiptais į apačią, išgirdo moters balsą „stok kale“, tai buvo A. P., pastaroji ją, K. V. iškoliojo visais žodžiais. Ji, K. V. pasakė, kad A. P. dukrai negrąsino. Nuėjo į pieno skyrių, išgirdo G. mamos žodžius. K. V. paaiškino, kad kai išgirdo žodžius „stok kale“ ji buvo nugara į A. P., ji nematė kas sakė „kale stok“, tačiau ji, K. V. atskyrė A. ir G. P. balsus. Pasak K. V., A. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, kad yra „kalė“, „kurva“ ir „kekšė“. Ji, K. V. nusisuko ir ėjo toliau. Po poros žingsnių A. pasakė, kad ji, K. V. yra didžiašiknė, ji girdėjo, kas sakė nematė. K. V. pareiškime nurodyta, kad po 5-10 min. nulipant laiptais išgirdo moterišką balsą, kuris ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais (kale stok!), atsisukus ji pastebėjo, kad tai yra G. P. mama A. Sustojus jai, K. V. G. mama pradėjo ją įžeidinėti ir sakyti, kad ji neva konfliktuoja su pastarosios dukra, tačiau ji paprašė, kad A. labiau kontroliuotų savo dukrą. Apklausta teisme liudytoja L. S. parodė, kad po 10 ar 15 min. einant link pieno skyriaus išgirdo žodžius: „stok kale“, tai pasakė G. mama, K. atsisuko ir pasakė: „pažiūrėkit į savo dukrą“ ir G. mama pradėjo plūsti K. Ji, L. S. kurį laiką stovėjo, po to jos nuėjo, G. P. mama vėl pasakė necenzūrinių žodžių, K. atsisuko ir pradėjo sakyti, kad kokią teisę pastaroji turi čia ją kolioti. Pasak L. S., aplink buvo žmonių, praeidinėjo žmonės. L. S. paaiškino, kad ji asmeniškai matė kaip koliojosi, ji buvo sustojusi prie pieno skyriaus. Kai ėjo su K. ir pradėjo kažką sakyti K., ji, L. S. nueidinėjo, atsisukinėjo ir matė. L. S. savo paaiškinime nurodė, kad po 5-10 min. nusileidus laiptais į apačią ji išgirdo moterišką balsą, kuris sušaukė „stok kale”. Atsisukus joms su K., pastebėjo stambaus kūno sudėjimo moterį, kaip vėliau sužinojo, tai buvo G. motina. Į G. motinos žodžius K. atsakė, jog Jūs pasižiūrėkite į save. Tada G. motina pradėjo vadinti K. necenzūriniais žodžiais (kurva, kekšė ir pan.). Vertinant liudytojos G. P. parodymus, kaip vieną iš įrodymų šaltinį, būtina atkreipti dėmesį į galimą tokių parodymų subjektyvų pobūdį. Paprastai, dėl objektyvių ar subjektyvių faktorių minėtų asmenų parodymai gali neatspindėti tikrosios įvykių raidos ar tam tikrų aplinkybių. Kadangi liudytoja G. P. yra pažeidėjos dukra, pastarosios subjektyviais parodymais, jog mama nevartojo necenzūrinių žodžių, teismas nesivadovauja, nes jie prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje esančiai duomenų visumai. Kreiptinas dėmesys, kad pirmą kartą apklausta G. P. minėjo, kad pirmame aukšte prie daržovių sutiko K. V. su kažkokia jos drauge, kurios ji nepažįsta. Tada jos, G. P. motina A. P. pasakė K. V. „stok, mažamete kale”. Atsisukus K. V. A. P. paklausė pastarosios kodėl ji kabinėjasi prie jos dukros. Be to, pirmą kartą apklausiama A. P. teigė, jog sutikusi parduotuvėjė K. V. pasakė pastarajai: „Ko tu kaip pasiutusi kalė kabinėjasi prie mano dukros”. Nors apklausta teisme A. P. tvirtino, kad ji nesakė, jog „kaip pasiutusi kalė”, tyrėja rašė jos parodymus, nelabai davė jų skaityti, viskas vyko labai greitai, ji neskaitė ką pasirašė, tačiau teismas pažymi, kad 2014-01-27 po liudytojos A. P. apklausos protokolu yra įrašas apie tai, kad protokolą A. P. perskaitė, surašyta teisingai. Jokių proceso pažeidimų atliekant apklausą teismas nenustatė. Aptariant liudytojo E. I. parodymus, matyti, kad šis liudytojas negirdėjo, jog A. P. K. V. atžvilgiu būtų vartojusi kokių nors įžeidžiančių žodžių, pasak E. I., jis jokių keiksmažodžių negirdėjo, todėl jo parodymais remtis kaltinant A. P. nėra teisinio pagrindo, nes jis matė ir girdėjo tik konflikto tarp A. ir G. P. bei K. V. pabaigą. Vertinant vaizdo įrašo medžiagą, kaip vieną iš įrodymų šaltinį, pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad A. P. eidama iš paskos K. V. kažką sako K. V., matosi, kad situacija tarp jų konfliktinė, bet pokalbio turinio negalima nustatyti, kadangi vaizdo įrašas užfiksuotas be garso, todėl darytina išvada, kad vaizdo įrašas nei paneigia, nei patvirtina, jog A. P. vartojo būtent necenzūrius žodžius K. V. atžvilgiu.

ATPK 174 str. dispozicijoje nedidelis chuliganizmas apibūdinamas kaip necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešoje vietoje ir juo turi būti pažeidžiama viešoji tvarka bei žmonių rimtis. Be to, iš ATPK 174 str. įtvirtintos teisės normos turinio taip pat matyti, kad joje apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai šio pažeidimo sudėties požymiai (jie nėra minimi bei atskirai aprašyti ATPK 174 str. dispozicijoje). (LVAT nutartis byloje Nr. N438-59/2011).

Byloje nekyla ginčo, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje. Byloje neginčijamai įrodyta, kad A. P. veikė viešoje vietoje – bylos medžiaga patvirtino, kad A. P. parduotuvėje „Maxima“, esančioje Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Ši veikos vieta atitinka teismų praktikos suformuotos viešosios vietos sąvoką – vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Ši vieta yra gausiai lankoma žmonių, dirba parduotuvės darbuotojai, todėl bet kuriuo momentu į konflikto vietą galėjo patekti kiti asmenys, kurie būtų priversti stebėti konfliktą ir dėl to patirti nepatogumų. Nors veika laikoma padaryta viešoje vietoje, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N9-352/2004, N62-2800/2010).

Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje būnant, asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, tai yra gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nagrinėjamu atveju A. P. nubausta už tai, kad 2014-01-15 apie 18.00 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo nepilnametę K. V., tokiais veiksmais pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. A. P. nurodyta aplinkybė, jog parduotuvėje, konflikto metu su K. V., šalia buvo daug žmonių, tačiau žmonės į tai nekreipė dėmesio, jos atsakomybės nešalina.

ATPK 174 str. objektas yra visuomeninio pobūdžio santykiai, kurių visuma sudaro viešąją tvarką, todėl A. P. pasirinktas gerų moralės principų neatitinkantis elgesys, sprendžiant kilusį ginčą, pažeidė ne tik nukentėjusiojo interesus, bet, pirmiausia, viešąjį interesą užtikrinti visos visuomenės saugumą, ramią ir patikimą aplinką, todėl A. P. savo elgesiu įžeidė ne tik K. V., bet sutrikdė bei kėlė grėsmę sutrikdyti ir kitų visuomenės narių rimtį ir orumą. Dėl šių priežasčių A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 174 straipsnį.

Apklausta teisme L. S. parodė, kad eidama nuo daržovių skyriaus link pieno skyriaus buvo sustojusi, prie pieno skyriaus kai sustojo, buvo atsisukusi, matė kaip K. V. spyrė G. P. į pilvą, ji matė kaip pakėlė koją, nematė kaip spyrė. Vertinant šiuos L. S. parodymus, kreiptinas dėmesys, kad iš vaizdo įrašo matyti, kaip pirkėjai praeina ir nueina už vaizdo kameros matymo zonos, todėl L. S. paėjusi toliau nuo pieno skyriaus arčiau link lentynų į kairę pusę, galėjo paeiti dar toliau už vaizdo kameros regėjimo ploto ir atsisukus matyti įvykius prie pieno skyriaus. Byloje nenustatyta, kad L. S. teisme nurodytų aplinkybes dėl A. P. veiksmų aprašytų protokole neatitinkančius nustatytų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas nevertina, kad L. S. davė melagingus parodymus, todėl nėra teisinio pagrindo pastarajai iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl melagingų parodymų davimo.

Pagal suformuotą teismų praktiką skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Skiriant A. P. nuobaudą, buvo atsižvelgta į tai, kad yra nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dėl to paskirtas sankcijoje numatytas baudos minimumas. A. P. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., padarymą paskirta 100 Lt dydžio bauda. Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. sankcijoje numatyta bauda nuo nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Tačiau teismas vertina, kad institucija, paskyrusi baudą A. P., nepagrįstai nustatė šios nuobaudos rūšį – 100 Lt dydžio baudą. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra iš dalies darbinga, darbingumo lygis yra 50 proc., registruota darbo biržoje ir neturi jokių pajamų, viena išlaiko dukrą G. P., toks pažeidimas padarytas pirmą kartą, taip pat atsižvelgiant į situaciją, kad jos dukra G. P. ir K. V. konfliktavo ir anksčiau, todėl tarp pastarųjų buvo konfliktinė situacija, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. P. paskirta pagal ATPK 174 str. nuobauda yra per griežta. Teismas, vertindamas duomenis, apibūdinančius teisės pažeidimą ir pažeidėjos asmenybę, daro išvadą, kad šioje byloje galimas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., taikymas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinės nuobaudos tikslai A. P. gali būti pasiekti skiriant mažesnę nuobaudą, nei Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. sankcijoje numatyta minimali.

Dėl išdėstyto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-01-27 nutarimas yra pakeistinas ir A. P. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 str., padarymą pareiškiamas įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-01-27 nutarimą pakeisti, ir A. P. už Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. numatyto pažeidimo padarymą pareikšti įspėjimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė