Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. A., D. A. patikslintą ieškinį atsakovams A. B., L. M., V. D., K. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei L. M. apie teismo posėdžio laiką ir vieta pranešta tinkamai ir laiku. Iki teismo posėdžio pradžios prašymų negauta, neatvykimo priežastis nežinomos, byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Atsakovui A. B. ir jo atstovui apie teismo posėdžio laiką ir vieta pranešta tinkamai ir laiku. Iki teismo posėdžio pradžios gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėjama atsakovui ir joatstovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Ieškovų atstovė advokatė Dainora Saulienė patikslintą ieškinį palaiko jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, jog reikšdama ieškinį ieškovai siekia palengvinti ir supaprastinti savininkų teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų tarp šalių.

Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

Bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo, kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2009, 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-571/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija ar statybos darbai lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčio gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos ar statybos pradžios. Būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimas kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo, t.y., tokio, kaip jis apibūdinamas LR Statybos įstatymo 2 str., t.y., eskizinio projekto, jiems pateikimas, kurio tikslas yra išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3- 680/2013). Gyvenamas namas yra Senamiesčio urbanistikos teritorijoje, tačiau, ieškovai nepateikė atitinkamų tarnybų suderinimų bei statybos projekto, taigi atsakovai nežino, kokie statybos darbai planuojami palėpėje. Tokiu būdu, atsakovų vertinimu, ieškovai nesiekia bendradarbiavimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovų atsisakymas duoti sutikimą atsidalinti, su tikslu įrengiant gyvenamąsias patalpas yra teisiškai pagrįstas. Atsakovai prašo patikslintą ieškinį atmesti (2 tomas, b.l. 67-69, 1 tomas, b.l. 36-38, 43-45).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2017-03-10 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2-jų kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 165/1000 neįrengtos palėpės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2019-07-24 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovai iš E. S. nusipirko 79/1000 neįrengtos palėpės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))-(1 tomas, b.l. 17-20, 2 tomas, b.l. 50-56). Ieškovams nuosavybės teise priklauso 244/1000 dalis palėpės (2 tomas, b.l. 48, 49).

Byloje pateikta UAB „Z. B. projektavimo įmonė“ parengta pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atidalinimo schema, kurioje ieškovams atidalintina dalis pažymėta raide „A“ (3 tomas, b.l. 4, 2 tomas, b.l. 58). Pateiktoje schemoje nurodytas 62,57 kv. m ploto palėpės atidalinimas („A“ indeksu pažymėtas raudonomis linijomis atribotas plotas), šiuo atveju likusioje palėpės dalyje nebelieka ieškovų nuosavybės. Taip pat schemoje numatytas ir 59,36 kv. m ploto atidalinimas („A“ indeksu pažymėtas mėlynu punktiru atribotas plotas), šiuo atveju likusioje palėpės dalyje yra paliekamas ieškovams priklausantis 3,21 kv. m plotas, kuris yra „F“ indeksu pažymėtoje bendro naudojimo palėpes dalyje.

Byloje pateiktas pagal ieškovų užsakymą atliktas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), konstrukcijų Defektinis aktas (parengtas atestuotos statinio projekto vadovės Z. B.), kuriame nustatyta, jog būtina atlikti esamų mūrinių-pleištinių sąramų remontą, įrengiant naujas gelžbetonio arba metalo sąramas, apsaugoti karnizą nuo kritulių ir kondensato patekimo į jį, pašalinti balastą nuo perdangos, supūvisiąs medines perdangos konstrukcijas demontuoti, įrengti naują perdangą, išdėstant projektuojamas sijas esamų sijų vietose. Sijas atramose inkaruoti prie mūro, gegnių atraminį murlotį inkaruoti prie perdangos, šie darbai turi būti atlikti šalinant pastato avarinę būklę (3 tomas, b.l. 1). Teismui pateiktas Statinio konstrukcijų ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buto mūrinių sąramų kapitalinio remonto ir monolitinės gelžbetoninės perdangos įrengimo projektiniai sprendiniai tenkina ES reglamento Nr. 305/2011 mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimus, langų sąramų kapitalinio remonto ir perdangos virš 21-ojo buto stiprinimo darbai atlikti pagal projektą, rekomenduojama sustiprinti juostinius pamatus po gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pleišėjančiomis kapitalinėmis sienomis, gyvenamojo namo avarinės būklės langų sąramas būtina sustiprinti (3 tomas, b.l. 7-10).

Iš Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad neįrengtos palėpės plotas yra 256,45 kv. m (1 tomas, b.l. 8-12). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovui V. D. priklauso 498/1000 dalis palėpės, L. M. priklauso 86/1000 dalis palėpės, atsakovi A. B. 84/1000 dalis palėpės, K. K. 88/1000 dalis palėpės (1 tomas, b.l. 6, 7, 13-16). Byloje pateikta esamo įėjimo (liuko) su laiptais į palėpę nuotrauka (2 tomas, b.l. 70).

Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarė D. A. 2018-05-30 liudijimu patvirtino, jog atsakovai į ieškovų pasiūlymą dėl palėpės naudojimosi tvarkos nustatymo, pateiktą per notarų biurą, neatsiliepė (1 tomas, b.l. 5).

Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Pažymėtina, kad bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 str. 1 d.).

Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Sprendžiant šiuos bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Toks atidalijimas reiškia, kad bendrosios nuosavybės nebelieka, kiekvienas savininkas įgyja nuosavybės teisę į atidalytą turto dalį, gali daryti fizinį-ūkinį poveikį daiktui ir nulemti jo teisinį likimą, nederindamas savo valios su kitais asmenimis. Galimas ir santykinis atidalijimas, kai sumažinamas bendraturčių skaičius, atskyrus vieno bendraturčio dalį, o kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; nesant galimybės taip padalyti daiktą, vienas ar keli bendraturčiai gauna kompensaciją pinigais. Kompensavimo mechanizmas didina absoliutaus atidalijimo galimybę.

Vis dėlto absoliutus atidalijimas kartais neįmanomas ne tik atidalijant turtą natūra, bet ir išmokant vienam ar keliems bendraturčiams kompensaciją (pvz., kai siekiama atsidalyti dalį turto, nurodyto CK 4.82 straipsnio 1 dalyje), kartais ir po atidalijimo lieka bendro turto. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visiškas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011), tačiau joje taip pat pažymima, kad įstatyme nereikalaujama atidalyti būtinai visą bendrąją dalinę nuosavybę, kiekvienu konkrečiu atveju toks tikslas gali būti vertinamas kaip siekiamybė, jei yra atitinkamos bendraturčių interesus atitinkančios galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Taigi tam tikrais atvejais, siekiant sumažinti savininko teisių įgyvendinimo ribojimus, kai visiškas atidalijimas neįmanomas dėl teisinių, techninių ar kitokio pobūdžio priežasčių, galimas ne viso turto, o jo dalies atidalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-248/2016).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovų prašoma atidalinti palėpės dalis yra virš ieškovų buto, iš kurio ieškovai kėtina įrengti įėjimą į palėpę. Kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog esant galimybei visiškai atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, tokiam atidalinimo variantui suteikiamas prioritetas. Iš pateiktos atidalinimo schemos, kurią parengė atestuota specialistė Z. B. matyti, jog visiškai ieškovų nuosavybės atidalinimas (nepaliekant jokios ieškovų dalies lkusiame palėpės plote) techniškai yra galimas. Teismui nepateikta jokių objektyvių duomenų, jog visiškas ieškovų atidalinimas pažeistų atsakovų teisės (CPK 178 str.). Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad visiškas atidalijimas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai Byloje taip nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, jog visiškas ieškovų nuosavybės atidalijimas padarytų žalos likusiam atsakovų turtui (CPK 178 str.). Pasirenkant visišką ieškovų atsidalinimą, teismas atsižvelgia ir į tai, jog palikus ieškovų nuosavybę likusioja palėpėje (3,21 kv. m), o kitiems palėpės savininkams pageidaujant atsidalinti, atsidalinimo procesas būtų apsunkintas, nes galėtų iškilti kompensacijos ieškovams už likusią nuosavybę klausimas. Kita vertus, visiškai atsidalinus, bus maksimaliai pašalinami ieškovų teisių suvaržymai – atsiranda teisinis pagrindas nepriklausomai nuo kitų bendrasavininkų naudoti, valdyti ir disponuoti savo nuosavybe.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015). Vertindamas visiško atidalijimo variantą, teismas sprendžia, jog toks atidalijimas yra techniškai priimtinas, atitinka ieškovų turimą dalį bendroje nuosavybėje ir nepažeidžia kitų asmenų (atsakovų) teisių.

Teismas sutinka su atsakovų pozicija, jog ieškovai nepakankamai bendradarbiavo su bendraturčiais, tačiau, ir atsakovai turėtų ieškoti visiems priimtino sprendimo būdo bei tartis dėl kompromisinių variantų. Tačiau, šalių bendradarbiavimo stoka neužkerta kelio ieškovų nuosavybės atidalijimo iš bendrosios nuosavybės teise valdomos palėpės.

Atsakovai teigia, jog ieškovai neatskleidė atsakovams savo siekių, nenurodė palėpėje planuojamų statybos darbų, todėl palėpės atidalijimas neįmanomas. Pažymėtina, kad atsakovai kitų turto bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, nei prašo ieškovai, nepasiūlė. Teikdama palėpės atidalinimo schemą ieškovai nurodė, ne tik savo atidalinama dalį, bet ir pasiūlė atskovams jų realiasiąs dalis. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad, nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas atskirai sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2019). Todėl, ieškovams pageidaujant atlikti statybos darbus ginčo palėpėje, ieškovai privalės kreiptis LR statybos įstatymo nustatyta tvarka dėl statybas leidžiančio dokumento išdavimo, jei toks bus reikalingas, tame tarpe kreiptis į atitinkamas tarnybas dėl leidimų (sutikimų) išdavimo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovų motyvai, jog ieškovai nepateikė palėpėje atliktinų statybos darbų projekto su visais atitinkamų tarnybų suderinimais, neužkerta kelio atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Pažymėtina, jog pastogės atidalijimas nėra tapatus rekonstrukcijai, todėl ieškovai neturi prievolės keisti (didinti) esamo įėjimo į palėpę. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, ieškovams atidalinant 62,57 kv. m ploto UAB „Z. B. projektavimo įmonė“ parengtoje schemoje pažymėto indeksu „A“, iš 256,45 kv. m bendro ploto pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė L. A. sumokėjo 248 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie ieškovų patirtas atstovavimo išlaidas į bylą nepateiktos. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. iš atsakovų A. B., L. M., V. D., K. K. lygiomis dalimis ieškovės L. A. naudai priteistini 248 Eur bylinėjimosi išlaidų (po 62 Eur).

Įvertinus tai, jog pagal ieškovų užsakymą atlikta pastato konstrukcijų ekspertizė yra susijusi su ieškovų bute atliktais sutvirtinimo darbais, 968 Eur išlaidos už ekspertizę nėra laikomos susijusiomis su palėpės atidalinimu ir nelaimokos būtinomis šioje byloje, todėl iš atsakovų nepriteistinos. Vadovaujantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d. valstybės naudai iš atsakovų A. B., L. M., V. D., K. K. lygiomis dalimis priteistina 170,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Atidalinti ieškovų L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje turimą 62,57 kv. m plotą UAB „Z. B. projektavimo įmonė“ parengtoje schemoje pažymėtą indeksu „A“, iš 256,45 kv. m bendro ploto pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovės L. A., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovų A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 248 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 170,31 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.