- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- II-1445-1078/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01491-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Pažeidėjas
- R. K.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovėms T. B., L. B. (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu) išnagrinėjo R. K. (toliau – ir Pareiškėja), a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. VTPSI-ANR_N-656-2025 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-656-2025 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), R. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį, jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, už tai, kad 2025 m. birželio 26 d., 9.30 val., atlikus patikrinimą, nustatyta, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), naudojamas ne pagal Nekilojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė R. K. už žemės sklypų ribų, valstybinėje žemėje, naudoja (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) medine tvora, ūkio pastatais apribotą 175 kv. metrų valstybinės žemės plotą, į kurį patenkama tik per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinėje žemėje, naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojami du mediniai, du mūriniai ūkio pastatai, vienas mūrinis ūkio pastatas be stogo, trinkelės. Skundžiamame nutarime konstatuota, jog aptartais veiksmais R. K. taip pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnio 7 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
R. K. (toliau – ir Pareiškėja) Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Skunde nurodoma, kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas apie 1960 m., dar prieš Nekilnojamojo turto registro sukūrimą 1997 m., o nuo 1958 m. jį naudojo uošviai, ir tuo metu jis nebuvo laikomas neteisėtu statiniu. Privatizuojant sklypą valstybės institucijos nepateikė jokių sąlygų dėl garažo legalizavimo, neinformavo apie galimas pareigas ar sankcijas. Gyvenamoji aplinka yra triukšminga, nesaugi ir užteršta, teritorija neprižiūrima, todėl buvo priversta įrengti tvorą gyventojų ir turto saugumui. Institucijos nutarimu paskirta nuobauda sudaro nepagrįstą įspūdį, jog pažeidimas padarytas tyčia, nors realiai buvo veikiama būtinybės sąlygomis. Be to, sandėliukai, pastatyti seniūnijos iniciatyva ir tai rodo, kad statiniai teritorijoje atsirado institucijų žinia, o ne dėl savavališkų veiksmų.
Atsiliepimas
Institucija teismui pateikė atsiliepimą į Pareiškėjos skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog administracinio nusižengimo byloje yra pateiktas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo patikrinimo aktas (toliau – ir Patikrinimo aktas) Nr. ŽPA2-663, kuriame konstatuota, jog naudojant Žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, t. y. patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas. Inspekcija, priimdama 2025 m. rugsėjo 17 d. Nutarimą, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Pabrėžtina tai, kad žemės sklypas yra Nekilnojamojo turto kadastro objektas, kurio kadastro duomenys yra registruojami Nekilnojamojo turto kadastre. Nekilnojamojo turto kadastro grafinė dalis, kurioje parodoma Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje yra Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad Žemės sklypas yra suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data – 2001 m. gegužės 31 d. Atsiliepime pažymima, kad iš nustatytų faktinių aplinkybių schemos M1:500 matyti, jog schemoje dalis B (175 kv. m) yra aptverta tvora ir apstatyta statiniais, į šį valstybinės žemės plotą nebegali patekti kiti asmenys bei aptvertu valstybinės žemės plotu gali išimtinai naudotis tik žemės sklypo savininkas (naudotojas), tai patvirtina, jog 2025 m. birželio 26 d. atlikto žemės sklypo žemės naudojimo neplaninio patikrinimo metu nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas.
Teismo posėdžio metu pareiškėja R. K. paaiškino, kad sandėliukai šioje vietoje stovi jau apie 60 metų, niekam netrukdė, jų nebuvo skundusi nei savivaldybė, nei seniūnija, ji šiais sandėliukais naudojasi – ten laiko malkas, kitus daiktus. Tik dabar atlikus matavimus, buvo gautas nurodymas, kad juos reikia nugriauti. Kraštinius sandėliukus apie 1985 m. pastatė seniūnija. Jais ji taip pat naudojasi. Pareiškėja patvirtino, kad naudojasi visais statiniais, nurodytais skundžiamame nutarime, o prieš dvejus metus pasistatė ir naują tvorą, pakeitė sandėliuko stogą. Nežinojo, jog visa teritorija nepriklauso jai, tačiau savo žemės sklypo ribas žinojo – jie tiesiog išsipirko gabaliuką žemės, bet apie kitą dalį jokios informacijos neturėjo, tiesiog ta dalimi visą gyvenimą naudojosi. Po patikrinimo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, siekdama įgyti teisėtą valstybinės žemės sklypo valdymą, t. y. išsinuomoti, tačiau iki šiol atsakymo iš savivaldybės nėra gavusi.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė L. B. palaikė atsiliepimą atsiliepime nurodytais motyvais, prašė Pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą. Papildomai paaiškino, kad Pareiškėja painioja statybos srities teisės normas su žemės naudojimo normomis. Sankcija yra paskirta ne už statinių pastatymą, o už neteisėtą naudojimąsi žemės sklypu, t. y. už savavališką žemės užėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nesutikimas su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl, traukiant asmenį atsakomybėn už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje padarymą, būtina nustatyti, kokie konkretūs įstatymų reikalavimai buvo pažeisti.
Žemesnės instancijos teismas
Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.
Teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022, 2AT-28-697/2023 ir kt.). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat, kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022). Atsakomybė pagal ANK 110 straipsnį kyla ne tik už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą, bet ir už savavališką jų naudojimą. Šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir (ar) naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Patikrinimo aktu Nr. ŽPA2-663 buvo nustatyta, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), naudojamas ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai ir naudotojai už žemės sklypų ribų, valstybinėje žemėje, naudoja (neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo) medinę tvorą, ūkio pastatais apribotą 175 kv. m valstybinės žemės plotą, į kurį patenkama tik per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (schemoje dalis B). Valstybinėje žemėje, naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (schemoje dalis B), šiaurės rytinėje dalyje įrengtos medinės tvoros atkarpų ilgis – 12,68 m ir 0,57 m. Taip pat valstybinėje žemėje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (schemoje dalis B) naudojami du mediniai, du mūriniai ūkio pastatai, vienas mūrinis ūkio pastatas be stogo, trinkelės. Valstybinėje žemėje, naudojamo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (schemoje dalis A), šiaurinėje dalyje įrengtos medinės tvoros atkarpų ilgis – 23,91 m ir 0,63 m. Taip pat valstybinėje žemėje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (schemoje dalis A) naudojami du mediniai (4 kv. m ir 11 kv. m) ūkio pastatai, 10 kv. m pavėsinė, įrengtos trinkelės, kurių plotas 16 kv. m. (b. l. 22-43).
Pažymėtina, kad dėl Patikrinimo akte Nr. ŽPA2-663 nustatytų aplinkybių byloje ginčo nėra. Pareiškėja 2025 m. rugpjūčio 26 d. Institucijai pateiktame pasiaiškinime nurodė, kad Patikrinimo akte Nr. ŽPA2-663 užfiksuoti pastatai nuotraukose Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 19, iš dalies Nr. 20 priklauso jai (b. l. 21). Teismo posėdžio metu Pareiškėja patvirtino, jog ji naudojosi visais teritorijoje esančiais pastatais, prieš dvejus metus aplink teritoriją pastatė ir tvorą, siekdama apsaugoti sklypą. Nurodė ir tai, kad jai buvo žinomos jos sklypo ribos, t. y. suprato, kad tiek pastatai, tiek tvora yra ne jai nuosavybės teise priklausančioje sklypo riboje, tačiau tais nutarime nurodytais pastatais ir sklypo dalimi naudojosi labai seniai ir apie tai tiesiog negalvoja. Pareiškėja teigė, jog tikrai nepretenduoja į tą žemę, tačiau norėtų tiesiog ją teisėtai valdyti.
Taigi, kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja R. K. būdama žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininke, naudodamasi ūkio paskirties pastatais, pastatytais ne jai priklausančiame sklype, o valstybinėje žemėje, taip pat aptverdama žemės sklypą tvora, kuri taip pat aptveria ir valstybinę žemę, apribojo 175 kv. m. valstybinės žemės plotą, į kurį patenkama tik per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog, kaip teisingai yra nurodyta Institucijos pateiktame atsiliepime, R. K. žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), valdo nuo 2006 m. birželio 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 60-63), o šios sutarties sudarymo metu galiojusios Žemės įstatymo redakcijos (redakcija galiojusi nuo 2006 m. kovo 30 d. iki 2006 m. liepos 17 d.) 30 straipsnyje imperatyviai numatyta, jog prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, patvirtintas Valstybinės žemėtvarkos tarnybos, kuris yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Todėl spręstina, kad Pareiškėjai jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos turėjo būti žinomos, todėl turėjo žinoti ir suprasti tai, jog Skundžiamame nutarime nurodyti statiniai, tvora yra ne tik minėtame žemės sklype, tačiau ir valstybinės žemės plote ir kad tokiais statiniais bei tvora apriboja pateikimą ne tik į jai priklausantį sklypą, bet ir į valstybinės žemės plotą, t. y. kad naudoja savo sklypą ne pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas ribas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pareiškėja minėtais veiksmais pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatas ir skundžiamu nutarimu pagrįstai nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Teismo įsitikinimu, atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumą, spręstina, kad naikinti Institucijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R. K. atžvilgiu nėra jokio teisinio pagrindo, skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o juo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas – nėra aiškiai per griežta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-656-2025 dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, palikti nepakeistą ir R. K. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.