Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotas adresas (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis, UAB „(duomenys neskelbtini)“, statybininkas, teistas:

1) 2021 m. balandžio 6 d. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-06155-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, 2021 m. balandžio 21 d. nutarimas patvirtintas Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutartimi,

2) 2025 m. vasario 17 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnį, galutine bausme 10 mėn. laisvės apribojimu. 2025 m. kovo 13 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą (laisvės apribojimas) Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius. 2026 m. sausio 7 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis L. D. 2026 m. sausio 31 d., apie 08.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, mažiausiai 1,62 promilių neblaivumas, tai yra L. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

6. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo L. D. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, VĮ Regitros informacija bei tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, neblaivumo nustatymo akte nurodyti duomenys, kad L. D. pirmu tikrinimu nustatytas 2,07 prom. neblaivumas, o antru – 1,62 prom. neblaivumas, neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis L. D. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairavo automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,62 promilių neblaivumas, ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad L. D. minėtą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė, jog būdamas neblaivus vairuoja automobilį ir taip veikti norėjo.

Dėl laidavimo

8. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. Nagrinėjamu atveju L. D. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, byloje yra pateiktas kaltinamojo motinos V. D. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Taigi, formalios BK 40 straipsnio 1 dalies sąlygos spręsti dėl laidavimo instituto taikymo L. D. atžvilgiu egzistuoja. Iš bylos duomenų matyti, kad L. D. savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi įvykdęs nusikaltimą, todėl teismo vertinimu egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto laidavimo taikymo sąlyga. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, duomenų apie padarytą žalą taipogi nėra, todėl šiuo atveju yra ir antroji laidavimo sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Vis dėl to, teismo vertinimu byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų spręsti apie BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte esančios sąlygos egzistavimą, tai yra manymą, jog L. D. visų pirma laikysis įstatymų ir antra – nedarys naujų nusikalstamų veikų. Akcentuotina, kad L. D. vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kas didina pastarojo pavojingumą. Be to, L. D. automobiliu važiavo ne vienas, o su keleiviu, taip papildomai keldamas pavojų ne tik sau, bet ir kartu su juo buvusiam asmeniu, kas vėlgi didina L. D. ir jo veikos pavojingumą. Teismas įvertina ir tai, kad L. D. transporto priemonę vairuoja būdamas neblaivus jau ne pirmą kartą, kadangi jis dar 2021 m. balandžio 21 d. Telšių apylinkės teismu nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, kas rodo, kad L. D. teigiamų išvadų dėl savo veiksmų nėra padaręs. Pastebėtina ir tai, kad L. D. visai ne seniai buvo nuteistas, tai yra jo atžvilgiu 2025 m. vasario 17 d. buvo priimtas Telšių apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirtą bausmę L. D. atliko 2026 m. sausio 7 d. ir nepraėjus nė mėnesiui nuo bausmės atlikimo, L. D. vėl nusikalto (1 t., b. l. 32-37, 38-45). Be to, bylos duomenys rodo, kad L. D. yra daug kartų baustas administracine tvarka, (1 t., b. l. 46-63). Pastebėtina ir tai, kad veikos padarymo metu nei L. D. turimas darbas ar buvusi šeiminė padėtis pastarajam niekaip nesutrukdė įvykdyti naujo nusikaltimo. Teismo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad L. D., kaip tai numato BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

10. BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Nagrinėjamu atveju prašymą dėl laidavimo pateikė kaltinamojo motina V. D., kuri, kaip patvirtina bylos duomenys, yra neteista, administracine tvarka nebausta, be to, yra dirbanti, sūnaus padarytą nusikaltimą vertina neigiamai, todėl V. D. atitinka formaliuosius laiduotojui įstatymo ir teismų praktikos keliamus nepriekaištingos reputacijos, teigiamos charakteristikos reikalavimus. Tačiau vien šių aplinkybių nepakanka, norint asmenį paskirti kaltinamojo laiduotoju, kadangi būtina, jog laiduotojas turėtų realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Šiuo gi atveju teisiamajame posėdyje apklausus V. D., pastaroji nurodė, kad apie sūnaus įvykdytą nusikaltimą sužinojo ne iš sūnaus, pastarasis jai tik vėliau papasakojo, žino, kad vairavo būdamas neblaivus, tačiau jokių detalesnių įvykio aplinkybių nežinanti, taipogi V. D. negalėjo paaiškinti apie sūnaus ankstesnes problemas su teisėsauga, kas kelia abejonių apie pastarosios galimybę daryti teigiamą įtaką sūnui. Be kita ko, nors V. D. nurodė, kad su sūnumi bendrauja ir jam teigiamą įtaką darys su pastaruoju bendraudama, tačiau kaip galima matyti iš V. D. paaiškinimų, ji su sūnumi bendravo ir tuo metu, kai pastarasis vykdė laisvės apribojimo bausmę, tačiau akivaizdu, kad buvęs V. D. bendravimas, ryšys su sūnumi niekaip nesukliudė L. D. nusikalsti, kas tik rodo, kad V. D. nėra galinti daryti teigiamą įtaką L. D., todėl nėra tinkama laiduotoja būtent L. D.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš V. D. paaiškinimų, apie pastarosios esamą sveikatos būklę, matyti, kad būtent V. D. yra reikalinga papildoma pagalba iš sūnaus, nuo kurio pastaroji iš dalies priklausoma, kas vėlgi paneigia galimybę V. D. daryti realią teigiamą įtaką sūnui.

11. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti L. D. laidavimo instituto, kadangi nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtina sąlyga, bei V. D. nelaikytina tinkama laiduotoja.

Bausmės skyrimas

12. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

13. Kaltinamojo L. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

14. Prokuroras prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad kaltinamasis L. D. teistas tik vieną kartą, jo ankstesnė nusikalstama veika susijusiu su smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu, o šiuo atveju kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, todėl jis nepripažintinas recidyvistu. Taigi, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

15. Skiriant bausmę kaltinamajam L. D. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas 1 kartą, naują nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui, nepraėjus nė mėnesiui po atliktos laisvės apribojimo bausmės (1 t., b. l. 32-37), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamasis yra dirbantis, turi nuolatinė gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 31, 64-65), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 46-63). Teismas taip pat įvertina tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti, nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Sprendžiant dėl bausmės rūšies ir dydžio, teismas įvertina ir tai, kad L. D. anksčiau buvo taikoma laisvės apribojimo bausmė, tačiau ši bausmė pastarajam niekaip nesutrukdė vėl nusikalsti, todėl teismas neturi pagrindo svarstyti apie švelnesnio pobūdžio bausmę L. D., kaip areštas.

16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą vidutinio griežtumo bausmės rūšį – areštą, nustatant bausmės dydį didesnį nei BK 49 straipsnyje numatytas bausmės vidurkis, tai yra skiriant 60 parų arešto. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam pripažįstant kaltę. Teismo vertinimu nėra pagrindo L. D. skirti švelnesnės rūšies bausmės, kadangi kaip jau ir minėta, naują nusikalstamą veiką pastarasis įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą, vos tik atlikęs laisvės apribojimo bausmę.

17. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į L. D. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2026-01-31 08.37 val. iki 2026-02-01 08.55 val., tai yra dvi paros.

18. Prokuroras prašė taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą L. D.. Teismo vertinimu šis prašymas yra pagrįstas.

19. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

19.1. Nagrinėjamu atveju L. D. yra skirtina arešto bausmė, todėl formalus pagrindas svarstyti BK 75 straipsnio nuostatų taikymą yra.

19.2. Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys rodo, kad L. D. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, naują nusikaltimą įvykdė vos atlikęs bausmę, baustas administracine tvarka, kas neigiamai apibūdina kaltinamąjį. Vis dėl to, esama ir teigiamai kaltinamąjį apibūdinančių aplinkybių, tai yra, jis prisipažino įvykęs nusikaltimą ir dėl jo įvykdymo nuoširdžiai gailėjosi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra dirbantis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Esant šių aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas išvadai, kad bausmės tikslai L. D. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam paskiriant atitinkamus įpareigojimus, todėl jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas.

19.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, L. D. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytas 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros. Įvertinus tai, kad L. D. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, manytina, kad jo elgesiui reikalinga papildoma korekcija, vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 10 punktais L. D. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigotinas: tęsti darbą, o jį praradus būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

20. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. D. automobilį vairavo būdamas neblaivus, sąmoningai šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, L. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Įvertinus tai, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise, įskaitant ir teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas gali būti nustatomas nuo 1 iki 5 metų (vidurkis 3 metai), L. D. nustatytas neblaivumo laipsnis (1,62 prom.), įvertinus tai, kad L. D. vairavo neturėdamas tam teisės, tačiau kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, yra dirbantis, todėl L. D. uždraudžiama naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

21. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ar priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (kasacinė nutartis Nr. 2K-186-942/2018). Kadangi L. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įvykdė naudodamasis automobiliu „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, t. y. konfiskuotinu turtu. Įvertinus tai, kad iš kaltinamojo L. D. parodymų ir bylos medžiagos matyti, jog L. D. yra minėto automobilio savininkas, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, iš L. D. konfiskuotina nusikalstamos veikos padarymo priemonė - automobilis „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

22. Įvertinus tai, kad L. D. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje, ją įvykdant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 75⁵ str.).

23. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) automobilis „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (b.l. 23-25), - konfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti areštą 60 (šešiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir L. D. skirti sumažintą bausmę – areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į L. D. bausmės laiką įskaičiuoti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 10 punktais, L. D. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti:

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio, 6, 8 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, L. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 (tris) metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio, 6, 8 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, L. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant iš L. D. nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio, 6, 8 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu L. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje, ją įvykdant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti L. D., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti L. D., kad asmuo, kuris vengia (vairuoja motorinę kelių transporto priemonę, kai teise vairuoti kelių transporto priemones atimta) įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.