Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. K. (J. K.), A. K. (A. K.), E. K. (E. K.) atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-6593-314/2019 pagal pareiškėjų J. K., A. K., E. K. prašymą išduoti teisinę galią turintį dokumentą, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą, kadangi jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Apeliacijos objektą sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, atskirojo skundo argumentais, įvertinęs skundžiamoje nutartyje teismo išdėstytus motyvus dėl atsisakymo priimti pareiškėjų pareiškimą, sprendžia, jog atskirasis skundas yra pagrįstas.

11. Nustatyta, jog pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė išduoti teisinę galią turinti dokumentą, patvirtinantį, kiek žemių (žemės, miško, pievų, ganyklų ir naudmenų) (duomenys neskelbtini) turėjo L. Š., o taip pat kiek tų žemių turėjo jo brolis L. Š. ir kiek bei kada tų žemių dalis perėjo į (duomenys neskelbtini) miesto administracines ribas. Nurodė, jog visas ikiteismines šių duomenų gavimo procedūras jie įvykdė, kartu su pareiškimu pateikė teismui nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą, konstatavo, kad pareiškimo reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi pareiškėjai nepateikė duomenų, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija ar Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, taigi pareiškėjai neišnaudojo galimybės išspręsti kilusio klausimo ne teismine tvarka. Pareiškėjai dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą.

12. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, jog teismas neteisingai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą visiškai nevertino kartu su juo pateiktų priedų, kurie patvirtina pareiškime nurodomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais iš esmės sutinka.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš tokių pagrindų – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu būtina ieškinį (pareiškimą) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 2 dalis numato, kad teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka.

14. Įvertinus teismui pareikšto pareiškimo turinį, matyti, kad pareiškėjai iš esmės reiškia reikalavimą dėl juridinio fakto nustatymo – prašo nustatyti kiek žemių (žemės, miško, pievų, ganyklų ir naudmenų) (duomenys neskelbtini) turėjo L. Š., o taip pat kiek tų žemių turėjo L. Š. ir kiek bei kada tų žemių dalis perėjo į (duomenys neskelbtini) miesto administracines ribas. Nurodo, jog šio juridinio fakto nustatytas jiems yra svarbus siekiant gauti kompensaciją (duomenys neskelbtini) už paliktą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai galimai ydingai formuluoja pareiškimo dalyką (reikalavimą teismui), tačiau šis netikslumas, jeigu pareiškimo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas jį laikytų esminiu trūkumu, gali būti taisomas nustatant terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai) arba gali būti tikslinamas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje.

15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, dėl to nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Todėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų J. K., A. K., E. K. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.