Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-03-01 · Civilinė byla Nr. 2A-123-280/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-01
Bylos Nr.
2A-123-280/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04468-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
L. G., R. G.
Civilinė byla Nr. 2A-123-280/2012Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04468-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 73.2.5.1.1; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5352-589/2011 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams L. G. ir R. G. , trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, N. J. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovų L. G. ir R. G. solidariai 1 288 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-09-09 vandeniu buvo aplietas N. J. priklausantis butas, esantis Savitiškio g. 21-217, Panevėžyje, iš buto, esančio Savitiškio g. 21-311, Panevėžyje, priklausančio atsakovams. N. J. priklausantis butas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl turto sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudėjai 1 288 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad 2008-09-09 buvo aplietas vandeniu N. J. priklausantis butas, esantis Savitiškio g. 21-217, Panevėžyje. Aukštu aukščiau yra butas, esantis Savitiškio g. 21-311, Panevėžyje, priklausantis atsakovams L. G. ir R. G. . Dėl apliejimo vandeniu N. J. padaryta 1 288 Lt dydžio žala. N. J. butas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, todėl dėl turto sugadinimo draudikas išmokėjo jai 1 288 Lt dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių faktą, kad žala atsirado būtent dėl atsakovams priklausančio pastato dalies defekto, taip pat, kad žala atsirado dėl bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios pastato dalies defekto ir kad dėl šio defekto egzistuoja išimtinai atsakovų kaltė. Pažymėjo, jog išreikalauti įrodymų, galinčių patvirtinti nurodomas aplinkybes, ieškovas taip pat neprašė. Be to, trečiojo asmens N. J. pateiktos bendro naudojimo patalpų nuotraukos, teismo nuomone, patvirtina faktą, kad kilusi žala galėjo atsirasti ir dėl bendro naudojimo patalpų defekto.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1) teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.266 str. nuostatas. Priešingai nei sprendė teismas, pateikti įrodymai patvirtina, kad vanduo į draudėjos butą atitekėjo būtent iš atsakovų buto. CK 6.266 str. nuostata įtvirtina atsakomybės be kaltės principą, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius net ir nesant atsakovų kaltės dėl jų atsiradimo. Šiuo atveju įvykio priežasties įrodinėjimo pareiga tenka atsakovams. Ieškovas tik privalo nurodyti, kad nukentėjęs butas užpiltas iš atsakovų patalpų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-05-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 yra pasisakęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.

2) teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė CPK 176-185 str. reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. O būtent – visiškai nepaminėjo ir nevertino ieškovo teismui pateikto Turto sugadinimo, sunaikinimo akto bei draudėjos buto nuotraukų, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką dėl CK 6.266 str. taikymo, dėl ko pažeidė CPK 270 str. 4 d. nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad vandens ištekėjimo iš atsakovų buto faktui įrodyti apeliantas pirmosios instancijos teismui svarių įrodymų nepateikė, nors to reikalauja CPK 178 str. nuostatos. Priešingai nei teigia apeliantas, tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovų butas, o ne kiti šaltiniai, privalėjo įrodyti ieškovas. Šiuo atveju ieškovas neatliko jokių būtinų atsakovų buto apžiūros veiksmų, neužfiksavo lubų, esančių pastato trečiojo aukšto bendro naudojimosi koridoriuje ties atsakovų butu, likusių vandens nutekėjimo pėdsakų, be to, dėl įvykusio draudiminio įvykio neapklausė šalia ir aukščiau atsakovų buto gyvenančių kaimynų. Nors draudiminis įvykis įvyko 2008-09-09, tačiau atsakovai apie jį sužinojo tik gavę 2009- 04-02 apelianto pretenziją, t. y. beveik po septynių mėnesių nuo buto užpylimo dienos. Iki to laiko nei nukentėjusi užlieto buto savininkė N. J. , nei ieškovo darbuotojai apie įvykusį buto užliejimo faktą neinformavo. Todėl atsakovai neturėjo galimybių bent vizualiai susipažinti su sugadinto buto ir jame buvusių sugadintų daiktų tikrąja būkle bei patiems atlikti tyrimą dėl buto užliejimo priežasčių bei tikrųjų kaltininkų nustatymo. Be to, apelianto atstovas, vykdydamas draudiminio įvykio tyrimą dėl N. J. buto užliejimo vandeniu, su 2008-09-11 surašytu Turto sugadinimo aktu atsakovų pasirašytinai net nesupažindino, dėl nežinomų priežasčių nebuvo iškviesta ir SĮ „Avarinė tarnyba“, galėjusi iš karto operatyviai nustatyti ir įvardinti tikrąjį kaltininką, įvertinti buto užliejimo priežastis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo ribose.

Byloje nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 9 d. vandeniu buvo užlietas trečiajam asmeniui N. J. priklausantis butas, esantis Savitiškio g. 21-217, Panevėžyje (b. l. 15-16). Dėl apliejimo vandeniu N. J. padaryta 1 288 Lt dydžio žala (b. l. 17-22). Aukštu aukščiau yra butas, esantis Savitiškio g. 21-311, Panevėžyje, priklausantis atsakovams L. G. ir R. G. (b. l. 9-11). Trečiajam asmeniui priklausantis butas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, 2007 m. lapkričio 29 d. sudaryta būsto draudimo sutartimi (serija Nr. LD, Nr. 3368968) (b. l. 13-14). Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, remdamasis tuo, kad 2008-09-09 buvo užpiltas butas, priklausantis draudėjai N. J. , ir ieškovas dėl to išmokėjo jai 1 288 Lt draudimo išmoką, pareiškė atgręžtinius reikalavimus CK 6.1015 straipsnio pagrindu atsakovams L. G. ir R. G. kaip solidariai atsakingiems už žalą asmenims. 2009-04-02 ieškovas atsakovams pateikė pretenziją dėl nukentėjusiajai išmokėtos draudimo išmokos išieškojimo, su kuria atsakovai nesutiko (b. l. 27, 28).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kad ieškovas neįvykdė savo pareigos įrodyti žalos kilimo šaltinio, ieškinį atmetė. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydamas, jog teismas netinkamai pritaikė CK 6.266 straipsnį bei neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

Pagrindinės įrodymų ir įrodinėjimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176-185 straipsniuose. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą vienokioms ar kitokioms teisinėms išvadoms daryti, privalo vadovautis šiuose straipsniuose suformuluotomis įrodinėjimo taisyklėmis. Pagal CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.

Taigi, teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 185 str. reikalauja, kad teismas pateikiamą įrodymų vertinimą grįstų savo vidiniu įsitikinimu, visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šios įrodymų vertinimo taisyklės nustato teismo pareigą teisiškai vertinti bylos aplinkybes remiantis tikrai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis. Tai reiškia, kad vieno ar kito bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojami tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį atsakovų L. G. ir R. G. atžvilgiu, būtent šiomis įstatymų nuostatomis ir vadovavosi.

Civilinę (deliktinę) atsakomybę reglamentuojančio CK 6.266 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. Pagal CK 6.266 str. 2 d., pastato, statinio, kelio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis Savitiškio g. 21-311, Panevėžyje, nuosavybės teise priklauso R. G. ir L. G. (b. l. 9-11). Dėl tokių aplinkybių, atmestinas AB „Lietuvos draudimas“ skundo argumentas dėl netinkamai taikytos ir aiškintos CK 6.266 str. nuostatos.

Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl to ieškovas turi pateikti įrodymus, kad užpylimas įvyko būtent iš atsakovo buto. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, turi būti pateikti įrodymai, nustatyta, ar ir yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik įvertinus visas aplinkybes, galima spręsti, ar ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CK 6.247 str., CPK 159 str. 1 d.). Kaip matyti, ieškinys grindžiamas rašytiniais įrodymais, t. y. draudimo liudijimu (LD, Nr. 3368968), 2008-09-11 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, 2008-09-11 jo priedais, 2008-09-12 lokaline sąmata, 2008-09-12 draudimo išmokos apskaičiavimais, 2008-09-12 pranešimais apie nuostolių atlyginimą, 2009-04-02 pretenzija, kitais su draudimo išmokos mokėjimu susijusiais dokumentais, 2008-05-15 atsakovų atsakymu ieškovui dėl pateiktos pretenzijos (b. l. 13-28). Taigi iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad trečiojo asmens butas, esantis Savitiškio g. 21-217, Panevėžyje, neginčijamai buvo užlietas. Ginčo dėl to tarp šalių nėra. Tačiau byloje pateiktų įrodymų visuma nepagrindžia apelianto teiginio, kad butas, esantis Savitiškio g. 21-217, Panevėžyje, priklausantis draudėjai N. J. , 2008-09-09 įvykus draudiminiam įvykiui, buvo užlietas būtent iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Savitiškio g. 21-311, Panevėžyje. Pažymėtina, kad ir 2008-09-11 Turto sunaikinimo, sugadinimo akte „numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo“ nurodyti dviejų butų, t. y. Nr. 311 ir Nr. 312 savininkai. Pats įvykis – buto užliejimas užfiksuotas 2008-09-09, ir tik 2009-04-02 atsakovams pateikta pretenzija, nurodant atsakovų atsakomybę dėl žalos atlyginimo. Kitokių įrodymų – pvz., SĮ „Avarinės tarnybos“ iškvietimas, atsakovų buto apžiūrėjimas, šalia ir aukščiau atsakovų buto gyvenančių kaimynų apklausa, t. y. neginčijamai patvirtinančių, kad trečiajam asmeniui priklausantis butas buvo užlietas būtent iš atsakovams priklausančio buto, byloje nepateikta. Pažymėtina ir tai, jog nei N. J. , nei AB „Lietuvos draudimas“ iki pretenzijos pateikimo apie įvykusį buto užliejimo faktą atsakovų neinformavo, su 2008-09-11 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu atsakovų pasirašytinai net nesupažindino. Tokiu būdu, tikėtina atsakovų paaiškinimais, jog butą, esantį Savitiškio g. 21-217, Panevėžyje, galėjo užlieti kaimynai, gyvenantys virš atsakovų, šalia jų, taip pat netvarkinga stogo danga ar pastato išorinės sienos, be to, tarp perdengimo plokščių esančiose sienose galėjo nutekėti susikaupę lietaus vandenys. Teismo vertinimu, byloje pateiktos fotonuotraukos, darytos po 2008-09-09 (b. l. 45-53), tik patvirtina tą faktą, kad N. J. butas būtent buvo užlietas vandeniu, tačiau neįrodo, kad žala atsirado dėl L. G. ir R. G. priklausančio pastato dalies defekto ar žala atsirado dėl bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios pastato dalies defekto ir kad dėl šio defekto egzistuoja išimtinai atsakovų kaltė.

Taip pat atmestinas apelianto argumentas, jog sprendžiant tarp bylos šalių kilusį ginčą turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008. Pažymėtina, jog teisminiai precedentai turi būti taikomi itin atsargiai ir tik tokiose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra identiškos arba iš esmės panašios. Šios bylos aplinkybės, nors ir ne iš esmės, tačiau skiriasi nuo bylos, kurioje buvo priimta apelianto minima teismo nutartis. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, šioje byloje precedentinės galios neturi.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Dėl šių aplinkybių Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-12-02 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė