Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis N. M. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad parodymų neduos.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog su pranešimu apie įtarimą susipažino pats jį perskaitęs. Kuo yra įtariamas, kad nužudė savo tėvą A. M., suprato, prisipažįsta padaręs pranešime nusikaltimą, viskas vyko namuose. Lietuvių kalbą supranta, lietuviškai kalba ir rašo, parodymus pageidauja duoti lietuvių kalba. Jam išaiškintos įtariamojo teisės ir pareigos, taip pat teisė tylėti arba duoti parodymus. Teise tylėti nepasinaudos, sutinka duoti parodymus ir atsakyti į klausimus. Prisipažįsta padaręs pranešime nurodytą nusikaltimą, kad smogdamas kumščiais ir kėde į galvą ir įvairias kūno vietas nužudė savo tėvą A. M.. Apie save parodo, kad gimė (duomenys neskelbtini) srityje, kur gyveno jo tėvai. Į Lietuvą grįžo su šeima gyventi, kai dar neturėjo metų laiko. Mokėsi J. V. progimnazijoje, (duomenys neskelbtini) , kur baigė 7 klases, po to mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, kur įgijo staliaus dailidės profesiją. Pagal profesiją dirbo apie 2 metus, po to dirbo gamykloje pagalbiniu darbininku. Nedirba nuo 2005 m. dėl sveikatos, nes dirbdamas buvo gavęs darbinę epilepsiją. Buvo nustatyta, kad galvoje yra auglys, tačiau galvos operacija nedaryta iki šiol. Dėl epilepsijos ištikdavo priepuoliai, nukrisdavo. Turi 2 grupės neįgalumą dėl epilepsijos, tačiau dabar neįgalumo grupės terminas eina į pabaigą, turi tvarkytis dokumentus, kad jau gali dirbti, nes jis epilepsija nebeserga. Dar kartais ištinka epilepsijos priepuoliai dėl to, kad nedirba, nes nori dirbti. Daugiau sveikatos problemų neturi. Anksčiau jam buvo paskirti vartoti vaistai -"filepsin", "depoksidas", tačiau šie vaistai jam "nuimti", jų nevartoja 4-5 metus. Yra prisirašęs gydytis (duomenys neskelbtini) šeimos klinikoje. Lankėsi pas psichiatrą (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre, taip pat lankėsi (duomenys neskelbtini) pas psichiatrą prieš 3-4 metus, ten žiūrėjo, ar vartoja vaistus. Psichiatrinėje ligoninėje negulėjo. Dėl priklausomybės alkoholiui nesigydė, tokios priklausomybės neturi, narkotikų nevartoja. Jo šeima - yra tėvas A. M. ir jaunesnis brolis A., kuris gyvena atskirai (duomenys neskelbtini) . Motina R. M. žuvusi prieš daug metų. Vedęs nebuvo, vaikų neturi. Apie įtarimo esmę parodo, kad adresu(duomenys neskelbtini) , gyvena apie 11-12 metų ar daugiau su savo šeima, paskutinius 3-4 metus gyveno tik su tėvu A. M., nes brolis A. sukūrė šeimą ir išėjo gyventi atskirai. Tėvas pastaruosius 4-5 metus nedirbo, nes išėjo į pensiją. Jų butas, kuriame gyvena, yra dviejų kambarių, devintame aukšte. Su tėvu gyvendavo taip, kad vienas viename kambaryje televizorių žiūri, kitas kitame kambaryje. Jis pats gyveno kambaryje, vadiname - tėvų salione, esančiame po kaire, einant iš koridoriaus. Tėvas gyveno kambaryje, einant koridoriumi, po dešine, vadinamam - vaikų. Su tėvų gyvendami mėgdavo išgertai alaus vaikų kambaryje. Gerdavo alų, kuris turi 6 laipsnių stiprumo. Tėvas dar gerdavo degtinę, o jis tik alaus, nemaišydavo. Sutarė gerai, nesipykdavo. Tik tėvas ant jo pykdavo, ir išgėręs, ir blaivus būdavo juo nepatenkintas. Dėl ko jis pykdavo, jis net nežino, jį tik bardavo, kad valgo per daug, kad išeina pasivaikščioti, kai grįždavo, klausdavo, kur buvo, o jis nesakydavo, tai gal dar ir dėl to pykdavo. Dar pykdavo, kad nėra pinigų, kad niekur nedirba ir bardavo jį. Jis pats gyveno iš invalidumo pašalpos - 270 eurų. Tėvas irgi gaudavo pensijos, tačiau kiek tiksliai nežino, brolis viską sutvarkydavo. Maistą pirkdavo iš bendrų sudėtų pinigų - jo pašalpos ir tėvo pensijos, brolis nupirkdavo maisto, su tėvu pasitaręs. Alaus gaudavo, kiek kas pavaišindavo arba patys su tėvui pirkdavo. Pinigų negaudavo, nes viską tvarkė brolis, pas jį buvo jo ir tėvo pinigai. Tėvas jį bardavo tik žodžiais, prikaišiodavo, blaivus jo nekeikdavo necenzūriniais žodžiais, o girtas koliodavo visokiais necenzūriniais žodžiais, rėkdavo „blet“, „nachui“, vos iš namų nevarydavo, duodavo suprast „čiuožk pro duris“. Jeigu vėlyvas vakaras - neišeidavo, o jeigu ne vėlyvas, tai išeidavo, kad tėvas apsiramintų ir viskas. Kai grįždavo po kurio laiko, tėvas jau būdavo apsiraminęs, ilsėdavosi ir snausdavo. Kai tėvas jį taip bardavo, jis jam nieko neatsakydavo, nebent tyliai, kad jis negirdėtų, nes tėvas kaire ausimi negirdėdavo - buvo prasidūręs būgnelį. Vieną kartą prieš keletą metų tėvas prisigėręs ėmė jį barti, abu buvo girti, koliojo jį „eik nachui, eik nachui’, ir jam neišlaikė kantrybė ir stuktelėjo tėvui, sudavė kumščiu į kairį petį už tai, kad kalba tokius žodžius. Tėvas po stuktelėjimo nenugriuvo, tačiau paskambino broliui ir iškvietė policiją. Po suduoto smūgio ant peties pas tėvą liko mėlynė. Buvo pradėta byla (duomenys neskelbtini) PK , bet po to byla buvo nutraukta, nes su tėvu susitaikė, jis jam atleido. Visas šitas įvykis vyko jų bute. Po to karto daugiau tokių įvykių nebuvo, nes jo nebūdavo namuose, jis būdavo lauke, su pažįstamais bendraudavo. Kai grįždavo tėvas jį bardavo, bet jis jam nieko nesakydavo, tyliai eidavo į savo kambarį ir viskas. Dar iki to įvykio gal prieš 4-5 metus tėvas ir jam buvo sudavęs į petį, kai padauginęs alkoholio supykęs buvo, tačiau jokių sužalojimų, mėlynės nebuvo, pas medikus nesikreipė, į policiją neskambino, nepranešė ir pareiškimo nerašė. Pastaruoju metu su tėvu alaus išgerdavo retai, į dvi savaites kartą, savo namuose. Dažniausiai gerdavo su bendru jo ir tėvo draugu D. T., gyvenančiu (duomenys neskelbtini) , per pusę kvartalo. Nuo jų iki jo namų eiti neskubiu žingsniu užtrunka apie 20 min. Į jų namus užsukdavo tik D. T., bet visada paskambinęs į jų naminį telefoną, kurį nurodė pažymoje apie anketinius duomenis, paklausdavo, ar gali ateiti. Ateidamas D. T. atsinešdavo ir alkoholio. D. T. yra už jį vyresnis, su juo yra pažįstamas nuo vaikystės. Jis bendrauja ir su tėvu, ir su juo, su abiem. Daugiau niekas jų bute nesilankydavo. 2022-11-11, penktadienį, apie 10.30 val. paskambinęs D. T. į jų namų telefono numerį, paprašė pakviesti tėvą. Tuo metu namuose buvo su tėvu, todėl pakvietė jį prie telefono. Ką jie ten kalbėjo nežino. Iki kol D. T. paskambino, tiek jis, tiek tėvas buvo blaivūs. Jis buvo išėjęs pasivaikščioti po mikrorajoną ratuką kitą, po to grįžo namo iki 10.30 val. Jis buvo apsirengęs šviesiai mėlynos sp. džinsines kelnes, mėlyną maikę trumpomis rankovėmis, ir kai vaikštinėjo lauke buvo su mėlyna striuke, avėjo juodos spalvos batus. Kai grįžo, batus nusiavė, striukę pasidėjo tėvo kambaryje, šalimais ant lovos, kur pats sėdėjo. Vėliau tuos jo drabužius, ir striukę, ir maikę paėmė policija. Tėvas būdamas namuose buvo su šviesiai mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, maike be rankovių, kokios spalvos, nepamena. Baigęs pokalbį su D. T. tėvas jam nieko nesakė, bet matė, kad pasidarė neramus, prieidavo prie virtuvės lango pažiūrėti, prie kambario lango, suprato, kad kažko laukė, lūkuriavo. Apie 12.30 val. kažkas paskambino į namų telefonspynę, ir tėvas atidarė. Pamatė, kad atėjo D. T., jis nuėjo į vaikų kambarį, atsisėdo ant tėvo lovos, stovinčios kambaryje, nuo įėjimo tiesiai. D. T. atėjo blaivus. Jis buvo apsirengęs treningines kelnes, juodos spalvos maikę, juodos spalvos rankovėmis iki alkūnių, buvo apsiavęs juodos spalvos kedus, užsidėjęs juodą odinę striukę, buvo su kepure, juodos spalvos su snapeliu. D. nusiėmė tik kepurę, liko su batais ir striuke. Jis pastatė jam kėdę vietoj stalo, pats atsisėdo ant lovos, kambario dešinėje, prie lango, kaip staliuką sau pastatydamas kitą kėdę. Tėvas nuėjo išplauti puodelių ir atnešė tris puodelius, du pastatė ant kėdės, prie D. T., ir pats prisėdo šalia jo. Vieną puodelį davė jam. D. T. atnešė 6 butelius alaus „Herkuleso“, vieno litro talpos, vadinamus „bambalius“, 6 laipsnių stiprumo, ir padalino jiems trims po lygiai - po du butelius, dar padėjo užkandos - strimėlės. Visi trys ėmė gerti alų iš puodukų. Alų gėrė apie dvi valandas. Kalbėjo apie viską, nesipyko. Televizorius buvo išjungtas. Baigus gerti alų, apie 14-15 val., tiksliau nepamena, jis su D. T. nuėjo į parduotuvę dar nupirkti alaus. Parduotuvė liktais vadinosi „Kregždutė“, ji yra einant link „Dobilo“ parduotuvės, tokiame kaip kioskelyje, prie automobilių aikštelės ir krepšinio aikštelės. Toje parduotuvėje D. T. nupirko 6 butelius, litrinius, alaus „Herkuleso“, sumokėdamas grynais apie 8 eurus su viršumi. Nupirkus alaus, iš karto grįžo pas tėvuką į namus. Kol suvaikščiojo alaus, užtruko apie 20 min. Kai grįžo tėvas buvo vienas namuose, viskas buvo gerai, jis niekur išėjęs nebuvo, niekas nebuvo atėjęs. Duris, jiems grįžus, atrakino tėvas. Tada vėl visi trys gėrė alų tame pačiame vaikų kambaryje. Visi gėrė vienodai - vėl po du litrinius butelius alaus. Alų gerdami šnekučiavosi kažką, nesipyko, nekonfliktavo, tėvukas juokais skundėsi, kad jį kažkoks kaimynas buvo išbaręs, kad pasipylė kažkokie pletkai. Tačiau jokių barnių, ginčų tarp jų trijų nebuvo. Alų išgėrė greitai, iki kelintos valandos, nepamena. Po to dar vieną ar du kartus abu su D. T. ėjo pirkti alaus, kur jis kiekvieną kartą nupirkdavo visiems trims po du litrinius butelius „Herskuleso“ alaus. Kiek kartų ėjo alaus pirkti nepamena, bet pamena, kad paskutinį kartą alaus su D. T. ėjo pirkti apie 16val., bent jam taip atrodo. O tėvas visada jų laukė namuose, niekur išėjęs nebuvo. Iš viso tą vakarą jis išgėrė 8 litrinius butelius „Herkuleso“ alaus, o tėvas ir D. T. irgi panašų kiekį. Tėvas nuo išgerto alkoholio apgirto labiausiai, sėdėjo visas svyruodamas, jis irgi gerokai apgirto. Pamatęs, kad apgirto, D. T. pasiėmė likusius pilnus 4 litrinius butelius alaus į maišelį ir išėjo pro duris apie 18 val. Jis su tėvu liko namuose, ir po 20-30 min. nuo jo išėjimo ar jis, ar tėvas, užrakino viršutinę spyną, pasukant rankenėlę. Daugiau tą dieną į namus pas juos niekas atėjęs nebuvo, nei jis, nei tėvas niekur irgi neišėjo. D. T. išėjus, tėvas nuėjo į tualetą, tada grįžęs į savo kambarį ėmė klotis lovą ruošdamasis miegoti, bet visas nuo alkoholio siūbavo, lingavo. O jis pats dar turėjo pusę butelio alaus ir gėrė įsipylęs į puodelį tėvo kambaryje. Tėvas nusirengė maikę, kelnes, liko su trūsikais. Drabužius padėjo ant kitos lovos, po kaire. Jis stovėdamas nugara į televizorių, stovintį ant spintelės, kambario kairėje, liepė jam eiti gulti į savo kambarį. Jis atsakė, kad tuoj eisiu, išgėrė alų, ištiesė tuščią alaus butelį tėvui, kad jis pasidėtų savo kambaryje į spintos, stovinčios dešinėje, stalčių, kur laiko tuščius butelius. Tėvas pasidėjo į spintą tuščią butelį ir liko stovėti nugara į televizorių. Tada atsistojo ir pasiėmęs nuo lovos, kur sėdėjo striukę, ketino išeiti kambario. Buvo jau patempę. Tėvas vėl liepė jam eiti į savo kambarį, ir jis atsakė, kad tuoj paims striukę ir eis. Tada tėvui, matyt nepatiko, kad jis delsia ir ėmė jį keikti visokiais keiksmažodžiais, rėkė „eik nachui iš čia“, jį erzino, norėjo, kad išeitų greičiau. Išvadino jį „pyderu“, „gaidžiu", rėkė „blet, nachui“. Taip iki striukės nepriėjo, nuo lovos, kur sėdėjo, iki spintos, kur laikomi buteliai, yra du žingsniai. Supyko ant tėvo, kad taip jį keikia, ir su dešinės rankos kumščiu sudavė jam į nosį ar lūpas, patamsy nematė kur pataikė. Sudavė ne vieną kartą kumščiu, o penkis ar septynis kartus, pataikydamas tėvui į nosį, kaktą, į burną. Tėvas nuo smūgių nenugriuvo, stovėjo ant kojų. Nuo gautų smūgių tėvas nenutilo, o pradėjo agresyviau keiktis. Jis uždegė kambaryje šviesą, norėdamas pažiūrėti, ką padarė. Matė, kad tėvui bėgo kraujas kaktoje. Jis norėjo išeiti iš kambario, bet tėvas ėmė aršiau keikti jį keiksmažodžiais, taip norėdamas jį sustabdyti, kad sureaguotų, neišeitų. Tėvas koliojo jį tik žodžiais, jokių mostų ar smūgių iš jo pusės jam nebuvo. Jis tiesiog žodžiais jį erzino, žinojo, kad supyks. Jis dar labiau supyko, ir tada paėmė tėvo kambaryje buvusią taburetę medžio spalvos, medinę, kuri yra tokia padėvėta, viena koja buvo įlūžusi, ir ta taburete ar užmovė tėvui ant sprando, ar ja trenkė, nepamena tiksliai. Kai kėlė taburetę, jos viršus, sėdima dalis, nukrito ar nulūžo. Taburetę ant tėvo uždėjo kojomis į apačią. Ta taburetė buvo „pagyvenusi“, vis judanti, klibanti, ir taburetė subyrėjo į dalis, berods dvi, viena dalis taburetės liko su jungimosi kaiščiais, kita-be kaiščių. Su taburete dėjo tik vieną kartą ar daugiau, nepamena. Nepamena, ar dėjo į krūtinę, be to viskas vyko patamsy. Neneigia, kad galėjo tėvui suduoti ir į pilvą, su taburetės dalimi - koja ar kažkuo, kas papuolė. Kai tėvui dėjo su taburete, stovėjo priešais jį, tarp jų buvo kažkur pusės metro atstumas. Nepamena, kokiu judesiu jis tėvui dėjo su taburete, mano smūgis buvo stiprus, nes tėvas nuo smūgio taburete nugriuvo ant grindų, ant dešinio šono. Tada įjungė šviesą pažiūrėti, ką padarė. Nes tėvas, kai buvo įjungęs šviesą po pirmų smūgių pažiūrėti, keikdamas jį vėl šviesą išjungė. Įjungęs šviesą, pamatė, kad tėvas guli ant grindų, ant nugaros, atsimerkęs, kvėpavo, ir keikė jį “eik nachui, eik nachui“. Matė, kad tėvui kraujavo iš kaktos ir iš krūtinės, kepenų pusės. Išsigando ką padarė, greitai nuėjo į tualetą, paėmė kibirą, vonioje prileido vandens šilto, paėmė skudurą languotą, tamsios spalvos, nuo gyvatuko vonioje, ir atėjo į kambarį, norėdamas apvalyti tėvui kraują. Pritūpęs prie tėvo, skuduru apvalė tėvui kraują ties krūtine, tačiau tėvas stūmė rankomis jį, sakė „eik nachui, ko kabinėjiesi, nelįsk“. Tada atsitraukė nuo tėvo, paliko jį toje vietoje gulėti ant nugaros, išjungė šviesą, uždarė jo kambario duris, išėjęs iš kambario, nuėjo miegoti. Kibirą su vandeniu, ir įmestu į jį skuduru, paliko tėvo kambaryje, prie sienos su šviesos jungtuku. Negalvojo skambinti greitajai med. pagalbai, policijai, ar kam nors, žinojo, jei pamatys, daktarai, kad tėvas sumuštas, kad abu girti, jam bus baudžiamoji byla, šito nenorėjo. Negalvojo, kad tėvui bus blogai nuo tų sužalojimų. Galvojo ryte, kai tėvas prasiblaivys, jį apvalys nuo kraujų ir iškvies greitąją. Atsigulė miegoti savo kambaryje, kai buvo apie 21 val., girdėjo ir matė, kaip greta namo esantis PC „(duomenys neskelbtini) “ dar dirbo, dar stovėjo mašinos, sunkvežimis buvo iškraunamas. Miegojo pridaręs duris. Miegojo naktį kietai, buvo prabudęs gal 3-4 val. nakties, tiksliai nepamena, girdėjo, kad tėvas kvėpuoja, nes naktį viskas girdisi. Jis kvėpavo normaliai, įprastai, nekarkė, priėjęs pažiūrėti tėvo nebuvo. Pačio tėvo atsikėlus ar vaikščiojant negirdėjo. Atsikėlė 2022-11-12 kažkur apie 9.30 val. Apsirengė kelnes, maikę, ir nuėjo prie tėvo, žiūrėti. Rado jį toje pačioje vietoje gulintį, toje pačioje padėtyje kaip ir paliko - ant nugaros, dešinę ranką ir dešinė koją pakėlus. Tėvas buvo užsimerkęs. Palietė jo ranką, ji buvo šalta, suprato, kad tėvas negyvas. Išsigando, nuėjo į balkoną, pridegė cigaretę, parūkė. Tada apsirengė striukę, apsiavė batus. Tada nuėjo prie savo namų telefono, paskambino policijai pagalbos telefonu „112“, kai paklausė, kas vyksta, atsakė, kad muštynės vyksta, taip sakė, kad policija greičiau atvažiuotų, nes išsigando. Daugiau telefonu jo nieko neklausė. Gal po 20 min. atvyko policijos pareigūnai ir atėję rado tėvą negyvą. Jam liepė sėsti ant lovos ir nejudėti. Jo pareigūnai klausė ar mušėsi su tėvu, pasakė, kad įžeidinėjo jį ir dėl to muštynės įvyko. Pareigūnai jam alkotesteriu nustatinėjo neblaivumą, bet nežino kokį nustatė. Tada pareigūnai jį sulaikė, pristatė į komisariatą. Dabar savo elgesį vertina blogai, nužudė netyčia. Tėvas jį erzindavo negražiais žodžiais, bet nužudyti jo nenorėjo, neplanavo, tiesiog buvo supykęs, o tėvas tuo naudojosi, jį erzino. Galėjo susivaldyti, bet tėvas vis paskatindavo jį, žodžiais vis erzindavo. Jeigu būtų blaivus, būtų pasielgęs kitaip, būtų pasakęs kokį keiksmažodį, apsisukęs ir nuėjęs, nebūtų nei rankos prie jo pridėjęs. Gailisi nužudęs tėvą. Advokato klausimas įtariamajam: ar tėvas naudojo tik psichologinį smurtą, ar ir kitokį? Atsakymas: jo, jis jį erzindavo, negražiais žodžiais, matydavo, kad nereaguoja ir vis tiek. Žinodavo, kaip supykdyti, bet tėvas prieš jį nesmurtavo. Advokato klausimas įtariamajam: ar tėvas naudojo prieš jus psichologinį smurtą, kai būdavo išgėręs, ar kai būdavo blaivus? Atsakymas: visaip būdavo - ir išgėręs, ir blaivus. Matydavo, kad nereaguoja, tai erzindavo tol, kol supyks. Advokato klausimas įtariamajam: Kokie žodžiai jus labiausiai supykdydavo? Atsakymas: „Nachui" arba "blet“, dar kokie labiausiai įžeisdavo nepamena, kai pasiųsdavo jį "nachui“, suprasdavo, kad vis tiek supyks. Advokato klausimas įtariamajam: kai sakėte, kad keikdamas jus vadino "gaidžiu", "pyderu", ar tie žodžiai jums turėjo kokią potekstę, ar tik turėjo išerzinti? Atsakymas: Taip vadino jį norėdamas išerzinti (t. 3, b. l. 89-95).

Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis juos patvirtino. Sutiko atsakyti į užduodamus klausimus ir paaiškino, kad pripažįsta visus kaltinime nurodytus tėvui padarytus sužalojimus. Jis norėjo ramiai išeiti iš kambario, tačiau tėvas neleido ir ėmė jį įžeidinėti. Tada jis ir ėmė tėvą mušti. Mano, kad viskas taip įvyko dėl to, kad tėvas jį išprovokavo bei dėl išgerto alkoholio. Būdamas blaivas taip nebūtų pasielgęs. Mano, kad tėvą galėjo mušti apie pusvalandį, tačiau neskaičiavo kiek sudavė smūgių. Kai mušė tėvą, tai šis arba tylėjo, arba keikėsi. Naktį kaltinamasis buvo prabudęs ir girdėjo kaip tėvas tyliai vaitojo, tikriausiai nuo skausmo. Aiškina, kad nenorėjo, jog tėvas mirtų. Taip pat teigia, kad nesuprato, jog nuo jo suduotų smūgių tėvas gali mirti. Savo kaltę pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto.

Nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo brolis, todėl jis duoti parodymus kategoriškai atsisako.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog N. M. yra jo brolis, o nužudytasis - jo tėvas A. M. buvo 76 metų amžiaus. Šeimoje buvo tik du vaikai. Jų motina R. M. žuvo 2015 metais iškritusi pro buto langą, įvyko nelaimingas atsitikimas. Tėvai kartu su broliu(duomenys neskelbtini) , gyveno labai seniai, daugiau kaip 30 metų. Po mamos mirties tame bute liko gyventi tėvas su N. Butas, kuriame gyveno brolis su tėvu, yra dviejų kambarių, devintame aukšte. Laiptinės lauko durys rakinamos kodine spyna, kad patekti į laiptinę, reikia skambinti į gyventojų buto telefonspynę. Tėvas A. M. nuo 65 metų buvo pensijoje nebedirbo. O brolis N. nuo 2005 m. taip pat nedirbo dėl sveikatos būklės. Iki tol jis dirbo pas mamą prie statybų, pati mama dirbo UAB „Sienojus“ statybos darbų vadove. Nuo 2005 m. broliui prasidėjo epilepsijos priepuoliai, atliktų sveikatos tyrimų metu jam buvo nustatytas auglys galvoje, tačiau galvos operacija nebuvo daryta dėl per didelės rizikos, kaip sakydavo mama, auglys buvo pavojingoje vietoje, užspaudęs smegenis ir buvo pavojus, kad operacija nepavyktų. Broliui buvo paskirtas 2 grupės neįgalumas, ir jis tęsiamas iki šiol, terminas nenustatytas. Kol buvo gyva mama, jis rūpinsi broliu, vedžiojo jį pas gydytojus, o mamai mirus brolį prižiūrėjo tėvas ir jis. Jis pats su savo drauge išėjo gyventi atskirai, pradėjo statytis namą, tačiau nuolat palaikė ryšius su šeima. Brolis nuo vaikystės buvo tylus, tačiau būdavo, kad jam kas nepatinka, kokie žodžiai, kritika jo atžvilgiu, ir jis šoka muštis. Būdamas 20-24 metų amžiaus jis pamena broliui kažką pasakė, kas nepatiko ir šis šoko smūgiuoti jam į galvą, bet kadangi jis stipresnis buvo, apsigynė nuo brolio, ir tas nurimo. Dar buvo 2015 metais toks atvejis, kad brolis gulėjo lovoje, nenorėjo keltis, buvo berods, išgėręs ir jis stovėdamas bute tarpduryje, pasakė, kad gal reikėtų jį ištirti, kodėl taip elgiasi, ar narkotikų nevartoja. Tai išgirdęs brolis staiga šoko iš lovos bei vėl puolė jį kumščiais, bet ir tą kartą apsigynė, ir matydamas, kad yra stipresnis, brolis aprimo. Tada su šeima apsipyko, ir išėjo atskirai gyventi. Brolis su tėvais sutarė gerai, jam nežinoma, kad būtų smurtavęs prieš mamą. Prieš mirtį apie pusmetį mamos pačios elgesys buvo keistas, pakriko psichika, aplankius, ji pradėjo kalbėti, kad ją kažkas namuose, vonioje, filmuoja, kad K., kaip vadino N., yra policininkas, kitą dieną sakydavo, kad nebe, buvo užstačiusi papuošalus, vengė rodytis pas gydytojus. Dar pamena, kad buvo toks atvejis, kad dingo mamos auginamas šuo - kaukazo aviganis D., kuris mamą mylėjo ir gynė nuo visų, ir tą dieną kaimynai šnekėjo, kad mama gavo nuo brolio, jis ją buvo sumušęs, todėl ji išėjo iš namų, apsigyveno kelias, gal keturias, dienas pas draugę L., tuo metu N. mamą buvo sumušęs. Jis pats nėra matęs mamos sumuštos, o kadangi ji buvo prastos emocinės būklės, išsiaiškinti su ja, kodėl ji negyvena namuose, nepavyko. Gavus mamai gydymą, nes tuo metu jai buvo supūliavęs pirštas, jo būklė pagerėjo ir ji grįžo gyventi į butą. Kaip N. sutarė su tėvu, nežino, tėvas nesiskundė, kad brolis būtų prieš jį smurtavęs. Tik sakydavo, kad kuomet N. prigeria, tai vaikšto iš buto pirmyn atgal. Apie tai, kad broliui buvo iškelta byla dėl tėvo sumušimo prieš dvejus metus, sužinojo, kai tėvas paprašė kažkokių asmens dokumentų, kaip paaiškino, reikia policijai dėl susitaikymo. Kaip ir dėl ko brolis jį sumušė, tėvas nepasakojo. Aplamai jis tėvo su mėlynėmis nėra matęs, bet liktais G.paminėjo, kad vieną kartą buvo mačiusi, bet kada tiksliai arba neminėjo, arba nepamena. Gali būti, kad tėvas tiesiog slėpdavo, niekada nesiguosdavo, kad bijotų K., kad šis būtų grasinęs, išskyrus kaip minėjo, kad sakė, kad girtas N. vaikštinėja pirmyn atgal, neminėjo. Po mamos mirties, ir tėvu, ir broliu ėmė rūpintis jis su savo drauge G. Jie buvo paėmę visus jų dokumentus ir banko korteles, saugojo jas savo namuose, o broliui ir tėvui duoda smulkių pinigų cigaretėms ar panašiai. Tėvas gaudavo pensijos apie 400 eurų, o N. neįgalumo pašalpos taip pat apie 400 eurų. Iš šių pinigų abu ir pragyvendavo. Arba jis, arba G. reguliariai nupirkdavo jiems maisto ir atveždavo į butą, sumokėdavo mokesčius, nuveždavo pas gydytojus, apmokėdavo buto draudimą, pirko skalbimo mašiną ar pan. Tėvas paskambindavo G., kad baigiasi maistas ir ji nupirkdavo ir nuveždavo. Apie alkoholio vartojimą parodo, kad tiek tėvas, tiek N. mėgdavo išgerti alaus, kurio paprašyta nupirkdavo G. maisto produktų pirkimo metu kartą per savaitę. Nupirkdavo vieną butelį alaus - butelį ar skardinę apie 7 laipsnių stiprumo. Pinigų alkoholiui nei brolis, nei tėvas neturėjo, tačiau po mėnesio 10 dienos, kai mokamos pašalpos, brolis nuolat parsivesdavo įvairių kompanijų į namus, kurie, kaip supranta, alkoholio atsinešdavo ir ateidavo tik „dėl ploto“. Ar kartu su tomis ateinančių kompanijomis gerdavo ir tėvas, nežino. Tačiau kaimynai skambindavo jam ir skųsdavosi, kad tada bute vyksta išgertuvės, triukšmaujama. Todėl jam tekdavo važiuoti, vaikyti kompanijas, išmetinėti iš buto ir taip net pats teistumą gavo. Ar ateidavo tie patys pastovūs asmenys, ar skirtingos kompanijos nežino, tų brolio pažįstamų nežino, pats nepažįsta. Brolis kažkokių artimų draugų neturėjo, tik susirasdavo sugėrovus ir parsivesdavo į butą išgerti. Jis žino tik jo vaikystės draugą R. K., kuris gyvena(duomenys neskelbtini) km., tačiau su juo N. nebendravo jau apie dvejus metus, nors tėvas paminėjo, kad R. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) prieš savaitę ar dvi ir buvo juos aplankęs. Taip pat brolis visada, kiek pamena, elgdavosi keistai, nesuprantamai. Pavyzdžiui, kuomet mama iškrito pro buto langą, brolis tuo metu buvo kieme, matė iškritusią mamą, tiesiog žiūrėjo į jos kūną ir nerodė jokių emocijų. Kaimynai vėliau kalbėjo, kad liepė broliui atnešti kokį adijalą mamos kūnui užkloti ir tada šis atnešė be jokių emocijų. Taip pat ir per mamos laidotuves nerodė jokių emocijų, neverkė, negedėjo, kas atrodė keista. Dėl brolio sveikatos būklės parodo, kad jis yra prirašytas (duomenys neskelbtini) šeimos sveikatos centre. Jam dėl sveikatos būklės, dėl neįgalumo pratęsimo, 2016-2017 metais teko lankytis pas psichiatrą (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, važiuoti į (duomenys neskelbtini) klinikas pas neurologus. Tačiau pas daktarus užėjęs vienas brolis apie savo sveikatą prišnekėdavo nesąmonių, kad yra sveikas ir panašiai, adekvačiai nevertindavo savo būklės, todėl jis pradėjo į gydytojų kabinetus užeidinėti kartu. Kaip minėjo brolis yra ramus, tačiau pasielgia agresyviai, impulsyviai, jam nepatinka, jeigu kas nors jam priekaištauja, kritikuoja, tada jis gali tapti agresyvus, nors ne visada. Apie tai, kad kažkas nutiko bute, sužinojo, kai 2022-11-12 apie 11 val. į G. telefoną paskambino kaimynė A. ir pasakė, kad į tėvo butą atvykusi greitoji ir policija. Tada jis atvyko kartu su G. į tėvo butą pažiūrėti, kas vyksta, kur dar buvo policija. Pareigūnai pasakė, kad tėvas buvo sumuštas, kad brolis prisipažino mušęs tėvą rankomis ir kėdės koja. Kaip iš tiesų viskas įvyko jis nežino. Nežino, ar vyko kokios išgertuvės tą dieną, ar iš vakaro, ar kas lankėsi bute. Jis galėtų patikėti, kad N. galėtų sumušti tėvą, jeigu tėvas jam ką nors būtų papriekaištavęs, pakritikavęs, kas broliui būtų nepatikę. Tėvas gyvas būdamas papriekaištaudavo broliui, kad nesitvarko, kad atsiveda kompanijų, kad bute padarė šiukšlyną, kad nieko nedaro, tik vaikštinėja pirmyn atgal. Tačiau brolis nepykdavo, neatsikirsdavo, atsakydavo tik „gerai, gerai, nevedžioju“ ir viskas. Jo akivaizdoje į tėvo išsakomą nepasitenkinimą brolis agresyviai nebuvo sureagavęs. Paskutinį kartą tėvą matė 2022-11-05 10.31 val., kai paskambino jam važiuodamas po kirpyklos, kad nusileistų į pirmą aukštą, nes norėjo jam perduoti pinigų maistui pačiam nupirkti. Padavė 55 eurus. Tėvas atrodė sveikas, niekuo nesiskundė, ant jo jokių sužalojimo žymių nebuvo. Šiaip tėvas buvo geros sveikatos, mėgdavo išėjęs pavaikštinėti ratus po miestą, pajudėti. Eidavo normalia eisena, nekrypuodavo, nešlitinėdavo, negriuvinėdavo. Kiek jam žinoma, kažkokių diagnozuotų lėtinių ligų neturėjo. Mėgdavo leisti laiką namuose, žiūrėti televizorių. Tai buvo paskutinis kartas, kai tėvą matė ir su juo bendravo, telefonu jam neskambino. Mobiliojo telefono neturėjo nei tėvas, nei brolis, tik laidinį namų telefoną. O G. 2022-11-07 buvo nuvykusi iki tėvo namų, nuvežė torto ir sulčių praėjusiam N. gimtadieniui, kuris buvo lapkričio 3 d., atšvęsti. G. į butą neužėjo, o kaip įprastai paskambino, kad tėvas nusileistų į pirmą aukštą. G. nepasakojo, kad tėvas būtų kuo nors skundęsi, ar kad būtų sumuštas ar panašiai. N. paskutinį kartą matė tik 2022-11-12 atvykęs iki buto, kur buvo policija. Pamatė N. sėdintį ramiai ant lovos. Iki tol jį matė gal tirk prieš dvi savaites kieme ar panašiai, tiksliai nepamena, nes į jų butą stengdavosi užeiti retai, tik perduodavo maistą ar pinigų, jiems nusileidus, nes vengdavo kaimynų, kurie vis priekaištaudavo, kad N. butą užliejo, ar kompanijas vedžiojasi, ar panašiai. Dažniau bute lankydavosi G., kuri nurašydavo skaitiklių rodmenis paslaugoms apmokėti ir pan. Tėvo laidojimo išlaidomis užsiims jis. Dėl tėvo netekties patyrė nemalonius išgyvenimus, netikėta tėvo mirtis sukrėtė, jaučiasi nukentėjęs. Ar pateiks civilinį ieškinį tyrimo metu, pagalvos ir praneš papildomai. Tėvas iš artimųjų dar turėjo jaunesnę seserį Z. J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 49-52). Pagarsinus šiuos parodymus, nuketėjusysis juos patvirtino. 2023-08-10 teismo posėdyje jis nurodė, kad civilinio ieškinio byloje nereikš.

Liudytoja G. B. paaiškino, kad ji yra nukentėjusiojo A. M. gyvenimo draugė, nors jie ir nėra susituokę, tačiau apie 16 metų gyvena kartu. Kaltinamasis yra A. M. brolis, ji taip pat pažinojo ir jų tėvą A. M.. Paaiškino, kad jie, gavę pinigų, kartais išgerdavo, pas juos lankydavosi kompanijos, kildavo triukšmas. Dėl to skųsdavosi kaimynai, tekdavo važiuoti jų raminti. Kažkada seniai jie buvo susipešę, kaltinamasis mušė tėvą. Dėl to kaimynai iškvietė policiją. Vėliau jie abu susitaikė. Šiaip tai abu buvo ramaus būdo.

Taip pat paaiškino, kad laidotuvių metu nužudytojo A. M. sesuo Z. jai pasakojo, jog N. kažkada A. buvo prismaugęs. Mano, kad ji pasakojo jai apie tą ankstesnį jų konfliktą.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog N. M. yra jos gyvenimo draugo A. M., su kuriuo gyvena šeimoje ir veda bendrą ūkį 16 metų, brolis. Jai išaiškinta, kad turi teisę neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus. Sutinka duoti parodymus ir atsakyti į klausimus. Su draugo A. šeima yra pažįstama apie 16 metų. 9 metus kartu su A., jo tėvais - tėvu A. M. ir motina R. M. bei broliu N. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) , tėvų bute. Maždaug 2015 metais ji su A. išsikėlė gyventi atskirai į nuosavą būstą. Tais pačiais metais mirė ir R. M.. N. liko gyventi su tėvu. Kiek žino, N. daug metų turi neįgalumą, berods 2 grupės dėl auglio galvoje, kuris neoperuotinas, bei dėl epilepsijos, jį ištinka epilepsijos priepuoliai. Dėl ištinkančių epilepsijos priepuolių jis turėjo vartoti išrašytus vaitus, pavadinimų nežino, bet nemėgo vaistų gerti, kol R. buvo gyva, ji prižiūrėdavo sūnų, kad išgertų vaistus, ragindavo jį gerti, lydėdavo pas gydytojus. N. elgiasi keistai, kalba trumpai, kai liepi jam persirengti, nusiprausti, ar tvarkytis, trumpai atsako „gerai, gerai“ ir vis tiek nepadaro. Šeimoje N. yra gana uždaras, nelinkęs bendrauti, niekada nerodo emocijų. Pavyzdžiui, kai mirė R., jo mama, jis jokių emocijų nerodė, neverkė, negedėjo ir neliūdėjo, neaišku, net ką savyje galvojo apie netektį, jokių minčių neišreiškė, kas atrodė gana keista. N. nei su mama, nei su tėvu nebuvo artimi, nebūdavo, kad susėstų pasikalbėti, pasitarti. Bendravimas buvo toks, kad N. mamos tik prašydavo „duok pinigų cigaretėms“ ar prašydavo pinigų dar kam nors. Dėl neįgalumo N. gaudavo pašalpą, gautus pinigus laikė mama, kad N. neišleistų alkoholiui, rūkalams, kad pinigų užtektų maistui, pragyvenimui, mokesčiams. Mama duodavo N. pinigų cigaretėms, bet ribodavo jo išlaidas, prašydavo cigarečių pakelį rūkyti ne per dieną, o kelias dienas. Tačiau N. nepaisydavo, o tiesiog visą dieną kaulydavo motinos pinigų - „mamą duok duok duok“ ir taip visą dieną galėdavo kalbėti, kol motina sakydavo, kad ją „iš proto gali išvesti“. Tačiau atsisakius duoti pinigų, piktumo, agresijos, kol gyveno kartu, nerodydavo, nebent iš piktumo trenkdavo durimis. Užtekdavo, kad A. liepdavo N. nusiraminti ir jis liaudavosi. O kaip būdavo, kai jie išsikėlė atskirai, nežino, nei tėvas, nei motina niekada nesiskundė, kad N. prieš juos būtų smurtavęs, naudojęs fizinę jėgą, grasinęs, kad jie jo bijotų ar panašiai. Mirus R., ji aplankydavo tėvą ir N., maždaug kartą per mėnesį - užeidavo nurašyti skaitliukų rodmenis dėl buitinių paslaugų apmokėjimo, kartą per savaitę - užveždavo nupirkto maisto. Maistą pirkdavo iš N. pašalpos ir A. pensijos, jų pinigus laikė A., kad šie neišleistų visų, ir liktų pinigų mokesčiams, maistui, draudimams ir panašiai. Maistą dažniausiai perduodavo paskambinusi telefonu, nusileidusiam iki laiptinės durų N.. Kaip tėvas sutarė su N., negali pasakyti. Žino, kad abu mėgdavo išgerti, tačiau ar gerdavo kartu, ar atskirai, nežino. Kokį alkoholį vartojo, nežino. Nežino, iš kur gaudavo pinigų alkoholiui, nes pinigų patiems maistui nusipirkti duodavo retai, dažniausiai pati nupirkdavo ir atnešdavo maistą. Galimai juos vaišindavo kokie pažįstami, kurie ateidavo į butą, kaip į „laisvą plotą“, nes kartais kaimynai skųsdavosi, kad bute sklinda išgertuvių garsai, kaimynė gyventi apačioje, po butu, sakė, kad butą užliejo. A. keletą kartų vyko į butą išvaikyti girtų vyrų kompanijų, kurie būdavo panašiai N. amžiaus, todėl greičiausiai N. ir parsivesdavo kompanijas į namus išgerti. Tėvas pavartojęs alkoholio eidavo miegoti, o kaip pavartojęs alkoholio elgdavosi N., ar jo elgesys pasikeisdavo, nežino. Su kuo N. bendravo artimiau, tiksliai nežino, išskyrus tokį vaikystės draugą R., jo pavardės nežino, dabar gyvenantį (duomenys neskelbtini). R. prieš tai gyveno pas savo mamą (duomenys neskelbtini). Kol R. buvo gyva, kartais N. viešėdavo pas R. kaime po savaitę ir panašiai, tačiau mirus motinai, bendravimas nutrūko. O iki įvykio, kai buvo nužudytas A., R. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), aplankė ir N.. Jai pačiai su R. bendrauti neteko ir jo charakterizuoti negali. Iš pažiūros jis atrodo mažiukas, susitraukęs, ramus, mažai kalbantis, tik pasisveikinantis ir tiek. Kaip minėjo, A. M. niekada nesiskundė, kad N. prieš jį smurtautų. Tėvas pasakydavo, kad su N. nesutaria, jam nepatinka, kad N. kažko nedaro, nereaguoja į jo prašymus, kai grįžta girtas namo, liepiamas eiti miegoti, nedaro to, tačiau neminėjo, kad dėl to N. būtų supykęs, ar jį puolęs. Tik vieną kartą yra mačiusi A. su mėlynėmis. Tai buvo maždaug prieš dvejus metus, tuomet atvežusi maisto jau antrą savaitę nematė tėvuko, maisto paimti ateidavo N.. Kai paprašė nusileisti tėvo, pamatė po jo abiem akimis mėlynes. Kai paklausė, kas nutiko, tėvukas tik pasakė: “Ai“ ir nieko nepasakojo. Tik primigtinai paklausus, ar tai K. jam sudavė, tėvukas patvirtino „ai nu jo“, bet daugiau nieko nepasakojo. Vėliau tėvukas pasakė, kad jam reikia jo asmens dokumento perduoti policijai dėl to, kad jis su N. dėl sumušimo sutaikė, ir kaip suprato, dėl to byla buvo nutraukta. Tik per A. laidotuves A. sesuo Z. pasakojo, kad po to įvykio A. jai skambino ir pasakojo, kad tą kartą N. jam ne tik sudavė į veidą, bet ir užgriuvęs smaugė, ir kad jis vos sugebėjo ištrūkti į laiptinę, kad lygtais policiją iškvietė kaimynai. Bet jai ir A. tėvukas apie tą įvykį daugiau taip nieko ir nepasakė, nei dėl ko įvyko konfliktas, nei kitų detalių, tik paminėjo, kad gal girtam N. ką pasakė. Apie tai kad, kažkas nutiko jų bute, jai pranešė paskambinusi kaimynė A. iš 26 buto. Ji skambino 2022-11-12 gal apie 11-12 val. iki pietų, sakė, kad prie jų buto yra atvykę policijos ir greitoji med. pagalba. Iš karto po skambučio atvyko su A. į butą. Bute rado daug policijos. Pareigūnai įleido juos tik iki koridoriaus. Pamatė, kad N. sėdi ant lovos, kambaryje, o ant grindų, savo kambaryje pamatė gulinčio tėvuko koją ir pastebėjo kraują. Pradėjus verkti, pareigūnai paprašė išeiti. Su N. pasikalbėti neteko. Kaimynė A. minėjo, kad iš vakaro, 2022-11-11 matė laiptinėje, savo 9 aukšte N., vieną stovintį atsirėmusį į sieną. Jis buvo labai girtas, kažką burbėjo po nosimi sau, po to nuėjo į namus. Kelintą valandą jį matė, nepaminėjo. Tačiau kaimynė sakė, kad triukšmo, bildesių, konflikto, išgertuvių garsų sklindant iš buto tą vakarą negirdėjo. Taip pat kaimynė neminėjo, kad būtų mačiusi tą vakarą ateinant į butą kokius nors asmenis, neminėjo, kad būtų mačiusi tėvuką tą vakarą kur nors einantį. Tik paminėjo, kad anksčiau, prieš kurį laiką nežino, pamačiusi laiptinėje kokias kompanijas, ne gyventojus, lipančius aukštyn, galimai link N. buto, yra išvijusi lauk. Tėvukas buvo iš charakterio ramus, išgėręs su motina būdavo linkęs ginčytis apie politiką, bet ne konfliktuoti, dažniau eiti miegoti. Pasakė viską, ką prisimena (t. 1, b. l. 85-88). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja juos patvirtino.

Liudytoja Z. J. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos sūnėnas – jos nužudyto brolio A. sūnus. Su broliu susitikdavo maždaug kartą per mėnesį, ji jam nupirkdavo maisto, drabužių, jos vyras nuveždavo daržovių. Tiek brolis, tiek ir sūnėnas išgerdavo. Iš kokių pinigų jie gerdavo, ji nežino, tačiau jie pinigų iš jos neprašydavo. Jų tarpusavio santykiai buvo gražūs, sūnėnas jo brolį vadindavo „Jūs“, apie jų tarpusavio konfliktus ji nežino.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog A. M. buvo jos brolis, už ją vyresnis 10 metų. Iš keturių vaikų buvo likę tik ji su A. Apie tai, kad jos brolis A. M. nužudytas, sužinojo 2022m. lapkričio 12 d., apie 12 val., kai paskambino brolio sūnaus A. draugė G. ir pranešė. Ji nurodė, kad tą pačią dieną jai paskambino kaimynė ir pranešė, kad į A. M. butą atvykusi greitoji med. pagalba ir policija. Todėl jie nuvyko pažiūrėti, kas vyksta bute. Kaip G. pasakojo, atvykę rado policijos pareigūnus, bute matė esant N., A. sūnų, ir matė, kad A. guli ant grindų, kad matė tik jo gulinčio koją ir kad koja buvo kruvina. Pareigūnai neleido daugiau būti bute, todėl G. daugiau nieko nežino. Ji pati apie brolio nužudymo aplinkybes nieko nežino ir paaiškinti negali. Paskutinį kartą savo brolį A. ji matė 2022-11-11, penktadienį, apie 12 val. atsitiktinai sutikusi grįždama į namus iš parduotuvės PC „ (duomenys neskelbtini) “, esančios (duomenys neskelbtini), apsipirkusi. A. ėjo vienas į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Susitikusi brolį pasisveikino, pasidomėjo, kaip jam sekasi, parodė telefone giminaitės kapavietės nuotrauką. Kai sutiko, A. buvo apsirengęs juoda striuke, mėlynais džinsais, buvo apsiavęs pilkos spalvos kedais. Brolis ėjo normalia, jam įprasta eisena, niekuo nesiskundė, ant jo veido ir drabužiais nepridengtų kūno vietų, sužalojimo žymių, sumušimų, mėlynių nebuvo. Buvo blaivus, nuo jo alkoholio kvapas nesklido. Jos akivaizdoje brolis nugriuvęs nebuvo. Dar pajuokavo, ar brolis ne alaus eina pirkti, bet A. atsakė, kad negeria, nes išgėrus jam būna bloga. Daugiau apie savo gyvenimą brolis nieko nepasakojo, niekuo nesiskundė, neminėjo, ką planuoja veikti, ar kad savo namuose lauktų kokių svečių ar panašiai, nepasakojo. Su broliu išsiskyrė ir nuėjo į savo namus, o brolis į parduotuvę. O eidama į parduotuvę, tą pačią dieną, apie 11.30 val. matė N. M.. Matė, kad jis ėjo gatve link savo namų vienas. Jį matė praeidama daugiau kaip iš 100 metrų atstumo. Pats N. jos net nepastebėjo, ji pati matė jį tik iš nugaros. Kaip buvo apsirengęs N., nepamena. N. ėjo normalia eisena, nešlitinėjo, nesvirduliavo. Kadangi matė iš toli, negali pasakyti, ar buvo pavartojęs alkoholio. Su kuo bendrauja N., nežino. Jos ir brolio A. namai yra netoli, pėsčiomis normaliu tempu eiti užtrunka apie 15 min. Su broliu ji matydavosi retai, gal kartą per mėnesį, užveždavo jam drabužių, maisto. Prieš tai paskambindavo broliui į jo namų telefoną, kadangi mobilaus telefono jis neturėjo. Jeigu reikėdavo drabužius pamatuoti, tai užeidavo į butą, o jei tik paduoti nupirkto maisto - tai paprašydavo, kad brolis nusileistų iki laiptinės. Dažniau- kartą per savaitę brolis paskambindavo jai telefonu, pasiteiraudavo, kaip gyvena, kaip sveikata, pasidomėdavo apie jos vyro sveikatą, perduodavo linkėjimų ir pan. Ir telefoninių pokalbių metu brolis niekada nesiskundė, kad nesutartų su N., kad konfliktuotų, ar kad N. prieš jį smurtautų. Pati nėra mačiusi brolio su mėlynėmis išskyrus vieną kartą, kai prieš kelis metus, datos nepamena, vasarą, kartą nunešusi broliui maisto, pamatė ant jo veido, po abejomis akimis mėlynes. Kai paklausė, kas nutiko, A. pasakė, kad jį užpuolė K., t. y. N.. Sakė, kad N. jį užsivertė ir lygtais smaugti norėjo, kad vos išsisuko. Brolis sakė, kad N. buvo girtas ir jam nepatiko, kad A. jam padarė pastabą. Kur ir kada jį N. sumušė, A. nepasakojo, o ji neklausinėjo. Brolis neminėjo, kad dėl šio įvykio būtų kreipęsis į policija, mano būtų jai pasakęs. Ji perspėjo brolį, kad N. nieko nesakytų, ir A. pasakė, kad jam nieko nebesako. A. su sūnumi N., dviese, bute gyveno nuo 2015 metų. A. sveikatos problemų neturėjo, kartais pasisakydavo, kad koją skauda, ar spaudimas pakilęs, ar kad išėjęs pasivaikščioti pavargsta. Šiaip A. buvo gana aktyvus, mėgdavo vakarais išeiti pasivaikščioti ratais aplink Jonavos tvenkinius. Su kuo artimiau bendravo A., išskyrus ją ir savo sūnų A. bei jo draugę, G., nežino. Jo draugų nepažįsta. Broliu rūpinosi kitas sūnus A. ir jo draugė G.. A. buvo paėmęs A. ir N. banko korteles, nupirkdavo jiems maisto, sumokėdavo mokesčius už butą, nupirkdavo vaistų ir atveždavo. Kiek jai žinoma, A. išgerdavo alaus, bet kiek dažnai ir su kuo, nežino. Kartą, kuomet norėjo, kad jis ateitų apsikirpti, paskambino broliui, pajuto iš balso, kad neblaivus. Brolis pasakė, kad buvo atėjęs kaimynas ir kartu išgėrė alaus. Tačiau su kokiu kaimynu neįvardijo ar nepamena, jo kaimynų ji nepažįsta. N. M., kiek jai žinoma, turi kažkokių sveikatos problemų, lygtais serga epilepsija, tačiau konkrečiai nieko nežino. Kol buvo gyva motina R. M., ji rūpindavosi jo sveikata, kad jis gertų vaistus. Po jos mirties N. jokių vaistų nebegeria. N. yra toks ramus, užkalbintas pasako vienu žodžiu ir viskas, nerodo jokių emocijų, netgi per savo motinos laidotuves jokių emocijų, gedėjimo nerodė. Kaip sutarė A. su N., nežino. A. sakydavo, kad jokių reikalų, kalbų su K. neturi, tik pagamina jam valgyti, tai sūnus maistą pasiima nusineša į kambarį, ir nieko nepasakoja, abu gyvena atskiruose kambariuose. Dar A. sakydavo, kad N. nuolat vaikštinėja lauke pirmyn atgal, bet neminėjo, kad dėl tų vaikštinėjimų ar kitų kokių dalykų būtų abu pykęsi ar konfliktavę. A. apibūdintų kaip ramų, gerą, neagresyvų, nekonfliktišką. Nežino, ar jo elgesys pavartojus alkoholio pasikeičia, nes matydavo per retai, kad būtų pastebėjusi. Brolio smurtinė mirtis ją sukrėtė, šiuo metu netekties skausmas kiek atlėgo. Brolio laidotuvių išlaidomis rūpinosi jo sūnus A.. Nepageidauja byloje būti pripažinta nukentėjusiąja ir neketina reikšti ieškinio byloje (t. 1, b. l. 91-95).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja juos patvirtino. Aiškina neprisimenanti, kad jai brolis skundėsi dėl jo smaugimo. Taip pat ji sakiusi broliui, kad jis nieko N. nesakytų, nelįstų prie jo. Brolį ji matė dieną prieš nužudymą, jis buvo sveikas, jokių sumušimų nepastebėjo.

Liudytojas D. T. paaiškino, kad tą dieną jis svečiavosi pas nužudytąjį, nunešė jam grybų, uogų, alaus. Išgėrus alų, kartu su kaltinamuoju ėjo į parduotuvę, pirko bulvių. Jas išsikepę suvalgė, gėrė alų. Aiškina, kad alaus su kaltinamuoju į parduotuvę ėjo keletą kartų. Vėliau jis grįžo namo, o iš ryto atvyko policija, klausė ar pažįsta kaltinamąjį, nukentėjusįjį. Šiemet atvažiavo tardytojas iš Kauno, jį iškvietė į policiją ir tik tada jis sužinojo, kad A. mirė. Kaip jis mirė, jis nežino. A. pažįsta nuo 2019m., kaltinamąjį dar seniau. Jų tarpusavio santykiai buvo geri, niekada nesipykdavo. Nėra matęs jų sumuštų. Kai sutikdavo juos lauke, tai nėra matęs jų girtų. Dėl ko taip galėjo atsitikti, jis negali paaiškinti.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2022-11-11 apie 13 val. nuėjo pas savo draugą A. M., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini) . Pas A. nusinešė tris plastikinius butelius alaus po 1l., talpos. Taip pat nuėjo nupirkti ir maisto produktų. Pas A. buvo ir jo sūnus N. M.. Jie visi trys gėrė jo atneštą alų. Išgėrus alų, jis apie 17 val. išėjo namo. Jam būnant pas A., šis su sūnumi nesipyko, nekonfliktavo. Tiek A., tiek N. buvo ramūs, nekonfliktiški. Kiek teko bendrauti, prie jo jie niekada nesipyko. Tarp jų nematė jokio konflikto. Pas A. nueidavo retai. Kiek jam žinoma, A. retai vartodavo alkoholį (t. 1, b. l. 68-71).

2023-01-04 papildomai apklaustas liudytojas D. T. parodė, kad savo ankstesnius parodymus, duotus pirmos apklausos metu, prisimena ir patvirtina, kadangi papasakojo viską teisingai, kas buvo. Šios apklausos metu parodo, kad pats gyvena adresu nurodytu pažymoje apie anketinius duomenis nuo namo pastatymo. Nuo 2003 m. turi neįgalumą dėl buvusios galvos traumos, dabar jam nustatytas 20 procentų darbingumas iki 2040-07-28, todėl pastoviai lankosi pas gydytojus. Taip besilankydamas pas gydytojus, apie 19-20 metų yra pažįstamas su N., kurį vadina K., jo pavardės nepamena, bet ji prasideda iš M raidės. Su N. susipažino eidamas į polikliniką, kur N. palydėdavo jo motina, dėl vaistų išrašymo. Kiek žino, N. irgi buvo nustatytas neįgalumas, kaip jis jam sakė - dėl epilepsijos. Ar dar daugiau kokiomis ligomis sirgo N., jam nežinoma. Kiek žino, N. gyveno su tėvais ir broliu bute, (duomenys neskelbtini), devynaukštyje, pirmoje laiptinėje, devintame aukšte, buto durys laiptinės dešinėje. Jo buto adreso nežino, tik vietą. Su N. nebuvo draugai, daugiau pažįstami. Kol N. mama buvo gyva, jis pas N. namuose nesilankydavo. Kai N. mama mirė, jis labiau pradėjo bendrauti su A., N. tėvu. Pas jį lankėsi paskutinius trejetą metų, o iki mamos mirties gal tik vieną kartą buvo. Kartu su A. eidavome žvejoti į tvenkinį, kartu išgerdavo alaus pas jį namuose. Alaus nupirkdavo jis, kai ateidavo. Pas A. bute lankydavosi nedažnai, o tik maždaug kartą per mėnesį, maždaug apie kiekvieno mėnesio 12 d., kai būdavo mokamos pašalpos. Tą dieną jis prekybos centre " (duomenys neskelbtini)" nupirkdavo TV programą rusišką "Nedelia" ir nunešdavo A. Po to pats apsipirkęs, dar nupirkdavo alaus parduotuvėje, esančioje prie savo namų, ir ateidavo pas A. į namus alaus išgerti. Apie tai, kad ateis paskambindavo A. į jo namų telefoną, kurio numeris gali būti (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), dabar tiksliai nepamena. Atėjus dažniausiai prisėsdavo A. kambaryje, kuris yra iš koridoriaus einant dešiniau. Iš viso ten yra du kambariai, kitame kambaryje gyveno N.. N. ne visada būdavo namuose, bet jei būdavo N. namuose, tai tėvas jį pakviesdavo ateiti kartu išgerti alaus. Be pakvietimo N. pas tėvą į kambarį neateidavo. Kiek teko lankytis A. namuose, niekada nėra matęs, kad A. su N. būtų konfliktavę, nesutarę, dėl ko nors ginčijęsi, ar kad kuris nors būtų dėl ko reiškęs pretenzijas, nepasitenkinimą ar panašiai. Nei A., nei N. dėl nieko jam niekada nesiskundė ir nesiguodė. Pats taip pat niekada nėra matęs ant A., ar N. veido ar kitų kūno vietų sumušimo žymių, mėlynių, nubrozdinimų ar panašiai. 2022-11-11, penktadienį, kaip visada, gavęs pašalpą, paskambino A. į namus iš savo mobilaus telefono, kurio numerio, jei neklysta (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar atsiliepė pats A., ar N., tačiau kalbėjo su pačiu A., susitarė, kad ateis. Kelintą valandą skambino, nepamena, bet pas A. atėjo apie 13 val. - 13 val. 30 min. Po skambučio iš karto nuėjo į parduotuvę "(duomenys neskelbtini)", kurios savininkas G., esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli jo namų, kur nupirko A. silkės ir dar alaus tris butelius, litrinius, kažkur 6 laipsnių stiprumo, pavadinimo nepamena. Pirkinius susidėjo į savo turėtą baltą maišelį. Dar maišelyje turėjo stiklainį uogienės, stiklainį grybų vakuotų, kuriuos nešė A.. Jam eiti iki A. namų nuo parduotuvės užtrunka apie 10 min. Tą dieną buvo apsirengęs juoda odine striuke, juodomis kelnėmis, buvo užsidėjęs raudoną kepurę su snapeliu. Tada iš karto iš parduotuvės vienas nuėjo pas A. į namus. Kai atėjo namuose buvo ir A., ir N.. Abu buvo blaivūs, atrodė sveiki, nesužaloti, niekuo nesiskundė. Kitų žmonių bute nebuvo. Kaip buvo apsirengęs A. nepamena. Taip pat nepamena, kaip įvykio dieną buvo apsirengęs N.. Visi trys prisėdo A. kambaryje. A. paprašė nupirkti bulvių, todėl kartu su N. nuėjo į PC „(duomenys neskelbtini)“, esančią prie A. namų, kur nupirko bulvių, jas parnešė A.. Kol A. skuto bulves, vėl su N. nuėjo iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur dar nupirko didesnių bulvių. Parnešus bulvių, A. paprašė česnakų nupirkti, kurių su N. nuėjęs nupirko PC „(duomenys neskelbtini)“, esančioje prie A. namų. Sugrįžus su N. rado A. virtuvėje, jis buvo nuskutęs bulves, buvo vienas namuose, niekuo nesiskundė. Iškepus bulves, visi trys pavalgė A. kambaryje. Jis su A. atsisėdo ant lovos, o N. prisėdo ant fotelio, prie lango. Keptuvę su bulvėmis padėjo ant pjaustymo lentos, padėtos kambaryje ant taburetės, medinės, rudos spalvos, ir iš keptuvės visi trys bulves valgė su šakutėmis. Pavalgius bulves, kažkuris išnešė keptuvę, ir jam bei A. buvo padėti puodeliais alui gerti ant tos pačios taburetės. Kas padėjo puodelius- N. ar A., nepamena. N. liktais gėrė alų irgi iš puodelio, gal turėjo pasistatęs kitą kėdę ar taburetę, tiksliai nepamena. Begerdami alų sėdėjo taip pat - jis su A. ant lovos, greta vienas kito, o N. ant fotelio, prie lango. Priešais jį ir A. stovėjo taburetė, kur buvo pasistatę puodelius, o alaus butelius laikė pastatytus ant grindų. Ar buvo įjungtas televizorius nepamena, paprastai jis nemėgsta įjungto televizoriaus, nes tada neįmanoma kalbėtis dėl televizoriaus garso, kadangi A. labai garsiai leidžia televizorių. Gerdami alų šnekučiavosi. A. kažką pasakojo apie savo mirusią žmoną, apie tai, kur anksčiau gyveno Rusijoje, apie armiją ir panašiai. N. nieko nepasakojo, klausė tėvo. Jis irgi kažką papasakojo, kažkokias naujienas. Jokių piktumų, ginčų, nesutarimų konfliktų nebuvo, dėl nieko nesipyko. Alų gėrė neskubėdami. Kelintą valandą baigė gerti nepamena, laiko nestebėjo, buvo įdomu klausyti A.. Išgėrus tuos pirmus butelius, nei A., nei N. neapgirto, arba nepamena. Gali būti, kad jis jau susiruošė namo eiti, bet A. paprašė dar nupirkti alaus. Jis sutiko, todėl kartu su N. abu nuėjo į tą pačią parduotuvę prie jo namų „(duomenys neskelbtini)“, kur nupirko gal 5-6 butelius alaus, litrinius, pavadinimo nepamena. Iš A. išėjo gal apie 17 val., laiko tiksliai nepamena. Išeinant A. kaip visada jį palydėjo iki savo buto durų, pats liko namuose sveikas, nesužalotas, niekuo nesiskundė. Jo akivaizdoje tą dieną jis nebuvo nugriuvęs ar suklupęs. Tai buvo paskutinis kartas, kai A. matė. Parduotuvėje už alų mokėjo grynais. Dalį alaus butelių davė N., kiek tiksliai nepamena, kuris butelius susidėjo į savo turėtą raudoną maišelį. Išėjęs iš parduotuvės su N. išsiskyrė. Jis nuėjo į savo namus, o jis pas kitą savo pažįstamą S., pas A. ir N. namo nebegrįžo. Tą dieną nei su A., nei su N. daugiau susitikęs nebuvo, neskambino nei telefonu į jų butą. Iš Stasio tą pačią dieną jis dar trečią kartą vienas buvo nuėjęs į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kur dar pirko alaus. Nusipirktą alų nešėsi pas tą patį S., kur su juo ir gėrė. Iš S. grįžo namo, bet kelintą valandą nepamena, buvo gerokai apgirtęs, galimai apie 21 val. Kitą dieną, šeštadienį, 2022-11-12, apie 10 val. jis paskambino A. į namus iš savo mobiliojo telefono, norėjo priminti, kad jo atneštus grybus reikia pamirkyti vandenyje, nes jie sūrūs. Atsiliepė N., iš balso atrodė blaivus. Kalbėjo normaliu tonu, neatrodė sutrikęs ar išsigandęs. Paskambinęs pasisveikino su N.: „zdarov", jis jam atsakė taip pat. Tada jis pasakė, kad perduotų tėvui, jog grybus reikia nuplauti vandeniu, nes daug druskos. N. pasakė: „Gerai“. Tada atsisveikino. Pokalbis truko keliolika sekundžių. Prie telefono A. pakviesti neprašė, pats N. irgi nieko neminėjo, nieko nepasakojo ir nekalbėjo. Tai buvo paskutinis kartas, kai kalbėjo su N.. 2022-11-12 šeštadienį apie 14 val. į jo namus buvo atvykusios dvi policijos pareigūnės, klausinėjo jo, ar pažįsta N.. Jis patvirtino, kad pažįsta. Kadangi pats dar buvo neblaivus, be to dar gėrė alų, pareigūnės alkotesteriu jam nustatė neblaivumą apie 0,36 promilių ar panašiai ir daugiau nieko neaiškino. Kitą dieną, 2022-11-13, sekmadienį, vėl atvyko policijos pareigūnai, ir jo klausinėjo, apie tai, ar buvo pas A. ir kas vyko jo bute, tačiau nepaaiškino, kas įvyko. Apie tai, kad A. nužudytas jis sužinojo tik šiandien, prieš apklausą, iš policijos tyrėjų. Jam sunku patikėti, kad N. galėtų smurtauti, nes N. visada yra tylus, ramus, mažai klabantis, ką paklausi, tą atsako vienu žodžiu. Jis tikrai nėra agresyvus. Daugiau kalbėdavo A., o N. jo klausydavo. Išgėrus alkoholio N. iš vis nekalbėdavo, netapdavo agresyvus, jo elgesys nepasikeisdavo. Ar N. turėjo kokių draugų nežino, kaip matydavo, daugiausia buvo vienas. Ką jis veikdavo, kaip leisdavo laiką, nežino. Kokie tarpusavio N. ir A. santykiai, sakytų - geri, jie nesipyko, arba jis nematė, N. klausydavo tėvo, neprieštaraudavo, o kas būdavo jam išėjus, nežino. A. apibūdintų kaip ramų, geraširdį. Pavartojęs alkoholio A. irgi netapdavo agresyvus, tik tapdavo linksmas, imdavo juoktis. Pasakė viską, ką žino (t. 1, b. l. 73-76). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad kaltinamąjį įpažįsta nuo vaikystės, kartu mokėsi (duomenys neskelbtini) profesinėje mokykloje. Liudytojas važiuodavo pas savo tėvą į kaimą, ten atvažiuodavo pabūti ir kaltinamasis. Jį atveždavo arba brolis, arba mama. Po mamos mirties jis liko gyventi kartu su savo tėvu. Apie tarpusavio santykius jis nepasakodavo, tačiau nesiskundė. Liudytojas, kai būdavo (duomenys neskelbtini), užeidavo pas kaltinamąjį arba jie susitikdavo mieste. Niekada nėra matęs jo tėvo sužaloto, taip pat niekada nėra matęs jų tarpusavio konfliktų. Kaltinamąjį jis apibūdina kai išimtinai ramų, nekonfliktinį žmogų. Kas ten tarp jų galėjo įvykti, jis neįsivaizduoja.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog N. M. pažįsta nuo vaikystės. Gyveno abu (duomenys neskelbtini), netoli vienas kito, maždaug 1 kilometro atstumu. Po to abu mokėsi (duomenys neskelbtini) profesinėje mokykloje. Būdamas 14 metų amžiaus, po tėvų skyrybų išvyko gyventi pas savo tėvą į (duomenys neskelbtini) , kur gyveno iki 2022 metų spalio pabaigos - lapkričio mėn. pradžios. Tačiau net ir gyvenant (duomenys neskelbtini) rajone, su N. M. palaikė ryšius, paskambindavo jam telefonu į jo namų telefoną, nes mobiliojo telefono N. neturėjo. Taip pat N. atvažiuodavo pas jį į kaimą, pabūdavo apie porą savaičių, paviešėdavo. Bet tai buvo labai seniai, dar tada, kai buvo gyva N. mama R.. R. jį į kaimą ir atveždavo per jo gimtadienį ar panašiai. Po mamos mirties N. į kaimą niekas neatveždavo. Kai būdavo N. kaime, kartu su juo eidavo aplankyti jo draugų, padėdavo prie ūkio darbų. Kai turėjo kompiuterį, abu pažaisdavo kompiuteriu. Su N. bendravo normaliai. N. apibūdintų kaip ramų, neagresyvų, uždarą. N. apie save nieko niekada nesipasakodavo, nemėgdavo kalbėti. Jeigu jį pakalbindavo, atsakydavo vienu žodžiu ir tiek. Kalbinamas apie savo šeimą irgi nieko visai nekalbėdavo. Jis visada buvo toks užsidaręs, mokykloje taip pat. Kai jauni buvo, kalbindavo jį eiti į šokius, tai N. atsisakydavo, nenorėdavo niekur eiti ir bendrauti. Anksčiau būdavo- sėdi, tyli, paklausus, ką galvoja, kokios mintys, tai atsakydavo- nesakys ir tiek. Su kuo artimiau iš šeimos narių sutardavo - nežino, gal su savo motina. Ar N. turi kokių artimų draugų, ar su jais bendrauja, nežino. Pastaruoju metu, motinai mirus, N. gyveno bute su tėvu A. M.. Kaip jie sutarė, nežino, N. niekada nepasakojo. Ką N. veikdavo, nežino, kartais padirbdavo kažkokius laikinus darbus, kam padėdavo. Užsidirbęs pinigų iš karto pirkdavo alaus. O kai nedirbdavo, tai nuolat vaikštinėdavo po (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, nuolat būdavo lauke. Kai kartais paskambindavo į jo namus, tai tėvas sakydavo, kad N. nuo ryto vaikštinėja ir be vakaro, be 22 val., į namus negrįžta. Pats į (duomenys neskelbtini) sugrįžo gyventi 2022 m. spalio mėn. pabaigoje, 2022-11-08 apsigyveno (duomenys neskelbtini) , Nakvynės namuose. Paskutinį kartą su N. M. matėsi 2022 m. lapkričio 6-7 d. Iki tol užeidavo dažnai, kas antrą dieną, arba matydavosi mieste. Prieš ateinant 2022-11-06-07 paskambino į jų namų telefoną. Atsiliepė N. tėvas. Iš balso jis atrodė išgėręs alkoholio. Paklausus, ar N. namie, A. patvirtino, kad sūnus namie. Jis pasakė, kad užeis į svečius pasiimti paliktas pirštines, ir A. neprieštaravo. Kai užėjo, nepamena, kiek buvo valandų, po pietų, bet dar nesutemę, pamatė, kad tiek jis, tiek tėvas, gerokai išgėrę, ir ne po vieną butelį alaus. Tačiau bute alkoholio butelių nematė, nebuvo grumtynių ar išgertuvių pėdsakų, daiktai nebuvo išvartyti. N. jį įleido į butą ir nuėjo į savo kambarį. Jo tėvas buvo savo kambaryje, užsidaręs kambario duris, todėl jo nematė. Jis pasiėmė pirštines ir iš karto išėjo, užtruko kelias minutes. N. su tėvu liko namie. Dar iki tol pas N. lankėsi kažkur 2022 m. lapkričio 3d., nors dėl laiko gali klysti, dienos metu, valandų nepamena. Tiek N., tiek tėvas, buvo namuose, abu atrodė blaivūs. Matė, kad A. buvo su kažkokiu megztiniu ir kelnėmis. Tą kartą prisėdo virtuvėje. Būnant virtuvėje, atėjo A. ir ėmė pakeltu tonu priekaištauti N., kad šis į butą vedžiojasi draugus, dėl to pyksta brolis, rėkė ant jo „ubagas“, tačiau necenzūriniais žodžiais nekeikė. Matė, kad N. pyksta, įsitempė, tačiau tvardėsi, tėvui nieko nesakė, tik pavadintas „ubagu“ N. tėvui atšovė, kad šis pats ubagas. Jis dar pasakė taikiai abiem „baikit baikit“ ir tuo žodinis konfliktas ir baigėsi, N. prieš tėvą nesistojo, neužsimojo, negrasino, smūgių nesudavė. Jis mano, kad N. dėl to ir išeidavo iš namų, kad tėvas jam priekaištaudavo, nors pats jis niekada to nesakė. 2022-11-03 A. M. buvo sveikas, ant jo jokių sumušimo žymių, mėlynių, nubrozdinimų nebuvo, jis vaikštinėjo normaliai, negriuvinėjo, neklupinėjo. A. niekuo nesiskundė. Taip pat ir N. vaikščiojo normaliai, taip pat nebuvo sužalotas, ant jo jokių mėlynių, sužalojimo žymių nebuvo. Bute pabuvo gal 10 min. ir su N. abu išėjo į lauką, tačiau ten išsiskyrė. Jis nuėjo tvarkytis reikalų į polikliniką, „Sodrą“, o N. nuėjo pasivaikščioti. Prieš išskiriant N. niekuo nesiskundė, nekalbėjo nei apie tėvą, nei apie jų santykius. Jis jam pasakė, kad gyvens nakvynės namuose, tai jis tepasakė „Aha gerai“ ir viskas, taip išsiskyrė. Kas lankydavosi pas N. ir A. bute, nežino. Nežino, ar bute vykdavo išgertuvės, ar dėl to priekaištaudavo kaimynai. Jam pačiam teko pas N. bute apie porą kartų išgerti alaus, kurio atsinešė pats. N. irgi vaišino alumi. Tuos kartus, kai gėrė alaus N. bute, buvo tik jis ir N., gal dar jo tėvas prie jų prisijungė. Išgėrė porą litrinių butelių trise. Išgėrus tokį alkoholio kiekį, nei A., Nei N. elgesys nepasikeitė, jie nesibarė, nekonfliktavo. Apie tai, kad buvo nužudytas A. M., sužinojo tą pačią dieną, kai jis buvo rastas, 2022-11-12, vakare, iš savo mamos, kuri jam paskambino telefonu ir pranešė. Ji sakė tai sužinojusi iš kitų savo pažįstamų. Kaip viskas įvyko ir kodėl nežino ir nieko paaiškinti negali. Kas galėjo įtakoti, kad N. pakeltų prieš tėvą ranką, nežino. Tai viskas, ką žino (t. 1, b. l. 97-99).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad kaltinamąjį tėvas yra išvadinęs „ubagu“, jis tėvą irgi tai pat yra pavadinęs. Kaltinamasis jam yra skundęsis dėl tėvo priekaištų.

Liudytoja A. R. paaiškino, kad tuo metu dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stotis“ sveikatos priežiūros specialiste. Buvo gautas pranešimas, kad miršta žmogus, bus mirties konstatavimas. Nuvykus į vietą ji sutiko pareigūnus, pasiteiravo, ar saugi aplinka. Gavusi teigiamą atsakymą, užėjo į kambarį. Ten ant grindų gulėjo kruvinas žmogaus kūnas, buvo daug smurto žymių, daug kraujo. Apžiūrėjusi lavoną nustatė, kad jis mirė maždaug prieš 6 valandas. Po to ji ėjo į kitą kambarį, kuriame buvo kaltinamasis. Jam uždavinėjo įvairius klausimus, siekdama išsiaiškinti, ar nėra reikalinga psichiatro pagalba. Tokios pagalbos nereikėjo, kaltinamasis buvo ramus, savo kaltę pripažino. Paklausus, kodėl taip padarė, paaiškino, kad nebeištvėrė nuolatinių tėvo užgauliojimų. Po to pareigūnai jo klausė, kodėl jis anksčiau nekvietė greitosios pagalbos. Kaltinamasis paaiškino, kad paryčiais ėjo į tualetą, tėvo kambaryje girdėjo garsus, panašius į knarkimą, todėl manė, kad viskas yra gerai ir pagalbos nereikia. Pripažino, kad tėvą sumušė su taburete. Lavono sužalojimų buvo labai daug, ypač buvo sužalota galva, deformuota kaukolė.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog 2022-11-12 dirbant VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties brigadoje Nr. 1005 sveikatos priežiūros specialiste, apie 11:23 val. buvo gautas kvietimas atvykti greitajai med. pagalbai adresu (duomenys neskelbtini) , kur, kaip pranešta, reikalinga pagalba vyrui, nekvėpuojančiam, kuriam reikalingas gaivinimas. Nurodytu adresu jų ekipažui atvykus apie 11.29 val. bute jau buvo atvykę du policijos pareigūnų ekipažai. Iki buto pakilo liftu. Bute kambaryje, esančiame arčiau virtuvės, ant grindų, beveik kambario viduryje, pamatė gulintį ant nugaros vyriškį, kurio galva buvo nukreipta į lango pusę. Vyras buvo nuogas, tik su trumpikėmis. Vyro galva ir veidas, ir plaukuota dalis buvo stipriai sužalota, aptekėjusi sudžiuvusiu krauju, taip pat buvo matyti sumušimo žymės ir ant krūtinės bei pilvo. Vyras buvo miręs, jo kūnas atšalęs ir sustingęs, ant jo kūno buvo atsiradusios lavondėmės. Mirtis buvo smurtinė. Vyras jai buvo nematytas ir nepažįstamas. Kaip paaiškėjo, tai buvo to buto gyventojo A. M., lavonas. Todėl pagal akivaizdžius mirties požymius - lavondėmes, kūno sustingimą 11.30 konstatavo A. M. mirtį. Tame pačiame kambaryje matė sulaužytos medinės taburetės dalis, aplinka buvo netvarkinga ir nešvari. Daugiau grumtynių pėdsakų, išskyrus sulaužytą kėdę, nepastebėjo, kitų išvartytų daiktų nebuvo. Jai atvykus, kitame kambaryje taip pat buvo jai nematytas ir nepažįstamas vyras, iš pažiūros apie 40 metų amžiaus, kuris vilkėjo tamsios spalvos drabužiais, detaliau nepamena. Jo vardo ir pavardės nežino ir neklausė, tik išsiaiškino, kad jis yra mirusio sūnus. Ant jo sužalojimo žymių, mėlynių, nubrozdinimų nebuvo, jis sveikata, savijauta nesiskundė. Į jo drabužius neatkreipė dėmesio, nepastebėjo, kad jo vilkėti drabužiai būtų buvę sutaršyti ar sutepti krauju. Šį vyrą ji pakalbino norėdama įvertinti jo psichinę būklę, t. y. išsiaiškinti ar dėl įvykio jam nereikalinga psichiatrinė pagalba. Minėtas vyras kalbėjo ramiai, jokių emocijų nerodė, į klausimus atsakinėjo aiškiai, pagal prasmę. Jo būklė įtarimų nesukėlė. Vyras atrodė blaivus, neapsvaigęs. Jokio alkoholio kvapo sklindant nuo vyro nepajuto. Jis pasakė, kad yra mirusio sūnus, kad susipyko su tėvu ir jis tėvą sumušė. Kaip priežastį liktais paminėjo, kad tėvas prie jo lindo, nuolat bamba ir jam neišlaikė nervai. Kada sumušė tėvą, vyras neminėjo, o ji neklausė. Pamena, kad pareigūnams klausiant detaliau paminėjo, kad ėjo naktį į tualetą ir girdėjo tėvą kriokiant, o ryte jau rado negyvą. Jokios med. pagalbos šiam vyrui nereikėjo ir jam nesuteikinėjo. Išsiaiškinus šias aplinkybes, jų brigada išvyko. Pasakė viską, kas jai žinoma (t. 1, b. l. 107-110).

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja juos patvirtino. Papildomai patvirtino, kad, jos nuomone, asmuo buvo miręs maždaug prieš 6 valandas. Kaltinamojo blaivumo ji netikrino.

Liudytoja T. V. paaiškino, kad tuo metu dirbo Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) PK Tyrėja. Buvo gautas pranešimas, kad artimoje aplinkoje mušasi tėvas ir sūnus. Nuvykus juos į butą įleido kaltinamasis. Jis sakė, kad iš vakaro su tėvu vartojo alkoholį, po to jis norėjo išeiti, tėvas neleido, todėl kilo muštynės. Pripažino, kad iš pradžių tėvui trenkė kumščiu, o po to jį daužė su kėde. Kambaryje prie lovos gulėjo vyro kūnas. Kaltinamasis pasakė nežinantis, ar jis dar gyvas, ar ne. Taip pat pripažino, kad išvalė kambaryje ant grindų buvusį kraują.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog 2022-11-12 dirbant Kauno apskr. VPK (duomenys neskelbtini) PK aptarnaujamoje teritorijoje radijo šaukiniu "K3001" kartu su vyr. patrule G. M. apie 11.05 val. gavo Kauno apskr. VPK OVS budėtojo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) . Pagal gautą pranešimą buvo žinoma, kad telefonu skambino pranešėjas, nurodydamas, kad dabar mušasi su tėvu rankomis, greitosios medicinos pagalbos atsisakė, nurodė, kad nurodytu adresu mažamečių nėra, ir kad bute įrengta telefonspynė. Nurodytu adresu jų ekipažas atvyko apie 11.14 val. Atvykus prie daugiabučio, 9 aukštų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , laiptinės ir paskambinus į butą, duris su telefonspyne atidarė buto gyventojas. Pakilus liftu į 9-ąjį aukštą, laiptinės aikštelės dešinėje buvo buto Nr. 27 durys. Laiptinės aikštelėje kraujo pėdsakų, sutepimų ar neaiškių dėmių nepastebėjo. Prieš užeinant į namą ar prieš užeinant į butą įjungė turimą kūno (body) kamerą, kurios numeris galimai (duomenys neskelbtini) . Pabeldus į buto duris, jas atidarė iki tol nematytas ir nepažįstamas asmuo, vėliau prisistatęs N. M.. Jis buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, jų apibūdinti negali, nepastebėjo, ar drabužiai buvo sutaršyti, ar sutepti krauju. Butas buvo dviejų kambarių: vieno kambario durys iš koridoriaus vedė tiesiai kairiau, kito kambario durys iš koridoriaus vedė tiesiai dešiniau. Šiuo adresu lankėsi pirmą kartą. Paklausus, kas įvyko, N. M. nurodė, kad žmogus guli. Pasiteiravus, ką reiškia "guli", N. M. paaiškino, kad nežino, ar gyvas, ar negyvas. Tada paprašius parodyti, kur tas žmogus guli, N. M. parodė kambarį, esantį tiesiai dešiniau. Tame kambaryje, ant grindų, šalia sofos, ant nugaros pamatė gulintį vyro lavoną, kaip paaiškėjo vėliau- A. M., N. M. tėvo. Asmuo buvo tik su kelnaitėmis, gulėjo galva į langą, kojomis į dešinę sieną. Ant lavono matėsi akivaizdžios smurto žymės: ant veido, pilvo, matėsi daugybinės sumušimo žymės, kraujosruvos, o ant pilvo šono, kaip jai pasirodė - durtinės žaizdos. Matėsi, kad kūnas atšalęs, sustingęs, be jokių gyvybės požymių. Kambario aplinka atrodė asociali. Ant grindų matėsi kraujo valymo pėdsakų, o kambaryje, šalia durų, stovėjo kibiras su kruvinu vandeniu. Vėliau pats N. M. pripažino, kad ryte valė kraują, o po to iškvietė policiją. N. M. paaiškino, kad jis vakar susimušė rankomis su tėvu, pakėlęs parodė savo dešinę ranką, sakydamas, kad ji sutinus. Į pagalbą ji išsikvietė kitą policijos pareigūnų ekipažą - I. B. ir G. L.. Tada pasiteiravo N. M., ar bute dar yra asmenų. N. M. pasakius, kad bute jis vienas, nuvedė jį į kitą kambarį bei telefonu iškvietė greitąją med. pagalbą. Pokalbio metu nurodė, kad buvo smurtas artimoje aplinkoje, galimai nužudymas, kad vyras guli su smurto žymėmis, be gyvybės ženklų. Taip pat dispečerei teiraujantis, koks paciento amžius, to paklausė N. M., kuris nurodė, kad septyniasdešimt aštuoni. Po to informavo Kauno apskr. VPK OVS budėtoją ir pranešė apie situaciją rastą atvykus į (duomenys neskelbtini) , po gauto pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje, kad rastas negyvas asmuo su smurto žymėmis be gyvybės požymių, kad galimai yra nužudymas. Nurodė, kad lavono veidas sumuštas, kad kaip jai atrodė ant šono matosi durtinės žaizdos, kad yra įtariamasis, kuris prisipažįsta smurtavęs, nurodė, kad iškvietė greitąją med. pagalbą. Tuo metu kolegė užsirašė galimo įtariamojo N. M. duomenis ir jo tėvo duomenis. Laukiant kol atvyks reagavimo valdybos operatyvinė grupė, aiškinosi su N. M. įvykio aplinkybes. Jis bendravo ramiai, atsakydamas vienu, keliais žodžiais. Klausinėjamas, jis nurodė, kad tėvas taip guli nuo vakar vakaro, kad buvo abu girti, davė tėvui į nosį su ranka, po to su kėde. Pasiteiravus, ar jis naudojo peilį, N. M. kategoriškai tai paneigė, sakė, kad sužalojimai padaryti ne su peiliu, o su kėde. Paklausus dėl ko įvyko konfliktas, N. M. pasakė, kad jis norėjo iš kambario išeiti ar iš namų, o tėvas neleido, iškeikė jį keiksmažodžiais, dėl to jis praradęs kantrybę davė jam ranka į nosį ar į veidą, ir taip įvyko muštynės. N. M. pripažino, kad sudavė tėvui su kėde, kuri sulūžo, tada sudavė su sulūžusios kėdės koja. N. M. pats pasakė kur kambaryje yra kėdės koja, su kuria mušė tėvą. Atvykus antram ekipažui, N. M. alkotesteriu buvo patikrintas galimas apsvaigimas nuo alkoholio, tačiau alkotesteris parodė "nulius", t. y. asmuo buvo blaivus. Paklausus, kiek vakar išgėrė alkoholio, N. M. nurodė, kad keturis butelius alaus. Paklausus, ar gėrė dviese, jis nurodė, kad trise, kad buvo dar atėjęs toks draugas - D. T., tačiau konfliktas su tėvu įvyko jau po draugo išėjimo. Sumušęs tėvą pats apie 22 val. nuėjo miegoti į kitą kambarį, o tėvą paliko ant grindų, nes pastarasis atsisakė keltis, nors jis bandė kelti, bet tėvas jį nuvijo. Pamena, kad klausė, kodėl N. M. nekvietė tėvui greitosios iš karto, tai jis paaiškino, kad dėl to, kad girti buvo, ir kad žinojo, kad iš karto kvies policiją, o kitą dieną galvojo išsiblaivys ir viskas bus gerai. Atvykusi GMP medikė konstatavo A. M. mirties laiką. GMP medikė svarstė, kad galimai A. M. mirties laikas galėtų būti ankstesnis, t. y. ne iš vakaro ar naktį, bet dieną ar kelios atgal, tačiau N. M. kategoriškai teigė, kad su tėvu mušėsi iš vakaro, kad dieną ar kelios dienos atgal jokių konfliktų, muštynių su tėvu nebuvo kilę. GMP medikė pasiteiravo N. M., ar jam nereikalinga med. pagalba, tačiau šis atsakė, kad nereikalinga, paminėjo, tik kad skauda dešinę ranką. Matėsi, kad dešinė N. M. ranka buvo patinusi. Pamena, kad N. M. klausė, ar jis suvokia, ką padarė, N. M. pasakė, kad suvokia. Būnant bute ir aiškinantis įvykio aplinkybes, į butą atvyko nužudytojo giminaičiai, kaip paaiškėjo, kitas sūnus ir jo draugė. Su šiais asmenimis į laiptinę išėjusi kalbėjosi jos kolegė, užsirašė jų duomenis. Ji pati tuo tarpu išėjo iš buto, nusileido laiptais žemyn, į aštuntą aukštą, norėdama pabendrauti su kaimynais. Vienų kaimynų buto durų niekas neatidarė, o kaimynai, gyvenantys bute Nr. 24 , paaiškino, kad šiame bute iš vakaro triukšmo negirdėjo, berods paminėjo, kad buvo išvykę, tačiau taip pat paaiškino, kad iš šio buto dažnai girdi triukšmus, kad yra pastoviai girtaujama. Taip pat berods kaimynė iš buto, esančio devintame aukšte, šalia buto Nr. 27, nurodė, kad į butą ateidinėja jaunas vaikinukas. Sugrįžusi į butą ji pasiteiravo N. M., kas bute lankosi, ar buvo atėjęs koks jaunas vyras, ir jis paaiškino, kad tai jo draugas R. K., bet jis tik buvo atėjęs iki įvykio prieš kelias dienas, pačio įvykio dieną ar jo metu nebuvo atėjęs. Taip pat paklausus N. M. su kokiais drabužiais jis buvo įvykio metu, N. M. nurodė, tačiau dabar nepamena, kokius nurodė. N. M. elgėsi ramiai, atsakinėjo į užduodamus klausimus. Klausinėjamas apie jo santykius su tėvu, N. M. pasakė, kad su tėvu blaivus nesimuša, o išgėręs mušasi tik kai tėvas jį išerzina, nes šiaip būna ramus. Ji neklausė, bet ir pats N. M. neminėjo, kad konflikto metu tėvas jam būtų smogęs ar padaręs sužalojimus, o akcentavo, kad tėvas jį tik keikė necenzūriniais žodžiais. Pamena dar klausė N. M., kaip jis dabar jaučiasi, ir jis atsakė, kad yra ramus. Atvykus iš Kauno reagavimo valdybos operatyvinei grupei, perdavė visą sužinotą informaciją kolegoms ir tada jų ekipažas išvyko į kitą įvykį. Po to tą pačią dieną jų ekipažas nuvyko apklausti D. T., su kuriuo alkoholį prieš įvykį vartojo N. ir A. M.. D. T. paaiškino, kad kol buvo bute pas A. M., jokio konflikto nebuvo kilę ir aplamai jam nežinoma apie jokius konfliktus ar muštynes tarp N. ir jo tėvo. Pamena, D. T. paminėjo, kad tą dieną skambino norėdamas pasakyti, kad reikia mirkyti atneštus grybus, kad kalbėjo su N.. Kadangi alkotesteriu nustačius D. T. neblaivumą, paaiškėjo, kad jis vartojęs alkoholio, tą dieną jo apklausos nevykdė, o apie žinomas aplinkybes jį apklausė liudytoju kitą dieną. Taip pat kitą dieną apklausė liudytoja ir kaimynę, gyvenančią šalia buto Nr. 27, jos pavardė neprisimena. Tai viskas, ką žino (t. 1, b. l. 101-105). Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja juos patvirtino.

Liudytoja A. J. paaiškino, kad penktadienį su dukra lauke vedžiojo šuniuką. Vakare apie 19.30 val. matė kaip namo parėjo kaimynas – kaltinamasis. Matėsi, kad jis neblaivus, sunkiai judėjo. Jis dar liudytojai prilaikė atidarytas duris, tačiau su jomis kartu į viršų nekilo. Jie yra kaimynai, tačiau tą vakarą pas kaimyną buvo tylu. Iš ryto liudytoja girdėjo kažką vaikštant bute, po to atvyko policijos pareigūnai. Kai kaimynai būdavo tik dviese, tada jokio triukšmo nebūdavo. Triukšmaudavo tik tada, jeigu pas juos užeidavo pašaliniai asmenys ir vykdavo išgertuvės.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) . Kaimynystėje, (duomenys neskelbtini) bute, gyvena kaimynai N. ir A. M.. Pas kaimynus dažnai vyksta išgertuvės ir dažnai rinkdavosi jų draugai, vartodavo alkoholį. 2022-11-11 apie 17 val. pas kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto jokio triukšmo, žmonių balsų negirdėjo, buvo tyla. Apie 19 val. 30 min. išėjo į lauką su šuniuku, lauke prie laiptinės sutiko N.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, vos pastovėjo, nerišliai kalbėjo. Rankos buvo kišenėse. Apsirengęs buvo pilka tamsia striuke. Ji jį įleido į laiptinę, jis pasiliko prie durų, o ji liftu pakilo į devintą aukštą. Jai grįžus į butą, pas kaimyną jokio triukšmo negirdėjo. 12 d, t. y. šeštadienį ji atsikėlė apie 6 val., pas kaimyną N. buvo tyla, įprastai ankščiau girdėdavosi vaikščiojimas, durų darinėjimasis. Bet 12 dieną buvo tyla, ramu, nesigirdėjo, kad kas vaikščiotų, duris darinėtų. 11 dieną, kol pati buvo namuose, t. y nuo 17 val. iki kitos dienos, pas kaimyną N. buvo tyla, ramu. Nesigirdėjo nei žmonių balsų, vaikščiojimo, durų darinėjimo. Kiek jai teko sutikti N. ar A., jie buvo ramūs, neagresyvūs. Ji mano, kad jie buvo ramūs, nekonfliktuojantys asmenys. Tarpusavio jų konfliktų nėra girdėjusi. Kai vykdavo išgertuvės, būdavo konfliktai, bet konfliktuodavo atėję draugai. Ar 11 dieną buvo pas kaimynus atėję draugai, ji nežino, nematė ir nieko įtartino negirdėjo (t. 1, b. l. 79-83). Pagarinus šiuos parodymus, liudytoja juos patvirtino.

Iš 2022-11-16-2022-12-20 N. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog 2022-11-16 parodymų patikrinimo vietoje metu N. M. bute (duomenys neskelbtini) , kambaryje, esančiame iš koridoriaus einant tiesiai dešiniau, vadinamame "vaikų", parodė, kur įvykio dieną - 2022-11-11 išgertuvių metu sėdėjo tėvas, D. T. ir jis pats. Paaiškino, kad alaus "Herkulesas" kiekvieną kartą po 2 litrinius butelius nupirko D. T., kad alaus ėjo pirkti jis kartu su D. T. 3 kartus. Paaiškino, kad geriant alų konfliktų kilę nebuvo. D. T. išėjus, palydėjo jį iki buto durų ir grįžo į tėvo kambarį pasiimti striukės, o tėvas tuo metu nusirengęs klojosi lovą, ruošėsi gultis. Parodė, kurioje vietoje jam išeinant iš kambario stovėjo tėvas ir nusikeikė jo atžvilgiu. Parodė ir pademonstravo, kaip supykęs už keiksmažodį sudavė tėvui kumščiu į veidą, pataikydamas į nosį bei kaktą 4-5 kartus, o po to uždegė šviesą pažiūrėti ką padarė. Paaiškino, kad tėvui išjungus šviesą ir vėl keikiant jį, dar kartą sudavė kumščiu jam į kaktą 4-5 kartus. Parodė ir pademonstravo, kad po to sudavė tėvui kumščiu į šoną, galvą 5-7 kartus. Parodė ir pademonstravo, kaip tėvui toliau keikiant dėjo jam su taburete ant sprando, o taburetei sulūžus, jos dalimi sudavė į šoną 10-12 kartų. Parodė ir pademonstravo, kaip tada paėmęs kitą kėdę sudavė vieną kartą tėvui į krūtinę, nuo ko šis nugriuvo. Paaiškino, kad uždegęs šviesą matė tėvui kraujuojant iš kaktos ir šono, ir atsinešęs vandens ir skuduro, norėjo valyti kraują, bet tėvas neleido. Pademonstravo, kaip kėlė tėvą norėdamas jį paguldyti į lovą, o jam atsisakius, paliko gulėti ant grindų ir išėjo miegoti į kitą kambarį. Paaiškino, kad miegodamas girdėjo, kaip tėvas dejavo, bet nevaikščiojo. Paaiškino, kad ryte toje pačioje radęs gulintį mirusį tėvą, apvalė kambarį ir pats paskambino policijai, pranešdamas, kad vyksta muštynės, norėdamas, kad greičiau policija atvyktų. Pripažino, kad kumščiais iš viso sudavė 20-30 smūgių į krūtinę, šonus, dantis, viršugalvį, dėjo kėde ant sprando bei lūžusios kėdės dalimi sudavė į šoną 30-40 kartų, o tėvas jam nesudavė nei vieno smūgio, tik keikė. Parodė parduotuvę "(duomenys neskelbtini) ", esančią (duomenys neskelbtini) , į kurią ėjo pirkti alaus tris kartus su D. T., ir šis nupirko viso 18 butelių alaus (t. 3, b. l. 105-115).

Iš 2022-11-14-2023-04-21 VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M1026/2022(02) matyti, kad remiantis A. M., 76 metų amžiaus, lavono teismo medicininio tyrimo, papildomų tyrimų duomenimis, konstatuota, jog: 1. A. M. mirė nuo krūtinės sumušimo su abipusiais šonkaulių lūžimais, pasieninės krūtinplėvės ir dešinio plaučio pažeidimais. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu, kraujo ir oro susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje. 2. A. M. mirtis galėjo įvykti prieš 12-24 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje. Tam neprieštarauja tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai 3. A. M. lavono kraujyje rasta 1.83 ‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime 2.54‰ (promilės) etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį. 4. A. M. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų nerasta. 5. 5.1. Krūtinės sumušimas su abipusiais šonkaulių lūžimais, pasieninės krūtinplėvės ir dešinio plaučio pažeidimais padarytas kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasekoje galimai neužilgo iki mirties. Tokie sužalojimai gyvam būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o šiuo atveju ir buvo tiesioginė mirties priežastis. 5.2. Muštinės žaizdos galvoje, kairėje rankoje ir dešinėje plaštakoje, nosies kaulų lūžimas, poodinės kraujosruvos veide, abiejose rankose, daugybiniai odos nubrozdinimai galvoje, kairiame petyje, kairėje rankoje ir kairiame kūno šone A. M. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip septyniasdešimt trijų (73) trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje, galimai tuoj prieš mirtį. Nosies kaulų lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. 6. Atsakyta 5.1. išvados punkte. 7. A. M. kūne pomirtinių sužalojimų nėra. 8. A. M. kūne nustatyti sužalojimai griuvimui nebūdingi. 9. Muštinės žaizdos ir odos nubrozdinimai rankose, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje padaryti ginantis nuo suduodamų smūgių. Viso ginantis sužalojimų galėjo būti padaryta ne mažiau kaip devyniolikos (19) trauminių poveikių pasekoje. 10. Po patirtų sužalojimų A. M. galėjo atlikti valingus veiksmus. 11. Sužalojimai padaryti keletas valandų bėgyje iki mirties. 12. Sužalojimų padarymo metu A. M. galėjo būti įvairiose padėtyse. Krūtinės traumą, dėl ko įvyko mirtis, A. M. galimai patyrė gulimoje padėtyje. 13. Atsakyta 5-me išvados punkte. 14-15. Sužalojimai A. M. kūne padaryti daugybiniais traumuojančiais paviršiais. Įrankio identifikacijai dali sužalojimų perduoti kriminalistikos laboratorijai. 16. Nurodyti sužalojimų padarymo jėgos skaitmeninės išraiškos nėra galimybės. 17. Nurodyti sužalojimų padarymo eiliškumo nėra galimybės (t. 2, b. l. 50-54; 55-57).

2023-05-18 specialistas Dainius Tumėnas paaiškino, kad dirbdamas VTMT Kauno skyriuje teismo medicinos ekspertu pagal 2022-11-12 policijos pateiktą užduotį atlikti objektų tyrimą atliko A. M., gim. 1946 m., lavono tyrimą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-43075-22 bei pateikė specialisto išvadą Nr. M1026/2022(02). Šios išvados 5 punkte konstatuoti A. M. padaryti kūno sužalojimai, padaryti bendrai ne mažiau 75 trauminių poveikių (kontaktų) pasekoje. Paaiškino, kad kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą. Teismo medicinos literatūroje nėra metodikų, kuriomis vadovaujantis nustatomas skausmo stiprumas ar sukeltos fizinės ar dvasinės kančios (t. 2, b. l. 59).

Kaip matyti, byloje apklausti liudytojai G. B., Z. J., D. T., R. K. patvirtino, kad kaltinamasis yra ramaus ir taikaus būdo. Pats kaltinamasis nurodė, kad įvykus konfliktui su tėvu, pastarasis jam neleido išeiti iš kambario, visokiais žodžiais jį keikė, užgauliojo, žinodamas, kad šis supyks ( kas ir įvyko ). Pažymėtina, kad šias aplinkybes nuolat ir nuosekliai kaltinamasis nurodė jau nuo pirmų susitikimų su atvykusiais policijos darbuotojais, medikais ( liudytojai A. R., T. V., vaizdo įrašai policijos pareigūnų įvykio vietoje ), jas taip pat nuosekliai nurodė ir nuo pirmų jo apklausų ikiteisminio tyrimo metu.