Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-08-25 · Baudžiamoji byla Nr. e1-921-445/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-25
Bylos Nr.
e1-921-445/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22096-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Kaltinamasis
L. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-921-445/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22096-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; (S) 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.;1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4.;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 25 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokuroro Kosto Vinersko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

L. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, našlė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista: 1)2003-11-03 Alytaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį, 3 mėnesiams viešųjų darbų. 2004-02-20 Alytaus r. apylinkės teismo nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 15 parų areštą; 2) 2005-10-05 Alytaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281-1 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį - sugyventinį, o būtent: 2020-06-07 apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 2,32 promil. neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia kastuvo kotu sudavė smūgį į smakrą bei smūgį į kairę ranką savo sugyventiniui V. U., tuo padarydama nukentėjusiajam V. U. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos smakro srityje ir kairėje plaštakoje bei sukeldama fizinį skausmą.

Kaltinimas L. M. pagrįstas šiais įrodymais:

Kaltinamoji L. M. kaltę pripažino pilnai ir ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, paaiškindamas įvykio aplinkybes, kad su sugyventiniu V. U. kartu gyveno apie 15 metų. Sugyventinis turi neįgalumą, ji gauna bedarbio pašalpą. 2020-06-07 kartu su sugyventiniu gėrė alų bei dirbo žemės ūkio darbus savo sodyboje. V. U. ją pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais ir nepadėjo dirbti. Ji supykusi ir pasiėmusi kastuvą, nuėjo į kambarį ir V. U. kastuvu sudavė 2 smūgius. Smūgiavo per rankas, kur tiksliai jam pataikė, nežino. Nematė, kokius sužalojimus padarė savo sugyventiniui. Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio (b. l. 108-110, b. l. 122-123).

Nukentėjusiojo V. U. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad kartu su savo sugyventine L. M. apie 14 metų kartu gyvena namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). 2020-06-07 jis kartu su savo sugyventine išgėrė du butelius alaus. Išgėrus alų nuėjo į netoli namų esantį lauką ravėti bulvių. Maždaug po valandos pajuto skausmą širdies srityje, todėl nusprendė grįžti į namus pailsėti. Sugrįžęs atsigulė į lovą, o L. M.pasakė, kad gali gerti viena dar likusį vyną. Išgėrusi vyną, L. M.jam pradėjo priekaištauti dėl kasdieninių buitinių reikalų. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu, esant viename iš name esančių kambarių, L. M. paėmė šalia buvusį kastuvą ir juo sudavė vieną smūgį į smakrą. Po to vėl užsimojo ir kastuvu sudavė į kairę ranką. Nuo suduotų smūgių jam skaudėjo. Po suduotų smūgių pasakė, kad iškvies policiją. Tuomet L. M.nurimo, o kastuvą nunešė į sandėliuką. Paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, nes L. M.būdama neblaivi, yra linkusi konfliktuoti (b. l. 7-13).

Liudytoja Ž. R., ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nukentėjusysis V. U., kuris mirė 2020-07-14, yra jos motinos brolis, tai yra jos dėdė. Ji su V. U. palaikydavo ryšius, kartais jį aplankydavo. Jis gyveno su sugyventine L. M. (duomenys neskelbtini) kaime. Jai yra žinomos 2020-06-07 įvykio aplinkybės. V. U. sakė, kad 2020-06-07 apie pietus jis su sugyventine L. M. darbavosi darže ir pavargęs nuėjo pailsėti, atsigulė į lovą. Į kambarį atėjusi L. M. kastuvu jam sudavė apie 2 smūgius į veidą ir taip jį sužalojo (b. l. 45-46).

Liudytojas D. D., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. Dirbant 2020 m. birželio 7 d. apie 15.04 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) neblaivi ir agresyvi sugyventinė kastuvu sužalojo pranešėjui ranką. Nuvykus minėtu adresu, namuose pasitiko pranešėjas V. U.. Paklausus, kas atsitiko, V. U. nurodė, kad namuose tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas dėl kasdieninių buitinių reikalų. Konflikto metu sugyventinė kastuvu jam sužalojo smakrą ir kairę ranką. Ant V. U. smakro matėsi nedidelė žaizda, ant kairės rankos matėsi paraudimas. Jis skundėsi smakro ir rankos skausmu. V. U. buvo neblaivus, jam alkotesteriu buvo nustatytas 1,09 promilės neblaivumas. L. M., paklausus dėl įvykusio konflikto, nieko konkretaus nepaaiškino. L. M. buvo neblaivi, jai buvo nustatytas 2,32 promilės neblaivumas (b. l. 61-63).

2020-06-07 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name. V. U. nurodė, kad jam kastuvu du kartus sudavė sugyventinė L. M., tuo sukeldama fizinį skausmą ir sužalojo. Įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas kastuvas (b. l. 7-25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 458/2020 (06) nurodyta, kad V. U. kliniškai nustatyta muštinės žaizdos smakro srityje ir kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti veikiant kietu buku arba bukabriauniu žalojančiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 38).

Objektų apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėta CD-R laikmena su garso įrašu, kuriame asmuo praneša apie padarytą sužalojimą (duomenys neskelbtini), nurodė savo vardą, pavardę – V. U., sugyventinės vardą ir pavardę – L. M. (b.l. 79).

Daiktų apžiūros protokole nurodyti duomenys apie įvykio vietoje paimtą kastuvą (b.l. 64-68).

Medicininiu mirties liudijimu, išduotu (duomenys neskelbtini), V. U. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 49).

2020-08-10 Nutarimu leisti atstovauti pagal įstatymą dalyvauti procese, Ž. R. pripažinta nukentėjusiojo V. U. (mirusio (duomenys neskelbtini)) atstove pagal įstatymą (b.l.57-58).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad kaltinamosios L. M. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Kaltinamoji L. M. gyveno kartu su nukentėjusiuoju tame pačiame būste, vedė bendrą ūkį, bendrą buitį, t.y. tarp jų buvo susiklostę faktiniais šeimyniniai turtiniai ir neturtiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 2 straipsnio 1 dalį artima aplinka, tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Motyvuojamoji dalis

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

BK 140 straipsnio numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 str. 2 d. 2 p.), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 str. 3 d.).

Kaltinamoji L. M. sudavė kastuvu nukentėjusiajam ir padarė muštines žaizdas smakro srityje ir kairėje plaštakoje, kuris kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, t.y. atliko teisei priešingus ir dėl jos veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas.

Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda kitam asmeniui smūgį ar kaip kitaip prieš jį naudoja fizinę jėgą, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas.

Tai, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas patvirtina ir liudytojų D. D., Ž. R. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada.

Kaltinamosios L. M. veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Nukentėjusiojo atstovei 2020-08-11 pranešta dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 127).

Kaltinamajai 2020-08-11 pranešta apie galimybę dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ( b.l. 124-126).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo siūloma kaltinamajai bausmės rūšis ir dydis: 1 metai laisvės apribojimo. Taikant BK 64-1 str., bausmės dydį sumažinti 1/3 dalimi iki 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; be teismo baudžiamąjį įsakymą vykdančios institucijos sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamoji L. M. nurodė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir apsvaigimas įtakojo nusikalstamos veikos padarymą.

Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jos asmenybę apibūdina tai, kad teista, teistumai išnykę, administracine tvarka bausta, turi galiojančių nuobaudų, nėra duomenų, kad būtų įrašyta į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą.

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad laisvės apribojimo bausmės rūšimi bus pasiekti bausmės tikslai. Taip pat parinktinos ir paskirtinos adekvačios poveikio priemonės, kad bausmės tikslai būtų realiai pasiekti.

Kaltinamoji L. M. buvo sulaikyta BPK 140 straipsnio tvarka 2020-06-07 15.40 val., ir 2020-06-08 14.50 val. paleista iš laikino sulaikymo. Kaltinamajai buvo paskirta ir taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamajai nuosavybės teisės nebuvo laikinai apribotos. Byloje nėra pareikšas civilinis ieškinys.

Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu dviprasmiškai nurodyta dėl daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kastuvo - buvimo vieta, t.y. vienoje vietoje rašoma, kad jis grąžintas L. M., o kitoje – kad saugomas po apžiūros Varėnos rajono PK 11 kabinete (b.l. 64-68).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietoje paimtas nusikaltimo įrankis – kastuvas, kaip menkavertis daiktas sunaikintinas, o garso įrašo diskas saugotinas prie bylos medžiagos.

BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.

Kaltinamajai išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalys.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, BK 48 straipsniu 140 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai laisvės apribojimą vieneriems (1) metams be intensyvios priežiūros.

Taikyti BK 64 (1) straipsnio 1, 2 dalies nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatyti, kad L. M. paskirta bausmė - laisvės apribojimas aštuoniems (8) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą ir draudimą: neatlygintinai išdirbti 100 valandų per keturis (4) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe ir alkoholį). Paskirtą draudimą vykdyti per visą paskirtos bausmės laiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti laikinajam sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-06-07 15.40 val. iki 2020-06-08 14.50 val., vieną dieną (parą), prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kastuvą, paimtą 2020-06-07 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, po apžiūros saugomą Alytaus AVPK Varėnos rajono PK 11 kabinete, sunaikinti kaip menkavertį daiktą; vieną kompaktinį diską, kuriame įrašyta 2020-06-07 pranešimo garso įrašo kopija, gauta iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus, saugoti prie bylos.

Išaiškinti, kad jeigu kaltinamoji dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatyto įpareigojimo ar draudimo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti L. M., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei L. M. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teisėjas Dalis Žilionis