Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Jokubauskaitės, kolegijos teisėjų Irenos Stulpinienės ir Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje atstovei D. Š. , 2010 m. spalio 21 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje prašymą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl 2010-01-14 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-1 „Dėl komitetų sudarymo“ panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-01-19 pareiškėjas atsakovei pateikė motyvuotą teikimą, kuriuo pasiūlė skundžiamą aktą panaikinti kaip neteisėtą ir pažeidžiantį viešąjį interesą. 2010-02-19 posėdyje atsakovė svarstė minėtą teikimą ir priėmė sprendimą jo netenkinti. Apie šį sprendimą atsakovė pareiškėjo per įstatyme nustatytą terminą neinformavo. Viešojo intereso pažeidimą šiuo atveju grindžia Konstitucinio teismo nutarimų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), Lietuvos apeliacinio teismo sprendimų nuostatomis, susijusiomis su viešojo intereso instituto aiškinimu ir (ar) taikymu viešojo administravimo srityje. Tvirtina, kad atsakovė skundžiamu aktu pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą Konstitucinį teisinės valstybės principą, kurio esmė – teisės viešpatavimas, kuris pasireiškia tuo, kad valdžios laisvę riboja teisė (b.l. 5-9).

Tinkamai apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota atsakovė į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina atsakovei (jos atstovui) nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas, 89 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju.

Savivaldybių administracinę priežiūrą atlieka, tai yra prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės skiriami Vyriausybės atstovai (Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), žr. Valstybės žinios, 1998, Nr. 51-1392). Manydamas, kad savivaldybės administravimo subjekto priimti teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) pažeidžia viešąjį interesą, Vyriausybės atstovas dėl tokių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalis).

ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, į prašymo reikalavimo turinį, konstatuotina, kad pareiškėjas yra tinkamas kreipimosi į teismą subjektas dėl viešojo intereso gynimo.

Pareiškėjas reikalavimo panaikinti Sprendimą, būtinumą ginti viešąjį interesą sieja su Vietos savivaldos įstatymo (taikytina aktuali ginčui 2009-12-12 įstatymo Nr.XI-620 redakcija) nuostatų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos daugumos suformavimą, o tuo pačiu ir Vietos savivaldos įstatymo bei Reglamento nuostatų dėl savivaldybės tarybos komitetų sudarymo, pažeidimu. Pareiškėjas teigia, kad teisėtas savivaldybės tarybos komitetų formavimas, užtikrinantis ir pačios Savivaldybės tarybos veiklos bei priimamų sprendimų savivaldybės bendruomenei rūpimais klausimais teisėtumą, atitinka viešąjį interesą, yra reikšmingas ir reikalingas visai Palangos miesto savivaldybės bendruomenei, tuo tarpu atsakovė priimdama skundžiamą Sprendimą nepaisė Konstitucinės pareigos tarnauti žmonėms ir tuo pažeidė Konstitucijoje įtvirtintas jos saugomas vertybes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr. 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; taip pat žr. 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221-248 p.; 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5(15), 184-229 p.ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (žr. Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Tačiau kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Ne kiekvienas teisės akto pažeidimas kartu lemia ir viešojo intereso pažeidimą, o toks pažeidimas yra būtinas, siekiant patenkinti skundą dėl viešojo intereso gynybos. Kitaip tariant bylą dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjantis administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti eilę reikšmingų aplinkybių, tarp jų: ar skundą (prašymą) pateikusiam subjektui įstatymai suteikia teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo; ar interesas, dėl kurio gynimo kreipiamasi, pripažintinas viešuoju; ar atitinkamų administracinių aktų panaikinimas sukeltų realias teisines pasekmes viešojo intereso (jei jis nustatomas) apgynimui, ar nebus pažeista pusiausvyra tarp teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo bei viešojo intereso apsaugos, ar bus laikomasi proporcingumo principo.

Vertinant tai, kad byloje tiriamas Palangos miesto savivaldybės tarybos, kuri susideda iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų - savivaldybės tarybos narių, kuriai įstatymu deleguota savivaldos teisės įgyvendinimo misija (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 1, 2 dalys), kurios veikla ir šios veiklos rezultatai neabejotinai aktualūs visai Palangos savivaldybės bendruomenei; atsižvelgiant į tai, kad Sprendimu sudaryti komitetai, kurie kompetentingi spręsti įvairius visai Palangos savivaldybės bendruomenei svarbius klausimus (Reglamento 171.1.- 171.7. punktai), laikytina, kad pareiškėjo reikalavimo pobūdis atitinka siekiamo apginti viešojo intereso instituto turinį.

Dėl ginčijamo akto teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje spręstinas administracinis ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-01-14 sprendimo Nr. T2-1 „Dėl komitetų sudarymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje prašo panaikinti Sprendimą, nurodydamas, kad minėtas sprendimas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 18 daliai, nes ji buvo netinkamai taikoma nustatant savivaldybės tarybos daugumą, prieštarauja šio įstatymo 4 straipsnio 6 punkte nustatytam savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui, nustatančiam, kad savivaldybių priimami sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, taip pat Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 3 daliai, kuri nustato, kad savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos numatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Prašymo reikalavimas iš esmės grindžiamas tuo, kad nesilaikyta savivaldybės tarybos komitetų sudarymo tvarkos, detalizuotos Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnyje ir Reglamente, t.y. nesant pasikeitusiai savivaldybės tarybos daugumai, atsakovė taikė Reglamento 167 punktą, numatantį, kad pasikeitus taryboje daugumai, komitetai sudaromi iš naujo, bei numatantį savivaldybės tarybos veiksmus, naujai sudarant komitetus, pasikeitus savivaldybės tarybos daugumai.

Tiriant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą būtina nustatyti, ar Sprendimas priimtas sutinkamai su Vietos savivaldos įstatymo, Reglamento nuostatomis, nepažeidžiant šiais teisės aktais reglamentuotų savivaldybės tarybos daugumos formavimo ir savivaldybės komitetų sudarymo nuostatų, ar Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje apibrėžtus reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams - ar aktas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, ar jame aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, ar nurodyta apskundimo tvarka, ar jis pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens.

Bylos rašytine medžiaga ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 18 straipsnio 1 dalimi, Reglamento 166 ir 167 punktais. Sprendimu nuspręsta sudaryti 4 komitetus:

1) Ekonomikos ir finansų, iš 5 narių – R. A. K., N. P. , E. S. , M. S. ir M. U. ;

2) Statybos ir miesto ūkio, iš 5 narių – R. G. , R. A. M., D. P. , V. Š. ir D. Ž. ;

3) Turizmo, sveikatos ir socialinės apsaugos, iš 5 narių – L. E. , E. K. , S. K. , V. P. ir Š. V. ;

4) Švietimo, kultūros ir sporto, iš 5 narių – A. M. , S. S. , S. S. , G. Š. ir M. V. (b.l. 39).

Sprendimo 3 punkte nurodyta, jog netekusiais galios pripažinti Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimus: 2007-04-19 Nr. T2-10, 2007-05-17 Nr. T2-54, 2008-06-27 Nr. T2-147, 2008-08-28 Nr. T2-223 ir 2008-12-30 Nr. T2-318. Sprendimas pasirašytas mero V. S. .

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-19 sprendimu Nr. T2-10 „Dėl komitetų sudarymo“ yra sudaryti minėti aukščiau komitetai (b.l. 13). Šio sprendimo pakeitimai yra atsakovės sprendimai - 2007-05-17 Nr. T2-54, 2008-06-27 Nr. T2-147, 2008-08-28 Nr. T2-223 ir 2008-12-30 Nr. T2-318 (b.l. 14, 15, 16, 38).

Palangos miesto savivaldybės tarybos mažumos nariai D. Ž. , Š. V. , M. S. , G. Š. , M. U. ir S. S. 2008-11-27 pareiškime „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos mažumos taryboje“ merui, nurodė, jog deleguoja į Kontrolės komiteto pirmininkus tarybos narį D. Ž. , į Etikos komisijos pirmininkes – tarybos narę S. S. (b.l. 17).

2009-12-03 13 tarybos narių – L. E. , R. G. , R. A. K., S. K. , A. M. , R. M. , N. P. , V. P. , D. P. , S. S. , E. S. , V. S. ir M. V. pasirašė koalicinę sutartį, kuria sutarė dėl politinio pasitikėjimo pareigybių paskirstymo, sutarė visus koalicinius klausimus spręsti gera valia ir bendru sutarimu, siekiant konstruktyvaus darbo Palangos ir palangiškių labui, nurodant, kad ši daugumos koalicija lieka atvira kitoms partijoms ir kitiems Palangos miesto savivaldybės tarybos nariams (b.l. 37).

2010-01-14 tarybos posėdyje nutarta priimti Sprendimą (b.l. 40-43).

2010-01-18 potvarkiu Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje sustabdė ginčijamo akto vykdymą, (b.l. 45-46), 2010-01-19 teikimu kreipėsi į merą ir tarybą dėl ginčijamo akto panaikinimo (b.l. 47-49). 2010-02-19 sprendimu Palangos miesto savivaldybės taryba nutarė nepanaikinti ginčijamo akto (b.l. 63).

Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai; 2 dalyje - komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų savivaldybės taryboje atstovaujamų partijų arba koalicijų deleguotų atstovų skaičius. Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto įgaliojimus savivaldybės taryba nustato atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalį. Komitetų darbo tvarka nustatoma reglamente; 3 dalyje - komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus renka komitetų nariai. Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka. Jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba mero siūlymu.

Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba.

Reglamento 166 punkte nustatyta, kad Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 Tarybos nariu Tarybos sprendimu. Privalomai turi būti sudaromas Kontrolės komitetas, į kurį įeina vienodas visų Taryboje atstovaujamų partijų arba koalicijų deleguotų atstovų skaičius. Taryba, be Kontrolės komiteto, sudaro šiuos komitetus: Ekonomikos ir finansų, Statybos ir miesto ūkio, Švietimo, kultūros ir sporto, Turizmo, sveikatos ir socialinės apsaugos. Komitetų įgaliojimai ir darbo tvarka nustatoma šiame reglamente. Kontrolės komiteto įgaliojimus Taryba nustato atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį.

Reglamento 167 punkte nustatyta, kad Tarybos nariai per 1 mėnesį nuo pirmojo posėdžio sušaukimo dienos raštu kreipiasi į merą nurodydami, kuriame komitete norėtų dirbti. Komitetai (išskyrus Kontrolės) sudaromi laikantis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Pasikeitus Taryboje daugumai, komitetai sudaromi iš naujo. Per 7 darbo dienas po mero raštiško perspėjimo kiekvienas Tarybos narys raštu kreipiasi į merą nurodydamas, kuriame komitete norėtų dirbti. Tarybos nariui raštu nenurodžius, kuriame komitete jis norėtų dirbti arba nesuderinus Tarybos narių norų, klausimas sprendžiamas Tarybos posėdyje. Vardinį komiteto narių sąrašą tvirtina Taryba, vadovaudamasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Kiekvienas komitetas iš naujo renka savo pirmininką ir pavaduotoją.

Iš paminėtų juridinių Sprendimo priėmimo nuostatų matyti, kad Sprendimu atsakovė sudarė komitetus, remdamasi tuo, kad savivaldybės taryboje pasikeitė tarybos dauguma. Tačiau, vertinant ginčo situacijos faktines aplinkybes ir juridinius aspektus, daryti išvados, kad savivaldybės tarybos dauguma priimant Sprendimą buvo pasikeitusi, nėra nei faktinių, nei juridinių pagrindų.

Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 17 punkte pateikta savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) instituto definicija - savivaldybės tarybos nariai arba narių grupė (grupės) ir (ar) frakcija (frakcijos), viename iš savivaldybės tarybos posėdžių viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusi (deklaravusios), kad nedalyvauja sudarant arba sudarytoje (sudarytose) savivaldybės vykdomojoje institucijoje (vykdomosiose institucijose), ir nedelegavusi (nedelegavusios) į ją (jas) arba mero, mero pavaduotojo pareigas savo atstovų; 18 punkte - savivaldybės tarybos daugumos – savivaldybės tarybos nariai arba savivaldybės tarybos narių grupė (grupės) ir (ar) frakcija (frakcijos), delegavusi (delegavusios) savo atstovų į savivaldybės vykdomąją instituciją (vykdomąsias institucijas) arba mero, mero pavaduotojo pareigas, arba viename iš savivaldybės tarybos posėdžių viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, nedeklaravusi (nedeklaravusios), kad nedalyvauja sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją (vykdomąsias institucijas) ir nedelegavusi (nedelegavusios) į ją (jas) arba mero, mero pavaduotojo pareigas savo atstovų.

Reglamento 1 punkte nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba yra atstovaujamoji institucija, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas Palangos mieste. Taryba susideda iš įstatymu nustatyta tvarka demokratiškai išrinkto Palangos miesto savivaldybės bendruomenės 21 atstovo – Savivaldybės Tarybos nario.

Tarybos dauguma yra Tarybos nariai arba Tarybos narių grupė (grupės) ir (ar) frakcija (frakcijos), delegavusi (delegavusios) savo atstovus į Savivaldybės vykdomąją instituciją (vykdomąsias institucijas) arba Savivaldybės mero, mero pavaduotojo pareigas, arba viename iš Tarybos posėdžių viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, nedeklaravusi (nedeklaravusios), kad nedalyvauja sudarant Savivaldybės vykdomąją instituciją (vykdomąsias institucijas) ir nedelegavusi (nedelegavusios) į ją (jas) arba mero, mero pavaduotojo pareigas savo atstovą.

Tarybos mažuma (opozicija) - Tarybos nariai arba narių grupė (grupės) ir (ar) frakcija (frakcijos), viename iš Tarybos posėdžių viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusi (deklaravusios), kad nedalyvauja sudarant arba sudarytoje (sudarytose) Savivaldybės vykdomojoje institucijoje (vykdomosiose institucijose), ir nedelegavusi (nedelegavusios) į ją (jas) arba mero, mero pavaduotojo pareigas savo atstovų.

Sistemiškai aiškinant ir analizuojant paminėtų teisės aktų nuostatas, susijusias su savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos institutų turinių aiškinimu, savivaldybių tarybų komitetų sudarymu, vertinant tai, kad savivaldybės tarybos mažumą sudarantys tarybos nariai yra nustatyti – 6 tarybos nariai (b.l. 17), 13 tarybos narių pasirašė savivaldybės tarybos daugumos koalicinę sutartį (b.l. 37); tai, kad byloje nėra ir teismas nenustatė, jog likę 2 tarybos nariai - E. K. ir V. Š. - būtų tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravę, kad nedalyvauja sudarant arba sudarytoje (sudarytose) savivaldybės vykdomojoje institucijoje (vykdomosiose institucijose), ir nedelegavo į ją (jas) arba mero, mero pavaduotojo pareigas savo atstovų, darytinos išvados, kad tarybos nariai E. K. ir V. Š. Sprendimo priėmimo metu priklausė savivaldybės tarybos daugumai, taigi atsakovės Sprendimo priėmimo motyvacija Reglamento 166, 167 punktais faktiškai ir juridiškai nepagrįsta.

Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės atsiliepimo argumentai Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostata - „(...) jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) (...)“, kadangi paminėta citatos dalis paimta iš konteksto straipsnio dalies, nustatančios Kontrolės komiteto pirmininko ir pirmininko pavaduotoją skyrimą į pareigas, nesant savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos), bei nesusijusi su ginčijamo akto priėmimo faktiniais ir juridiniais pagrindais. Atsižvelgiant į aukščiau teismo padarytas išvadas, kritiškai vertinamas atsakovės atsiliepime Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 18 dalies nuostatų analizės pagrindu padarytos išvados, jog tarybos nariui nėra numatyta galimybės neveikimu (pasyviu elgesiu) įgyti teises, neatliekant pareigų, bei tai, kad dviems tarybos nariams nepasirašius koalicinės sutarties, tarybos dauguma pasikeitė.

Akcentuotina, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 92 straipsnis). Teismas sprendimu gali panaikinti skundžiamą aktą arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padaryti pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Analizuojant ir vertinant tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad Sprendime nurodyta juridinė motyvacija iš esmės nepagrįsta faktiniais duomenimis ir neatitinka juridinės ginčo situacijos aspektų.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad ginčijamas aktas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 18 dalies, šio įstatymo 4 straipsnio 6 punkto nuostatas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, Palangos miesto savivaldybė tarybos reglamentu, patvirtintu 2009-12-03 sprendimu Nr. T2-293, 167 punkto nuostatų, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, 89 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 89 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje prašymą tenkinti, panaikinti 2010-01-14 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-1 „Dėl komitetų sudarymo“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.