Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam M. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 28 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-8139 nutarta taikyti nuteistajam M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 11 mėnesių 25 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2024 m. rugpjūčio 28 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

M. K. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktą - 7 metai 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsniu bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu skirta bausme - galutinė bausmė 8 metai 1aisvės atėmimo. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartimi vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi pakeistas 2019 m. lapkričio 22 d. nuosprendis: veika perkvalifikuota, galutinė bausmė nepakeista - galutinė bausmė 8 metai 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 23 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. K. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, bausmės atlikimo laikotarpiu keturis kartus skatintas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, turi deklaruotą gyvenamąją vietą bei darbo pasiūlymą galimo lygtinio paleidimo atveju, iš darbo užmokesčio išskaičiuojami finansiniai įsipareigojimai, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (tėvu, broliais, seserimis, širdies drauge), dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose, bendradarbiauja su specialistais ir dalyvauja korekcinėse programose. Nuteistasis yra motyvuotas siekti resocializacijos tikslų, įgyvendino individualaus resocializacijos plano priemones ir geba papasakoti apie šių priemonių teikiamą naudą. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad M. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir šiuo metu teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, suteikta teisė išvykti trumpalaikėms išvykoms į namus.

Sutiktina su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis M. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra būtina nuteistajam, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau, sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas. Vis tik susipažinus su bylos duomenimis, konstatuojama, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, dabartiniame pataisos procese, dar neegzistuoja, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Pažymėtina, jog nors M. K. buvo skatintas, tačiau per bausmės atlikimo laiką du kartus baustas drausmine tvarka (už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą ir už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą). Ir nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau nusižengimų padarymas neleidžia teismui nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Pagal ,,OASys“ metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė. Nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas), kurių korekcija nėra galima, ir daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; sunkiai supranta kitų požiūrį; dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu). Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismas atkreipia dėmesį, kad buvo nenustatytas nė vienas apsauginis veiksnys.

Teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieną labai sunkų (veikdamas bendrininkų grupėje, dėl chuliganiškų paskatų įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą) bei apysunkį (vagystė viešoje vietoje iš asmens) nusikaltimus atliktus su bendrininkais būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nusikaltimas yra nusikaltimų modelio dalis, jis yra sunkiausias padarytas nusikaltimas. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuos nusikaltimus atliko pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, nes šis nusikaltimas įvykdytas bausmės paskirtos už plėšimą, vykdymo atidėjimo metu, be to nuteistasis jis eilę kartų baustas administracine tvarka (už važiavimą miesto maršrutiniu autobusu be bilieto, žvejybą neturint leidimo, viešosios tvarkos trikdymą, statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti, eismo įvykio sukėlimą, girtavimą viešoje vietoje, smulkias vagystes). Praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus - plėšimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, viešosios tvarkos sutrikdymą, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, bei laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas BK 92 straipsnio pagrindu, skiriant įpareigojimus, tačiau akivaizdu, kad tai jokios teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui neturėjo, jo priešingo teisei elgesio nepakeitė. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Teismas tai vertinti gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl ši aplinkybė neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi virš 20 000 Eur skolų, iš gaunamo darbo užmokesčio dengia turimus finansinius įsipareigojimus, kurie dengiami minimaliai. Nuteistojo savivertė - žema, lengvai pasiduoda kitų įtakai, o tai didina jo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Veikloje būdingas impulsyvumas, fizinės jėgos demonstravimas, savitvardos praradimai, kontroliuojantis elgesys - plėšimas. Nuteistojo kriminogeninėje istorijoje dominuoja pasikartojantys smurtiniai nusikaltimai (plėšimas, chuliganizmas). Dauguma nuteistojo nusikaltimų yra padaryti apsvaigimo nuo alkoholio poveikyje bei esant netinkamoje draugijoje. Nuteistasis sunkiau suvokia visas savo probleminio elgesio priežastis, sunkiai sekas spręsti problemas tiesiogiai. Nors asmuo identifikuoja tam tikras problemines sritis - draugų įtaką, su kuriomis susiduria .teigia, kad tai gali būti jo nusikalstamo elgesio priežastimis, tačiau, kokias pasekmes tai gali sukelti, suvokia tik labai paviršutiniškai. Asmenybė - nebrandi, stokojanti socialinių, prognostinių įgūdžių, atsakomybės, empatijos jausmas-silpnas, atsakomybės, vyrauja - pažeminta savivertė, jos kėlimas per asocialų elgesį, pasidavimas kitų įtakai. Nuteistojo gyvenimiški tikslai ateičiai — labai abstraktūs, jų įgyvendinimas stokoja planavimo, į ką konkrečiai reikia orientuotis norint įgyvendinti savo planus. Nuteistasis stokoja lankstaus mąstymo, geba suprasti kitą požiūrį to prašomas. Tai, kad nuteistasis stokoja impulsų kontrolės, praranda savitvardą, apsvaigęs nuo alkoholio tampa agresyvus, turi nepakankamai suformuotus problemų sprendimų įgūdžius, didina jo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Teismas atkreipia dėmesį, kad dauguma nusikaltimų padaryti apsvaigus nuo alkoholio, tačiau nuteistasis neigia turintis priklausomybę ar problemų dėl alkoholio vartojimo ir nors nuteistasis dalyvavo programose skirtose alkoholio vartojimo prevencijai, tačiau duomenų apie lankytus AA užsiėmus ar baigtą 12 žingsnių programą asmens byloje nėra. Nuteistasis turėjo nusikalstamumą palaikančias nuostatas - kriminogeninė istorija, linkęs minimizuoti savo nusikaltimus, jų nesureikšmina. Priežiūrą suvokia labiau kaip praktinių problemų sprendimą, be didesnės naudos sau. Nuteistasis supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę, tačiau laisvėje per sunku yra jų laikytis bei suvaržyti savo elgesį. Tai, jog nuteistasis yra pažeidęs ankstesnes priežiūros sąlygas bei negeba laikytis visuotinai priimtinų taisyklių laisvėje yra kriminalinio elgesio riziką didinantis veiksnys. Darytina išvada, kad nuteistasis net ir struktūruotoje aplinkoje ne visada laikosi nustatytų taisyklių, o įvykdyti nusikaltimai, suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingą visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą. Visa tai neleidžia teismui daryti vienareikšmės išvados, dėl išskirtinai teigiamo nuteistojo elgesio, priešingai teismas atsižvelgęs į aptartas aplinkybes daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas struktūruotoje aplinkoje nuteistajam maksimaliai siekiant teigiamos elgesio korekcijos.

Nagrinėjamu atveju labai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji M. K. neatlikta bausmės dalis (2 metai 11 mėnesių ir 25 dienos), Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2024 m. rugpjūčio 28 d., iš paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės už jam inkriminuotus labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį M. K. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog lygtinio paleidimo institutas, dabartinėje pataisos stadijoje, dar nebūtų efektyvus, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. RV-22-8139.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5, 6 dalimis, teismas,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. RV-22-8139 taikyti nuteistajam M. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.