- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-15
- Bylos Nr.
- 2-682-829/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM
- Advokatai
- Irena Haase
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant ieškovui A. R., jo atstovei advokatei Irenai Haase,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, pareikštą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas, palaikydamas ieškinį, paaiškino, kad E. K. yra jo mama, kuri mirė (duomenys neskelbtini). Jo tėtis A. R. yra miręs labai seniai. 1972 metais mama susituokė su patėviu J. K.. Tuo metu jis su mama buvo grįžę į Lietuvą. Prieš tai gyveno „Rusyne“. Kai atvyko į Lietuvą, tada mama susipažino su patėviu, jie susituokė ir pradžioje gyveno pas patėvio mamą. Tuo metu jis buvo apie 14 metų amžiaus. Mama turėjo santaupų, o grįžusi į Lietuvą iš jų nusipirko namus ir žemės. Patėvis J. K. prie namo pirkimo neprisidėjo, nes jis buvo ligonis, gulėdavo (duomenys neskelbtini) ligoninėse. J. K. dėl psichinės būklės ir iš armijos paleido anksčiau laiko. Patėvis be vaistų negalėjo būti nė dienos. Kai mama su juo susituokė, jis jau buvo ligotas. Jo mama E. K. Rusijoje dirbo. Ji milžo karves, augino gyvulius. Važiuojant į Lietuvą gyvulius pardavė ir iš tų pinigų nupirko namus. Patėvis prie namo pirkimo neprisidėjo, nes gaunamus pinigus panaudodavo vaistams, kurie buvo brangūs. Kai mama pirko namą, ši norėjo, kad jis turėtų savo namus, kad turėtų kur gyventi. 1996 metais E. K. iš valstybės už investicinius čekius dar nusipirko 3 ha žemės. Mama Lietuvoje dirbo melžėja. Ji iki pensijos dirbo Kidulių tarybiniame ūkyje. J. K. niekur nedirbo, jį reikėjo prižiūrėti. Brolių ir seserų neturi. Mama su J. K. bendrų vaikų neturėjo. Patėvis taip pat vaikų neturėjo. Mama iki mirties gyveno nusipirktuose namuose. Dabar tuose namuose gyvena jis pats (b.l. 63).
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad iš prie ieškinio pridėtų procesinių dokumentų matyti, jog gyvenamasis namas ir jo priklausiniai bei žemės sklypai, esantys Žygėnų kaime, Šakių rajone, įgyti santuokos metu, kai tokiam turtui galioja Lietuvos Respublikos CK 388 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta prezumpcija. Siekdama paneigti nurodomą prezumpciją, ieškovas rėmėsi E. K. asmeninių lėšų panaudojimo gyvenamajam namui ir žemės sklypams faktu, tačiau įrodymų, patvirtinančių šį faktą nepateikė. Kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad E. K. sandorių sudarymo metu turėjo asmeninių lėšų, atsakovas prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 54). Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, nors buvo tinkamai informuotas apie jo vietą bei laiką (b.l. 58).
Liudytoja O. G. parodė, kad A. R. pažįsta, kaimynystėje gyvena. E. K. mirė prieš 4 metus. J. K. mirė prieš 2 metus. E. K. turėjo sodybą, namą. Visas turtas priklausė jai, nes ji viską tvarkė. J. K. buvo nepilnavertis žmogus, jam su protu buvo blogai. Jis pasakojo, kad jį buvo kareiviai sužaloję ir jį paleido į namus iš kariuomenės. J. K. bijojo žmonių ir niekur nedalyvavo. Kai E. K. statėsi namus, tai ji pati viskam vadovavo. E. K. sodybą pirko iš A. K.. Iš pradžių E. K. gyveno pas J. K. motiną, o paskui nusipirko sodybą ir pradėjo statytis. E. K. už savo pinigus pirko namus. Ji visą laiką dirbo Kaliningrado srityje, fermose. Paskui iki pensijos ji dirbo Lietuvoje, fermose. J. K. gaudavo invalidumą ir pinigus išleisdavo vaistams. Ieškovo mama visą laiką kalbėjo, kad perka namus, žemę, kurią nori palikti sūnui (b.l. 63-64).
Liudytoja M. O. M. parodė, kad E. K. pasistatė namą, tvartą, kluoną, šulinį, vasarinę. Turtas buvo E. K., nes kai ji gyveno Kaliningrade, dirbo fermose, užsidirbo pinigų ir grįžusi vis galvojo pasistatyti arba nusipirkti sodybą. E. K. iš pradžių susipažino su A. R., ieškovo tėvu. Jie susituokė ir kartu išvažiavo dirbti į Kaliningradą. Ieškovo tėvas numirė Kaliningrade. Tada E. R. parvažiavo atostogų ir susipažino su J. K.. J. K. jau tada buvo neįgalus bet ieškovo mama gal pagailėjo J. K.. Ji vis sakydavo, kad gal jis ką padės ką nudirbti, kad vis bus vyriška ranka namuose. Kai (duomenys neskelbtini) susituokė, J. K. pradėjo visai neįgalus būti ir daugiausiai būdavo ligoninėse (duomenys neskelbtini). Jis kiekvieną dieną gėrė vaistus. E. K. dirbo fermose, o J. K. būdavo namuose. Pinigai, valia buvo E. K.. Pats J. K. pasakė, kad jis nesugeba, jis bijodavo žmonių, bijodavo išeiti į kiemą, todėl E. K. viską pirko, viską darė ir jos vardu viskas buvo. E. K. namą nusipirko už 1000 rublių. Ji iš Kaliningrado parsivežė apie 5000 rublių, nes ten turėjo gyvulių, dirbo melžėja. Grįždama į Lietuvą ji viską parsidavė, nes galvojo grįžusi nusipirkti namą, kad jie su vaiku turėtų kur gyventi (b.l. 64-65).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Ieškovo tėvas A. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Po tėvo A. R. mirties, jo mama E. R. (duomenys neskelbtini) įregistravo antrąją santuoką su J. K. ((duomenys neskelbtini)) (b.l. 8).. Ginčo turtas, t.y. namų valda su visais priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigyta 1977-06-06, viešame registre šio turto savininke nurodyta E. K., įrašas galioja nuo 1996-09-16 (b.l. 32, 33-36). Ginčo turtas, tai yra 0,20 ha, 2,38 bei 0,56 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties bei apskrities valdytojo sprendimo pagrindu įsigyti 1996-09-16, viešame registre šio turto savininke nurodyta E. K., įrašas galioja nuo 1996-09-16 (b.l. 26-27, 28-29, 30-31). Iš namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad nekilnojamojo turto – namų valdos (duomenys neskelbtini), valdytoja nurodoma E. K., pažymima, jog tai jos asmeninė nuosavybė (b.l. 38-45). Iš invalido pažymėjimo matyti, kad J. K. nuo (duomenys neskelbtini) turi III neįgalumo grupę dėl bendrų susirgimų, o nuo (duomenys neskelbtini) – neterminuotai nustatyta II neįgalumo grupė (b.l. 12). Teismo 2009-05-06 sprendimu J. K. buvo pripažintas neveiksniu, jam nustatyta globa, paskirtas globėjas bei turto administratorius (b.l. 23, 24). Ieškovo motina E. K. mirė (duomenys neskelbtini), J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9, 10). Ieškovas A. R. bylos duomenimis iš vaikystės serga Debilizmu, jam neterminuotai yra nustatytas 50 proc. nedarbingumas (b.l. 17, 20, 22).
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-11-18 Nr. VIII-1864) 25 str. 1 d. nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001-07-01). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal SŠK, tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str., CK 3.87 str. 1 d.). Įstatymuose (SŠK 22 str., CK 3.89 str.) yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Ieškovui teigiant, kad ginčo turtą jo motina E. K. įgijo už asmenines lėšas, aktuali yra CK 3.89 str. 1 d. 7 p. norma. CK 3.89 str. 1 d. 7 p. yra nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, CK 3.89 str. 2 d. nustatyta bendroji procesinė turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe taisyklė, pagal kurią faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ieškovas aplinkybę dėl namų valdos 1977 metais bei žemės sklypų 1996 metais įsigijimo E. K. asmeninėn nuosavybėn įrodinėjo tuo, kad ši nors nuo 1972 metų ir gyveno santuokoje su J. K., tačiau turtą pirko iš savo asmeninių lėšų, kurias buvo atsivežusi iš Kaliningrado srities, taip pat dirbdama Lietuvoje. J. K. visą laiką buvo neįgalus, jis prie namų valdos įsigijimo dėl savo sveikatos būklės neprisidėjo, niekada nedirbo, nuolat gydydavosi. Kad J. K. buvo neįgalus, patvirtina ne tik liudytojų parodymai, tačiau ir byloje pateiktos neįgaliojo pažymėjimų kopijos, iš kurių matyti, kad jau nuo (duomenys neskelbtini) metų J. K. neterminuotai buvo nustatytas neįgalumas, kuris sunkėjo, o 2009 metais jis buvo pripažintas neveiksniu (b.l. 11, 12, 24). Nors byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad E. K. turėjo asmeninių piniginių lėšų, tačiau faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CK 3.89 str. 2 d. ir 1.93 str. 6 d. nustatytą įrodinėjimo taisyklės išimtį ir leisti ieškovui remtis liudytojų parodymais, nes turtiniai santykiai atsirado tarp artimųjų giminaičių, kurių santykiai paprastai grindžiami pasitikėjimu, jiems nebūdingas formalizavimas, šiuo metu tiek ieškovo mama E. K., tiek pats J. K. yra mirę. Draudimas ieškovui remtis panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, taip pat byloje yra pateikta ir kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių įrodymų faktinei aplinkybei, jog E. K. turtą įgijo asmeninė nuosavybėn patvirtinti.
Ginčo turto įsigijimo asmeninė nuosavybėn faktą bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojos O. G. bei M. O. M., kurios teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. K. į Kaliningrado sritį su pirmuoju savo vyru išvažiavo gyventi ir dirbti, tačiau šiam mirus, visą užgyventą turtą pardavusi grįžo į Lietuvą. M. O. M. teigimu, E. K. turėjo apie 5000 rublių, kad sodybą nusipirko už 1000 rublių, papildomai pasistatė ūkinį pastatą, viralinę ir kitus priestatus (b.l. 63-64, 65). Kad dalis namų valdos priklausinių buvo pastatyti vėliau, matyti iš nekilnojamo turto registro išrašo duomenų, todėl tikėtina, kad liudytojos nurodo teisingas faktines aplinkybes, susijusias su turto įgijimu, su J. K. ligos pobūdžiu, kuris prie statybų dėl savo ligos, dažno gydymosi neprisidėjo (b.l. 33, 35). Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog nekilnojamojo turto – namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta tik vienos E. K., o namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėta, kad tai yra asmeninė E. K. nuosavybė (b.l. 38-45). Kad minėtą turtą įsigijo tik viena E. K., pažymėta ir seniūnijos pateiktoje pažymoje (b.l. 25).
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos – namų valdos pirkimo-pardavimo sutartį E. K. pasirašinėjo viena; šios sutarties sudarymo metu buvo sumokėti pinigai už nupirktą gyvenamąjį namą; nuo pat santuokos su J. K. sudarymo šis buvo neįgalus ((duomenys neskelbtini)), jis niekur nedirbo, todėl byloje nustatytų faktų visuma leidžia daryti išvadą, kad E. K., būdama visą laiką darbinga ir iki santuokos sudarymo su J. K. dirbusi Kaliningrado srityje, grįžusi į Lietuvą dirbo Kiduliuose, galėjo parsivežti ir turėti piniginių santaupų, o neturėdama savo namų ir su neįgaliu nepilnamečiu vaiku glausdamasi J. K. tėvų namuose, siekti asmeninės nuosavybės teise įsigyti ginčo turtą – namų valdą, o po to įsigyti ir žemės sklypus, kurių vienas yra namų valdos žemės sklypas. Tokią valią ji išreiškė savo vardu įregistruodama ginčo turtą Nekilnojamojo turto registre. Jame nėra duomenų, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių E. K. bei J. K. nuosavybė, todėl ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma ginčo turtą pripažinti E. K. asmenine nuosavybe, tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 260 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), yra E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.
Pripažinti, kad namų valdos 0,20 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), 2,38 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), 0,56 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.