Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-9-111/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-12-16
Bylos Nr.
1-9-111/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Ivanauskas
Kaltinamasis
D. Š.
Nukentėjusysis
M. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-9-111/2011Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.2. (S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Jonas Ivanauskas,sekretoriaujant Daliai Babičienei, Loretai Laričevai, Vaidai Vaisietaitei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Barkauskui, prokurorui Linui Kuprusevičiui,kaltinamajai D. Š.,jo gynėjams adv. Sauliui Ženteliui, adv. Juozui Gaudučiui,nukentėjusiajam M. B.,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamas veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija), padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. Š. 2007 m. vasario mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patalpose, esančiose Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, pasinaudodamas savo tarnyba – Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybės) administracijos Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų direktoriaus postu ir pažintimis su Savivaldybės tarybos bei Savivaldybės administracijos tarnautojais, nurodęs M. B., kad ir anksčiau, t.y. 2006 metais, M. B. interesais paveikė Savivaldybės tarnautojus ir padėjo pastarajam Savivaldybėje sutvarkyti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo klausimus, už 100 000 litų kyšį tiesiogiai žodžiu pažadėjo M. B. paveikti valstybės tarnautojus – Savivaldybės Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyriaus Miesto vakarinės teritorijos poskyrio vyriausiąją specialistę A. T., o taip pat neįvardintus Savivaldybės tarybos narius ir Savivaldybės administracijos tarnautojus, kad šie atitinkamai teisėtai veiktų M. B. naudai Savivaldybėje sprendžiant M. B. priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)) planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti tvirtinimo klausimus, ir, kad Vilniaus miesto administracijos išduotose šių sklypų planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti leistiną statybinį plotą nustatantys rodikliai būtų nurodyti taip, kad leistų minėtuose sklypuose pastatų užstatymo plotą padidinti nuo 70 000 iki 141 000 kvadratinių metrų. 2007 m. vasario – kovo mėnesiais, balandžio 18 ir 25 d. Savivaldybėje vykusių susitikimų bei 2007 m. vasario – kovo mėnesiais, balandžio 19 d., gegužės 4 d. ir 10 d. telefoninių pokalbių metu D. Š. tvirtino M. B., kad naudodamasis savo įtaka ir pažintimis Savivaldybėje siekia M. B. palankių sprendimų, ir už tai žodžiu reikalavo pradėti mokėti kyšį, ir veikdamas pagal šį nusikalstamą sumanymą, D. Š. 2007 m. gegužės 11 d. apie 12 val. Vilniaus mieste, važiuodamas Konstitucijos prospektu, automobilyje „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš M. B. priėmė dalį reikalaujamo kyšio – 50 000 litų.

Po to, kai 2007 m. gegužės 23 d. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento vyriausioji specialistė A. T. išdavė M. B. jo teisėtus lūkesčius atitinkančias žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)) planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, 2007 m. liepos 17 d. D. Š. telefoninio pokalbio metu ir 2007 m. liepos 18 d. susitikimo, įvykusio mados ir stiliaus centro „Europa“ kavinėje „Double Coffe“, esančioje Vilniuje, Konstitucijos pr. 7a, metu, užuominomis prašė iš M. B. už savo padarytą poveikį Savivaldybės tarybos nariams ir savivaldybės administracijos tarnautojams sumokėti jam likusią kyšio dalį – 50 000 litų ir 2007 m. liepos 24 d. apie 10 val. prie verslo, pramogų ir sporto centro „Forum Palace“, esančio Vilniuje, Konstitucijos pr. 26, priėmė iš M. B. likusią dalį reikalauto kyšio – 50 000 litų.

Šiais savo veiksmais D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d.

Kaltinamasis D. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir prašė vadovautis jo anksčiau duotais parodymais. Paaiškino, kad su M. B. jis buvo pažįstamas iki jo sulaikymo kaltinant kyšio paėmimu. Prieš keletą metų juos supažindino jų bendras pažįstamas G. D. M. B. ilgą laiką kryptinai su juo palaikė santykius, užeidavo į Vilniaus miesto Savivaldybę, į jo kabinetą, taip jie susitikinėdavo neoficialioje aplinkoje. Susitikimai nebuvo reguliarūs, bet pakankami, kad santykiai taptų artimesni, nei paprastai pažįstamų žmonių. Kaltinamojo teigimu, tokiu būdu jie susidraugavo. Kadangi M. B., kaip jis tada teigė, užsiiminėjo verslu, t.y. nekilnojamuoju turtu ir įvairiomis kitomis veiklomis, jam dažnai prireikdavo techninės pagalbos. Ši techninė pagalba susijusi su informacija, dažniausiai vieša, t.y. apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus. Tokiu būdu jis M. B. draugiškai padėdavo. Kai M. B. užeidavo pas jį pasiklausti tos informacijos, jis pasižiūrėdavo į kompiuterį arba paklausdavo apie tai vieno ar kito kolegos. Toks jų bendravimas vyko keletą metų. 2007 m. sausio mėnesį Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos patalpose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė L. D. prieš tarybos posėdį, kiek kaltinamasis D. Š. prisimena, susitiko su juo. Susitiko bendrose patalpose ir kalbėjosi apie 2007 m. sausio pabaigoje ar vasario mėnesį vyksiančius rinkimus į vietos savivaldą. L. D. pasiskundė sudėtingu politinių partijų finansavimu ir papasakojo, kaip sudėtinga rasti paramą politinių partijų rinkimų procesui remti. Besikalbant ji tiesiogiai paklausė, galbūt jis galėtų paklausinėti pažįstamų verslininkų ar šiaip pažįstamų asmenų padedant paremti „Lietuvos rusų sąjungą“. Ji pasakė, kad perduos jam paramos prašymo lapus su „Lietuvos rusų sąjungos“ rekvizitais bei pačius prašymus. Vėliau L. D. jam paskambino ir paprašė, kad jis pas ją užeitų. Jam užėjus, ji jam perdavė minėtus prašymus finansinei paramai „Lietuvos rusų sąjungai“ gauti. Duodama prašymus ji paminėjo Rinkimų finansavimo įstatymą ir pasakė, kad vieno subjekto vienkartinė paramos suma negali viršyti, berods, 37 000 litų sumos, tikslios sumos jis nepamena. Tai pasakiusi, ji jam padavė du lapus su tais prašymais sakydama, kad galbūt atsiras daugiau rėmėjų. Prašymus įdėjo į voką ir padavė jam. Jis pasklausė, kokia yra preliminari reikalinga suma. Ji jam atsakė – apie 100 000 litų. Išsiskyręs su L. D., jis savivaldybės patalpose, jam atrodo, kad 1 aukšto kavinėje, susitiko su M. B., kalbėjosi apie nekonkrečius dalykus. Pokalbio metu jis paklausė M. B., ar jis turėtų galimybę ir norėtų paremti „Lietuvos rusų sąjungą“. M. B. paklausus, kokios sumos reikėtų, jis atsakė, kad prašoma suma yra 100 000 litų, bet tenkintų bet kokia suma. M. B. pasakė, kad jam tai nėra didelė suma. Tai jo nenustebino, nes M. B., kalbėdamas apie savo verslus, visada operuodavo didžiuliais skaičiais, kalbėdavo apie milijonus. Kaltinamojo teigimu, jis tai priėmė kaip normalų sutikimą paremti „Lietuvos rusų sąjungą“. M. B. jis padavė tą patį voką, kurį jam buvo padavusi L. D. Dar kurį laiką pasišnekučiavę jie išsiskirstė. Po to susitikimo jis paskambino L. D. ir pranešė jai apie surastą rėmėją. L. D. padėkojo ir paprašė, kad parama būtų suteikta (pervesta) kiek galima greičiau, paminėjo, kad „Lietuvos rusų sąjunga“ yra įsiskolinusi įvairioms organizacijoms organizuojant rinkimus į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. Po keletos dienų pokalbio su M. B. metu jis paprašė M. B., kad tas lėšas jis pervestų kiek įmanoma greičiau, M. B. pažadėjo tai padaryti. Kurį laiką su M. B. jis nebendravo. Tuo tarpu L. D., kaip ir anksčiau, sutikdavo Vilniaus miesto savivaldybės patalpose ir ji kiekvieną kartą primindavo ir prašydavo, kad parama būtų pervesta kiek įmanoma greičiau. Jis jai sakydavo, kad tą žmogų, kuris pažadėjo paremti, jis pažįsta daugelį metų, ir kad jis tikrai perves tą paramą. Tačiau keletos savaičių bėgyje nesulaukus paramos jis nusprendė paklausti M. B. dėl „Lietuvos rusų sąjungos“ paramos. Jo pasiteiravęs jis sulaukė atsakymo, patvirtinančio jo pažadus remti „Lietuvos rusų sąjungą“. M. B. paaiškino, kodėl neperveda paramos, t.y. todėl, kad nenori tiesiogiai remti politinės partijos, todėl pinigų sumą yra perdavęs asmeniui, kurio neįvardijo, kad pastarasis pervestų paramą „Lietuvos rusų sąjungai“. Tačiau parama nebuvo suteikta ir po keleto L. D. priminimų jis ėmė nerimauti, nes, pasak kaltinamojo, jis buvo savotiškai įsipareigojęs L. D. Vėl susitikus su M. B. ir paklausus apie paramą, jis atsakė, kad viskas lieka kaip sutarta, paminėjo tas pačias priežastis, t.y. kad trečiasis asmuo neperveda paramai paduotos sumos dėl jam nesuprantamų priežasčių, tuo pačiu pasakė, kad gal būtų galimybė, kad kažkas paramą galėtų padaryti už jį, tokiu būdu jis atsiėmęs pinigus iš neįvardinto asmens juos grąžintų, taip būtų išvengta laiko praradimo. Kadangi „Lietuvos rusų sąjungos“ atstovė L. D. primygtinai prašė paskubinti paramos gavimą, jis, t.y. D. Š. nuvyko pas savo draugą verslininką A. D. ir paprašė jo savotiškai paskolinti, o tuo pačiu paremti „Lietuvos rusų sąjungą“, pasakė jam, kad tos lėšos jam bus grąžintos. A. D. jis paprašė 100 000 litų, tačiau pastarasis pasakė, kad tokios sumos šiuo metu neturi ir gali paremti (paskolinti) 50 000 litų. Sutarus jis A. D. paliko L. D. kontaktus ir toliau šia paramos dalimi nesidomėjo. Savaitės bėgyje L. D. jam pranešė apie gautą 50 000 litų paramą ir padėkojo už ją, tuo pačiu paprašė kiek įmanoma greičiau pervesti likusią sumą, kurią žadėjo M. B. Po to keletą kartų teko bendrauti su M. B. tiesiogiai ir telefonu, pokalbių metu jis ne kartą klausė M. B. apie jo galimybes paremti „Lietuvos rusų sąjungą“. Kiekvieną kartą M. B. jį patikindavo, kad jis neturi jokių sunkumų ir parama stringa tik dėl techninių dalykų. Kadangi kaltinamasis buvo spaudžiamas į kampą dėl susidariusios situacijos, nenorėdamas vilkinti paramos „Lietuvos rusų sąjungai“, jis nuvyko pas kitą savo pažįstamą verslininką V. Z. kartu su jo įmonės akcininku M. Ž. su prašymu laikinai paremti „Lietuvos rusų sąjungą“ 50 000 litų. Sutaręs dėl paramos ir palikęs reikalingus kontaktus, su minėtais asmenimis jis išsiskyrė. Kaip ir praeitu atveju, šia paramos dalimi jis nesidomėjo manydamas, kad ja yra pasirūpinta. Praėjus kažkuriam laikui susitiko su M. B., kuris susitikimo metu jam perdavė 50 000 litų sumą, taip pat pasakė, kad likusią sumą perduos vėliau. 2007 m. liepos mėn., berods 24 d., M. B. paskambino jam ir paprašė susitikti prie laisvalaikio centro „Forum Palace“. Jam atvykus, M. B. perdavė jam likusią 50 000 litų sumą. Pirmą kartą, kada įvyko M. B. pinigų perdavimas, jis nuvyko su pinigais pas A. D. ir pasakė, kad atvežė grąžinti jo aukotą sumą „Lietuvos rusų sąjungai“. Tačiau A. D., pasikalbėjęs su savo buhaltere ar finansininke, pasakė jam, kad grynųjų į įmonės kasą įnešti negali, reikalinga, kad parama būtų grąžinta iš „Lietuvos rusų sąjungos“. D. Š., supratęs, kad tokiu būdu pinigų grąžinti negali, nusprendė, kad lygiai tokia pati situacija atsitiks ir su antruoju verslininku, todėl nusprendė gavęs 100 000 litų sumą susitarti su L. D., kad ta parama grynaisiais būtų apiforminta jos atstovaujamai politinei jėgai – „Lietuvos rusų sąjungai“. Tokiu būdu būtų grąžinti pinigai A. D. ir V. Z. vadovaujamoms įmonėms. To padaryti jis nespėjo, kadangi 2007 m. liepos 24 d. buvo sulaikytas STT. Papildomai kaltinamasis D. Š. paaiškino, kad jis nepaveikė nei A. T., nei kitų tarybos narių, kad jie veiktų M. B. naudai. Perdavęs M. B. rekvizitus ir lapus su „Rusų sąjungos“ prašymais, nebendravo su M. B. apie mėnesį, gali būti, kad ir trumpiau. Datos, kada susitiko su M. B. 1 aukšte, kavinėje, neprisimena. Kada nuvyko pas V. Z., neprisimena, tai galėjo būti balandį – gegužę, o gal vasario mėnesį, galėjo būti ir gegužės mėnesio vidurys. Jis suteikė kontaktus ir nesidomėjo paramos eiga. Tiek su A. D., tiek su V. Z. kalbėjosi apie tą patį, t.y. apie 50 000 litų paramą „Lietuvos rusų sąjungai“. V. Z. sutiko laikinai paremti 50 000 litų „Lietuvos rusų sąjungą“. Sąlygos, grąžinimo terminai, palūkanos nebuvo aptartos. V. Z. ir A. D. jis neįvardino asmens, nes paskolą laidavo jis pats. Pasakė jiems, kad yra rėmėjas, tačiau parama stringa dėl techninių kliūčių. Nurodė, kad ne jis asmeniškai teiks paramą, o yra kitas asmuo. Sumą buvo aptarę, todėl M. B. nekalbėjo apie konkrečią pinigų sumą. Su M. B. nebuvo kalbos nei apie 50 000 litų sumą, nei apie 100 000 litų sumą. Pirmo pokalbio metu su M. B. sutarė dėl paramos sumos, daugiau suma įvardijama nebuvo, nes ji jiems buvo aiški. Pirmo pokalbio metu kalba ėjo apie 100 000 litų sumą. Jis minėjo M. B., kad už jį suma yra paaukota, ir kad suma nesidubliuotų, pinigus reikia perduoti jam (D. Š.). Kokią sumą tuomet paminėjo, neprisimena, konkreti suma buvo aptarta pirmo susitikimo metu. M. B. žinojo (jis M. B. minėjo), kad jis yra įsipareigojęs (laidavęs), pinigus paprašė perduoti jam, kad nesidubliuotų, nes parama jau buvo suteikta. M. B. nepažinojo A. D. ir V. Z. Neprisimena, kas įvyko pirmiau – ar pirmas pinigų perdavimas, ar susitikimas su V. Z. 50 000 litų, kurie buvo perduoti gegužės 11 d., yra pas jį, sumos nėra sugrąžintos nei A. D., nei V. Z. Tą jis žino iš jų paaiškinimų teisme. Pinigų jis negrąžino, nes nebuvo galimybės jų grąžinti grynaisiais. „Lietuvos rusų sąjungos“ prašymų V. Z. ir A. D. jis nedavė (juos buvo atidavęs M. B., kitų prašymų iš L. D. paėmęs nebuvo), davė tik L. D. koordinates. M. B. jis nėra padėjęs patekti pas merą į priėmimą, M. B. yra padėjęs sužinoti techninę informaciją, kurios pastarasis klausdavo keletą metų, yra davęs M. B. vidaus dokumentų kopijas, yra davęs daug dokumentų, kur ir kada tai darė – neprisimena. Galėjo taip atsitikti, kad palydėjo M. B. pas kokį nors tarnautoją pasiteirauti jo nagrinėjamu klausimu, tačiau konkrečių faktų jis neprisimena. Negali atsakyti į klausimą, pas kokį tarnautoją jis lydėjo M. B., nes neprisimena, tai galėjo būti bet kuris struktūrinis padalinys. M. B. yra jam minėjęs, kad jis buvo priėmime pas Vilniaus miesto merą. M. B. reikalai jo nedomino. 50 000 litų jam perdavė „Peugeot“ automobilyje, Konstitucijos prospekte, konkrečios vietos neprisimena. Pinigus įdėjo į automobilyje esančią dėtuvę, keleivio pusėje. Neprisimena, kieno iniciatyva įvyko susitikimas, iniciatyva galėjo būti tiek iš jo, tiek iš M. B. pusės. Likusią 50 000 litų sumą jis gavo prie „Forum Palace“, pinigus įdėjo į automobilio dėtuvę. 2006 metais į M. B. dėl finansinės paramos nesikreipė, kreipėsi į jį 2007 metų sausio mėn. pirmoje pusėje. Neabejoja, kad 2006 metais teikė M. B. techninę pagalbą, techninių klausimų M. B. turėjo visada. Nėra M. B. žodžiu pažadėjęs paveikti savivaldybės tarnautojus. Raštelis galėjo būti perduotas kartu su prašymais. Lapelis gulėjo pas L. D. ant stalo, ji rodė ir aiškino jam skaičius, ko gero, ir įdėjo jį kartu su prašymais. Dabar tas raštelis prijungtas prie baudžiamosios bylos. Ant jokio lapelio jis jokių skaičių nerašė, visi skaičiai jam buvo užrašyti. M. B. niekada į jį nesikreipė su jokiais neteisėtais prašymais. M. B. prašymai nebuvo susiję su departamento direktoriaus pareigomis. Pasak kaltinamojo, jo veiksmai buvo įtakoti politinės situacijos. Jis dirbo Vilniaus miesto savivaldybėje vadovaujant merui A. Z., visi jo veiksmai buvo fiksuoti. Pinigai buvo perduodami po savivaldos rinkimų suformavus naują daugumą. Buvo išrinktas naujas meras ir paskirta nauja vadovybė. Jis ne kartą buvo kviečiamas pas vadovus ir verčiamas išeiti iš darbo savo noru. Vadovai, meras ir jo aplinka ne kartą yra minėję, kad nepaklusimas jų valiai jam lengvai „nepraeis“. Jį informavo, kad jis bus stebimas ir sekamas, kol paslys. Bijodamas sukelti bet kokį pagrindą šantažui ir bijodamas kitu būdu būti išmestas iš darbo, žinodamas, kad „Rusų sąjunga“ nėra išrinktos naujos daugumos koalicijos partnere, jis bijojo, kad nebūtų pastebėtas renkantis paramą ne valdančiosios daugumos politinei jėgai, bijojo papiktinti naujai išrintus vadovus. Taip elgėsi bijodamas politinio susidorojimo. Tarp jo ir M. B. nebuvo pokalbio, kad jis už paramą, kaip tarnautojas, atliktų M. B. naudai kokius nors veiksmus. Tokio pokalbio nebuvo nei telefonu, nei tiesiogiai susitikus. Asmeniškai sau iš M. B. jis jokių pinigų niekada neprašė. Nei dėl M. B., nei dėl kitų žmonių jis nėra kalbėjęs nei su A. T., nei su kitais tarnautojais. A. T. pirmą kartą sutiko teismo posėdyje 2007 metais. Tai buvo savanoriškas neatlygintinas veiksmas pervesti paramą „Rusų partijai“, jokio poveikio iš jo pusės M. B. nebuvo. M. B. visada jį patikindavo, kad finansinės ir moralinės nuostatos remti „Rusų partiją“ išlieka. M. B. 100 000 litų jam perdavė kaip paramą „Lietuvos rusų sąjungai“ (T. 7, b.l. 35-38).

Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino, atsisakė duoti parodymus (T. 3, b.l. 4-8, 11, 14).

Nukentėjusysis M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2004 metais su D. Š. jį supažindino jų bendras pažįstamas G. D. Bendravimas su D. Š. vyko ne itin dažnai, bendravo įvairiais klausimais. Apie 2005 metus jis įsigijo du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste. Buvo parašęs Vilniaus miesto savivaldybei prašymą sudaryti su juo detaliojo planavimo ir organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo sutartį. Pagal galiojantį Planavimo įstatymą, minėta sutartis turėjo būti sudaryta per 20 dienų. Praėjo metai, pusantrų, sutartis nebuvo sudaroma dėl įvairiausių priežasčių, kurios jam atrodė niekinės. Vieno pokalbio su D. Š. metu (tai galėjo būti 2005 metais) jis užsiminė, kad turi jam nesuprantamą problemą. D. Š. žadėjo pasiteirauti, kodėl stringa anksčiau minėtos sutarties pasirašymas. Kai jis paminėjo D. Š. savo problemą, jų bendravimas pasidarė intensyvesnis. D. Š. įvairiais jam nežinomais būdais stengėsi pagreitinti minėtos sutarties pasirašymą, organizavo jo priėmimą pas tuometinį Vilniaus merą, pravesdavo jį į tarnybines patalpas pas Savivaldybės administracijos specialistus, kur bet kas vaikščioti negali. Įvairių pokalbių metu jis D. Š. dažnai teiravosi minėtos sutarties likimo eiga. Praėjus keliems metams po prašymo padavimo, 2006 m. gruodžio 29 d. sutartis buvo pasirašyta. 2006 m. gruodžio mėnesį, jam atvykus į Vilniaus miesto savivaldybę, tiksliau – į D. Š. kabinetą, D. Š. jam perdavė vidinio susirašinėjimo 5 lapus, tuo norėdamas parodyti, kad dėjo dideles pastangas dėl anksčiau minėtos sutarties. Jis gavo 5 prašymus dėl jo atžvilgiu nagrinėjamų klausimų su įvairių tarnautojų parašais, nurodymais ir rezoliucijomis. Tokie dokumentai piliečiams nesiunčiami. Tie raštai buvo susiję su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). D. Š. jam nieko neaiškino dėl rezoliucijų, atidavė jam kopijas. Tų dokumentų jis pats neprašė, tai buvo D. Š. noras parodyti, kad yra dirbama tuo klausimu. Kai D. Š. jam davė tuos 5 lapus, dar nebuvo išreiškęs noro dėl 50 000 litų. Kiek vėliau, 2007 m. sausio mėnesį, jis kartu su savo architektu D. K. buvo parašęs prašymą išduoti detaliojo planavimo sąlygų sąvadą, prašymą padavė asmeniškai A. T. jos darbo kabinete (ką ji su tuo prašymu darė, jam nėra žinoma, galėjo ir išmesti), užregistruoti prašymo jis nenešė, nors jam yra žinoma bendra tvarka savivaldybėje, t.y. „langelio principas“. 2007 metais jam besilankant pas A. T., esant jos darbo kabinete, ji jam paaiškino, kad jo teisėti lūkesčiai statyti 141 000 kvadratinių metrų ploto pastatus nebus įgyvendinti, nes yra nurodymas iš viršaus to neleisti. A. T. pasakė: „Turiu nurodymą iš viršaus neleisti statyti 141 000 kvadratinių metrų pastatus“. 2007 m. pradžioje, po jo arba D. Š. skambučio, jis susitarė su D. Š. susitikti Savivaldybės 1 aukšto kavinėje. Susitikus D. Š. paaiškino, kad jam yra žinoma jo problema dėl užstatymo ploto. Pasakė, kad šios problemos sprendimas galimas tik vienu būdu, t.y. jis (M. B.) turi sumokėti 100 000 litų kyšį. To paties susitikimo metu D. Š. perdavė jam voką su jame buvusiais 2 lapais. Voke buvo „Rusų sąjungos“ prašymai pervesti lėšas į jų sąskaitą. Dar buvo geltonas lapelis, ant kurio D. Š. ranka užrašyta 2 x 25 000. Jis turėjo padaryti du pavedimus po 25 000 litų, kaip reikalauja Rinkimų įstatymas. Š. jam rodė tą lapelį. D. Š. minėtą lapelį rašė 1 aukšto kavinėje ant baro pusiau stovėdamas, pusiau sėdėdamas. Parkerio D. Š. jis nedavė. Paduodamas voką D. Š. jo paklausė, ar jis viską gerai suprato. Jam atsakius teigiamai, jis (M. B.) suprato, kad jeigu neduos kyšio, niekada negaus leidimo statyboms. Likusius 50 000 litų grynais turėjo atiduoti D. Š. Pasak M. B., jis ilgą laiką žadėjo D. Š., kad tie pavedimai bus padaryti, vėliau kreipėsi į STT, po ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ne vieno pokalbio metu D. Š. betarpiškai reikalavo, kad 50 000 litų būtų pervesti „Rusų sąjungai“. 2007 m. gegužės 11 d. su STT žinia jis perdavė D. Š. minėtą sumą. Jų pokalbiai buvo fiksuojami. 2007 m. liepos 24 d. perdavė D. Š. likusią sumos dalį ir tą pačią dieną D. Š. buvo sulaikytas STT. Nukentėjusiojo manymu, 50 000 litų būtų paaukoti „Rusų sąjungai“, kad D. Š. galėtų prisijungti prie tuometinės organizuojamos A. Z. koalicijos, o kitus 50 000 litų D. Š. pasiimtų sau asmeniškai. D. Š. neaiškino, kas ką turi padaryti, tik pasakė, kad jis (M. B.) neturi kitos išeities, kaip tik sumokėti 100 000 litų. D. Š. jo niekada neinformavo, ką ruošiasi daryti, pakankamai griežtai nurodė pervesti pinigus, o vėliau pasakė duoti grynais. Telefoninio pokalbio metu nesakė, bet susitikus pasakė, kad reikia 50 000 litų, kad kažkokius reikalus jau yra sutvarkęs. Kalba visuomet ėjo apie tai, kad pinigai reikalingi „Rusų sąjungai“. Apie 100 000 litų pervedimą „Rusų sąjungai“ kalbos niekada nebuvo. Tuometinis įstatymas leido paremti 37 000 litų. Neprisimena, kiek kartų jis buvo pas A. T., tačiau tikrai ne vieną kartą. Nežino, ar D. Š. buvo pas A. T., tačiau jį į 5 aukštą visada palydėdavo. Papildomai nukentėjusysis M. B. paaiškino, kad jis buvo susitikime pas merą A. Z. dėl žemės, esančios (duomenys neskelbtini), priėmimą pas merą organizavo D. Š. Pastarasis jam paaiškino, kur jam eiti ir ką daryti, ką atėjus sakyti. Likus kelioms minutėms iki pokalbio su meru metu, pasak nukentėjusiojo, jis užpildė gyventojo kortelę. Tuo metu jam susidarė įspūdis, kad D. Š. bendravo jo klausimais su A. T., prie jo skambino A. T., bet ar tai tikrai vyko, nežino. Su D. Š. nebuvo pokalbio apie tai, kad kiti asmenys paremtų „Lietuvos rusų sąjungą“, o vėliau jis tuos pinigus grąžintų. 2007 metais, tikslios datos neprisimena, po savivaldybės rinkimų, D. Š. primygtinai reikalavo duoti 50 000 litų jam į rankas. Neprašė pervesti tų pinigų „Rusų sąjungai“. Apie grynųjų pinigų užskaitymo problemą D. Š. jam niekada neminėjo. Pokalbis dėl 50 000 litų įvyko 1 aukšto kavinėje, magnetinės kortelės norint ten pakliūti nereikia. Kai jis buvo nusprendęs kreiptis į STT, nutarė padaryti įrašą, kad turėtų ką pateikti. Niekada nepriklausė jokiai partijai, jos nerėmė. „Prievartaujamas“ sutiko pervesti pinigus, pasakė, kad pinigai bus pervesti, sugalvojo istoriją dėl trečiojo asmens, kurio nebuvo, kad praeitų kažkoks laiko tarpas. 2007 m. gegužės 11 d. jam susitikus su D. Š., D. Š. pradėjo važiuoti iš „Forum Palace“ stovėjimo aikštelės, susidarė įspūdis, kad jis bijo. Pinigus pasakė padėti į dėtuvę. Taip pat pasakė, kad tylėtų, nekalbėtų apie tai. Antro pinigų perdavimo metu D. Š., pasak nukentėjusiojo, buvo drąsesnis. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingai, tačiau, pasak nukentėjusiojo, jis galėjo suklysti nurodydamas datas, tačiau parodymų esmė ta pati (T. 7, b.l. 40-42).

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad 2005 m. sausio mėnesį ir 2006 m. balandžio mėnesį įgijo du žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Bendras sklypų plotas yra 4 ha. Jis turėjo tikslą paruošti sklypų detaliuosius planus, parengti projektavimo sąlygas ir ateityje tuos sklypus parduoti. 2005 m. gruodžio ar 2006 m. sausio mėnesį jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentą dėl sklypų detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo. Tas klausimas savivaldybėje dėl jam nežinomų priežasčių buvo vilkinamas ilgą laiką ir tik 2006 m. gruodžio mėnesį Savivaldybės administracija su juo pasirašė sutartį dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo. Kadangi tas klausimas buvo ilgai nesprendžiamas, jis tais klausimais bendravo su Savivaldybės skyriaus vedėju D. Š. Be D. Š. Savivaldybėje M. B. neturėjo pažįstamų tarnautojų, kurie galėjo tais klausimais jam ką nors paaiškinti, patarti ir padėti. D. Š. jis prašydavo pasidomėti jo reikalais. 2006 m. lapkričio mėnesio pabaigoje D. Š. kaip įrodymą, kad rūpinosi dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo nurodė, kad asmeniškai kreipėsi į merą A. Z., bei davė M. B. į rankas penkių dokumentų kopijas. Šiuose dokumentuose yra 2006-04-13, 2006-05-30, 2006-07-13 Vilniaus miesto mero rezoliucijos savivaldybės darbuotojams. M. B. tokių dokumentų (su rezoliucijomis) nebuvo gavęs. Be to, D. Š. 2006-04-11 buvo surengęs M. B. susitikimą su meru A. Z. Vilniaus miesto savivaldybėje. Po to, kai M. B. gavo detaliojo plano organizatoriaus teises, reikėjo gauti iš Savivaldybės Miesto plėtros departamento planavimo sąlygų sąvadus. Iš pradžių architektas D. K. paruošė detaliojo plano projektavimo sąlygų sąvadus. Šiame sąvade buvo nurodytos techninės sąlygos, pagal kurias galima numatyti projektavimo sąlygas. Pagal architekto parengtas sąlygas tuose sklypuose buvo numatytas sklypo užstatymo plotas 141 000 kvadratinių metrų. Turėdamas architekto parengtus detaliojo plano projektavimo sąlygų sąvadus, jis kreipėsi į Savivaldybės Miesto plėtros departamentą, kad šis patvirtintų projektavimo sąlygų sąvadą. Kiek M. B. žinoma, tas sąlygas turėjo išduoti per mėnesį laiko. Tačiau šis klausimas irgi buvo ilgai vilkinamas. Sąvadus turėjo patikrinti ir paruošti reikiamus dokumentus Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyriaus Miesto vakarinės dalies architektė A. T. Bendraujant su ja sužinojo, kad jo sklypuose užstatymo intensyvumas bus toks, kuris leis pastatyti pastatų, kurių plotas ne daugiau kaip 70 000 kvadratinių metrų. Toks užstatymo intensyvumo skirtumas tarp jos nurodyto planuojamo leisti ir architekto paskaičiuoto buvo dvigubai mažesnis. Ši žinia M. B. netenkino. 2007 m. praėjus savaitei po pokalbio su A. T. su M. B. susisiekė D. Š., pasikvietė į Savivaldybę. Susitikus šio pastato pirmame aukšte, D. Š. pasakė, kad jam žinomos problemos dėl užstatymo intensyvumo ir minėjo, jog jam (D. Š.) žinoma, kaip tas problemas spręsti. D. Š. sakė, kad tų problemų neišspręs eiliniai specialistai, o tai yra aukšto politinio lygio klausimas. D. Š. ant, atrodo, geltonos spalvos, lapelio užrašė „2x25“ ir pasakė, kad M. B. turės padaryti du pavedimus po 25 000 litų „Lietuvos rusų sąjungai“, ir dar 50 000 litų duoti grynais asmeniškai D. Š. Tai buvo pasakyta konkrečiai ir be jokių užuominų. D. Š. paaiškino, jog tam, kad niekam nesukeltų įtarimo, pinigus reikia pervesti per du kartus ir iš skirtingų fizinių ar juridinių asmenų. Per du kartus tokias pinigų sumas reikia pervesti dėl tos priežasties, kadangi pagal Partijų finansavimo įstatymą vienkartinė parama negali būti didesnė kaip 37500 litų. D. Š. pasakė, kad šie pinigai yra taip pat ir atlygis už jau padarytus darbus – detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimą ir už tai, kad M. B. gautų norimą sklypų užstatymo intensyvumą. M. B. pasakęs „supratau“ pasiėmė voką su „Rusų sąjungos“ prašymais ir D. Š. užrašytu lapeliu. Po šio susitikimo iki rinkimų datos D. Š. nuolatos primindavo, kad reikia sutvarkyti reikalą, tuos pinigus pervesti jo prašė gana įkyriai. D. Š. apie pinigus kalbėjo ir susitikimų metu, ir telefonu, taip pat telefonu siuntė įvairiausius priminimus. D. Š. M. B. aiškino, kad šiuo metu finansinė padėtis yra sunki ir tokios pinigų sumos neturi. Jis pats asmeniškai su jokiais „Lietuvos rusų sąjungos“ nariais tais klausimais nebendravo ir nė vieno iš jų asmeniškai nepažįsta. D. Š. prašomų pinigų į „Lietuvos rusų sąjungą“ nepervedė, kadangi suprato, jog tų pinigų nei D. Š., nei galimai kitiems tarnautojams niekada nepakaks ir bus reikalaujama naujų sumų. Vėliau po rinkimų D. Š. pats pasakė, kad jokių pavedimų „Lietuvos rusų sąjungai“ nedaryti, nes jis tuos reikalus jau sutvarkė ir kad tie pinigai „Lietuvos rusų sąjungai“ jau pervesti. D. Š. pasakė, kad dabar visus pinigus – 100 000 litų reikia atiduoti jam. Tokia kalba su D. Š. buvo 2007 m. kovo mėnesį Savivaldybės patalpose. D. Š. jis pasakė, kad tokią didelę pinigų sumą surinkti yra sunku. D. Š. prašė jam perduoti nors dalį pinigų. Tokių D. Š. priminimų ir teiravimųsi dėl pinigų buvo ne vienas. 2007 m. balandžio mėnesį M. B. kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, buvo patvirtintas nusikalstamos veikos imitacijos modelis. Pirmą kartą su D. Š. dėl pinigų perdavimo susitarė susitikti 2007 m. gegužės 11 d. D. Š. paskyrė susitikimo vietą, t.y. nurodė atvykti į automobilių stovėjimo aikštelę prie pramogų ir verslo centro „Forum Palace“. Į tą vietą D. Š. atvyko mėlynos spalvos Savivaldybei priklausančiu automobiliu „Peugeot 206“. M. B. įsėdo į D. Š. automobilį. D. Š. nuvažiavo į Konstitucijos prospektą, vėliau nusuko Kalvarijų gatve ir Upės gatve grįžo prie „Forum Palace“. Važiuojant automobilyje jis paklausė D. Š., kur padėti pinigus, šis gestu parodė dėtuvę. Savo turėtus 50 000 litų M. B. padėjo į automobilio dėtuvę. Bevažiuojant M. B. dar bandė sakyti, kad laikas jau užsitęsė, tačiau D. Š. gestais parodė, kad tylėtų, rodė į telefoną, iš ko M. B. suprato, kad D. Š. vengė pasiklausymo. D. Š. jį pavežėjo iki M. B. automobilio. Nuo to laiko D. Š. jam kelis kartus telefonu priminė, kad reikia „sutvarkyti seną reikalą“. Apie tai buvo kalbama, kai jie susitiko prekybos centre „Europa“. Susitarė susitikti toje pat vietoje prie pramogų ir verslo centro „Forum Palace“ 2007 m. liepos 24 d. Susitikimas įvyko apie 10 val. D. Š. į sutartą vietą atvyko tuo pačiu Savivaldybei priklausančiu automobiliu. Automobilyje M. B. D. Š. nurodymu į automobilio daiktų dėtuvę sudėjo likusius 50 000 litų. Maždaug po minutės sulaikė pareigūnai. M. B. žino, kad D. Š. asmeniškai, kaip ir jo vadovaujamo departamento tarnautojai, detaliaisiais planais neužsiima, jo vadovaujamo departamento funkcijos yra visai kitokios ir D. Š. jo problemas galėjo tvarkyti tik per kitus Savivaldybės pareigūnus, kuriuos jis pažįsta ir su kuriais bendrauja. Pokalbiuose jis yra minėjęs Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoją D., šio departamento poskyrio specialistę A. T., iki savivaldos rinkimų buvo minėjęs „Lietuvos rusų sąjungos“ ir Savivaldybės tarybos narius D., o taip pat Savivaldybės vadovus. D. Š. buvo sakęs, kad „dalį pinigų neš į viršų“, ką ir kokius tarnautojus turėjo omenyje, nežino. Yra įsitikinęs, kad didesnę dalį pinigų D. Š. paėmė sau ir tuos 50 000 litų būtų panaudojęs automobiliui pirkti (T. 2, b.l. 98-101, 114-122).

Liudytojas E. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. B. ir D. Š. jis pažįsta. Paaiškino, kad tarp M. B. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyko aktyvus susirašinėjimas dėl dviejų sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Kadangi sklypai buvo žemės ūkio paskirties, o M. B. norėjo, kad jie būtų pakeisti į kitos paskirties žemės sklypus, reikėjo sąlygų sąvado išdavimo detaliajam planui gauti. Tuo metu ta vietovė nebuvo urbanizuota, todėl atsakymai M. B. dėl detaliojo plano buvo neigiami, kadangi bendrajame miesto plane nebuvo numatyta šią teritoriją urbanizuoti. Po susirašinėjimo D. Š. ir M. B. buvo atėję pas jį ir teiravosi apie situaciją. To susitikimo metu jo kabinete kabėjo bendrasis miesto planas ir M. B. buvo paaiškinta, kad nieko pakeisti negalima. Tuo metu kabinete jie buvo trise. Kalbėjosi korektiškai, užuominos apie kyšį ar atlygį nebuvo, iš D. Š. nebuvo jokio spaudimo daryti neteisėtus veiksmus. Tuo metu jau buvo ruošiamas naujas bendrasis miesto planas, jis pats nedalyvavo tvirtinant bendrąjį miesto planą. 2007 patvirtinus pastarąjį planą (tiksli data jam nėra žinoma), situacija pagerėjo ir M. B. buvo išduotos sąlygos detaliajam planui rengti. D. Š. ir M. B. pas jį buvo atėję likus 4 mėnesiams iki plano patvirtinimo. D. Š. buvo atėjęs vieną kartą. Papildomai paaiškino, kad sąlygos yra pati pradžia norint pradėti detalųjį planą. M. B. buvo suteikta teisė po naujojo plano patvirtinimo, tikslių datų neprisimena, apklausoje nurodytos datos yra teisingos. Procesas vyksta taip: pasirašoma sutartis, po to žiūrima, ką daryti su sąlygomis. Buvo gauti UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymai statyti dvylikaaukščius pastatus, tai buvo neįgyvendinami norai. Sutarčiai su M. B. pasirašyti bendrasis miesto planas neįtakojo. Iki 2007-02-14 sutartis su M. B. buvo pasirašyta ir jis galėjo organizuoti savo sklypą, kreiptis į architektus. 2007-05-23 buvo pasirašytos M. B. sąlygos. M. B. klausimus svarstė komisijos, meras, dalyvavo teisininkai, gamtininkai. Klausimas dėl M. B. nebuvo sprendžiamas individualiai, kadangi buvo ir kitų savininkų. Sprendžiant klausimą pas A. Z. dalyvavo teisininkai, patarėjai, architektai. M. B. nedalyvavo. Pas merą taškiniai klausimai nesprendžiami, o sprendžiami globalūs klausimai, neįvardijant, kokio asmens klausimas sprendžiamas. Atskirai M. B. klausimas pas merą sprendžiamas nebuvo. Asmeniškai jam M. B. neskambino. Ant prašymo sąlygoms detaliojo planavimo dokumentui rengti (T. 2, b.l. 143) yra jo ranka 2007-02-15 užrašyta viza. Šį prašymą jis gavo tą dieną iš sekretoriato, todėl ir užrašė tokią datą. Savivaldybėje yra nustatyta tokia tvarka, kad dokumentus gauna sekretorės, išdėlioja juos į pašto dėžutes. Tokiu būdu jis gavo šį prašymą ir vizavo. Kada šis prašymas buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybėje, jam nėra žinoma. Jis pats dokumentų nepriima, jų nenešioja, o dokumentus gauna iš sekretoriato, juos užvizuoja ir neša sekretorėms, o jos įdeda dokumentus kiekvienam į pašto dėžutę. M. B. prašymas gautas per sekretoriatą. A. T. to prašymo jam tikrai neperdavė (T. 7, b.l. 43-44, 46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyriaus vedėjas E. D. parodė, kad 2005 ar 2006 metais į Savivaldybę dėl dviejų savo sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo kreipėsi M. B. Su M. B. asmeniškai jis nebendravo, su juo vyko susirašinėjimas. M. B. savo dviejuose sklypuose norėjo vykdyti gyvenamųjų namų statybą. Miesto plėtros departamento atsakymai M. B. visada buvo neigiami, kadangi pagal tuo metu galiojantį 1998 metų miesto bendrąjį planą jo sklypai pateko į numatomo sostinės vakarinio aplinkkelio apsauginę zoną. Abiejų sklypų rytinė dalis pateko į vakarinio apvažiavimo taip vadinamas „raudonąsias linijas“. Jo vadovaujamo skyriaus darbuotojai vadovavosi tuo metu galiojusiu bendruoju miesto planu. 1998 metų miesto bendrasis planas galiojo iki 2007 m. vasario 14 d., t.y. iki to laiko, kol buvo patvirtintas miesto bendrasis planas. Pagal senąjį bendrąjį planą M. B. dviejuose sklypuose tik 70 arų (7000 kv. metrų) plote buvo numatyta komercinė teritorija, kurioje buvo galima statyba. M. B. keliami klausimai kelis kartus buvo svarstomi Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisijoje, vieną kartą pasitarime pas merą. M. B. prašymai perduoti jam planavimo teises patenkinti nebuvo. Tuo metu, tiksliai datos nepamena, pas jį buvo atėję S. T. palaikymo ir bendrųjų reikalų departamento direktorius D. Š. su M. B. Jie prašė paaiškinti, kodėl M. B. neperduodamos detaliojo plano organizatoriaus teisės ir nepasirašoma sutartis dėl detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, kad M. B. galėtų pradėti planavimo darbus savo sklypuose. Suprato, kad M. B. yra D. Š. pažįstamas ir jie abu prašė viską išaiškinti. Tada jiems parodė bendrąjį miesto planą, paaiškino, kad tik apie 70 arų sklypų plote galima komercinė statyba, o visa likusi dalis patenka į apsauginę greitkelio zoną, kuri turės būti paimama visuomenės poreikiams. Didžiojoje dalyje negalima statyba ir ši zona yra kaip rekreacinė. Dar nuo 1960 metų kalbama apie Vilniaus vakarinį aplinkkelį. Bet M. B. vis tiek liko nepatenkintas ir apskundė jo veiksmus merui. 2006 m. lapkričio 29 d. su M. B. buvo pasirašyta detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, pagal kurią M. B. įsipareigojo organizuoti detalaus plano rengimą nekeičiant tuo metu galiojusio bendrojo plano sprendinių. 2007 m. vasario 14 d. Savivaldybės taryba patvirtino naująjį miesto bendrąjį planą. M. B. naujasis bendrasis planas buvo palankesnis tuo, kad jo sklypų teritorijoje nebuvo numatyta „žalioji zona“, o toje vietoje buvo numatoma verslo, gamybos, pramonės teritorija. 2007 m. vasario 13 d. M. B. kreipėsi dėl detaliojo planavimo sąlygų, kurias ruošia Miesto plėtros departamento tarnautojai, surinkę reikalingas sąlygas iš kitų išduodančių projektavimo sąlygas planavimui institucijų. Konkrečiai tą darbą atliko Miesto vakarinės teritorijos poskyrio vyr. specialistė A. T. Ji aptarnauja tą teritoriją, kurioje yra ir M. B. du sklypai. A. T. parengė sąlygas detaliajam planavimui, o jis tas sąlygas patvirtino 2007 m. gegužės 23 d. Kiek jam žinoma, tos sąlygos keičiamos nebuvo, nes viskas buvo padaryta pagal bendrojo plano sprendinius. Sąlygose nurodyta, kad maksimalus užstatymo intensyvumas gyvenamojoje, komercinėje ir visuomeninės veiklos zonoje gyvenamosios paskirties pastatams leidžiamas ne didesnis kaip 1,6, o maksimalus aukštingumas iki 35 metrų, o kitoje, t.y. verslo ir gamybos zonoje, maksimalus užstatymo intensyvumas iki 5 aukštų (T. 2, b.l. 147-148).

Liudytoja A. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį D. Š. ji yra mačiusi, tačiau asmeniškai jo nepažįsta. M. B. ji yra mačiusi savivaldybėje ir teisme. Paaiškino, jog tuo metu ji dirbo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento detaliojo planavimo skyriaus miesto vakarinės teritorijos poskyrio vyriausiąja specialiste, pagal išsilavinimą ji yra architektė. Jai yra žinoma, kad M. B. ne kartą kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu leisti rengti detalųjį planą. Pirmas M. B. prašymas Vilniaus miesto savivaldybėje, liudytojos žiniomis, buvo gautas 2005 metais. Tokius klausimus, kaip M. B., svarsto žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisija, kuri sudaryta iš 7-10 žmonių. Jai yra žinoma, kad atsakymai M. B. buvo neigiami. M. B. norėjo, kad būtų leista žemės ūkio paskirties žemę pakeisti į kitos paskirties žemę. Pagal tuo metu galiojusį bendrąjį miesto planą, to padaryti nebuvo galima. Kai buvo parengtas bendrasis miesto planas, likus 2 mėn. iki jo patvirtinimo, seni piliečių prašymai buvo patenkinami. M. B. 2007 m. vasario mėnesį buvo leista pradėti detaliojo planavimo procedūrą. Įsigaliojus naujajam miesto planui, M. B. sklypų paskirtis pasikeitė į pramoninę – komercinę. Jos žiniomis, administracijos direktorius, kurio pavardės ji neprisimena, pasirašė planavimo teisų perdavimo sutartį. Pati ji rengdavo raštus, be vadovo nieko spręsti negalėjo. Jos vadovė buvo D. E., taip pat poskyrio vedėjas, departamento direktorius. Nepamena, kada tiksliai buvo parengtas naujas miesto planas. Su M. B. ji yra bendravusi, ir iš dokumentų matosi, kad ji su juo bendravo, tačiau detalių ji nepamena. Palaiko parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 2 , b.l. 142). Dėl prašymo sąlygoms detaliojo planavimo dokumentui rengti (T. 2, b.l. 143), liudytoja paaiškino, kad ši užduotis buvo nukreipta J. B. Ji tuo metu visą mėnesį sirgo. Grįžusi į darbą rado daug susikaupusių darbų, nudirbo neatidėliotinus darbus, kada atliko būtent šį darbą – neprisimena, tačiau nurodė, jog šį darbą atliko jau po ligos. M. B. ji tikrai nesakiusi, kad turi nurodymą iš viršaus neleisti statyti 141 000 kvadratinių metrų ploto pastatus. Niekas niekada asmeniškai jai nėra įteikęs prašymų. Šį prašymą ji yra gavusi iš savo vadovo. Su D. Š. Vilniaus miesto savivaldybėje jai nėra tekę asmeniškai bendrauti dėl M. B. klausimų D. Š. nėra jos įtakojęs, prašęs ar skambinęs, jis jos neįtakojo priimti M. B. prašymo. Niekas kitas taip pat nėra jai daręs spaudimo ar įtakojęs, tame tarpe ir „Rusų sąjunga“. Visus sprendimus ji priėmė derindama su savo vadovais. Joks atlygis, kyšis ar siūlymas jai nebuvo duotas. A. T. teisimu, ji nepamena, kaip vyko susitikimai su M. B. Jos darbas buvo sužiūrėti dokumentus pagal prašymus, komisijose ji nedalyvaudavo. Ji yra pristačiusi M. B. klausimą komisijai paskutiniame etape, nes poskyrio vedėja išėjo dekretinių atostogų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pritarė įsisenėjusiems prašymams. Niekas jos neprašė pagreitinti M. B. klausimo. Jai nėra žinoma apie tai, kad D. Š. buvo įtakojęs aukštus Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnus. Liudytojos manymu, ji yra profsąjungos narė, profsąjungos pirmininkas yra D. Š. Apie tai ji sužinojo internete (T. 7, b.l. 45-46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Miesto vakarinės teritorijos poskyrio vyriausioji specialistė A. T. parodė, kad jos tiesioginis darbas yra susijęs su teritorijų planavimu. Ji gerai pamena, kad M. B. pas ją buvo atvykęs atsiimti planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Kiek pamena, tai buvo 2007 m. gegužės mėnesį. Negalėtų tiksliai pasakyti, kiek kartų M. B. lankėsi pas ją, bet sprendžiant iš to, kad ant M. B. prašymo sąlygoms detaliojo planavimo dokumentui gauti yra du pastarojo užrašai, ant kurių nurodytos dvi datos 2007-03-23 ir 2007-05-23, galima spręsti, kad M. B. pas ją lankėsi mažiausiai du kartus, t.y. būtent tomis dienomis. 2007 m. kovo 23 d. M. B. ant minėto prašymo savo ranka yra užrašęs „Numatomas naudojimo būdas verslo ir komercinės teritorijos ir gyvenamosios teritorijos“. Savo prašyme, kuris yra registruotas 2007 m. vasario 13 d., M. B. buvo nurodęs, kad prašo pakeisti tikslinę paskirtį, nekeičiant bendrojo plano sprendinių. Tame jo prašyme nenurodyta, ko jis būtent nori, todėl matomai vėliau jis padarė prierašą prašymo apačioje, kad jis nori keisti žemės paskirtį į verslo ir komercinę paskirtį. Dabar neprisimena, ar su M. B. pas ją lankėsi architektas K. K. asmeniškai nepažįsta, nors tokia pavardė jai yra girdėta. M. B. prašyme joks užstatymo intensyvumas nėra nurodytas. Miesto plėtros departamento darbuotojai niekada sąlygose nenurodo užstatymo intensyvumo kvadratiniais metrais. Užstatymo intensyvumas nurodomas indeksu, kuris paimamas iš miesto bendrojo plano. M. B. du sklypai pateko į dvi funkcines zonas, iš kurių viena yra gyvenamoji, komercinė ir visuomeninė, kita – verslo, pramoninė. Užstatymo intensyvumo indeksą vienoje zonoje ji nurodė 1,6, o aukštingumą iki 35 metrų, kitoje zonoje užstatymo intensyvumą nurodė iki 5 aukštų. Tas indeksas nurodytas atsižvelgiant į miesto bendrąjį planą. Ar M. B. su ja kalbėjo apie kažkokį užstatymo intensyvumą kvadratiniais metrais, ji negali prisiminti, bet jei M. B. ir kalbėjo apie tai, ji į tai nekreipė dėmesio, nes ji vadovaujasi miesto bendruoju planu ir užstatymo intensyvumą nurodo indeksais (T. 2, b.l. 140-142, 145-146).

Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta D. Š. ir M. B. Parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) architektu. Įsigijęs sklypus M. B. kreipėsi į jį su prašymu parengti pasiūlymus. Buvo rengiami eskizai, tačiau buvo nelabai atsižvelgta į galiojantį bendrąjį miesto planą. Buvo rengiami keli variantai. Padaręs kelis variantus, jis juos perdavė M. B., o ką pastarasis su jais darė, jam nėra žinoma, kadangi M. B. jo apie tai neinformavo. Parengti eskizai neturi nei pradžios, nei pabaigos, tai nėra dokumentas. Jam nėra žinoma, kur yra tie eskizai. Vaikščiojimas į Vilniaus miesto savivaldybę galėjo būti norint gauti planavimo sąlygas arba aiškinantis kitus klausimus, nes jis turėjo M. B. įgaliojimą. Jis rengė tos teritorijos detalųjį planą, vadovavosi sutartimi ir planavimo sąlygomis. Tai buvo vienintelis planas. Jame buvo nurodyti kvadratiniai metrai, kuriuos jis nurodė M. B. prašymu. Kiek tiksliai buvo nurodyta kvadratinių metrų, jis neprisimena. Galėjo būti 141 000 kvadratinių metrų. Pas savivaldybės tarnautojus dėl planavimo sąlygų išdavimo jis nesilankė, ar lankėsi M. B., jam nėra žinoma. Jeigu jis pats lankėsi savivaldybėje, neprisimena, pas ką, tačiau nurodė, jog galėjo lankytis priimamajame arba pas architektus. Gali būti, kad lankėsi pas A. T., pas ją jis galėjo lankytis jau po naujo bendrojo miesto plano priėmimo. Ikiteisminio tyrimo metu nurodyta data yra teisinga (T. 2, b.l. 151, 152). Jam nėra žinoma ir jis nesidomėjo dėl M. B. bendravimo su savivaldybės tarnautojais. Tarp jo ir M. B. buvo pasirašyta detaliojo plano rengimo sutartis. Papildomai paaiškino, kad jis su M. B. bendrauja nuo gerokai seniau. Detalųjį planą pradėjo rengti 2007 m. gegužės mėnesį tarpusavyje pasirašius sutartį ir gavus sąvadą. Jam nėra žinoma, kokie buvo santykiai tarp D. Š. ir M. B. Matėsi, kad santykiai tarp jų buvo draugiški, tai jis matė savivaldybėje. Kas siejo D. Š. ir M. B., jo niekas neinformavo. Jam buvo žinoma apie M. B. interesus dėl sklypo (duomenys neskelbtini), apie D. Š. interesus jam nebuvo žinoma. Jis taip pat nežinojo apie D. Š. neteisėtus veiksmus. M. B. jo neprašė savivaldybėje atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus. Apie D. Š. ir M. B. piniginius santykius jam nėra žinoma. Dėl kreipimosi į STT su juo M. B. nesitarė. Jam nėra žinoma, ar savivaldybės tarnautojai M. B. naudai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Jis kliento, t.y. M. B., neklaidino, o analizavo, kas galėjo būti padaryta. Tam ir yra daromi įvairūs variantai, atmetant nerealius, tačiau nagrinėti juos reikia visus. Jam M. B. apie tarnautojų papirkimą nieko neaiškino ir nepasakojo. Taip pat jam nesakė padaryti projektą ir to, kad visus kitus reikalus jis sutvarkys pats. Papildomų lėšų projektui M. B. jam nedavė. Negali pasakyti datos, kada sužinojo apie naują bendrą miesto planą, matomai jis sekė spaudą, domėjosi tuo internete. Dėl M. B. apsilankymo pas Vilniaus miesto merą jam nėra žinoma. Taip pat jam nėra žinoma apie tai, kad D. Š. protegavo M. B. klausimą (T. 7, b.l. 46-47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. K. parodė, kad jo vadovaujama bendrovė užsiima architektūriniu planavimu, detaliųjų ir techninių projektų rengimu. 2006 metais į jį kreipėsi verslininkas M. B. prašydamas pateikti jo nuomonę apie galimybes ateityje padarius detaliuosius planus, vykdyti statybas jam priklausančiuose dviejuose sklypuose (duomenys neskelbtini). Tie du sklypai yra šalia planuojamo tiesti vakarinio aplinkkelio. M. B. pageidavo, kad jis paruoštų priešprojektinius pasiūlymus, kuriuos galėtų pateikti sostinės Miesto plėtros departamentui kaip pagalbinę medžiagą. Tie priešprojektiniai pasiūlymai yra daugiau reikalingi Miesto plėtros departamento pareigūnams, kad jiems būtų žinomi sklypų savininkų siekiai ir jie galėtų įsivaizduoti tolimesnę detaliojo planavimo eigą. M. B. užsakymu priešprojektinius pasiūlymus pradėjo rengti 2006 metų pabaigoje, laikui bėgant juos keitė, kadangi keitėsi M. B. nuomonė ir požiūris į sklypo užstatymą. M. B. pageidavo, kad užstatymo intensyvumas būtų iki 3,0, o aukštingumas iki 35 metrų (11 aukštų). Miesto bendrojo plano galimojoje daugiabučių namų statybos teritorijoje jis buvo suplanavęs tris daugiaaukščius namus, o likusioje dalyje, kuri vadinama verslo gamybos teritorija, buvo numatyta prekybinės paskirties ir biurų patalpos. Su M. B. numatė, kad maksimalus užstatymo intensyvumas dviejuose sklypuose galėtų būti 141 500 kvadratinių metrų, įskaitant požemines aikšteles. Tačiau tai buvo tik jų vizijos, o ateityje gavus planavimo sąlygas, kurias išduota Miesto plėtros departamentas, tai turėtų būti tikslinama. M. B. planavimo sąlygos buvo išduotos 2007 m. gegužės mėnesį. Tose sąlygose buvo bendri nurodymai dėl užstatymo intensyvumo ir aukštingumo atsižvelgiant į miesto bendrąjį planą ir kitų institucijų reikalavimus. Sąlygose kaip pagrindas buvo nurodyti miesto bendrojo plano reikalavimai. M. B. buvo leista planuoti daugiaaukščius gyvenamuosius ir verslo komercines patalpas. Iš praktikos žino, kad sklypų savininkai pageidauja kuo didesnio sklypų užstatymo intensyvumo. Pagal 2007 m. gegužės mėnesį M. B. išduotas planavimo sąlygas dabartiniu metu ruošiamas jo sklypų detalusis planas. Planuojamas gyvenamųjų namų ir verslo komercinės paskirties patalpų užstatymo intensyvumas atsižvelgiant į leistinus bendrojo miesto plano reikalavimus, skirtus tai teritorijai. Detaliuose pklanuose nustatomas pastatų aukštingumas, maksimalus intensyvumas, sklypo naudojimo būdas ir pobūdis, kiti specifiniai reikalavimai. Patalpų kvadratūra detaliuosiuose planuose paprastai nenurodoma. Jokiuose Savivaldybėje vykusiuose pasitarimuose, kuriuose buvo sprendžiami esminiai klausimai, jis asmeniškai nedalyvavo. Tokiuose pasitarimuose galėjo dalyvauti tik pats M. B. Pagal jų tarpusavio susitarimą visus reikalus tvarkė pats M. B. Jis neturėjo M. B. įgaliojimo tvarkyti reikalų Savivaldybėje. Vieną kartą jis buvo nuvykęs į Miesto plėtros departamentą pas darbuotoją A. T., kuri turėjo M. B. 2007 m. vasario 13 d. prašymą dėl planavimo sąlygų. A. T. nurodė, kad pateiktame prašyme nėra nurodytas sklypų naudojimo būdas, todėl prašymą reikėjo papildyti. Pagal miesto plėtros departamente išduotas planavimo sąlygas ir pagal jo asmeninius skaičiavimus dabartiniu metu 141 000 kvadratinių metrų užstatymo intensyvumas M. B. sklypuose yra galimas. Liudytojui žinoma, kad M. B. buvo pažįstamas su D. Š., tačiau kiek laiko jie yra pažįstami, ar jie yra draugai ir kokius klausimus jie sprendė, nežino (T. 2, b.l. 151-152).

Liudytojas S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dabar jis D. Š. jau pažįsta, o M. B. nepažįsta. Nurodė, kad jis yra „Rusų sąjungos“ pirmininkas. Prieš rinkimus ieškojo rinkimams rėmėjų, todėl dalino prašymus. Iš M. B. negavo nė vieno cento, jis jų neparėmė. Juos parėmė (duomenys neskelbtini) ir kitos įmonės. Su D. Š. prieš rinkimus dėl rėmimo jis nekalbėjo. Jis nežinojo, kad D. Š. ieškojo jų sąjungai rėmėjų. „Mūsų dialogas“ yra rusų bendruomenės visuomeninė organizacija, kuri užsiima veikla pagal įstatymą ir labdarą, šios organizacijos veikloje jis nedalyvauja. Apie renginį „Ruskaja zima“ jam yra žinoma. Buvo surengta žventė, vyko nemokamas koncertas. Prašyme paremti sąjungą yra nurodoma specialioji sąskaita. „Lietuvos rusų sąjungoje“ jis tvarko visus reikalus ir finansus. Jo sesuo L. D. yra atsakinga sekretorė. Sesers visuomeninė organizacija (duomenys neskebtini) veikia labdaros ir paramos pagrindu. Jis yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. 2007 metais, prieš rinkimus, deputatu nebuvo, ja nebuvo ir jo sesuo. Savivaldybėje gavo dvi vietas, prieš tai turėjo šešias vietas. Švietimo ir mokslų komitetui priklauso jo sesuo. Šis komitetas neturi sąsajos su žemės sklypų skirstymu. Niekas, tame tarpe ir D. Š., neprašė jo įtakoti dėl sklypo. D. Š. per jį nedarė jokio spaudimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojams. Jis yra faktinis „Rusų sąjungos“ vadovas. Niekada neįsipareigoja grąžinti rėmimo, nebuvo padarytas pinigų grąžinimas, nes to padaryti negalima, kadangi tai tikrina VMI. Dėl (duomenys neskelbtini) paramos nurodė tai, kad buvo išsiųstas prašymas, vėliau jam paskambino ir dokumentai buvo sutvarkyti. Konkrečiai jis bendravo tik su (duomenys neskelbtini) buhaltere, jai nurodė sąskaitą, į kurią reikėjo pervesti pinigus (T. 7, b.l. 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, politinės organizacijos „Lietuvos rusų sąjunga“ pirmininkas S. D. parodė, kad minėtos politinės organizacijos pirmininku yra išrinktas nuo 1995 metų. Į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą jis yra išrinktas 2007 m. vasario 25 d. Susipažinęs su politinės organizacijos „Lietuvos rusų sąjunga“ 2007 m. sausio 19 d. prašymais, kuriuos STT pareigūnams pateikė M. B., jis parodė, kad ant šitų dviejų prašymų yra jo parašai. Tokių prašymų yra pasirašęs nemažai, tokius prašymus jie platino per politinės organizacijos narius. Tokie prašymai dėl finansinės paramos nėra registruojami, jų apskaita nėra daroma. 2007 m. vasario mėnesį Lietuvoje vyko savivaldybių tarybų rinkimai ir jų politinė organizacija irgi dalyvavo šiuose rinkimuose. Akivaizdu, kad prieš rinkimus jie vedė rinkiminę agitaciją ir tuo pačiu platino tokius prašymus. Pamena, kad tokius pat prašymus jų organizacija platino ir praeitais metais, tai daro ir šiuo metu. Viekartinės paramos dydis negali viršyti 37 500 litų, tai nurodyta Rinkimų įstatyme. Per paskutinį pusmetį fiziniai asmenys nėra darę vienkartinių įmokų į „Lietuvos rusų sąjungos“ sąskaitą, esančią PAREX banke. Tai yra darę tik patys jų organizacijos nariai, jie į šią sąskaitą pervedė po 1000 litų. Tokias pinigų sumas buvo pervedę jų organizacijos nariai Klaipėdoje ir Visagine. Visa informacija apie fizinių ir juridinių asmenų suteiktą paramą jų organizacijai yra Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. D. Š. jis pažįsta iš matymo, tačiau su juo asmeniškai nėra bendravęs ir būtent tokiais klausimais nėra su juo kalbėjęs. Galimai tai galėjo daryti kiti jų sąjungos nariai. Ar D. Š. jo vadovaujamai politinei organizacijai buvo žadėjęs kokią nors finansinę paramą prieš Vilniaus miesto mero rinkimus jam nėra žinoma, jis su D. Š. niekada nėra kalbėjęs apie tokius reikalus. Rinkimų kompanijos metu jo vadovaujama politinė organizacija turėjo specialią rinkimų sąskaitą PAREX banke. Į tą sąskaitą buvo pervedami organizacijos pinigai iš Snoro banko, kuriame yra politinės organizacijos pastovi sąskaita. Pervesti pinigai buvo naudojami rinkiminėje kompanijoje. Tokios specialios sąskaitos būtinybė nurodyta Rinkimų įstatyme. Specialios rinkimų kompanijos sąskaita yra (duomenys neskelbtini). Į šią sąskaitą pinigai rinkimų kompanijai buvo pervedami tiek iš sąskaitų, esančių PAREX banke, tiek iš sąskaitų, esančių Snoro banke (T. 2, b.l. 157-159).

Liudytoja L. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. Š. ji pažįsta, su juo susipažino tuomet, kai pirmą kadenciją buvo išrinkta tarybos nare. Su juo bendravo darbo klausimais. Dabar D. Š. ji pažįsta labiau, tai labai aktyvus žmogus, profsąjungos pirmininkas. Pagarsinus jos anksčiau teisme duotus parodymus (T. 5, b.l. 57-61), liudytoja L. D. parodė, kad pagarsintoje medžiagoje viskas supainiota, surašyta nesuprantamai. Papildomai paaiškino, kad su M. B. ji nebendravo ir jo nepažįsta, su juo yra susitikę 3 kartus teisme. Renginiui „Ruskaja zima“ gavo 50 000 litų, kuriuos ir panaudojo. Pinigai buvo tvarkingai pervesti per banką. (duomenys neskelbtini) yra visuomeninė organizacija. Nurodė, jog anksčiau teisme jos duoti parodymai yra teisingi (T. 7, b.l. 49).

Teisme buvo pagarsinti 2008-12-11 teisiamojo posėdžio metu L. D. duoti parodymai apie tai, kad ji D. Š. pažįsta, kadangi pastarasis dirba savivaldybėje, o ji buvo tarybos narė, juos siejo darbiniai reikalai. Pasak liudytojos, D. Š. yra aktyvus žmogus, besilaikantis duoto žodžio. Jų santykiai yra geri. Nurodė, kad jai apie bylą yra žinoma iš spaudos. Nurodė, kad visa taryba ieško rėmėjų įstatymo rėmuose. Ji pati kalbėjo su D. prieš rinkimus, klausė, ar jis pažįsta ką nors, kad galėtų paremti. Jis jai pasakė, kad jei bus kokia galimybė, tai padės. D. Š. yra geranoriškas žmogus. Jis minėjo, kad lyg ir atsirado žmogus, kuris gali jiems padėti. UAB (duomenys neskelbtini) nėra parėmusi jos sąjungos, ji padėjo visuomeninei organizacijai (duomenys neskelbtini), kuri neturi nieko bendro su „Lietuvos rusų sąjunga“. Kai UAB (duomenys neskelbtini) parėmė, buvo suorganizuota šventė „Ruskaja zima“. Papildomai paaiškino, kad A. D. parėmė (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta sutartis, tačiau susitarimo, kad bus prašoma grąžinti pinigus, nebuvo. AB (duomenys neskelbtini) visuomeninės organizacijos nerėmė, V. Z. ir M. B. ji nepažįsta, su jais bendrauti neteko. Papildomai paaiškino, kad ji yra prašiusi D. Š. surasti žmonių partijos rėmimui, yra jam davusi prašymus dėl paramos. Jai nėra žinoma, ar D. Š. ką nors surado. Nurodė, kad ji bendravo su UAB (duomenys neskelbtini) asmeniškai, sudarius renginio sąmatą pasirašė sutartį. Ji negali nurodyti, kiek paaukoti, kiekvienas aukoja tiek, kiek gali. Žmogus, nepaisant sąmatos, galėjo paaukoti ir 20 000 litų, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) pervedė 50 000 litų. D. pavardė jai yra žinoma, tačiau asmeniškai jie nėra pažįstami. Visuomeninė organizacija gali būti rėmėja ir gauti paramą, o politinė partija negali nieko aukoti ar remti. Prašymuose parašyta, kad yra tokia partija, kokia veikla ji užsiima, kur ji turi savo atstovus ir t.t. Prašymas paremti „Lietuvos rusų sąjungą“ yra firminis blankas su parašu, antspaudu. Prašymuose nurodoma, kokiu tikslu renkami pinigai. Pinigus galima pervesti, kai paskelbta rinkimų kampanija, atidaroma atskira sąskaita. Ji negali prisiminti visų detalių, tačiau atmintis turi tokią savybę – kažkokiu momentu ji atsistato. Su D. Š. ji buvo susitikusi daug kartų, kiek kartų dėl paramos – tiksliai negali pasakyti. D. Š. lyg ir minėjo jai, kad atsirado žmonės, galintys paremti. Liudytojos teigimu, gal žmogus nenorėjo paremti politinės organizacijos, todėl parėmė visuomeninę organizaciją. Parama visuomeninei organizacijai buvo pervsta prieš šventę, nes už daug ką reikėjo mokėti. Negali pasakyti, ar D. Š. ką nors minėjo dėl paramos prašymo rezultatų. Jis buvo ne vienintelis žmogus, kurio buvo prašyta paramos. Grynaisiais pinigais remti negalima. Nurodė, kad skolų (duomenys neskelbtini) neturi, dirba pagal tai, kiek turi lėšų. Kai organizacija planuoja kokią nors veiklą, numato, kiek pinigų reikės ir jų prašo. (duomenys neskelbtini) užsiima leidybine veikla, neseniai išleido knygą. Paaukotų pinigų sumos yra nedidelės. Yra pateikiamos griežtos ataskaitos, kur tie pinigai buvo panaudoti. Knygai buvo atidaryta atskira sąskaita, to reikalavo finansų ministerija. 50 000 litų yra labai didelė suma, bet ir šventė buvo didelė. Ji vyko 2007 metais. Papildomai paaiškino, kad paramos tikslais ji su D. Š. nekalbėjo. Paaiškino, kad nerinkiminiu metu partija irgi gali būti remiama. Taip pat paaiškino, kad „Lietuvos rusų sąjunga“ nėra visuomeninė sąjunga, tai yra nedidelė partija. Buvo ieškoma galimų rėmimo šaltinių, buvo išsiųsta daug prašymų dėl paramos. Jie buvo siunčiami tiems, iš ko tikėjosi gauti paramos. UAB (duomenys neskelbtini) juos parėmė, su prašymu grąžinti pinigus į juos minėta įmonė nesikreipė. Už organizuotą paramą D. Š. nieko jos neprašė, mano, kad jei jis tai darė, tai geranoriškai. „Lietuvos rusų sąjunga“ ir (duomenys neskelbtini), pasak liudytojos, nėra niekaip susiję (T. 5, b.l. 57-61).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė L. D. parodė, kad ji yra politinės organizacijos „Lietuvos rusų sąjunga“ narė nuo 1995 metų, yra šios partijos atsakingoji sekretorė. Į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą yra išrinkta 2002 metais, o perrinkta antrai kadencijai nuo 2007 m. vasario 25 d. Su D. Š. ji yra pažįstama seniai, nuo to laiko, kai jis pradėjo dirbti savivaldybėje. Jų santykiai yra darbiniai, jis yra savivaldybės administracijos darbuotojas. Su savivaldybės profesine sąjunga, kurios pirmininku jis yra, ji jokių reikalų nėra turėjusi. Prieš rinkimus jų politinė organizacija turėjo labai daug prašymų dėl finansinės paramos jų partijai, jų daug išdalino įvairiems žmonėms, minėtų prašymų apskaitos nevedė. Tai buvo reklaminė akcija. Negali prisiminti, ar konkrečiai D. Š. ji buvo davusi tokius rašytinius prašymus dėl finansinės paramos suteikimo jų partijai. Tokio fakto negali nei patvirtinti, nei paneigti. Nepamena tokio atveju, kad D. Š. būtų žadėjęs asmeniškai ar per kitus fizinius ar juridinius asmenis jų politinei organizacijai suteikti paramą. Negali prisiminti, ar D. Š. yra domėjęsis, ar kokie nors fiziniai ar juridiniai asmenys yra pervedę pinigus jų politinei organizacijai. Prieš Vilniaus miesto mero rinkimus jų partija buvo neutrali. Iš D. Š. jokių pasiūlymų dėl finansinės paramos jų politinei organizacijai neturėjo. M. B. ji nepažįsta. Apie D. Š. ir M. B. tarpusavio santykius bei D. Š. prašymus, kad M. B. pervestų į jų partijos sąskaitą 50 000 litų, jai nėra niekas žinoma, apie tai jai teko skaityti tik žiniasklaidoje. Liudytojai pateikus perklausai 2007 m. gegužės 3 d. telefoninio pokalbio, prasidedančio 13.37 val., tarp jos ir D. Š., skambinant iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), įrašą ir pokalbio suvestinė, liudytoja L. D. paaiškino, kad tokio turinio pokalbis tarp jos ir D. Š. buvo. Įraše ji atpažįsta tiek savo, tiek D. Š. balsus. Tas pokalbis buvo seniai ir šio pokalbio turinio ji negali prisiminti. Liudytojai pateikus perklausai 2007 m. gegužės 14 d. telefoninio pokalbio, prasidedančio 15.14 val., tarp jos ir D. Š., skambinant iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), įrašą ir šio pokalbio suvestinę, liudytoja parodė, kad ji neneigia, kad tokio turinio pokalbis su D. Š. buvo, tačiau pokalbis nėra informatyvus, jis buvo seniai ir dabar negali prisiminti, apie ką jie konkrečiai kalbėjosi. Ji negali pasakyti, apie kokią įmonę D. Š. kalbėjo šio pokalbio metu ir ką jis turėjo omenyje sakydamas „negavot“. Paaiškino, kad su D. Š. jokių kalbų apie jų politinės organizacijos finansinį rėmimą ji negali prisiminti. Jų politinei organizacijai aukas gali skirti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, tai reglamentuoja įstatymai. Per rinkimus jie aktyviai agitavo tiek juridinius, tiek fizinius asmenis remti jų organizaciją. Tam tikslui buvo atidaryta speciali rinkimų sąskaitą ir visi norintys paremti jų organizaciją, galėjo pervesti pinigus į šią sąskaitą. Po rinkimų jie Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė visus duomenis apie jų organizacijai paaukotas lėšas. Jų partija nėra įtakinga, todėl jai nesuprantama, dėl kokios priežasties kokie nors asmenys galėjo turėti tikslą remti jų partiją slaptai arba bijotų to viešinti. Jokių neteisėtų susitarimų su D. Š. dėl jų organizacijos finansinės paramos nebuvo ir jų būti negalėjo, o jei ir buvo kokie nors pokalbiai ta tema, tai jie buvo vieši ir atviri (T. 2, b.l. 160-161, 162-163).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. D. anksčiau teisme duoti parodymai apie tai, kad jis pažįsta kaltinamąjį, yra su juo draugai, jų santykiai yra geri. Jam yra žinoma, kad draugas turi problemą dėl finansų. 2007 m. sausio mėn. pas jį atėjo D. Š. su prašymu jam padėti, paprašė paskolos, prašė padaryti pavedimą lyg ir „Rusų sąjungai“. Tai galėjo būti 2007 m. vasario mėn. Jis pervedė 50 000 litų, tačiau gavėjo nepamena. Tie pinigai jam turėjo būti grąžinti, tai buvo paskola D. Š., nes jis sakė, kad jam skubiai jos reikia. Jis D. Š. kaip draugui suteikė paskolą, tačiau tarpusavyje jokių paskolos raštelių nepasirašė. Po pusantro mėnesio D. Š. vėl buvo pas jį, norėjo pinigus grąžinti grynais, tačiau jis D. Š. pasakė, kad pinigai turi būti grąžinti pavedimu, nes pinigus skolino įmonė. Pinigai buvo susiję su parama sąjungai, D. Š. detalių jam nenurodė. Jis pasitikėjo D. Š., pastarasis jam aiškino, kad jį pavedė žmogus ir jam reikia pinigų. Liudytojo manymu, draugui padėti yra normalu. Kadangi jis tokios sumos pats neturėjo, davė ją įmonės vardu. Detalių D. Š. jam neminėjo, buvo sutarta, kad jis perveda pinigus tam, kam reikia, o D. Š. juos jam grąžins. Faksu ir oficialiai raštu buvo atsiųsti prašymai kampanijos, kurią jie rėmė. Prašymas faksu atėjo po pokalbio su D. Š., po to paštu atėjo ir prašymo originalas. Jo darbuotojai pažiūrėjo ir įsitikino, kad ta kampanija gali būti remiama. Jam pinigų negrąžino. Jo manymu, jei darbai už paramą neįvykdomi, tai pinigai grąžinami. Pavedimą darė jis. Buhalterė pavedimą įformino kaip paramą. Jis su D. Š. yra bendravę ir telefonu (T. 5, b.l. 51-52).

Liudytojo V. Z. teisme duotų parodymų duomenimis, jis pažįsta kaltinamąjį D. Š., su juo susitikdavo Savivaldybėje, yra pažįstami, juos sieja dalykiniai santykiai. Prieš pusantrų metų į jį kreipėsi D. Š. su dar vienu kolega, prašė paskolinti „Rusų sąjungai“ pinigų. Minėtai sąjungai jis pervedė 20 000 litų, pavedimą nurodė kaip paramą. Jo vadovaujama įmonė vadinasi UAB (duomenys neskelbtini). L. D. ir S. D. jis pažįsta. Minėti asmenys į jį dėl paramos niekada nesikreipė. Į jį kreipėsi vienas iš įmonės akcininkų (M. Ž.), jis suprato, kad reikia geranoriškai padėti. Buvo prašoma didesnės sumos. Liudytojo teigimu, prašė 50 000 litų, bet dėl to jis nėra tikras. Tuo metu jis tiek pinigų neturėjo, todėl juos pasiskolino iš „Žvėryno įrengimai“ ir pervedė „Rusų sąjungai“. Visi buhalteriniai dokumentai yra tvarkingi. Skola jiems negrąžinta, nors akcininkas žadėjo grąžinti, buhalterijoje „kabo“ skola. Skola yra įforminta AB (duomenys neskelbtini) ir „Žvėryno įrengimai“ paskolos sutartimi. Faktiškai jis yra skolingas „Žvėryno įrengimams“. Pinigų davė tiek, kiek galėjo, buvo įvardinta, kad pinigai skiriami „Rusų sąjungai“. Tai buvo 2007 m. balandžio – gegužės mėn. Papildomai paaiškino, kad buvo susitikę pas jį įmonėje, (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) buveinėje. Jis nesigilino į tai, kokie buvo paramos tikslai, mano, kad galėjo būti rinkiminiai tikslai. Paramą pervedė įmonė AB (duomenys neskelbtini), o pinigus skolinosi iš „Žvėryno įrengimai“. Pinigus jam turėjo grąžinti D. Š., o jis juos turėjo grąžinti „Žvėryno įrengimams“. Jis suprato, kad pinigus jam grąžins ne D. Š., o įmonės grupė (T. 5, b.l. 54-56).

Atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę nustatyta, kad 2006 m. spalio 5 d. D. Š. kalbėjosi su M. B. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo klausimais, 2006 m. spalio 13 d. apie M. B. priėmimą pas miesto merą, 2006 m. lapkričio 6 d. D. Š. prašo M. B. surinkti visus raštus su mero rezoliucijomis ir grąžinti jam, 2006 m. lapkričio 24 d. D. Š. praneša M. B., kad jis greitai turės teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį (T. 1, b.l. 36-52).

2007 m. balandžio 23 d. M. B. STT pareigūnams pateikė savo pokalbio su D. Š., įvykusio 2007 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, įrašą. Šio pokalbio metu D. Š. nurodo M. B., kad nereikia pervesti pinigų politinei organizacijai „Lietuvos rusų sąjunga“, pinigų pervedimą reikia stabdyti, o M. B. pasako, kad jis turėtų greitai surinkti 100 000 litų ir juos atiduoti D. Š. (T. 1, b.l. 60-65).

2007 m. balandžio 23 d. M. B. STT pareigūnams pateikė politinės organizacijos „Lietuvos rusų sąjunga“ pirmininko S. D. 2007 m. sausio 19 d. prašymą dėl finansinės paramos. Prie šio prašymo prisegtas geltonos spalvos lapelis, kurio vienoje pusėje yra rankraštinis įrašas „2x25“, kvadrate įrašyta „50“, kitoje lapelio pusėje pabrauktas įrašas „37500“. Šie daiktai apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti (T. 1, b.l. 66-68, T. 2, b.l. 109-110).

2007-04-23 Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas sankcionavo nusikalstamos veikos modelį prieš D. Š. NVIM panaudojimo tikslas nustatyti nusikalstamų veikų požymius bei kitus duomenis apie galimai nusikalstamas veikas ir kyšininkavimo mechanizmą (T. 1, b.l. 28).

Toliau atliekant operatyvinius veiksmus nustatyta, kad apie pinigų pervedimą politinei organizacijai „Lietuvos rusų sąjunga“ buvo kalbama ir M. B. susitikimo su D. Š. 2007 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybėje metu (T. 1, b.l. 74-76).

2007 m. gegužės 4 d. užfiksuotas D. Š. telefoninis pokalbis su M. B. Pokalbio metu M. B. pasako D. Š., kad jis stengiasi surinkti pinigus, D. Š. pasako, kad jis irgi nori planuoti savo reikalus ir praneša, kad lauks žinių iš M. B. (T. 1, b.l. 80-83).

2007 m. gegužės 10 d. D. Š. skambino M. B. ir prašė gelbėti, M. B. atsakė, kad greitu metu surinks visą sumą. D. Š. prašė M. B. paskambinti, kai bus pinigai ir susitikti su juo (T. 1, b.l. 84-86).

2007 m. gegužės 10 d. STT pareigūnai atliko M. B. pinigų – 50 000 litų, kuriuos M. B. buvo numatęs įteikti D. Š. kaip kyšio dalyką apžiūrą (T. 1, b.l. 87-143).

Atliekant operatyvinius veiksmus, buvo užfiksuotas M. B. pokalbis su D. Š. 2007 m. gegužės 11 d. Šio pokalbio metu jie susitarė dėl susitikimo. Techninėmis priemonėmis tą pačią dieną buvo užfiksuotas M. B. susitikimas su D. Š. automobilių stovėjimo aikštelėje prie verslo, pramogų ir sporto centro „Forum Palace“, esančio Vilniuje, Konstitucijos pr. 26. M. B. įsėdus į Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), D. Š. nuvažiavo į Konstitucijos prospektą, iš ten pasuko į Kalvarijos gatvę, iš ten į Upės gatvę. M. B. pasakius, kad jis surinko 50 000 litų ir paklausus, kur pinigus padėti, D. Š. pridėjo pirštą prie burnos, duodamas ženklą M. B. apie tai nekalbėti ir pirštu parodė į automobilio dėtuvę, kurią M. B. atidarė ir išėmęs iš savo rankinės 50 000 litų, juos padėjo į dėtuvę, uždarė ir užsegė savo rankinę. M. B. pasiteiravus dėl likusios pinigų sumos, D. Š. gestais parodė, kad apie tai nereikia kalbėti. D. Š. atvežė M. B. į tą pačią automobilių stovėjimo aikštelę. Susitarė apie viską pasikalbėti kitą kartą (T. 1, b.l. 144-152).

2007 m. gegužės 16 d. užfiksuoti du M. B. susitikimai su D. Š. Vilniaus miesto savivaldybės patalpose. D. Š. pirmo susitikimo metu du kartus bandė paskambinti Miesto plėtros departamento darbuotojai A. T. ir išsiaiškinti esamą situaciją dėl detaliojo plano sąvado sąlygų išdavimo. Kadangi A. T. į telefono skambučius neatsakė, D. Š. pažadėjo pakalbėti su A. T. ir pažadėjo vėliau paskambinti M. B. Kito susitikimo metu D. Š. pažadėjo kitą dieną, t.y. gegužės 17 d., pasikalbėti su A. T. ir viską išsiaiškinti (T. 1, b.l. 155-158, 162-167).

2007 m. liepos 17 d. D. Š. skambino M. B. ir klausė, ar pastarasis jo nepamiršo. M. B. prašo atvažiuoti, kai M. B. jį prisimins (T. 2, b.l. 13-16).

2007 m. liepos 18 d. įvyko M. B. susitikimas su D. Š. mados ir stiliaus centro „Europa“ kavinėje „Double Coffe“. Šio susitikimo metu D. Š. pasakė, kad yra ruošiami 16 sklypų, kurie bus skirti mainams su asmenimis, iš kurių savivaldybė turi paimti sklypus visuomenės poreikiams vakariniam aplinkkeliui tiesti. Anot D. Š., jis galėtų pasistengti bandyti susitarti, kad M. B. liktų geras sklypas. M. B. sakė, kad visais įmanomais būdais renka likusius 50 000 litų, kuriuos turės vėliausiai antradienį ir atiduos D. Š. D. Š. atsakė, kad viskas tvarkoje ir jam reikia žinoti, kada jie bus, jis gali palaukti. Susitarė antradienį susiskambinti (T. 2, b.l. 23-26).

2007 m. liepos 23 d. STT pareigūnai atliko M. B. pinigų – 50 000 litų, kuriuos buvo numatoma įteikti D. Š. kaip kyšio dalyką, apžiūrą (T. 2, b.l. 27-67).

2007 m. liepos 24 d. techninėmis priemonėmis yra užfiksuotas M. B. susitikimas su D. Š. automobilių stovėjimo aikštelėje prie verslo, pramogų ir sporto centro „Forum Palace“. Į susitikimą D. Š. atvyko tuo pačiu Savivaldybei priklausančiu automobiliu „Peugeot 206“. M. B. įsėdus į D. Š. automobilį, jie kalbėjo apie nereikšmingus dalykus. Vėliau šio pokalbio metu M. B. paklausė, ar likusius pinigus dėti į automobilio dėtuvę. D. Š. sudraudė M. B., kad šis mažiau kalbėtų. Vaizdo įraše matyti, kaip M. B. atidarė automobilio dėtuvę, ten kažką padėjo ir uždarė dėtuvę (T. 2. B.l. 76-77).

2007-07-24 atlikus automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje prie verslo, pramogų ir sporto centro „Forum Palace“, apžiūrą, jo dėtuvėje buvo rasta 50 000 litų. Atlikus šių pinigų apžiūrą, nustatyta, kad šių pinigų banknotų numeriai yra tie patys, kurių apžiūrą STT pareigūnai atliko 2007 m. gegužės 23 d. Taip pat automobilyje buvo rasti šeši M. B. žemės sklypų planai (T. 1, b.l. 10-16, 20, T. 2, b.l. 80-97).

2007-07-24 kratos metu D. Š. namuose buvo rastas ir išimtas D. Š. 2007 m. darbo kalendorius, kuriame kovo 27 d. yra įrašytas „Justiniškių g. M. T.“ bei „klausia ar D. sutinka su bendrojo parametrais“, balandžio 3 d. yra įrašas „m. bent paskambinti dėl „Rusų sąjungos“, gegužės 17 d. „Su A. T. dėl 141 kvadrato sąlygų sąvado detaliajam planui“ bei „M. taškai dėl išpirkimo“.

Šie užrašai, o taip pat M. B. pateikti politinės organizacijos „Lietuvos rusų sąjunga“ prašymai, kompaktinis diskas, kuriame įrašytas M. B. pokalbis su D. Š. 2007 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, taip pat dokumentai, susiję su sklypų detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimu bei planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti apžiūrėti kaip dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir prijungti prie baudžiamosios bylos (T. 1, b.l. 17-22, 107-110, T. 2, b.l. 188-190).

Susipažinus su politinės organizacijos „Lietuvos rusų sąjunga“ sąskaitos (kurios numeris nurodytas D. Š. M. B. įteiktuose prašymuose) išrašu ir dokumentais, gautais iš Vyriausiosios rinkimų komisijos, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. vasario 13 d. (kuomet M. B. buvo pateikęs prašymą Miesto plėtros departamentui dėl planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti) iki 2007 m. liepos 24 d. (iki D. Š. sulaikymo), jokių pinigų pervedimo po 25 000 litų nei iš fizinių, nei juridinių asmenų nebuvo (T. 2, b.l. 163-181).

Teisiamojo posėdžio metu išklausius 2007-04-18 garso įrašą, kaltinamasis D. Š. parodė, kad garso įraše užfiksuotas pokalbis vyksta tarp jo ir M. B. Paaiškino, kad M. B. atvyko pas jį į darbą ir jie kalbėjosi dėl paramos „Rusų sąjungai“. M. B. jam paaiškino, kad 50 000 litų, skirtus pervesti „Rusų sąjungai“, jis atidavė kažkokiam asmeniui, nes nenorėjo pervedinėti iš savo įmonės sąskaitos, o tas asmuo delsia ir pinigų neperveda. Pokalbis vyko jo darbo kabinete (T. 7, b.l. 50).

Teisiamojo posėdžio metu išklausius 2007-04-25 garso įrašą, kaltinamasis D. Š. parodė, kad garso įraše užfiksuotas jo balsas, kuomet jis kalbasi su M. B. (T. 7, b.l. 50).

Teisiamojo posėdžio metu išklausius 2007-05-11 garso įrašą (nuo 10 įrašo minutės) bei peržiūrėjus 2007-05-11 vaizdo įrašą, kaltinamasis D. Š. parodė, kad garso įraše galbūt užfiksuotas jo balsas. Parodė, kad garsas įrašo metu yra nutrūkęs, jis negali patvirtinti, kad įrašas yra tiesioginis. Vaizdo įraše nufilmuoti jis ir M. B. (T. 7, b.l. 53).

Teisiamojo posėdžio metu išklausius 2007-05-16 garso įrašo (nuo 15 įrašo minutės) kaltinamasis D. Š. parodė, kad jame užfiksuotas balsas yra panašus į jo. Nukentėjusysis M. B. parodė, kad garso įraše užfiksuota, kaip jis kalbasi su D. Š. Kategoriškai teigė, kad tai jo balsas (T. 7, b.l. 53).

Tesiamojo posėdžio metu išklausius 2007-05-16 garso įrašo (nuo 15 įrašo minutės), kaltinamasis D. Š. parodė, kad įraše užfiksuotas jo balsas, taip pat nurodė, jog turi pastabų dėl įrašo vientisumo. Nukentėjusysis M. B. parodė, kad įraše užfiksuotas jo balsas, kuomet jis kalbasi su D. Š. (T. 7, b.l. 53).

Teisiamojo posėdžio metu išklausius 2007-06-26 garso įrašą (nuo 33 įrašo minutės), kaltinamasis D. Š. parodė, kad įraše užfiksuotas jo pokalbis su M. B. Nukentėjusysis M. B. parodė, kad įraše užfiksuotas jo pokabis su D. Š. (T. 7, b.l. 53).

Teisiamojo posėdžio metu išklausius 2007-07-18 garso įrašą (nuo 17 įrašo minutės), kaltinamasis D. Š. parodė, kad jame užfiksuotas balsas, panašus į jo. Nukentėjusysis M. B. parodė, kad garso įraše užfiksuotas jo pokalbis su D. Š. (T. 7, b.l. 54).

Teisiamojo posėdžio metu išklausius 2007-07-24 garso įrašą bei peržiūrėjus 2007-07-24 vaizdo įrašą, kaltinamasis D. Š. nurodė, jog garso įraše užfiksuotas balsas, panašus į jo balsą. Nukentėjusysis M. B. parodė, kad įraše užfiksuotas jo pokalbis su D. Š. (T. 7, b.l. 54).

Kaltinamojo bei jo gynėjų prašymu, kilus abejonių dėl garso ir vaizdo įrašų tikrumo ir autentiškumo, taip pat įrašuose girdimų bei matomų asmenų tapatybės, bylos nagrinėjimo teisme metu dėl pateiktų garso ir vaizdo įrašų buvo atlikta ekspertizė. Gautame 2011-10-28 ekspetizės akte Nr. 11-2472 (10), 11-129 (11) nurodyta, kad tiriamieji garso ir video įrašai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 yra originalių vaizdo ir garso bylų kopijos. Nustatyti, ar ekspertiniam tyrimui pateikti video įrašai Nr. 11, Nr. 12 ir Nr. 13 yra originalai ar kopijos, negalima. Tiriamieji garso ir video įrašai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13 nėra sumontuoti, jie yra ištisiniai, juose nėra trynimo požymių, darant šiuos įrašus įrašymo aparatūra nebuvo stabdoma. Tiriamuose garso įrašuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 10, esančiuose tyrimui pateiktose kompaktinėse plokštelėse, balsas ir kalba yra D. Š. (tiriamųjų įrašų pateiktose stenogramose šio asmens pasakytos frazės žymimos „D“). Tikėtina, kad tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 8 ir Nr. 9, esančiuose tyrimui pateiktose kompaktinėse plokštelėse, balsas ir kalba yra D. Š. (tiriamųjų įrašų pateiktose stenogramose šio asmens pasakytos frazės žymimos „D“). Atsakyti į klausimą, ar tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, esančiuose tyrimui pateiktose vaizdajuostėse: „PANASONIC“ Nr. VK -1-017-07; „PANASONIC“ Nr. VK-1-0065-03; „PANASONIC“ Nr. VK-1-0007-03, yra užfiksuoti D. Š. balsas ir kalba, negalima. Tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 10, esančiuose tyrimui pateiktose kompaktinėse plokštelėse, balsas ir kalba yra M. B. (tiriamųjų įrašų pateiktose stenogramose šio asmens pasakytos frazės žymimos „M“). Tikėtina, kad tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 8 ir Nr. 9, esančiuose tyrimui pateiktose kompaktinėse plokštelėse, balsas ir kalba yra M. B. (tiriamųjų įrašų pateiktose stenogramose šio asmens pasakytos frazės žymimos „M“). Atsakyti į klausimą, ar tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, esančiuose tyrimui pateiktose vaizdajuostėse „PANASONIC“ Nr. VK-1-017-07; „PANASONIC“ Nr. VK-1-0065-03; „PANASONIC“ Nr. VK-1-0007-03, yra užfiksuoti M. B. balsas ir kalba, negalima (T. 7, b.l. 79-104).

Bylos nagrinėjimo teisme metu gautame LTEC 2009-02-11 ekspertizės akte Nr. 11-334(09) nurodyta, kad atsakyti į klausimą, ar tyrimui pateiktame popieriaus lapelyje rankraštinį įrašą „2x25“ parašė D. Š., ar M. B., ar kitas asmuo negalima, nes įrašas netinkamas asmens identifikavimui. Atsakyti į klausimą, ar tyrimui pateiktame popieriaus lapelyje rankraštinį įrašą „50“ parašė D. Š., ar M. B., ar kitas asmuo negalima. Tyrimui pateiktame popieriaus lapelyje, kitoje lapelio pusėje, rankraštinį įrašą „37.500“ parašė ne D. Š., ne M. B.. Atsakyti į klausimą, ar tyrimui pateiktame popieriaus lapelyje rankraštinius įrašus „2x25“, „50“, „37.500“ parašė vienas, ar keli asmenys, negalima (T. 5, b.l. 113-117).

Bylos nagrinėjimo teisme metu gautame LTEC 2009-02-25 ekspertizės akte Nr. 11-413(09) nurodyta, kad tirti pateikto popieriaus lapelio 1-oje pusėje esantis įrašas „2x25“ yra parašytas ir apvedžiotas tos pačios rūšies (pasižyminčia vienodomis savybėmis) tamsiai mėlynos spalvos su vieletiniu atspalviu šratinukų pasta. Tikėtina, kad visas įrašas „2x25“ parašytas ir apvedžiotas ta pačia rašymo priemone. Kategoriškai to neigti negalima, nes konkrečiai rašymo priemonei (šratinuko šerdelei) individualizuoti įrašų štrichuose esančių požymių nepakanka. Lapelio 1-oje pusėje esantis skaitmeninis įrašas „50“, jo stačiakampio formos apibraukimas, rodyklė ir lapelio 2-oje pusėje esantis pabrauktas skaitmeninis įrašas „37.500“ yra parašyti tos pačios rūšies (pasižyminčia tarpusavyje vienodomis savybėmis) mėlynos spalvos su violetiniu atspalviu šratinukų pasta. Tikėtina, kad šie įrašai tarpusavyje yra parašyti ta pačia rašymo priemone. Kategoriškai to teigti negalima, nes konkrečiai rašymo priemonei individualizuoti įrašų štrichuose esančių požymių nepakanka. Nustatyti, ar skaitmens „25“ apvalus apibraukimas yra parašytas ta pačia rašymo priemone (šratinuko šerdele“ kaip ir įrašas „2x25“, negalima, nes yra sutampančių ir besiskiriančių įrašo „2x25“ ir skaitmens „25“ apvalaus apibraukimo štrichų požymių (T. 5, b.l. 119-122).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surintus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d.

Nors kaltinamasis D. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino nurodydamas, kad jis jokio kyšio iš M. B. nereikalavo, o tik prašė jo finansiškai paremti „Lietuvos rusų sąjungą“ savivaldybės tarybos rinkimų metu, todėl apie šią paramą jis visą laiką kalbėjo su M. B., o iš pastarojo paimti 100 000 litų ir yra ta parama „Lietuvos rusų sąjungai“, tačiau tokie kaltinamojo parodymai paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, o kaltinamojo D. Š. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d., sudėtis.

Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta, kad už tarpininko kyšininkavimą atsako tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už kyšį pažadėjo paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų.

Kaltinamojo D. Š. veiksmai atitinka jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d., sudėtį.

Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais – asmens pažadu pasinaudojant savo įtaka už kyšį paveikti valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, tarptautinę viešąją organizaciją arba jų tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jis kyšio davėjo interesais atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų.

Taigi vienas iš šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių yra tai, kad kyšininkaujantis tarpininkas už pasiūlytą ar pažadėtą arba duotą kyšį pats pažada, paprastai kyšio davėjui, paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai kyšio davėjo interesais teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad D. Š. 2007 metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės patalpose konkrečiai ir be užuolankų pasakė, kad jam yra žinomos jo problemos dėl žemės sklypų užstatymo intensyvumo ir paminėjęs, kad tai yra aukšto politinio lygio klausimas, už jų teigiamą išsprendimą tiesiogiai pareikalavo 100 000 litų kyšio. Pasak nukentėjusiojo M. B., D. Š. taip pat pasakė, kad šie pinigai taip pat yra atlygis už jau padarytus darbus, t.y. už detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimą. Be to, 2006 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, dar iki to momento, kuomet už kyšį pažadėjo teigiamai išspręsti M. B. rūpimą klausimą dėl detaliojo projektavimo sąlygų išdavimo, kaip įrodymą, kad D. Š. rūpinosi dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo nurodė, kad asmeniškai kreipėsi į merą A. Z., bei davė M. B. į rankas penkių dokumentų kopijas, kuriuose buvo Vilniaus miesto mero rezoliucijos savivaldybės darbuotojams. Kaltinamasis D. Š. taip pat nepaneigė aplinkybės, kad jis norėjo padėti M. B.. Kaltinamojo teigimu, jis iš draugiškumo pasidomėjo, kaip savivaldybėje sprendžiami M. B. rūpimi klausimai, tačiau teigė, kad jokių aktyvių veiksmų neatliko, juo labiau nedarė jokio poveikio kokiems nors tarnautojams. Be to, kaltinamasis parodė, kad jis yra davęs M. B. ir vidaus dokumentų kopijas, nurodė, kad galėjo atsitikti ir taip, kad jis palydėjo M. B. pas kokį nors tarnautoją, kaip teigė kaltinamasis, pasiteirauti jo nagrinėjamu klausimu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. Š. ne tik pažadėjo išspręsti M. B. problemas, bet ir jas sprendė. Tai įrodo nukentėjusiojo M. B. parodymai, D. Š. telefoninių pokalbių su M. B. garso įrašai, iš dalies ir paties kaltinamojo D. Š. parodymai, įrašai apie reikalingus išspręsti M. B. klausimus dėl jo žemės (duomenys neskelbtini), esantys kratos metu iš D. Š. paimtame darbo kalendoriuje. Kaltinamojo D. Š. veiksmai, t.y. tai, kad jis, kaltinamojo teigimu, teikė M. B. techninę pagalbą, davė vidaus dokumentų kopijas, galimai palydėdavo pas kokį nors valstybės tarnautoją ir pan. rodo, jog D. Š. domėjosi ir rūpinosi M. B. reikalais dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) projektavimo sąlygų sąvado išdavimo. Liudytojas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyriaus vedėjas E. D. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis D. Š. domėjosi ir rūpinosi M. B. rūpimais klausimais, kadangi nurodė, jog pokalbiuose su M. B. dėl jo rūpimų klausimų dalyvavo ir kaltinamasis. Tai, kad D. Š. domėjosi M. B. žemės klausimų išsprendimo reikalais, patvirtina ir byloje esantys dokumentai, t.y. M. B. raštų savivaldybei su vidinio savivaldybės susirašinėjimo duomenimis – vizomis, rezoliucijomis ir kitokiais nurodymais kopijos, kurių M. B. be atitinkamos D. Š. pagalbos negalėtų gauti, ir kuriuos M. B. kaltinamasis davė savo iniciatyva. Be to, tai, kad D. Š. rūpinosi M. B. rūpimais klausimais, liudija ir tai, kad kaltinamasis ir telefoninių pokalbių metu aiškino, jog jo pastangomis yra surašytis griežtos mero rezoliucijos kito departamento darbuotojui E. D., įpareigojančios palankiai spręsti problemas. Be to, paties kaltinamojo D. Š. iniciatyva buvo suorganizuotas vizitas pas tuometinį Vilniaus miesto merą, ką patvirtina nukentėjusysis M. B., pateikti D. Š. ir M. B. telefoninių pokalbių įrašai. Iš minėtų įrodymų darytina išvada, kad D. Š. ne tik pažadėjo M. B. veikti jo naudai, bei ir atliko veiksmus, kuriais jis tiesiogiai ir netiesiogiai siekė paveikti Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojus, kad jie teisėtai veiktų M. B. interesais.

Taip pat šios nusikalstamos veikos objektyviajai pusei būdinga tai, kad tarpininkaujantis kyšininkas gali pažadėti paveikti iš esmės bet kurią valstybės ar savivaldybės instituciją, įstaigą, tarptautinę viešąją organizaciją. Kaip matyti iš nukentėjusiojo M. B. parodymų, D. Š. buvo pasirengęs už neteisėtą atlygį paveikti ne tik savivaldybės tarnautojus, bet ir Vilniaus miesto tarybos narius, kadangi to pačio susitikimo metu, kai pareikalavo 100 000 litų kyšio, jis nurodė, kad M. B. klausimo sprendimas yra ne savivaldybės tarnautojų, o aukšto politinio lygio klausimas.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo kaltės, taip pat turi būti nustatyta, ar asmuo pažadėjo už kyšį paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų. Nors kaltinamasis D. Š. teisiamojo posėdžio metu ir parodė, kad jis jokio kyšio iš M. B. už pastarojo naudai atliekamus veiksmus nereikalavo, jog visi su M. B. susiję piniginiai reikalai, kurie girdimi telefoninių pokalbių, susitikimų metu yra išimtinai susiję su siekiu rasti finansinius rėmėjus „Lietuvos rusų sąjungai“, šia kaltinamojo versija teismas netiki, mano, jog tai yra tik kaltinamojo gynybos versija, kadangi ji neatitinka kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų. Apklaustas nukentėjusysis M. B. kategoriškai ir nuosekliai patvirtino, kad D. Š. iš jo tiesiogiai, konkrečiai be jokių užuolankų už teigiamą detaliojo plano projektavimo sąlygų sąvado, kuriuo būtų leistas didesnis užstatymo intensyvumas žemės sklypuose, išsprendimą Vilniaus miesto savivaldybėje, pareikalavo iš M. B. 100 000 litų kyšio pagal savo paties pateiktą pinigų perdavimo schemą, t.y. kad 50 000 litų dviem pavedimais būtų pervesti „Lietuvos rusų sąjungai“, o likę 50 000 litų grynaisiais būtų perduoti pačiam D. Š., nors, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ši pinigų perdavimo schema vėliau pasikeitė. D. Š. neneigė, kad jis su M. B. kalbėjosi apie pinigus, tačiau teigė, kad pokalbiai buvo išimtinai apie M. B. žadėtą 100 000 litų finansinę paramą „Lietuvos rusų sąjungai“. Kaltinamojo teigimu, „Lietuvos rusų sąjungos“ viena iš vadovių L. D. jo buvo prašiusi padėti surasti finansinę paramą minėtai sąjungai 100 000 litų suma, o jis iš draugiškumo buvo sutikęs jai padėti. Be to, D. Š. nurodė, kad jis kalbėjosi su L. D. apie tai, kad yra suradęs finansinį politinės organizacijos rėmėją, teigė, jog pastaroji jam vis primindavo, kad rėmėjai jokių pinigų nepervedė, prašė kuo skubiau paremti, dėl ko, anot kaltinamojo, jis apie tai vis primindavo M. B. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. D. tokių D. Š. parodymų nepatvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. D. neprisiminė, kad būtų su D. Š. kalbėjusi apie jų politinės organizacijos finansinį rėmimą, taip pat neprisiminė, kad D. Š. būtų jai minėjęs, kad kokie nors asmenys būtų sutikę paremti „Lietuvos rusų sąjungą“. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu liudytoja L. D. savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad ji ne kartą bendravo su D. Š. apie finansinių rėmėjų „Lietuvos rusų sąjungai“ paiešką, kad jai D. Š. buvo minėjęs, kad tokių rėmėjų būtų suradęs. Apie D. Š. surastą finansinį rėmėją „Lietuvos rusų sąjungai“ negalėjo paaiškinti ir kitas teisme apklaustas šios politinės organizacijos atstovas S. D. D. Š. teigė, kad jokio kyšio iš M. B. jis nereikalavo ir nepaėmė, D. Š. nurodė, kad 50 000 litų, kuriuos jis iš M. B. paėmė grynais 2007-05-11, yra būtent ta pinigų dalis, kurią M. B. buvo pažadėjęs kaip finansinę paramą „Lietuvos rusų sąjungai“. Kaip teisme parodė D. Š., nesulaukęs, kada M. B. perves „Lietuvos rusų sąjungai“ žadėtą finansinę paramą, jis paprašė savo pažįstamo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. D. jam paskolinti 50 000 litų ir juos pervesti „Lietuvos rusų sąjungai“, ką pastarasis įmonės vardu ir padarė. Tokiu būdu, anot D. Š., iš M. B. gauti 50 000 litų turėjo būti perduoti A. D., tačiau pastarasis grynųjų pinigų nepaėmė, nes į įmonės sąskaitą grynųjų pinigų įnešti negalėjo. Teisme apklaustas A. D. patvirtino, kad 2007 m. pradžioje pas jį buvo atėjęs D. Š., kuriam reikėjo paskolos, D. Š. prašė paremti lyg ir „Rusų sąjungą“, todėl A. D. iš jo vadovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos pervedė 50 000 litų su „Rusų sąjungai“ susijusiai įstaigai. Pasak liudytojo A. D., pavedimas buvo pagalba D. Š., t.y. savotiška paskola, jokio tikslo realiai paremti organizaciją, kuriai buvo pervesti pinigai, A. D. neturėjo, ir tikėjosi bei tebesitiki tuos 50 000 litų atgauti. Anot A. D., kur ir kam konkrečiai pervesti pinigus, jis sužinojo iš faksu ir paštu gauto rašto, daugiau tuo reikalu nesidomėjo. Siekdamas patvirtinti savo parodymus, A. D. pateikė teismui mokėjimo pavedimo išrašą, kuriame nurodytas paramos gavėjas yra įstaiga (duomenys neskelbtini), kurios viena vadovių yra jau anksčiau minėta L. D. Apklausta dėl šios paramos gavimo liudytoja L. D. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini), paremdama 50 000 litų viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini), padėjo surengti renginį „Ruskaja zima“. Ikiteisminio tyrimo metu L. D. parodė, kad ji pati asmeniškai bendravo su šios įmonės atstovu ir jis pats nusprendė, kad perves būtent 50 000 litų. Kaip matyti iš liudytojų A. D. ir L. D. parodymų, šie liudytojai skirtingai aiškina tas pačias aplinkybes apie UAB (duomenys neskelbtini) paramos pervedimą viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini), todėl šių liudytojų parodymai laikytini abejotinais. Be to, A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 50 000 litų – tai buvo paskola D. Š., tačiau dėl jos jis jokių raštelių nepasirašė. Tuo tarpu iš kitų byloje esančių duomenų matyti, kad buvo sudaryta rašytinė rėmimo sutartis bei pinigų perdavimą patvirtinantis priėmimo – perdavimo aktas, pasirašytas A. D. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad parama savivaldybių rinkimų kampanijai, kurios pagal rašytinius dokumentus prašė „Lietuvos rusų sąjunga“, buvo pervesta ne „Lietuvos rusų sąjungai“, o viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini). Be to, ir pats kaltinamasis D. Š. nurodė, kad L. D. jo, neva prašė surasti finansinių rėmėjų rinkiminiams, o ne kokiems nors su rinkimais nesusijusiems reikalams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų 2007 m. parėmė įstaigą (duomenys neskelbtini), tačiau akivaizdus ir kitas faktas – kad ta finansinė parama buvo renginio „Ruskaja zima“ finansavimui. Atsižvelgiant į tai, liudytojų A. D. ir L. D. parodymai kelia teismui pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo, prieštaringumo, todėl teismas jais nesivadovauja. Išvardintų įrodymų visuma paneigia D. Š. versiją, kad 50 000 litų, kuriuos jis iš M. B. paėmė grynais 2007-05-11, yra būtent ta pinigų dalis, kurią M. B. buvo pažadėjęs kaip finansinę paramą „Lietuvos rusų sąjungai“, o tuo pačiu patvirtina nukentėjusiojo M. B. parodymus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi jie tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs ir išsamūs, jų teisingumą patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Byloje surinktais įrodymais taip pat yra paneigti D. Š. parodymai apie tai, kad už M. B. „Lietuvos rusų sąjungai“ pinigų sumą yra pervedęs AB (duomenys neskelbtini) vadovas V. Z. Pats V. Z. patvirtino, kad į jį kreipėsi D. Š. ir prašė paskolinti „Lietuvos rusų sąjungai“ pinigų, todėl minėtai sąjungai jis pervedė 20 000 litų, pavedimą nurodė kaip paramą. V. Z. nurodė, kad jis minėtą pinigų sumą skolinosi iš „Žvėryno įrengimai“, o kadangi minėtieji pinigai jam nėra grąžinti, buhalterijoje „kabo skola“. Tokius V. Z. parodymus teismas vertina kritiškai. Liudytojas S. D. patvirtino, kad „Lietuvos rusų sąjunga“ gavo paramą iš AB (duomenys neskelbtini), tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis pats rūpinosi šia parama, siuntė prašymus, ieškojo paramos. D. Š. parodymų nepatvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai, tame tarpe ir užfiksuoti jo telefoninių pokalbių su M. B. ir tarpusavio susitikimų garso įrašai. Tai, kad A. D. bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) pervesti pinigai ir V. Z. vadovaujamos AB (duomenys neskelbtini) pervesti pinigai „Lietuvos rusų sąjungai“ ar su jos nariais susijusioms įstaigoms, nėra susiję su D. Š., patvirtina ir 2007-05-14 D. Š. pokalbis telefonu su L. D., kurio metu pastaroji kategoriškai į D. Š. klausimą „išvis iš jokios įmonės negavot?“ patvirtino, jog jokios finansinės paramos iš jokio juridinio asmens nėra gavusi atsakydama, jog „Ne. Penktadienį, penktadienį kaip tik nuėjo, žiūrėjo ir tikrai nebuvo“. Iš išdėstytų įrodymų visumos darytina išvada, kad D. Š. gynybinė versija, kad jis neva nereikalavo jokio kyšio iš M. B., nepasitvirtino, duodamas klaidingus parodymus jis juos derino prie byloje esančių objektyvių ir nenuneigiamų faktinių duomenų, jo parodymai neatitinka objektyvios tiesios. Nukentėjusiojo M. B. duoti parodymai apie tai, kad D. Š. tiesiogiai, nedviprasmiškai iš M. B. reikalavo 100 000 litų kyšio žadėdamas atlikti jo naudai tam tikrus veiksmus, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs ir išsamūs, jų teisingumą patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. Š. su nukentėjusiuoju M. B. kalbėjosi apie finansinį minimos politinės organizacijos rėmimą, tačiau remiantis bylos medžiaga darytina išvada, kad to rėmimo motyvai yra visiškai kitokie nei parama „Lietuvos rusų sąjungai“ 2007 metų savivaldybės tarybos rinkimų metu. Nustatyta, kad D. Š. nurodė pusę pinigų, t.y. 50 000 litų pervesti „Lietuvos rusų sąjungai“, kita kyšio dalis turėjo būti perduota D. Š. grynaisiais. Tokiu būdu D. Š. siekė užsitikrinti galimų naujos kadencijos savivaldybės tarybos narių palankumą jam asmeniškai, tačiau po rinkimų rezultatų D. Š. nusprendė visus pinigus iš M. B. paimti grynaisiais. Tokią išvadą patvirtina nukentėjusiojo M. B. parodymai, taip pat telefoninių pokalbių ir susitikimų garso įrašai bei kiti anksčiau minėti įrodymai, kuriais yra paneigta, kad D. Š. paimti pinigai iš M. B. yra skolos grąžinimas. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad duomenų, kad jis kaip nors planuotų grąžinti tariamas skolas, perduoti pinigus kokiems nors asmenims, neužfiksuota.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 226 str., tarpininkaujantis kyšininkas pažada panaudodamas savo įtaką paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba asmenį, kad jie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų kyšio davėjo interesais. Be BK 226 str. 1 d. išvardytų įtakų (visuomeninė padėtis, tarnyba, įgaliojimai, giminystė, pažintys), kaltininkas gali pasinaudoti ir bet kuria kita tikėtina, pavyzdžiui, partinės bičiulystės, įtaka. Tikėtina įtaka šio straipsnio prasme – tai pakankamai reali, konkreti, veiksminga įtaka konkrečiai institucijai, įstaigai ar organizacijai arba konkretiems asmenims, galinti lemti minėtų subjektų veiklą kyšio davėjo interesais.

Kaip matyti iš bylos duomenų, D. Š. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu užėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pareigas, kurios yra aukštos ir įtakingos. Pats kaltinamasis D. Š. nurodė, jog jis teikdavo M. B. techninę pagalbą, palydėdavo pas kitus tarnautojus. Tokie kaltinamojo parodymai taip pat parodo, jog D. Š. buvo įtakingas asmuo.

Tarpininko kyšininkavimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyšio davėjo pasiūlytą ar pažadėtą arba duotą kyšį pažada pastarajam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba valstybės tarnautoją arba jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai veiktų ar neveiktų. Tarpininkaujančio kyšininko pažadas kyšio davėjui gali būti išreikštas bet kokia forma (taip pat ir konkliudentiniais veiksmais), tačiau bet kuriuo atveju pastarajam turi būti suprantamas ir aiškus.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad D. Š. 2007 metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės patalpose konkrečiai ir be užuolankų pasakė, kad jam yra žinomos jo problemos dėl žemės sklypų užstatymo intensyvumo ir paminėjęs, kad tai yra aukšto politinio lygio klausimas, už jų teigiamą išsprendimą tiesiogiai pareikalavo 100 000 litų kyšio. Pasak nukentėjusiojo M. B., kaltinamasis D. Š. pažadėjo jam padėti išspręsti jo problemas, susijusias su žemės sklypais, o šie D. Š. pažadai M. B. buvo suprantami ir aiškūs. Atsižvelgiant į tai, kad nusikstamos veikos baigtumui nustatyti užtenka konstatuoti pažado buvimą, kaltinamojo D. Š. veika laikytina baigta.

Kaltinamajam D. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltinamasis D. Š. suprato savo veikos pavojingą pobūdį, nes suvokė, kad pasinaudodamas savo įtaka realiai gali paveikti savivaldybės tarnautojus ir savivaldybės tarybos narius kyšio davėjo, t.y. M. B. interesais, suprato, kad toks poveikis neteisėtas, nes veikiama už kyšį (neteisėtą atlygį) ir suprato, kad jo paveikiami savivaldybės tarnautojai ir savivaldybės tarybos nariai yra kompetentingi atlikti teisėtą veikimą kyšio davėjo, t.y. M. B. interesais. Be visų jau išvardintų įrodymų, D. Š. suvokimą apie savo veikos pavojingą pobūdį akivaizdžiausiai parodo byloje esantys 2007-05-11 ir 2007-07-24 vaizdo ir garso įrašai, kurie parodo, kad kaltinamasis supranta apie tai, kad jis elgiasi nusikalstamai, kad tokie jo užfiksuoti veiksmai būtų akivaizdus jo kaltės įrodymas, dėl ko jis visus nurodymus M. B. duoda gestais, nesako nė vieno nereikalingo žodžio, o M. B. prašnekus apie pinigus ir jų sumas, tuoj pat ima jį tildyti.

Motyvo ir tikslo kaltinamajam D. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtis tiesiogiai nenurodo, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo D. Š. elgesys nulemtas savanaudiškų paskatų.

Pagal BK 226 str. 1 d. tarpininkavimo subjektu (vykdytoju) gali būti fizinis asmuo, kuris, be bendrųjų subjekto požymių turi ir specialiųjų požymių – gali daryti tikėtiną įtaką ir paveikti atitinkamą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, tarptautinę viešąją organizaciją, jų tarnautoją ar jam prilygintą asmenį atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veikti ar neveikti kyšio davėjo interesais. Šią įtaką gali lemti ir jo tarnybinė padėtis, įgaliojimai.

Jau minėta, kad D. Š. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu užėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pareigas, jis galėjo daryti tikėtiną įtaką ir paveikti savivaldybės tarnautojus ir neįvardintus savivaldybės tarybos narius, kad šie veiktų M. B. interesais.

Surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvada, kad kaltinamojo D. Š. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d., sudėtis.

Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo M. B. parodymais, kurie buvo nuoseklūs, išsamūs, nekintantys, jais netikėti teismas neturi pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų, kad M. B. nesutartų su kaltinamuoju, kad jų santykiai būtų buvę blogi, kad M. B. siektų D. Š. apkalbėti ar jam keršyti ir pan. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. B. parodymų teisingumu, nuoširdumu, laikyti juos apkalbančiais ar neatitinkančiais tikrovės. Vertinant M. B. veiksmus šioje byloje imituojant nusikalstamą veiką, atmestina bet kokia abejonė jo veiksmų teisėtumu, kadangi byloje nėra duomenų apie provokavimą daryti nusikalstamą ar kitokią neteisėtą veiką tikslu nepagrįstai apkaltinti kitą asmenį ar tokiu būdu gauti sau asmeninės naudos. Taip pat kaltinamojo D. Š. kaltė įrodyta M. B. ir D. Š. telefoninių pokalbių ir susitikimų garso ir vaizdo įrašais, iš dalies – ir paties kaltinamojo parodymais, kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo D. Š. kaltė įrodyta, abejonių nekelia. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d.

Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras prašė D. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d., padarymą skirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, ir atsižvelgus į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė, taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant šiuos įpareigojimus: atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą M. B., be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Teismas sutinka su prokuroro pasiūlytos bausmės rūšimi.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, skiriant bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Š. teisiamas pirmą kartą, o jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, D. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant.

Skirdamas bausmę D. Š., teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad nėra nustatyta D. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. Š. skirtina 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą remiantis BK 75 str. atidedant 2 metams. Taip pat D. Š., vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, skirtini šie įpareigojimai: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti M. B. nusikaltimų padarytą turtinę žalą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Civilinis ieškovas M. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 Lt turtinės žalos atlyginimo (T. 5, b.l. 131-132). Ieškinyje nurodoma, kad 2007 m. gegužės 11 d. jis D. Š. davė kyšį asmeniniais pinigais. Šie pinigai buvo duoti su teisėsaugos institucijos, kuri tyrė D. Š. veiką, žinia. Ikiteisminio tyrimo metu šie pinigai surasti nebuvo ir jam jie nėra grąžinti. Dėl to jam padaryta didelė materialinė žala. Civilinis ieškovas M. B. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Nurodė, jog perdavė D. Š. 50 000 litų kaip kyšį imituodamas nusikalstamą veiką, dėl ko patyrė 50 000 litų turtinę žalą.

Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad D. Š. savo nusikalstamais veiksmais M. B. padarė 50 000 litų turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2007-10-18 laikinai apribotos D. Š. nuosavybės teisės į 4000 litų, rastų asmens kratos metu, 2007-08-14 laikinai apribotos D. Š. nuosavybės teisės į motociklą, 2007-08-14 laikinai apribotos nuosavybės teisės į pinigines lėšas, esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turimas AB SEB Vilniaus banke. Šie nuosavybės teisės apribojimai, siekiant užtikrinti M. B. civilinį ieškinį, paliktini galioti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: M. B. pateiktas kompaktinis diskas Nr. 1 su garso įrašu, kompaktinis diskas Nr. S8e – 683, kompaktinis diskas Nr. S8e-689, kompaktinis diskas Nr. 2S-499, kompaktinis diskas Nr. S8e-686, kompaktinis diskas S8e-685, kompaktinis diskas S8e-684, kompaktinis diskas S8e-694, kompaktinis diskas S8e-713, kompaktinis diskas S8e-718, vaizdajuostė „Panasonic“ Nr. VK-1-017-07, vaizdajuostė „Panasonic“ Nr. VK-1-0065-03, vaizdajuostė „Panasonic“ Nr. VK-1-0007-03, M. B. pareiškimo byla Nr. A617-36, susirašinėjimo su M. B. byla, byla su dokumentais dėl planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti, byla su dokumentais dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, D. Š. 2007 darbo kalendorius, rastas kratos metu jo namuose, M. B. sklypų planai, rasti automobilio apžiūros metu, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d., ir skirti jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2007-07-24 iki 2007-07-26.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., D. Š. paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti M. B. nusikaltimu padarytą turtinę žalą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Civilinio ieškovo M. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 50 000 litų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš D. Š. 50 000 litų M. B. turtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu skirtus nuosavybės teisių apribojimus (2007-10-18 laikinai apribotos D. Š. nuosavybės teisės į 4000 litų, rastų asmens kratos metu, 2007-08-14 laikinai apribotos D. Š. nuosavybės teisės į motociklą, 2007-08-14 laikinai apribotos nuosavybės teisės į pinigines lėšas, esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turimas AB SEB Vilniaus banke), palikti galioti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: M. B. pateiktą kompaktinį diską Nr. 1 su garso įrašu, kompaktinį diską Nr. S8e – 683, kompaktinį diską Nr. S8e-689, kompaktinį diską Nr. 2S-499, kompaktinį diską Nr. S8e-686, kompaktinį diską S8e-685, kompaktinį diską S8e-684, kompaktinį diską S8e-694, kompaktinį diską S8e-713, kompaktinį diską S8e-718, vaizdajuostę „Panasonic“ Nr. VK-1-017-07, vaizdajuostę „Panasonic“ Nr. VK-1-0065-03, vaizdajuostę „Panasonic“ Nr. VK-1-0007-03, M. B. pareiškimo bylą Nr. A617-36, susirašinėjimo su M. B. bylą, bylą su dokumentais dėl planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti, bylą su dokumentais dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, D. Š. 2007 darbo kalendorių, rastą kratos metu jo namuose, M. B. sklypų planus, rastus automobilio apžiūros metu, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas IvanauskasNuorašas tikras