- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- 1-9-111/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Ivanauskas
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Nukentėjusysis
- M. B.
- Kategorijos
D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamas veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija), padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir prašė vadovautis jo anksčiau duotais parodymais. Paaiškino, kad su M. B. jis buvo pažįstamas iki jo sulaikymo kaltinant kyšio paėmimu. Prieš keletą metų juos supažindino jų bendras pažįstamas G. D. M. B. ilgą laiką kryptinai su juo palaikė santykius, užeidavo į Vilniaus miesto Savivaldybę, į jo kabinetą, taip jie susitikinėdavo neoficialioje aplinkoje. Susitikimai nebuvo reguliarūs, bet pakankami, kad santykiai taptų artimesni, nei paprastai pažįstamų žmonių. Kaltinamojo teigimu, tokiu būdu jie susidraugavo. Kadangi M. B., kaip jis tada teigė, užsiiminėjo verslu, t.y. nekilnojamuoju turtu ir įvairiomis kitomis veiklomis, jam dažnai prireikdavo techninės pagalbos. Ši techninė pagalba susijusi su informacija, dažniausiai vieša, t.y. apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus. Tokiu būdu jis M. B. draugiškai padėdavo. Kai M. B. užeidavo pas jį pasiklausti tos informacijos, jis pasižiūrėdavo į kompiuterį arba paklausdavo apie tai vieno ar kito kolegos. Toks jų bendravimas vyko keletą metų. 2007 m. sausio mėnesį Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos patalpose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė L. D. prieš tarybos posėdį, kiek kaltinamasis D. Š. prisimena, susitiko su juo. Susitiko bendrose patalpose ir kalbėjosi apie 2007 m. sausio pabaigoje ar vasario mėnesį vyksiančius rinkimus į vietos savivaldą. L. D. pasiskundė sudėtingu politinių partijų finansavimu ir papasakojo, kaip sudėtinga rasti paramą politinių partijų rinkimų procesui remti. Besikalbant ji tiesiogiai paklausė, galbūt jis galėtų paklausinėti pažįstamų verslininkų ar šiaip pažįstamų asmenų padedant paremti „Lietuvos rusų sąjungą“. Ji pasakė, kad perduos jam paramos prašymo lapus su „Lietuvos rusų sąjungos“ rekvizitais bei pačius prašymus. Vėliau L. D. jam paskambino ir paprašė, kad jis pas ją užeitų. Jam užėjus, ji jam perdavė minėtus prašymus finansinei paramai „Lietuvos rusų sąjungai“ gauti. Duodama prašymus ji paminėjo Rinkimų finansavimo įstatymą ir pasakė, kad vieno subjekto vienkartinė paramos suma negali viršyti, berods, 37 000 litų sumos, tikslios sumos jis nepamena. Tai pasakiusi, ji jam padavė du lapus su tais prašymais sakydama, kad galbūt atsiras daugiau rėmėjų. Prašymus įdėjo į voką ir padavė jam. Jis pasklausė, kokia yra preliminari reikalinga suma. Ji jam atsakė – apie 100 000 litų. Išsiskyręs su L. D., jis savivaldybės patalpose, jam atrodo, kad 1 aukšto kavinėje, susitiko su M. B., kalbėjosi apie nekonkrečius dalykus. Pokalbio metu jis paklausė M. B., ar jis turėtų galimybę ir norėtų paremti „Lietuvos rusų sąjungą“. M. B. paklausus, kokios sumos reikėtų, jis atsakė, kad prašoma suma yra 100 000 litų, bet tenkintų bet kokia suma. M. B. pasakė, kad jam tai nėra didelė suma. Tai jo nenustebino, nes M. B., kalbėdamas apie savo verslus, visada operuodavo didžiuliais skaičiais, kalbėdavo apie milijonus. Kaltinamojo teigimu, jis tai priėmė kaip normalų sutikimą paremti „Lietuvos rusų sąjungą“. M. B. jis padavė tą patį voką, kurį jam buvo padavusi L. D. Dar kurį laiką pasišnekučiavę jie išsiskirstė. Po to susitikimo jis paskambino L. D. ir pranešė jai apie surastą rėmėją. L. D. padėkojo ir paprašė, kad parama būtų suteikta (pervesta) kiek galima greičiau, paminėjo, kad „Lietuvos rusų sąjunga“ yra įsiskolinusi įvairioms organizacijoms organizuojant rinkimus į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą. Po keletos dienų pokalbio su M. B. metu jis paprašė M. B., kad tas lėšas jis pervestų kiek įmanoma greičiau, M. B. pažadėjo tai padaryti. Kurį laiką su M. B. jis nebendravo. Tuo tarpu L. D., kaip ir anksčiau, sutikdavo Vilniaus miesto savivaldybės patalpose ir ji kiekvieną kartą primindavo ir prašydavo, kad parama būtų pervesta kiek įmanoma greičiau. Jis jai sakydavo, kad tą žmogų, kuris pažadėjo paremti, jis pažįsta daugelį metų, ir kad jis tikrai perves tą paramą. Tačiau keletos savaičių bėgyje nesulaukus paramos jis nusprendė paklausti M. B. dėl „Lietuvos rusų sąjungos“ paramos. Jo pasiteiravęs jis sulaukė atsakymo, patvirtinančio jo pažadus remti „Lietuvos rusų sąjungą“. M. B. paaiškino, kodėl neperveda paramos, t.y. todėl, kad nenori tiesiogiai remti politinės partijos, todėl pinigų sumą yra perdavęs asmeniui, kurio neįvardijo, kad pastarasis pervestų paramą „Lietuvos rusų sąjungai“. Tačiau parama nebuvo suteikta ir po keleto L. D. priminimų jis ėmė nerimauti, nes, pasak kaltinamojo, jis buvo savotiškai įsipareigojęs L. D. Vėl susitikus su M. B. ir paklausus apie paramą, jis atsakė, kad viskas lieka kaip sutarta, paminėjo tas pačias priežastis, t.y. kad trečiasis asmuo neperveda paramai paduotos sumos dėl jam nesuprantamų priežasčių, tuo pačiu pasakė, kad gal būtų galimybė, kad kažkas paramą galėtų padaryti už jį, tokiu būdu jis atsiėmęs pinigus iš neįvardinto asmens juos grąžintų, taip būtų išvengta laiko praradimo. Kadangi „Lietuvos rusų sąjungos“ atstovė L. D. primygtinai prašė paskubinti paramos gavimą, jis, t.y. D. Š. nuvyko pas savo draugą verslininką A. D. ir paprašė jo savotiškai paskolinti, o tuo pačiu paremti „Lietuvos rusų sąjungą“, pasakė jam, kad tos lėšos jam bus grąžintos. A. D. jis paprašė 100 000 litų, tačiau pastarasis pasakė, kad tokios sumos šiuo metu neturi ir gali paremti (paskolinti) 50 000 litų. Sutarus jis A. D. paliko L. D. kontaktus ir toliau šia paramos dalimi nesidomėjo. Savaitės bėgyje L. D. jam pranešė apie gautą 50 000 litų paramą ir padėkojo už ją, tuo pačiu paprašė kiek įmanoma greičiau pervesti likusią sumą, kurią žadėjo M. B. Po to keletą kartų teko bendrauti su M. B. tiesiogiai ir telefonu, pokalbių metu jis ne kartą klausė M. B. apie jo galimybes paremti „Lietuvos rusų sąjungą“. Kiekvieną kartą M. B. jį patikindavo, kad jis neturi jokių sunkumų ir parama stringa tik dėl techninių dalykų. Kadangi kaltinamasis buvo spaudžiamas į kampą dėl susidariusios situacijos, nenorėdamas vilkinti paramos „Lietuvos rusų sąjungai“, jis nuvyko pas kitą savo pažįstamą verslininką V. Z. kartu su jo įmonės akcininku M. Ž. su prašymu laikinai paremti „Lietuvos rusų sąjungą“ 50 000 litų. Sutaręs dėl paramos ir palikęs reikalingus kontaktus, su minėtais asmenimis jis išsiskyrė. Kaip ir praeitu atveju, šia paramos dalimi jis nesidomėjo manydamas, kad ja yra pasirūpinta. Praėjus kažkuriam laikui susitiko su M. B., kuris susitikimo metu jam perdavė 50 000 litų sumą, taip pat pasakė, kad likusią sumą perduos vėliau. 2007 m. liepos mėn., berods 24 d., M. B. paskambino jam ir paprašė susitikti prie laisvalaikio centro „Forum Palace“. Jam atvykus, M. B. perdavė jam likusią 50 000 litų sumą. Pirmą kartą, kada įvyko M. B. pinigų perdavimas, jis nuvyko su pinigais pas A. D. ir pasakė, kad atvežė grąžinti jo aukotą sumą „Lietuvos rusų sąjungai“. Tačiau A. D., pasikalbėjęs su savo buhaltere ar finansininke, pasakė jam, kad grynųjų į įmonės kasą įnešti negali, reikalinga, kad parama būtų grąžinta iš „Lietuvos rusų sąjungos“. D. Š., supratęs, kad tokiu būdu pinigų grąžinti negali, nusprendė, kad lygiai tokia pati situacija atsitiks ir su antruoju verslininku, todėl nusprendė gavęs 100 000 litų sumą susitarti su L. D., kad ta parama grynaisiais būtų apiforminta jos atstovaujamai politinei jėgai – „Lietuvos rusų sąjungai“. Tokiu būdu būtų grąžinti pinigai A. D. ir V. Z. vadovaujamoms įmonėms. To padaryti jis nespėjo, kadangi 2007 m. liepos 24 d. buvo sulaikytas STT. Papildomai kaltinamasis D. Š. paaiškino, kad jis nepaveikė nei A. T., nei kitų tarybos narių, kad jie veiktų M. B. naudai. Perdavęs M. B. rekvizitus ir lapus su „Rusų sąjungos“ prašymais, nebendravo su M. B. apie mėnesį, gali būti, kad ir trumpiau. Datos, kada susitiko su M. B. 1 aukšte, kavinėje, neprisimena. Kada nuvyko pas V. Z., neprisimena, tai galėjo būti balandį – gegužę, o gal vasario mėnesį, galėjo būti ir gegužės mėnesio vidurys. Jis suteikė kontaktus ir nesidomėjo paramos eiga. Tiek su A. D., tiek su V. Z. kalbėjosi apie tą patį, t.y. apie 50 000 litų paramą „Lietuvos rusų sąjungai“. V. Z. sutiko laikinai paremti 50 000 litų „Lietuvos rusų sąjungą“. Sąlygos, grąžinimo terminai, palūkanos nebuvo aptartos. V. Z. ir A. D. jis neįvardino asmens, nes paskolą laidavo jis pats. Pasakė jiems, kad yra rėmėjas, tačiau parama stringa dėl techninių kliūčių. Nurodė, kad ne jis asmeniškai teiks paramą, o yra kitas asmuo. Sumą buvo aptarę, todėl M. B. nekalbėjo apie konkrečią pinigų sumą. Su M. B. nebuvo kalbos nei apie 50 000 litų sumą, nei apie 100 000 litų sumą. Pirmo pokalbio metu su M. B. sutarė dėl paramos sumos, daugiau suma įvardijama nebuvo, nes ji jiems buvo aiški. Pirmo pokalbio metu kalba ėjo apie 100 000 litų sumą. Jis minėjo M. B., kad už jį suma yra paaukota, ir kad suma nesidubliuotų, pinigus reikia perduoti jam (D. Š.). Kokią sumą tuomet paminėjo, neprisimena, konkreti suma buvo aptarta pirmo susitikimo metu. M. B. žinojo (jis M. B. minėjo), kad jis yra įsipareigojęs (laidavęs), pinigus paprašė perduoti jam, kad nesidubliuotų, nes parama jau buvo suteikta. M. B. nepažinojo A. D. ir V. Z. Neprisimena, kas įvyko pirmiau – ar pirmas pinigų perdavimas, ar susitikimas su V. Z. 50 000 litų, kurie buvo perduoti gegužės 11 d., yra pas jį, sumos nėra sugrąžintos nei A. D., nei V. Z. Tą jis žino iš jų paaiškinimų teisme. Pinigų jis negrąžino, nes nebuvo galimybės jų grąžinti grynaisiais. „Lietuvos rusų sąjungos“ prašymų V. Z. ir A. D. jis nedavė (juos buvo atidavęs M. B., kitų prašymų iš L. D. paėmęs nebuvo), davė tik L. D. koordinates. M. B. jis nėra padėjęs patekti pas merą į priėmimą, M. B. yra padėjęs sužinoti techninę informaciją, kurios pastarasis klausdavo keletą metų, yra davęs M. B. vidaus dokumentų kopijas, yra davęs daug dokumentų, kur ir kada tai darė – neprisimena. Galėjo taip atsitikti, kad palydėjo M. B. pas kokį nors tarnautoją pasiteirauti jo nagrinėjamu klausimu, tačiau konkrečių faktų jis neprisimena. Negali atsakyti į klausimą, pas kokį tarnautoją jis lydėjo M. B., nes neprisimena, tai galėjo būti bet kuris struktūrinis padalinys. M. B. yra jam minėjęs, kad jis buvo priėmime pas Vilniaus miesto merą. M. B. reikalai jo nedomino. 50 000 litų jam perdavė „Peugeot“ automobilyje, Konstitucijos prospekte, konkrečios vietos neprisimena. Pinigus įdėjo į automobilyje esančią dėtuvę, keleivio pusėje. Neprisimena, kieno iniciatyva įvyko susitikimas, iniciatyva galėjo būti tiek iš jo, tiek iš M. B. pusės. Likusią 50 000 litų sumą jis gavo prie „Forum Palace“, pinigus įdėjo į automobilio dėtuvę. 2006 metais į M. B. dėl finansinės paramos nesikreipė, kreipėsi į jį 2007 metų sausio mėn. pirmoje pusėje. Neabejoja, kad 2006 metais teikė M. B. techninę pagalbą, techninių klausimų M. B. turėjo visada. Nėra M. B. žodžiu pažadėjęs paveikti savivaldybės tarnautojus. Raštelis galėjo būti perduotas kartu su prašymais. Lapelis gulėjo pas L. D. ant stalo, ji rodė ir aiškino jam skaičius, ko gero, ir įdėjo jį kartu su prašymais. Dabar tas raštelis prijungtas prie baudžiamosios bylos. Ant jokio lapelio jis jokių skaičių nerašė, visi skaičiai jam buvo užrašyti. M. B. niekada į jį nesikreipė su jokiais neteisėtais prašymais. M. B. prašymai nebuvo susiję su departamento direktoriaus pareigomis. Pasak kaltinamojo, jo veiksmai buvo įtakoti politinės situacijos. Jis dirbo Vilniaus miesto savivaldybėje vadovaujant merui A. Z., visi jo veiksmai buvo fiksuoti. Pinigai buvo perduodami po savivaldos rinkimų suformavus naują daugumą. Buvo išrinktas naujas meras ir paskirta nauja vadovybė. Jis ne kartą buvo kviečiamas pas vadovus ir verčiamas išeiti iš darbo savo noru. Vadovai, meras ir jo aplinka ne kartą yra minėję, kad nepaklusimas jų valiai jam lengvai „nepraeis“. Jį informavo, kad jis bus stebimas ir sekamas, kol paslys. Bijodamas sukelti bet kokį pagrindą šantažui ir bijodamas kitu būdu būti išmestas iš darbo, žinodamas, kad „Rusų sąjunga“ nėra išrinktos naujos daugumos koalicijos partnere, jis bijojo, kad nebūtų pastebėtas renkantis paramą ne valdančiosios daugumos politinei jėgai, bijojo papiktinti naujai išrintus vadovus. Taip elgėsi bijodamas politinio susidorojimo. Tarp jo ir M. B. nebuvo pokalbio, kad jis už paramą, kaip tarnautojas, atliktų M. B. naudai kokius nors veiksmus. Tokio pokalbio nebuvo nei telefonu, nei tiesiogiai susitikus. Asmeniškai sau iš M. B. jis jokių pinigų niekada neprašė. Nei dėl M. B., nei dėl kitų žmonių jis nėra kalbėjęs nei su A. T., nei su kitais tarnautojais. A. T. pirmą kartą sutiko teismo posėdyje 2007 metais. Tai buvo savanoriškas neatlygintinas veiksmas pervesti paramą „Rusų partijai“, jokio poveikio iš jo pusės M. B. nebuvo. M. B. visada jį patikindavo, kad finansinės ir moralinės nuostatos remti „Rusų partiją“ išlieka. M. B. 100 000 litų jam perdavė kaip paramą „Lietuvos rusų sąjungai“ (T. 7, b.l. 35-38).
Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino, atsisakė duoti parodymus (T. 3, b.l. 4-8, 11, 14).
Nukentėjusysis M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2004 metais su D. Š. jį supažindino jų bendras pažįstamas G. D. Bendravimas su D. Š. vyko ne itin dažnai, bendravo įvairiais klausimais. Apie 2005 metus jis įsigijo du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste. Buvo parašęs Vilniaus miesto savivaldybei prašymą sudaryti su juo detaliojo planavimo ir organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo sutartį. Pagal galiojantį Planavimo įstatymą, minėta sutartis turėjo būti sudaryta per 20 dienų. Praėjo metai, pusantrų, sutartis nebuvo sudaroma dėl įvairiausių priežasčių, kurios jam atrodė niekinės. Vieno pokalbio su D. Š. metu (tai galėjo būti 2005 metais) jis užsiminė, kad turi jam nesuprantamą problemą. D. Š. žadėjo pasiteirauti, kodėl stringa anksčiau minėtos sutarties pasirašymas. Kai jis paminėjo D. Š. savo problemą, jų bendravimas pasidarė intensyvesnis. D. Š. įvairiais jam nežinomais būdais stengėsi pagreitinti minėtos sutarties pasirašymą, organizavo jo priėmimą pas tuometinį Vilniaus merą, pravesdavo jį į tarnybines patalpas pas Savivaldybės administracijos specialistus, kur bet kas vaikščioti negali. Įvairių pokalbių metu jis D. Š. dažnai teiravosi minėtos sutarties likimo eiga. Praėjus keliems metams po prašymo padavimo, 2006 m. gruodžio 29 d. sutartis buvo pasirašyta. 2006 m. gruodžio mėnesį, jam atvykus į Vilniaus miesto savivaldybę, tiksliau – į D. Š. kabinetą, D. Š. jam perdavė vidinio susirašinėjimo 5 lapus, tuo norėdamas parodyti, kad dėjo dideles pastangas dėl anksčiau minėtos sutarties. Jis gavo 5 prašymus dėl jo atžvilgiu nagrinėjamų klausimų su įvairių tarnautojų parašais, nurodymais ir rezoliucijomis. Tokie dokumentai piliečiams nesiunčiami. Tie raštai buvo susiję su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). D. Š. jam nieko neaiškino dėl rezoliucijų, atidavė jam kopijas. Tų dokumentų jis pats neprašė, tai buvo D. Š. noras parodyti, kad yra dirbama tuo klausimu. Kai D. Š. jam davė tuos 5 lapus, dar nebuvo išreiškęs noro dėl 50 000 litų. Kiek vėliau, 2007 m. sausio mėnesį, jis kartu su savo architektu D. K. buvo parašęs prašymą išduoti detaliojo planavimo sąlygų sąvadą, prašymą padavė asmeniškai A. T. jos darbo kabinete (ką ji su tuo prašymu darė, jam nėra žinoma, galėjo ir išmesti), užregistruoti prašymo jis nenešė, nors jam yra žinoma bendra tvarka savivaldybėje, t.y. „langelio principas“. 2007 metais jam besilankant pas A. T., esant jos darbo kabinete, ji jam paaiškino, kad jo teisėti lūkesčiai statyti 141 000 kvadratinių metrų ploto pastatus nebus įgyvendinti, nes yra nurodymas iš viršaus to neleisti. A. T. pasakė: „Turiu nurodymą iš viršaus neleisti statyti 141 000 kvadratinių metrų pastatus“. 2007 m. pradžioje, po jo arba D. Š. skambučio, jis susitarė su D. Š. susitikti Savivaldybės 1 aukšto kavinėje. Susitikus D. Š. paaiškino, kad jam yra žinoma jo problema dėl užstatymo ploto. Pasakė, kad šios problemos sprendimas galimas tik vienu būdu, t.y. jis (M. B.) turi sumokėti 100 000 litų kyšį. To paties susitikimo metu D. Š. perdavė jam voką su jame buvusiais 2 lapais. Voke buvo „Rusų sąjungos“ prašymai pervesti lėšas į jų sąskaitą. Dar buvo geltonas lapelis, ant kurio D. Š. ranka užrašyta 2 x 25 000. Jis turėjo padaryti du pavedimus po 25 000 litų, kaip reikalauja Rinkimų įstatymas. Š. jam rodė tą lapelį. D. Š. minėtą lapelį rašė 1 aukšto kavinėje ant baro pusiau stovėdamas, pusiau sėdėdamas. Parkerio D. Š. jis nedavė. Paduodamas voką D. Š. jo paklausė, ar jis viską gerai suprato. Jam atsakius teigiamai, jis (M. B.) suprato, kad jeigu neduos kyšio, niekada negaus leidimo statyboms. Likusius 50 000 litų grynais turėjo atiduoti D. Š. Pasak M. B., jis ilgą laiką žadėjo D. Š., kad tie pavedimai bus padaryti, vėliau kreipėsi į STT, po ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ne vieno pokalbio metu D. Š. betarpiškai reikalavo, kad 50 000 litų būtų pervesti „Rusų sąjungai“. 2007 m. gegužės 11 d. su STT žinia jis perdavė D. Š. minėtą sumą. Jų pokalbiai buvo fiksuojami. 2007 m. liepos 24 d. perdavė D. Š. likusią sumos dalį ir tą pačią dieną D. Š. buvo sulaikytas STT. Nukentėjusiojo manymu, 50 000 litų būtų paaukoti „Rusų sąjungai“, kad D. Š. galėtų prisijungti prie tuometinės organizuojamos A. Z. koalicijos, o kitus 50 000 litų D. Š. pasiimtų sau asmeniškai. D. Š. neaiškino, kas ką turi padaryti, tik pasakė, kad jis (M. B.) neturi kitos išeities, kaip tik sumokėti 100 000 litų. D. Š. jo niekada neinformavo, ką ruošiasi daryti, pakankamai griežtai nurodė pervesti pinigus, o vėliau pasakė duoti grynais. Telefoninio pokalbio metu nesakė, bet susitikus pasakė, kad reikia 50 000 litų, kad kažkokius reikalus jau yra sutvarkęs. Kalba visuomet ėjo apie tai, kad pinigai reikalingi „Rusų sąjungai“. Apie 100 000 litų pervedimą „Rusų sąjungai“ kalbos niekada nebuvo. Tuometinis įstatymas leido paremti 37 000 litų. Neprisimena, kiek kartų jis buvo pas A. T., tačiau tikrai ne vieną kartą. Nežino, ar D. Š. buvo pas A. T., tačiau jį į 5 aukštą visada palydėdavo. Papildomai nukentėjusysis M. B. paaiškino, kad jis buvo susitikime pas merą A. Z. dėl žemės, esančios (duomenys neskelbtini), priėmimą pas merą organizavo D. Š. Pastarasis jam paaiškino, kur jam eiti ir ką daryti, ką atėjus sakyti. Likus kelioms minutėms iki pokalbio su meru metu, pasak nukentėjusiojo, jis užpildė gyventojo kortelę. Tuo metu jam susidarė įspūdis, kad D. Š. bendravo jo klausimais su A. T., prie jo skambino A. T., bet ar tai tikrai vyko, nežino. Su D. Š. nebuvo pokalbio apie tai, kad kiti asmenys paremtų „Lietuvos rusų sąjungą“, o vėliau jis tuos pinigus grąžintų. 2007 metais, tikslios datos neprisimena, po savivaldybės rinkimų, D. Š. primygtinai reikalavo duoti 50 000 litų jam į rankas. Neprašė pervesti tų pinigų „Rusų sąjungai“. Apie grynųjų pinigų užskaitymo problemą D. Š. jam niekada neminėjo. Pokalbis dėl 50 000 litų įvyko 1 aukšto kavinėje, magnetinės kortelės norint ten pakliūti nereikia. Kai jis buvo nusprendęs kreiptis į STT, nutarė padaryti įrašą, kad turėtų ką pateikti. Niekada nepriklausė jokiai partijai, jos nerėmė. „Prievartaujamas“ sutiko pervesti pinigus, pasakė, kad pinigai bus pervesti, sugalvojo istoriją dėl trečiojo asmens, kurio nebuvo, kad praeitų kažkoks laiko tarpas. 2007 m. gegužės 11 d. jam susitikus su D. Š., D. Š. pradėjo važiuoti iš „Forum Palace“ stovėjimo aikštelės, susidarė įspūdis, kad jis bijo. Pinigus pasakė padėti į dėtuvę. Taip pat pasakė, kad tylėtų, nekalbėtų apie tai. Antro pinigų perdavimo metu D. Š., pasak nukentėjusiojo, buvo drąsesnis. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai teisingai, tačiau, pasak nukentėjusiojo, jis galėjo suklysti nurodydamas datas, tačiau parodymų esmė ta pati (T. 7, b.l. 40-42).
2007-04-23 Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas sankcionavo nusikalstamos veikos modelį prieš D. Š. NVIM panaudojimo tikslas nustatyti nusikalstamų veikų požymius bei kitus duomenis apie galimai nusikalstamas veikas ir kyšininkavimo mechanizmą (T. 1, b.l. 28).
Tesiamojo posėdžio metu išklausius 2007-05-16 garso įrašo (nuo 15 įrašo minutės), kaltinamasis D. Š. parodė, kad įraše užfiksuotas jo balsas, taip pat nurodė, jog turi pastabų dėl įrašo vientisumo. Nukentėjusysis M. B. parodė, kad įraše užfiksuotas jo balsas, kuomet jis kalbasi su D. Š. (T. 7, b.l. 53).
Teisiamojo posėdžio metu išklausius 2007-06-26 garso įrašą (nuo 33 įrašo minutės), kaltinamasis D. Š. parodė, kad įraše užfiksuotas jo pokalbis su M. B. Nukentėjusysis M. B. parodė, kad įraše užfiksuotas jo pokabis su D. Š. (T. 7, b.l. 53).
Teisiamojo posėdžio metu išklausius 2007-07-18 garso įrašą (nuo 17 įrašo minutės), kaltinamasis D. Š. parodė, kad jame užfiksuotas balsas, panašus į jo. Nukentėjusysis M. B. parodė, kad garso įraše užfiksuotas jo pokalbis su D. Š. (T. 7, b.l. 54).
Teisiamojo posėdžio metu išklausius 2007-07-24 garso įrašą bei peržiūrėjus 2007-07-24 vaizdo įrašą, kaltinamasis D. Š. nurodė, jog garso įraše užfiksuotas balsas, panašus į jo balsą. Nukentėjusysis M. B. parodė, kad įraše užfiksuotas jo pokalbis su D. Š. (T. 7, b.l. 54).
Kaltinamojo bei jo gynėjų prašymu, kilus abejonių dėl garso ir vaizdo įrašų tikrumo ir autentiškumo, taip pat įrašuose girdimų bei matomų asmenų tapatybės, bylos nagrinėjimo teisme metu dėl pateiktų garso ir vaizdo įrašų buvo atlikta ekspertizė. Gautame 2011-10-28 ekspetizės akte Nr. 11-2472 (10), 11-129 (11) nurodyta, kad tiriamieji garso ir video įrašai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 yra originalių vaizdo ir garso bylų kopijos. Nustatyti, ar ekspertiniam tyrimui pateikti video įrašai Nr. 11, Nr. 12 ir Nr. 13 yra originalai ar kopijos, negalima. Tiriamieji garso ir video įrašai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13 nėra sumontuoti, jie yra ištisiniai, juose nėra trynimo požymių, darant šiuos įrašus įrašymo aparatūra nebuvo stabdoma. Tiriamuose garso įrašuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 10, esančiuose tyrimui pateiktose kompaktinėse plokštelėse, balsas ir kalba yra D. Š. (tiriamųjų įrašų pateiktose stenogramose šio asmens pasakytos frazės žymimos „D“). Tikėtina, kad tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 8 ir Nr. 9, esančiuose tyrimui pateiktose kompaktinėse plokštelėse, balsas ir kalba yra D. Š. (tiriamųjų įrašų pateiktose stenogramose šio asmens pasakytos frazės žymimos „D“). Atsakyti į klausimą, ar tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, esančiuose tyrimui pateiktose vaizdajuostėse: „PANASONIC“ Nr. VK -1-017-07; „PANASONIC“ Nr. VK-1-0065-03; „PANASONIC“ Nr. VK-1-0007-03, yra užfiksuoti D. Š. balsas ir kalba, negalima. Tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 10, esančiuose tyrimui pateiktose kompaktinėse plokštelėse, balsas ir kalba yra M. B. (tiriamųjų įrašų pateiktose stenogramose šio asmens pasakytos frazės žymimos „M“). Tikėtina, kad tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 8 ir Nr. 9, esančiuose tyrimui pateiktose kompaktinėse plokštelėse, balsas ir kalba yra M. B. (tiriamųjų įrašų pateiktose stenogramose šio asmens pasakytos frazės žymimos „M“). Atsakyti į klausimą, ar tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 11, Nr. 12, Nr. 13, esančiuose tyrimui pateiktose vaizdajuostėse „PANASONIC“ Nr. VK-1-017-07; „PANASONIC“ Nr. VK-1-0065-03; „PANASONIC“ Nr. VK-1-0007-03, yra užfiksuoti M. B. balsas ir kalba, negalima (T. 7, b.l. 79-104).
Bylos nagrinėjimo teisme metu gautame LTEC 2009-02-11 ekspertizės akte Nr. 11-334(09) nurodyta, kad atsakyti į klausimą, ar tyrimui pateiktame popieriaus lapelyje rankraštinį įrašą „2x25“ parašė D. Š., ar M. B., ar kitas asmuo negalima, nes įrašas netinkamas asmens identifikavimui. Atsakyti į klausimą, ar tyrimui pateiktame popieriaus lapelyje rankraštinį įrašą „50“ parašė D. Š., ar M. B., ar kitas asmuo negalima. Tyrimui pateiktame popieriaus lapelyje, kitoje lapelio pusėje, rankraštinį įrašą „37.500“ parašė ne D. Š., ne M. B.. Atsakyti į klausimą, ar tyrimui pateiktame popieriaus lapelyje rankraštinius įrašus „2x25“, „50“, „37.500“ parašė vienas, ar keli asmenys, negalima (T. 5, b.l. 113-117).
Bylos nagrinėjimo teisme metu gautame LTEC 2009-02-25 ekspertizės akte Nr. 11-413(09) nurodyta, kad tirti pateikto popieriaus lapelio 1-oje pusėje esantis įrašas „2x25“ yra parašytas ir apvedžiotas tos pačios rūšies (pasižyminčia vienodomis savybėmis) tamsiai mėlynos spalvos su vieletiniu atspalviu šratinukų pasta. Tikėtina, kad visas įrašas „2x25“ parašytas ir apvedžiotas ta pačia rašymo priemone. Kategoriškai to neigti negalima, nes konkrečiai rašymo priemonei (šratinuko šerdelei) individualizuoti įrašų štrichuose esančių požymių nepakanka. Lapelio 1-oje pusėje esantis skaitmeninis įrašas „50“, jo stačiakampio formos apibraukimas, rodyklė ir lapelio 2-oje pusėje esantis pabrauktas skaitmeninis įrašas „37.500“ yra parašyti tos pačios rūšies (pasižyminčia tarpusavyje vienodomis savybėmis) mėlynos spalvos su violetiniu atspalviu šratinukų pasta. Tikėtina, kad šie įrašai tarpusavyje yra parašyti ta pačia rašymo priemone. Kategoriškai to teigti negalima, nes konkrečiai rašymo priemonei individualizuoti įrašų štrichuose esančių požymių nepakanka. Nustatyti, ar skaitmens „25“ apvalus apibraukimas yra parašytas ta pačia rašymo priemone (šratinuko šerdele“ kaip ir įrašas „2x25“, negalima, nes yra sutampančių ir besiskiriančių įrašo „2x25“ ir skaitmens „25“ apvalaus apibraukimo štrichų požymių (T. 5, b.l. 119-122).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surintus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d.
Nors kaltinamasis D. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino nurodydamas, kad jis jokio kyšio iš M. B. nereikalavo, o tik prašė jo finansiškai paremti „Lietuvos rusų sąjungą“ savivaldybės tarybos rinkimų metu, todėl apie šią paramą jis visą laiką kalbėjo su M. B., o iš pastarojo paimti 100 000 litų ir yra ta parama „Lietuvos rusų sąjungai“, tačiau tokie kaltinamojo parodymai paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, o kaltinamojo D. Š. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d., sudėtis.
Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta, kad už tarpininko kyšininkavimą atsako tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už kyšį pažadėjo paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų.
Kaltinamojo D. Š. veiksmai atitinka jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d., sudėtį.
Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais – asmens pažadu pasinaudojant savo įtaka už kyšį paveikti valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, tarptautinę viešąją organizaciją arba jų tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jis kyšio davėjo interesais atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų.
Taigi vienas iš šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių yra tai, kad kyšininkaujantis tarpininkas už pasiūlytą ar pažadėtą arba duotą kyšį pats pažada, paprastai kyšio davėjui, paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai kyšio davėjo interesais teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad D. Š. 2007 metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės patalpose konkrečiai ir be užuolankų pasakė, kad jam yra žinomos jo problemos dėl žemės sklypų užstatymo intensyvumo ir paminėjęs, kad tai yra aukšto politinio lygio klausimas, už jų teigiamą išsprendimą tiesiogiai pareikalavo 100 000 litų kyšio. Pasak nukentėjusiojo M. B., D. Š. taip pat pasakė, kad šie pinigai taip pat yra atlygis už jau padarytus darbus, t.y. už detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimą. Be to, 2006 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, dar iki to momento, kuomet už kyšį pažadėjo teigiamai išspręsti M. B. rūpimą klausimą dėl detaliojo projektavimo sąlygų išdavimo, kaip įrodymą, kad D. Š. rūpinosi dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo nurodė, kad asmeniškai kreipėsi į merą A. Z., bei davė M. B. į rankas penkių dokumentų kopijas, kuriuose buvo Vilniaus miesto mero rezoliucijos savivaldybės darbuotojams. Kaltinamasis D. Š. taip pat nepaneigė aplinkybės, kad jis norėjo padėti M. B.. Kaltinamojo teigimu, jis iš draugiškumo pasidomėjo, kaip savivaldybėje sprendžiami M. B. rūpimi klausimai, tačiau teigė, kad jokių aktyvių veiksmų neatliko, juo labiau nedarė jokio poveikio kokiems nors tarnautojams. Be to, kaltinamasis parodė, kad jis yra davęs M. B. ir vidaus dokumentų kopijas, nurodė, kad galėjo atsitikti ir taip, kad jis palydėjo M. B. pas kokį nors tarnautoją, kaip teigė kaltinamasis, pasiteirauti jo nagrinėjamu klausimu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. Š. ne tik pažadėjo išspręsti M. B. problemas, bet ir jas sprendė. Tai įrodo nukentėjusiojo M. B. parodymai, D. Š. telefoninių pokalbių su M. B. garso įrašai, iš dalies ir paties kaltinamojo D. Š. parodymai, įrašai apie reikalingus išspręsti M. B. klausimus dėl jo žemės (duomenys neskelbtini), esantys kratos metu iš D. Š. paimtame darbo kalendoriuje. Kaltinamojo D. Š. veiksmai, t.y. tai, kad jis, kaltinamojo teigimu, teikė M. B. techninę pagalbą, davė vidaus dokumentų kopijas, galimai palydėdavo pas kokį nors valstybės tarnautoją ir pan. rodo, jog D. Š. domėjosi ir rūpinosi M. B. reikalais dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) projektavimo sąlygų sąvado išdavimo. Liudytojas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyriaus vedėjas E. D. taip pat patvirtino, kad kaltinamasis D. Š. domėjosi ir rūpinosi M. B. rūpimais klausimais, kadangi nurodė, jog pokalbiuose su M. B. dėl jo rūpimų klausimų dalyvavo ir kaltinamasis. Tai, kad D. Š. domėjosi M. B. žemės klausimų išsprendimo reikalais, patvirtina ir byloje esantys dokumentai, t.y. M. B. raštų savivaldybei su vidinio savivaldybės susirašinėjimo duomenimis – vizomis, rezoliucijomis ir kitokiais nurodymais kopijos, kurių M. B. be atitinkamos D. Š. pagalbos negalėtų gauti, ir kuriuos M. B. kaltinamasis davė savo iniciatyva. Be to, tai, kad D. Š. rūpinosi M. B. rūpimais klausimais, liudija ir tai, kad kaltinamasis ir telefoninių pokalbių metu aiškino, jog jo pastangomis yra surašytis griežtos mero rezoliucijos kito departamento darbuotojui E. D., įpareigojančios palankiai spręsti problemas. Be to, paties kaltinamojo D. Š. iniciatyva buvo suorganizuotas vizitas pas tuometinį Vilniaus miesto merą, ką patvirtina nukentėjusysis M. B., pateikti D. Š. ir M. B. telefoninių pokalbių įrašai. Iš minėtų įrodymų darytina išvada, kad D. Š. ne tik pažadėjo M. B. veikti jo naudai, bei ir atliko veiksmus, kuriais jis tiesiogiai ir netiesiogiai siekė paveikti Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojus, kad jie teisėtai veiktų M. B. interesais.
Taip pat šios nusikalstamos veikos objektyviajai pusei būdinga tai, kad tarpininkaujantis kyšininkas gali pažadėti paveikti iš esmės bet kurią valstybės ar savivaldybės instituciją, įstaigą, tarptautinę viešąją organizaciją. Kaip matyti iš nukentėjusiojo M. B. parodymų, D. Š. buvo pasirengęs už neteisėtą atlygį paveikti ne tik savivaldybės tarnautojus, bet ir Vilniaus miesto tarybos narius, kadangi to pačio susitikimo metu, kai pareikalavo 100 000 litų kyšio, jis nurodė, kad M. B. klausimo sprendimas yra ne savivaldybės tarnautojų, o aukšto politinio lygio klausimas.
Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo kaltės, taip pat turi būti nustatyta, ar asmuo pažadėjo už kyšį paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų. Nors kaltinamasis D. Š. teisiamojo posėdžio metu ir parodė, kad jis jokio kyšio iš M. B. už pastarojo naudai atliekamus veiksmus nereikalavo, jog visi su M. B. susiję piniginiai reikalai, kurie girdimi telefoninių pokalbių, susitikimų metu yra išimtinai susiję su siekiu rasti finansinius rėmėjus „Lietuvos rusų sąjungai“, šia kaltinamojo versija teismas netiki, mano, jog tai yra tik kaltinamojo gynybos versija, kadangi ji neatitinka kitų baudžiamojoje byloje esančių duomenų. Apklaustas nukentėjusysis M. B. kategoriškai ir nuosekliai patvirtino, kad D. Š. iš jo tiesiogiai, konkrečiai be jokių užuolankų už teigiamą detaliojo plano projektavimo sąlygų sąvado, kuriuo būtų leistas didesnis užstatymo intensyvumas žemės sklypuose, išsprendimą Vilniaus miesto savivaldybėje, pareikalavo iš M. B. 100 000 litų kyšio pagal savo paties pateiktą pinigų perdavimo schemą, t.y. kad 50 000 litų dviem pavedimais būtų pervesti „Lietuvos rusų sąjungai“, o likę 50 000 litų grynaisiais būtų perduoti pačiam D. Š., nors, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ši pinigų perdavimo schema vėliau pasikeitė. D. Š. neneigė, kad jis su M. B. kalbėjosi apie pinigus, tačiau teigė, kad pokalbiai buvo išimtinai apie M. B. žadėtą 100 000 litų finansinę paramą „Lietuvos rusų sąjungai“. Kaltinamojo teigimu, „Lietuvos rusų sąjungos“ viena iš vadovių L. D. jo buvo prašiusi padėti surasti finansinę paramą minėtai sąjungai 100 000 litų suma, o jis iš draugiškumo buvo sutikęs jai padėti. Be to, D. Š. nurodė, kad jis kalbėjosi su L. D. apie tai, kad yra suradęs finansinį politinės organizacijos rėmėją, teigė, jog pastaroji jam vis primindavo, kad rėmėjai jokių pinigų nepervedė, prašė kuo skubiau paremti, dėl ko, anot kaltinamojo, jis apie tai vis primindavo M. B. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. D. tokių D. Š. parodymų nepatvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. D. neprisiminė, kad būtų su D. Š. kalbėjusi apie jų politinės organizacijos finansinį rėmimą, taip pat neprisiminė, kad D. Š. būtų jai minėjęs, kad kokie nors asmenys būtų sutikę paremti „Lietuvos rusų sąjungą“. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu liudytoja L. D. savo parodymus pakeitė ir nurodė, kad ji ne kartą bendravo su D. Š. apie finansinių rėmėjų „Lietuvos rusų sąjungai“ paiešką, kad jai D. Š. buvo minėjęs, kad tokių rėmėjų būtų suradęs. Apie D. Š. surastą finansinį rėmėją „Lietuvos rusų sąjungai“ negalėjo paaiškinti ir kitas teisme apklaustas šios politinės organizacijos atstovas S. D. D. Š. teigė, kad jokio kyšio iš M. B. jis nereikalavo ir nepaėmė, D. Š. nurodė, kad 50 000 litų, kuriuos jis iš M. B. paėmė grynais 2007-05-11, yra būtent ta pinigų dalis, kurią M. B. buvo pažadėjęs kaip finansinę paramą „Lietuvos rusų sąjungai“. Kaip teisme parodė D. Š., nesulaukęs, kada M. B. perves „Lietuvos rusų sąjungai“ žadėtą finansinę paramą, jis paprašė savo pažįstamo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. D. jam paskolinti 50 000 litų ir juos pervesti „Lietuvos rusų sąjungai“, ką pastarasis įmonės vardu ir padarė. Tokiu būdu, anot D. Š., iš M. B. gauti 50 000 litų turėjo būti perduoti A. D., tačiau pastarasis grynųjų pinigų nepaėmė, nes į įmonės sąskaitą grynųjų pinigų įnešti negalėjo. Teisme apklaustas A. D. patvirtino, kad 2007 m. pradžioje pas jį buvo atėjęs D. Š., kuriam reikėjo paskolos, D. Š. prašė paremti lyg ir „Rusų sąjungą“, todėl A. D. iš jo vadovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos pervedė 50 000 litų su „Rusų sąjungai“ susijusiai įstaigai. Pasak liudytojo A. D., pavedimas buvo pagalba D. Š., t.y. savotiška paskola, jokio tikslo realiai paremti organizaciją, kuriai buvo pervesti pinigai, A. D. neturėjo, ir tikėjosi bei tebesitiki tuos 50 000 litų atgauti. Anot A. D., kur ir kam konkrečiai pervesti pinigus, jis sužinojo iš faksu ir paštu gauto rašto, daugiau tuo reikalu nesidomėjo. Siekdamas patvirtinti savo parodymus, A. D. pateikė teismui mokėjimo pavedimo išrašą, kuriame nurodytas paramos gavėjas yra įstaiga (duomenys neskelbtini), kurios viena vadovių yra jau anksčiau minėta L. D. Apklausta dėl šios paramos gavimo liudytoja L. D. parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini), paremdama 50 000 litų viešąją įstaigą (duomenys neskelbtini), padėjo surengti renginį „Ruskaja zima“. Ikiteisminio tyrimo metu L. D. parodė, kad ji pati asmeniškai bendravo su šios įmonės atstovu ir jis pats nusprendė, kad perves būtent 50 000 litų. Kaip matyti iš liudytojų A. D. ir L. D. parodymų, šie liudytojai skirtingai aiškina tas pačias aplinkybes apie UAB (duomenys neskelbtini) paramos pervedimą viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini), todėl šių liudytojų parodymai laikytini abejotinais. Be to, A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 50 000 litų – tai buvo paskola D. Š., tačiau dėl jos jis jokių raštelių nepasirašė. Tuo tarpu iš kitų byloje esančių duomenų matyti, kad buvo sudaryta rašytinė rėmimo sutartis bei pinigų perdavimą patvirtinantis priėmimo – perdavimo aktas, pasirašytas A. D. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad parama savivaldybių rinkimų kampanijai, kurios pagal rašytinius dokumentus prašė „Lietuvos rusų sąjunga“, buvo pervesta ne „Lietuvos rusų sąjungai“, o viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini). Be to, ir pats kaltinamasis D. Š. nurodė, kad L. D. jo, neva prašė surasti finansinių rėmėjų rinkiminiams, o ne kokiems nors su rinkimais nesusijusiems reikalams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų 2007 m. parėmė įstaigą (duomenys neskelbtini), tačiau akivaizdus ir kitas faktas – kad ta finansinė parama buvo renginio „Ruskaja zima“ finansavimui. Atsižvelgiant į tai, liudytojų A. D. ir L. D. parodymai kelia teismui pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo, prieštaringumo, todėl teismas jais nesivadovauja. Išvardintų įrodymų visuma paneigia D. Š. versiją, kad 50 000 litų, kuriuos jis iš M. B. paėmė grynais 2007-05-11, yra būtent ta pinigų dalis, kurią M. B. buvo pažadėjęs kaip finansinę paramą „Lietuvos rusų sąjungai“, o tuo pačiu patvirtina nukentėjusiojo M. B. parodymus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, kadangi jie tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs ir išsamūs, jų teisingumą patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.
Byloje surinktais įrodymais taip pat yra paneigti D. Š. parodymai apie tai, kad už M. B. „Lietuvos rusų sąjungai“ pinigų sumą yra pervedęs AB (duomenys neskelbtini) vadovas V. Z. Pats V. Z. patvirtino, kad į jį kreipėsi D. Š. ir prašė paskolinti „Lietuvos rusų sąjungai“ pinigų, todėl minėtai sąjungai jis pervedė 20 000 litų, pavedimą nurodė kaip paramą. V. Z. nurodė, kad jis minėtą pinigų sumą skolinosi iš „Žvėryno įrengimai“, o kadangi minėtieji pinigai jam nėra grąžinti, buhalterijoje „kabo skola“. Tokius V. Z. parodymus teismas vertina kritiškai. Liudytojas S. D. patvirtino, kad „Lietuvos rusų sąjunga“ gavo paramą iš AB (duomenys neskelbtini), tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis pats rūpinosi šia parama, siuntė prašymus, ieškojo paramos. D. Š. parodymų nepatvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai, tame tarpe ir užfiksuoti jo telefoninių pokalbių su M. B. ir tarpusavio susitikimų garso įrašai. Tai, kad A. D. bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) pervesti pinigai ir V. Z. vadovaujamos AB (duomenys neskelbtini) pervesti pinigai „Lietuvos rusų sąjungai“ ar su jos nariais susijusioms įstaigoms, nėra susiję su D. Š., patvirtina ir 2007-05-14 D. Š. pokalbis telefonu su L. D., kurio metu pastaroji kategoriškai į D. Š. klausimą „išvis iš jokios įmonės negavot?“ patvirtino, jog jokios finansinės paramos iš jokio juridinio asmens nėra gavusi atsakydama, jog „Ne. Penktadienį, penktadienį kaip tik nuėjo, žiūrėjo ir tikrai nebuvo“. Iš išdėstytų įrodymų visumos darytina išvada, kad D. Š. gynybinė versija, kad jis neva nereikalavo jokio kyšio iš M. B., nepasitvirtino, duodamas klaidingus parodymus jis juos derino prie byloje esančių objektyvių ir nenuneigiamų faktinių duomenų, jo parodymai neatitinka objektyvios tiesios. Nukentėjusiojo M. B. duoti parodymai apie tai, kad D. Š. tiesiogiai, nedviprasmiškai iš M. B. reikalavo 100 000 litų kyšio žadėdamas atlikti jo naudai tam tikrus veiksmus, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs ir išsamūs, jų teisingumą patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, todėl netikėti jais teismas neturi pagrindo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. Š. su nukentėjusiuoju M. B. kalbėjosi apie finansinį minimos politinės organizacijos rėmimą, tačiau remiantis bylos medžiaga darytina išvada, kad to rėmimo motyvai yra visiškai kitokie nei parama „Lietuvos rusų sąjungai“ 2007 metų savivaldybės tarybos rinkimų metu. Nustatyta, kad D. Š. nurodė pusę pinigų, t.y. 50 000 litų pervesti „Lietuvos rusų sąjungai“, kita kyšio dalis turėjo būti perduota D. Š. grynaisiais. Tokiu būdu D. Š. siekė užsitikrinti galimų naujos kadencijos savivaldybės tarybos narių palankumą jam asmeniškai, tačiau po rinkimų rezultatų D. Š. nusprendė visus pinigus iš M. B. paimti grynaisiais. Tokią išvadą patvirtina nukentėjusiojo M. B. parodymai, taip pat telefoninių pokalbių ir susitikimų garso įrašai bei kiti anksčiau minėti įrodymai, kuriais yra paneigta, kad D. Š. paimti pinigai iš M. B. yra skolos grąžinimas. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad duomenų, kad jis kaip nors planuotų grąžinti tariamas skolas, perduoti pinigus kokiems nors asmenims, neužfiksuota.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 226 str., tarpininkaujantis kyšininkas pažada panaudodamas savo įtaką paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba asmenį, kad jie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų kyšio davėjo interesais. Be BK 226 str. 1 d. išvardytų įtakų (visuomeninė padėtis, tarnyba, įgaliojimai, giminystė, pažintys), kaltininkas gali pasinaudoti ir bet kuria kita tikėtina, pavyzdžiui, partinės bičiulystės, įtaka. Tikėtina įtaka šio straipsnio prasme – tai pakankamai reali, konkreti, veiksminga įtaka konkrečiai institucijai, įstaigai ar organizacijai arba konkretiems asmenims, galinti lemti minėtų subjektų veiklą kyšio davėjo interesais.
Kaip matyti iš bylos duomenų, D. Š. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu užėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pareigas, kurios yra aukštos ir įtakingos. Pats kaltinamasis D. Š. nurodė, jog jis teikdavo M. B. techninę pagalbą, palydėdavo pas kitus tarnautojus. Tokie kaltinamojo parodymai taip pat parodo, jog D. Š. buvo įtakingas asmuo.
Tarpininko kyšininkavimas laikomas baigtu, kai kaltininkas už kyšio davėjo pasiūlytą ar pažadėtą arba duotą kyšį pažada pastarajam jo interesais paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją arba valstybės tarnautoją arba jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai veiktų ar neveiktų. Tarpininkaujančio kyšininko pažadas kyšio davėjui gali būti išreikštas bet kokia forma (taip pat ir konkliudentiniais veiksmais), tačiau bet kuriuo atveju pastarajam turi būti suprantamas ir aiškus.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad D. Š. 2007 metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės patalpose konkrečiai ir be užuolankų pasakė, kad jam yra žinomos jo problemos dėl žemės sklypų užstatymo intensyvumo ir paminėjęs, kad tai yra aukšto politinio lygio klausimas, už jų teigiamą išsprendimą tiesiogiai pareikalavo 100 000 litų kyšio. Pasak nukentėjusiojo M. B., kaltinamasis D. Š. pažadėjo jam padėti išspręsti jo problemas, susijusias su žemės sklypais, o šie D. Š. pažadai M. B. buvo suprantami ir aiškūs. Atsižvelgiant į tai, kad nusikstamos veikos baigtumui nustatyti užtenka konstatuoti pažado buvimą, kaltinamojo D. Š. veika laikytina baigta.
Kaltinamajam D. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltinamasis D. Š. suprato savo veikos pavojingą pobūdį, nes suvokė, kad pasinaudodamas savo įtaka realiai gali paveikti savivaldybės tarnautojus ir savivaldybės tarybos narius kyšio davėjo, t.y. M. B. interesais, suprato, kad toks poveikis neteisėtas, nes veikiama už kyšį (neteisėtą atlygį) ir suprato, kad jo paveikiami savivaldybės tarnautojai ir savivaldybės tarybos nariai yra kompetentingi atlikti teisėtą veikimą kyšio davėjo, t.y. M. B. interesais. Be visų jau išvardintų įrodymų, D. Š. suvokimą apie savo veikos pavojingą pobūdį akivaizdžiausiai parodo byloje esantys 2007-05-11 ir 2007-07-24 vaizdo ir garso įrašai, kurie parodo, kad kaltinamasis supranta apie tai, kad jis elgiasi nusikalstamai, kad tokie jo užfiksuoti veiksmai būtų akivaizdus jo kaltės įrodymas, dėl ko jis visus nurodymus M. B. duoda gestais, nesako nė vieno nereikalingo žodžio, o M. B. prašnekus apie pinigus ir jų sumas, tuoj pat ima jį tildyti.
Motyvo ir tikslo kaltinamajam D. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtis tiesiogiai nenurodo, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo D. Š. elgesys nulemtas savanaudiškų paskatų.
Pagal BK 226 str. 1 d. tarpininkavimo subjektu (vykdytoju) gali būti fizinis asmuo, kuris, be bendrųjų subjekto požymių turi ir specialiųjų požymių – gali daryti tikėtiną įtaką ir paveikti atitinkamą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, tarptautinę viešąją organizaciją, jų tarnautoją ar jam prilygintą asmenį atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veikti ar neveikti kyšio davėjo interesais. Šią įtaką gali lemti ir jo tarnybinė padėtis, įgaliojimai.
Jau minėta, kad D. Š. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu užėmė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos ir bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pareigas, jis galėjo daryti tikėtiną įtaką ir paveikti savivaldybės tarnautojus ir neįvardintus savivaldybės tarybos narius, kad šie veiktų M. B. interesais.
Surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti išvada, kad kaltinamojo D. Š. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d., sudėtis.
Kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo M. B. parodymais, kurie buvo nuoseklūs, išsamūs, nekintantys, jais netikėti teismas neturi pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų, kad M. B. nesutartų su kaltinamuoju, kad jų santykiai būtų buvę blogi, kad M. B. siektų D. Š. apkalbėti ar jam keršyti ir pan. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. B. parodymų teisingumu, nuoširdumu, laikyti juos apkalbančiais ar neatitinkančiais tikrovės. Vertinant M. B. veiksmus šioje byloje imituojant nusikalstamą veiką, atmestina bet kokia abejonė jo veiksmų teisėtumu, kadangi byloje nėra duomenų apie provokavimą daryti nusikalstamą ar kitokią neteisėtą veiką tikslu nepagrįstai apkaltinti kitą asmenį ar tokiu būdu gauti sau asmeninės naudos. Taip pat kaltinamojo D. Š. kaltė įrodyta M. B. ir D. Š. telefoninių pokalbių ir susitikimų garso ir vaizdo įrašais, iš dalies – ir paties kaltinamojo parodymais, kita bylos medžiaga.
Kaltinamojo D. Š. kaltė įrodyta, abejonių nekelia. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d.
Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokuroras prašė D. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d., padarymą skirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, ir atsižvelgus į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė, taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti 3 metams, paskiriant šiuos įpareigojimus: atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą M. B., be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Teismas sutinka su prokuroro pasiūlytos bausmės rūšimi.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, skiriant bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Š. teisiamas pirmą kartą, o jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, D. Š. skirtina laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant.
Skirdamas bausmę D. Š., teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad nėra nustatyta D. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. Š. skirtina 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą remiantis BK 75 str. atidedant 2 metams. Taip pat D. Š., vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis, skirtini šie įpareigojimai: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti M. B. nusikaltimų padarytą turtinę žalą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Civilinis ieškovas M. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 Lt turtinės žalos atlyginimo (T. 5, b.l. 131-132). Ieškinyje nurodoma, kad 2007 m. gegužės 11 d. jis D. Š. davė kyšį asmeniniais pinigais. Šie pinigai buvo duoti su teisėsaugos institucijos, kuri tyrė D. Š. veiką, žinia. Ikiteisminio tyrimo metu šie pinigai surasti nebuvo ir jam jie nėra grąžinti. Dėl to jam padaryta didelė materialinė žala. Civilinis ieškovas M. B. teisiamojo posėdžio metu palaikė pareikštą civilinį ieškinį. Nurodė, jog perdavė D. Š. 50 000 litų kaip kyšį imituodamas nusikalstamą veiką, dėl ko patyrė 50 000 litų turtinę žalą.
Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad D. Š. savo nusikalstamais veiksmais M. B. padarė 50 000 litų turtinę žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2007-10-18 laikinai apribotos D. Š. nuosavybės teisės į 4000 litų, rastų asmens kratos metu, 2007-08-14 laikinai apribotos D. Š. nuosavybės teisės į motociklą, 2007-08-14 laikinai apribotos nuosavybės teisės į pinigines lėšas, esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turimas AB SEB Vilniaus banke. Šie nuosavybės teisės apribojimai, siekiant užtikrinti M. B. civilinį ieškinį, paliktini galioti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: M. B. pateiktas kompaktinis diskas Nr. 1 su garso įrašu, kompaktinis diskas Nr. S8e – 683, kompaktinis diskas Nr. S8e-689, kompaktinis diskas Nr. 2S-499, kompaktinis diskas Nr. S8e-686, kompaktinis diskas S8e-685, kompaktinis diskas S8e-684, kompaktinis diskas S8e-694, kompaktinis diskas S8e-713, kompaktinis diskas S8e-718, vaizdajuostė „Panasonic“ Nr. VK-1-017-07, vaizdajuostė „Panasonic“ Nr. VK-1-0065-03, vaizdajuostė „Panasonic“ Nr. VK-1-0007-03, M. B. pareiškimo byla Nr. A617-36, susirašinėjimo su M. B. byla, byla su dokumentais dėl planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti, byla su dokumentais dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, D. Š. 2007 darbo kalendorius, rastas kratos metu jo namuose, M. B. sklypų planai, rasti automobilio apžiūros metu, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.
Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str., teismas, -
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d., ir skirti jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2007-07-24 iki 2007-07-26.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., D. Š. paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti M. B. nusikaltimu padarytą turtinę žalą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Civilinio ieškovo M. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 50 000 litų turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš D. Š. 50 000 litų M. B. turtinei žalai atlyginti.
Ikiteisminio tyrimo metu skirtus nuosavybės teisių apribojimus (2007-10-18 laikinai apribotos D. Š. nuosavybės teisės į 4000 litų, rastų asmens kratos metu, 2007-08-14 laikinai apribotos D. Š. nuosavybės teisės į motociklą, 2007-08-14 laikinai apribotos nuosavybės teisės į pinigines lėšas, esančias sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turimas AB SEB Vilniaus banke), palikti galioti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: M. B. pateiktą kompaktinį diską Nr. 1 su garso įrašu, kompaktinį diską Nr. S8e – 683, kompaktinį diską Nr. S8e-689, kompaktinį diską Nr. 2S-499, kompaktinį diską Nr. S8e-686, kompaktinį diską S8e-685, kompaktinį diską S8e-684, kompaktinį diską S8e-694, kompaktinį diską S8e-713, kompaktinį diską S8e-718, vaizdajuostę „Panasonic“ Nr. VK-1-017-07, vaizdajuostę „Panasonic“ Nr. VK-1-0065-03, vaizdajuostę „Panasonic“ Nr. VK-1-0007-03, M. B. pareiškimo bylą Nr. A617-36, susirašinėjimo su M. B. bylą, bylą su dokumentais dėl planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti, bylą su dokumentais dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, D. Š. 2007 darbo kalendorių, rastą kratos metu jo namuose, M. B. sklypų planus, rastus automobilio apžiūros metu, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.