Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-09-28 · Byla Nr. A2.6.-2364-1017/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-09-28
Bylos Nr.
A2.6.-2364-1017/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
P. Š.
Nukentėjusysis
T. R. L., K. L.
Advokatai
Valdas Bliujus
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugsėjo 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Viktorijai Podlipskienei, Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. Š. (P. Š.),administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Valdui Bliujui,nukentėjusiesiems T. R. L., K. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi P. Š. (P. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį, 127 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Š. (P. Š.) 2015 m. spalio 8 d., apie 14.35 val., kelyje A1, Vilnius – Kaunas– Klaipėda 12,3 kilometre (Kirtimų gatvėje, Vilniuje), vairuodamas automobilį NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas pirma eismo juosta, skirta važiuoti tiesiai, netikėtai stabdė, kirsdamas ištisinę liniją suko į dešinę, priversdamas pirmoje eismo juostoje važiavusį krovininį automobilį MAN 18.530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba WIELTON NS3P, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, ko pasekoje į automobilį MAN 18.530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu buvo sužalota automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė K. L., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat apgadinti automobiliai MAN 18.530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas P. Š. (P. Š.) nurodė, kad važiavo pirma eismo juosta nuo Gariūnų turgaus pusės į centrą. Dešinėje pusėje tame kelyje po tiltu atsiranda lėtėjimo juosta ir jis per dešinį veidrodėlį pamatė lėtėjimo juosta važiuojantį automobilį, sulėtino greitį, jį praleido, tuomet pats įvažiavo į lėtėjimo juostą, važiavo link centro. Persirikiuodamas girdėjo stabdymo garsą. Kai rikiavosi iš pirmos eismo juostos į lėtėjimo juostą, dar buvo šias juostas skirianti punktyrinė linija. Už posūkio, įvažiuojant į viaduką (Pirklių g.), buvo sustojęs, nes sustojo prieš jį važiuojantis automobilis, tą automobilį jis aplenkė ir toliau nuvažiavo. Kai užvažiavo ant viaduko, kolega pasakė, kad kažkas susidūrė antroje eismo juostoje. Įvykio vietos iš tos vietos nesimatė. Apie įvykio aplinkybes sužinojo tik susipažinęs su byla (t. 1, b. l. 97-98, 137, 141).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis T. R. L. nurodė, kad 2015 m. spalio 8 d. važiavo nuo Gariūnų turgaus antra, pačia kairiausia, eismo juosta, ir pamatė, kad sunkvežimis „Man“ stabdymo metu įvažiuoja į jo eismo juostą. Tuomet jis stabdė savo automobilį, tačiau kokį atstumą stabdė, pasakyti negali. Tai buvo už viaduko, jis matė tik sunkvežimį, kurį „užnešė“ į jo eismo juostą, prieš save manevruojančio automobilio „Nissan“ nematė. Kokiu greičiu važiavo pats, tiksliai nepamena. Kada sunkvežimis pradėjo stabdyti, neatsimena, kodėl jis čiuožė, nežino. Pateiktose nuotraukose savo automobilio stabdymo kelio nemato, paaiškino, kad nuotraukose užfiksuotos stabdymo žymės yra ne jo automobilio, kadangi jis pats važiavo antrąja eismo juosta, ne pirmąja. Po jo priekiniais ratais nėra jokių stabdymo žymių, taip pat nėra jokių nuotraukų, kurios rodytų, kad nutempus jo automobilį, būtų likusios kokios nors stabdymo žymės; jo automobilio galiniai ratai tikrai nepadarytų tokių stabdymų žymių, be to, šios žymės labai plačios, ir, kaip supranta, prasideda pirmoje eismo juostoje, o jis visą laiką važiavo tiesiai antra eismo juosta. Stabdymo žymės paliktos sunkvežimio, kuomet jis slydo šonu į atitvarus. Jei jis pats būtų stabdęs, būtų trenkęsis į priekabą, tačiau jis matė sunkvežimį, slystantį šonu. Nurodė, kad po įvykio iš karto išvyko į ligoninę, po to rašė paaiškinimą, įvykio schema buvo suforminta jam grįžus į įvykio vietą, įvykio dieną. Kada pasirašė įvykio schemą, neatsimena. Tiksliai visko nepamena, nes pergyveno dėl nėščios žmonos ir vaikelio sveikatos, ką jam davė, tą ir pasirašė (t. 1, b. l. 142, 154-155).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji K. L. paaiškino, kad 2015 m. spalio 8 d. su vyro vairuojamu automobiliu važiavo prie borto, antra eismo juosta. Jų važiavimo greitis buvo toks, kokiu važiavo visi automobiliai. MAN markės automobilis važiavo priekyje jų, atrodo, pirma eismo juosta. Jokio manevruojančio automobilio „Nissan“ ji nematė. Kada MAN markės automobilis pradėjo stabdyti, ji nematė, tik pamatė vaizdą, kaip jis įvažiavo į jų eismo juostą. Kodėl automobilio MAN vairuotojas pradėjo stabdyti, ji nesuprato, tik staiga pamatė sunkvežimio kabiną. Stabdymas buvo pora sekundžių ir jie susidūrė. Ji važiavo prisisegusi saugos diržą, kuris, vyrui staigiai stabdant automobilį, ją sulaikė. Po susidūrimo išsiskleidė oro pagalvė, kuri jai smogė į pilvą ir jai pradėjo labai skaudėti. Ją nuvežė į Lazdynų ligoninę, o po to su greitąja nuvežė į gimdymo namus. Jautėsi labai blogai, buvo didelis stresas, dėl to nerimo ir prasidėjo gimdymas – ji po dviejų parų pagimdė, nes kitą dieną po įvykio nubėgo vandenys (t. 1, l. 142-143).

Teismo posėdžio metu liudytojas M. P. (M. P.), paaiškino, kad pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą P. Š. (P. Š.), jie yra bendradarbiai. Įvykio dieną važiavo su juo „Nissan“ markės automobiliu, važiavo nuo Gariūnų turgaus į centrą pirma eismo juosta, greitis buvo 40-50 km/h. Tame kelyje prieš viaduką atsiranda papildoma eismo juosta. Jiems reikėjo pasukti į dešinę ir užvažiuoti ant tilto. Iš pirmos eismo juostos persirikiavo po tiltu, tikrai ne prieš tiltą, P. Š. (P. Š.) po tiltu pristabdė maždaug iki 30 km/h greičio, stabdė nestaigiai, tuomet praleido kažkokį automobilį, persirikiavo į dešinę eismo juostą, pasuko ant tilto ir nuvažiavo į centrą. Kur persirikiavo konkrečiai, tos vietos nurodyti negali. Kad važiuodami į viaduką būtų sustoję, to neprisimena. Paaiškino, kad girdėjo kažkokį automobilio stabdymo garsą, tačiau koks automobilis stabdė, nematė. Kai jau buvo ant tilto, pamatė, kad jau yra įvykęs susidūrimas (t. 1, b. l. 140, 143).

Teismo posėdžio metu liudytojas D. V. paaiškino, kad įvykio dieną su A. Z. pirma eismo juosta važiavo nuo Gariūnų turgaus į Pirklių gatvę. Automobilis MAN važiavo už jo, taip pat pirma eismo juosta. Jis pats, norėdamas važiuoti į Pirklių gatvę, persirikiavo iš karto, kai tik prasidėjo išvažiavimas į šią gatvę. Staiga iš kažkur atsirado automobilis „Nissan“, kuris norėjo užlįsti prieš jį. Šį automobilį jis pastebėjo ant kampo, kai automobiliai už viaduko susilygino, kai jis norėjo sukti į dešinę pusę, t. y., į Pirklių gatvę, už jo automobilis „Nissan“ pradėjo stabdyti ir išgirdo smūgį. Automobilis „Nissan“ persirikiavo prieš pat posūkį, pačioj pabaigoj, ant paties kampo, ties salele. Automobilis rikiavosi iš pirmos juostos į nuvažiavimą į Pirklių gatvę. Juosta jau buvo ne punktyrinė, o ėjo ištisine linija, skiriančia šias eismo juostas. Nespėjęs užlįsti, automobilis „Nissan“ staigiai stabdė ir užlindo už jo vairuojamo automobilio. Automobilio „Nissan“ stabdymo apibūdinti negalėtų, garso negirdėjo. Jis nematė, kur tuo metu, kai prieš jį atsirado automobilis „Nissan“, buvo sunkvežimis MAN. Iš karto po įvykio jis sustojo, už jo sustojo ir automobilis „Nissan“, kuris iš karto nuvažiavo. Jis (D. V.) pastatė savo automobilį ir su draugu nuėjo į įvykio vietą. Paaiškino, kad iki įvykio BMW markės automobilio nematė (t. 1, b. l. 139, 143-144).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. Z. paaiškino, kad įvykio dieną su D. V. važiavo nuo Gariūnų turgaus antra eismo juosta. Vairavo D. V., o jis sėdėjo keleivio pusėje. Jiems reikėjo važiuoti į Pirklių gatvę. Važiuodami prieš viaduką, atrodo, jau pravažiavus sukimą link Kauno, aplenkė sunkvežimį. Prieš sunkvežimį automobilių nebuvo. Po aplenkimo sunkvežimis važiavo už jų. Kai lenkė sunkvežimį, važiavo antra eismo juosta, o sunkvežimis – pirma, po to jie persirikiavo į pirmą eismo juostą. Prieš pat užsukimą į Pirklių gatvę prisigretino automobilis „Nissan“. Tuo metu jis nematė aplenktojo automobilio MAN. Prasidėjo ištisinė linija ir automobilis „Nissan“ nespėjo jų aplenkti, ir ties salele, prieš pat tą vietą, kur kelias sukasi į dešinę, į Pirklių gatvę, pradėjo stabdyti. Tą, kad automobilis stabdė, matė tiksliai, nes jis negalėjo jų aplenkti, ir jeigu būtų nestabdęs, būtų atsitrenkęs į salelę. Mano, kad tik dėl jo stabdymo galėjo įvykti eismo įvykis, nes daugiau jokių automobilių nebuvo. Įvykusį eismo įvykį per veidrodėlį pamatė D. V.. Kai jie sustojo ant nuvažiavimo, ties salele, ties įvažiavimu į dešinę, į Pirklių gatvę, matė sustojusį automobilį „Nissan“. Jis truputį pastovėjo ties salele, lėtai prasuko pro juos ir išvažiavo, o jis tuo metu užsirašė automobilio numerius. Eismo įvykis, kurio metu susidūrė kiti automobiliai, įvyko prieš automobilio „Nissan“ sustojimą. Tiek jo, tiek D. V. paaiškinimai surašyti indentiškai, nes jie buvo kartu, duodami parodymus. Paaiškinime (b. l. 22) nurodyta antra eismo juosta realiai yra pirma eismo juosta, nes rašant paaiškinimą, išvažiavimo juosta buvo laikoma pirma eismo juosta (t. 1, b. l. 138, 144-145).

Teismo posėdžio metu liudytojas L. G. paaiškino, kad iš įvykio aplinkybių prisimena T. R. L.. Įvykis buvo praeitais metais, rudenį, po pietų, po tiltu Vilnius – Kaunas. Jis pats vairavo automobilį MAN. Važiavo nuo Gariūnų pusės link Lydos pirma eismo juosta 60-70 km/h greičiu, puspriekabė buvo nepakrauta. Kažkoks automobilis jį aplenkė, staigiai prieš jį persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą, užkišo, ir dėl to jis turėjo staigiai stabdyti, kad neatsitrenktų į prieš jį atsiradusį automobilį. Tarp jo ir jį lenkusio automobilio buvo tarpas. Suprato, kad tam automobiliui reikėjo nuvažiuoti į šoną. Koks tai buvo automobilis, nematė, spalvos, markės, neatsimena, nes staigiai spaudė stabdžius. Stabdymas vyko kelias sekundes. Stabdant automobilis tapo nevaldomas, „užnešė“ jo vilkiko galą, jis atsitrenkė į už antros eismo juostos esantį bordiūrą, tuomet į jo automobilį atsitrenkė BMW markės automobilis. Kai į jį atsitrenkė BMW, jo automobilis nesujudėjo. Kokius veiksmus atliko tas persirikiavęs automobilis toliau, jis nematė. Vilkikas įvykio metu buvo apgadintas. Į įvykio vietą buvo atėję žmonės, kurie sakė, kad matė įvykį, ir kad vairuotojas pabėgo. Pats jis, kai pasirašinėjo įvykio schemą, buvo strese, šoko būsenoje. Paaiškino, kad ant jo automobilio kabinos varomojo tilto yra po du ratus, priekyje yra po vieną ratą; automobilis turi tris tiltus. Kai jis stabdė automobilį, stabdė visi tiltai. Techniškai automobilis buvo tvarkingas, jis vairavo įmonės automobilį. Iš patiektų nuotraukų negali pasakyti, kurios stabdymo žymės yra jo automobilio (t. 2, b. l. 8-10).

Teismo posėdžio metu liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis P. Š. (P. Š.) paaiškino, kad gavo pranešimą apie eismo įvykį Gariūnų ir Kirtimų g. susikirtime. Nuvažiavę pamatė, kad antroje eismo juostoje į sunkvežimį įvažiavęs BMW markės automobilis. Vietoje nebuvo BMW vairuotojo, bet kol jie aiškinosi įvykio aplinkybes, jis grįžo. Vairuotojas sakė, kad nuvežė besilaukiančią moterį į ligoninę. Sunkvežimio vairuotojas sakė, kad jam kažkas užkirto kelią iš pirmos eismo juostos, ir jis, vengdamas susidūrimo, stabdė, įvažiavo į antrą eismo juostą ir užkirto kelią BMW markės automobiliui ir jis atsitrenkė į sunkvežimį. Bendravo su sunkvežimio ir BMW automobilių vairuotojais, tačiau detalesnio pokalbio nepamena. BMW markės automobilio vairuotojas situaciją paaiškino panašiai, tai yra, kad sunkvežimio vairuotojui kažkas užkirto kelią ir dėl to išvažiavo į antrą eismo juostą prieš jo automobilį, todėl jis nespėjo sustabdyti ir trenkėsi į sunkvežimį. Automobilis BMW važiavo antra eismo juosta, o sunkvežimis lyg pirmąja eismo juosta. Jam nežinoma, kuris automobilis užkirto kelią sunkvežimio vairuotojui, taip pat negali pasakyti, ar pasišalinęs automobilis įvykio vietoje buvo nustatytas, gal ir buvo kokie pranešimai apie pasišalinimą iš įvykio vietos. Jis pats su jokiu pasišalinusiu automobilio vairuotoju nebendravo, įvykio vietoje surašė pranešimą, pažymą draudimui ir nubraižė įvykio schemą, surašė transporto priemonių vairuotojų paaiškinimus, padarė nuotraukas. Nurodė, kad byloje esanti eismo įvykio schema rodo, kaip sustatyti automobiliai. Pagal šaligatvius matuojami atstumai susaistant, fiksuojant automobilius prie nejudančių objektų; fiksuoja įvykio vietoje esančias stabdymo žymes. Paaiškino, kad nuotraukose esančios stabdymo žymės yra paliktos sunkvežimio, o ne BMW markės automobilio. Jo nuomone, antroje eismo juostoje esančios stabdymo žymės yra sunkvežimio slydimo ratas. Eismo schemoje gal buvo pamiršta tai nurodyti. Tokios stabdymo žymės atvykus į eismo įvykio vietą buvo. Byloje esančioje nuotraukoje matomos stabdymo žymės gali būti vadinamosios „žirklės“, tai yra, kai sunkvežimio priekis užsisuka, juda toliau, o kabina stabdo. Kai sunkvežimio vairuotojui užkirto kelią, kabina judėjo šonu, o priekaba – tiesiai. Negali tiksliai pasakyti, ar tikrai taip yra, bet taip mano. Nepamena, ar buvo BMW automobilio stabdymo žymės. Gali būti, jog nuotraukoje, kurioje užfiksuotos stabdymo žymės antrojoje eismo juostoje, yra sunkvežimio priekabos. Nėra ekspertas, negali tiksliai pasakyti, kaip stabdo automobiliai. Jis tik nubraižo tai, ką mato. Mano, kad čia tikrai ne BMW automobilio, o sunkvežimio stabdymo žymės. Jei nėra eismo įvykio schemoje, tai reiškia, kad BMW markės automobilio stabdymo žymių nebuvo. Jis tiesiai ir įvažiavo į sunkvežimį. Visos stabdymo žymės padarytos sunkvežimio. Ir padangų plotis rodo, kad tai ne BMW automobilio stabdymo žymės, negali paaiškinti antroje eismo juostoje esančių stabdymo žymių panašumo į BMW padangų plotį (t. 1, b. l. 155-156).

Tyrimo metu P. Š. (P. Š.) 2015 m. spalio 16 d. paaiškinime nurodė, kad po miestą važinėja labai daug, todėl neatmeta galimybės, jog 2015 m. spalio 8 d., apie 14.35 val., Kirtimų g., vairuodamas automobilį NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo būti Kirtimų gatvėje, Vilniuje. Nepastebėjo, kad būtų sudaręs avarinę situaciją. Pakalbėjęs su kolega M. P. (M. P.), su kuriuo darbo reikalais važinėja labai dažnai, prisiminė, jog kažkurią dieną pravažinėjo Gariūnų turgavietę ir suko į dešinę pusę. Tuo metu girdėjo kažkokį garsą, panašų į stabdymą, tačiau neatkreipė į tai dėmesio ir nuvažiavo toliau (t. 1, b. l. 23).

Tyrimo metu M. P. (M. P.) 2015 m. spalio 19 d. paaiškinime nurodė, kad kartu su P. Š. (P. Š.) dažnai važinėja po miestą, todėl neatmeta galimybės, jog 2015 m. spalio 8 d., apie 14.35 val., galėjo būti Kirtimų gatvėje, Vilniuje. Kartu važinėja su P. Š. (P. Š.) automobiliu NISSAN QASHQAI, automobilį vairuoja jis, o M. P. (M. P.) sėdi priekinėje keleivio vietoje. Važinėja ramiai, neprisimena, kad būtų sudarę avarinę situaciją. Pakalbėję su P. Š. (P. Š.), prisiminė, kad kažkurią dieną, tiksliai neprisimena kurią, pravažinėjo Gariūnų turgavietę ir suko į dešinę pusę, į tiltą. Tuo metu girdėjo kažkokį garsą, panašų į stabdymą, tačiau neatkreipė į tai dėmesio ir nuvažiavo toliau; kad įvyko susidūrimas, nematė (t. 1, b. l. 24).

Tyrimo metu R. L. paaiškinime nurodė, kad 2015 m. gruodžio 8 d., 14.45 val. vairavo automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Kirtimų gatve link Lentvario, pas žmonos močiutę. Važiavo apie 70-75 km/h greičiu, antra eismo juosta, ir pamatė sunkvežimį, važiavusį pirma eismo juosta, staiga keičiantį važiavimo kryptį – iš pirmos eismo juostos pakeitė važiavimo kryptį į antrą eismo juostą, ir tik tai suvokus pajuto, kad atsitrenkė į sunkvežimį. Iškart po susidūrimo liepė žmonai lipti iš automobilio, ir tada sustabdė kitą, pravažiuojantį automobilį, kad žmoną nuvežtų į ligoninę, nes ji 36 savaitę nėščia. Tuomet pats grįžo į eismo įvykio vietą. Automobilis nedraustas (t. 1, b. l. 16).

Tyrimo metu L. G. paaiškinime nurodė, kad 2015 m. gruodžio 8 d., 14.45 val. vairavo automobilį MAN 18.530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso UAB „A“, ir kurios savininkas yra R.K.. Įgaliojimas išduotas nuo 2015 m. rugpjūčio 15 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. Važiavo Vilniaus mieste, Gariūnų gatve link Kirtimų gatvės pirma eismo juosta. Važiuojamoji dalis dienos metu sausa. Važiavimo greitis buvo 60-70 km/h, šviesos žibintai buvo įjungti. Važiuojant staiga dideliu greičiu lekiantis lengvasis automobilis jį aplenkė ir staigiai stabdė, o L. G., siekdamas išvengti susidūrimo, stabdė, jo vilkiko priekaba jį „užnešė“, ir jis trenkėsi į kairės pusės kelio bortelį ir tuo metu į jį atsitrenkė lengvasis automobilis BMW. Automobilį, kuris sudarė avarinę situaciją, matė liudytojai, kurių duomenis užsirašė policijos pareigūnai. Eismo įvykio metu sužeistų žmonių nebuvo, jo vairuotas automobilis yra draustas (t. 1, b. l. 17).

Tyrimo metu D. V. paaiškinime nurodė, kad 2015 m. gruodžio 8 d., apie 14.35 val. vairavo automobilį Opel Vivaro, važiavo Kirtimų gatve, Vilniuje, pirma eismo juosta, ir pastebėjo automobilį NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, kuris, norėdamas jį aplenkti neleistinoje vietoje, kirto ištisinę liniją, ko pasekoje netilpo į eismo juostą ir staigiai stabdė, nes priekyje buvo apsauginė salelė su stulpeliais. Krovininis automobilis MAN, kuris važiavo antra eismo juosta už automobilio NISSAN QASHQAI, dėl automobilio NISSAN QASHQAI manevro buvo priverstas staigiai stabdyti, ko pasekoje krovininio automobilio MAN kabina susisuko į „žirkles“. D. V. iškart sustojo. Automobilis NISSAN QASHQAI irgi sustojo, tačiau po kelių sekundžių išvažiavo. Automobilį NISSAN QASHQAI vairavo vyriškis, maždaug 40 metų. Tik priėję prie automobilio MAN, pastebėjo, kad į jį yra atsitrenkęs automobilis BMW 525. Kadangi viską matė, savo duomenis paliko policijos pareigūnams. Nurodė, kad kartu buvo A. Z. (t. 1, b. l. 21).

Tyrimo metu A. Z. paaiškinime nurodė, kad 2015 m. gruodžio 8 d., apie 14.35 val., važiuodamas automobilyje Opel Vivaro, kurį vairavo D. V., važiavo Kirtimų gatve, Vilniuje, pirma eismo juosta, kai pastebėjo automobilį NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, kuris, norėdamas aplenkti automobilį Opel Vivaro, neleistinoje vietoje, kirto ištisinę liniją, ko pasekoje netilpo į eismo juostą ir staigiai stabdė, nes priekyje buvo apsauginė salelė su stulpeliais. Krovininis automobilis MAN, kuris važiavo antra eismo juosta už automobilio NISSAN QASHQAI, dėl automobilio NISSAN QASHQAI manevro buvo priverstas staigiai stabdyti, ko pasekoje krovininio automobilio MAN kabina susisuko į „žirkles“. Jie su D. V. iškart sustojo. Automobilis NISSAN QASHQAI irgi sustojo, tačiau po kelių sekundžių išvažiavo. Automobilį NISSAN QASHQAI vairavo vyriškis, maždaug 40 metų. Tik priėję prie automobilio MAN, pastebėjo, kad į jį yra atsitrenkęs automobilis BMW 525. Kadangi viską matė, savo duomenis paliko policijos pareigūnams (t. 1, b. l. 22).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. Š. (P. Š.) tarnybinio pranešimo duomenimis, 2015 m. gruodžio 8 d., apie 14.55 val., patruliuodami su kolega postiniu E. D., Vilniuje, Kirtimų gatvėje, pamatė susidūrusius automobilius – krovininį automobilį MAN 18.530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad krovininio automobilio MAN 18.530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra L. G., gim. (duomenys neskelbtini), o BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra T. R. L.. gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jam važiuojant antrąja eismo juosta, netikėtai priešais važiuojančio krovininio automobilio MAN vairuotojas, staigiai ir pirmosios eismo juostos pasuko į antrąją ir savo priekiu užblokavo BMW automobilio priekį, įvykio metu iššovė oro pagalvės. BMW keleivė, T. R. L. žmona K. L., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nėščia moteris; kaip vėliau paaiškėjo, moteris nenukentėjo. MAN krovininio automobilio vairuotojas L. G. paaiškino, kad jam važiuojant pirmąja eismo juosta, kelią užkirto per kelkraštį važiuojantis NISSAN automobilis, kuris užkrito L. G. kelią, todėl jis turėjo greitai keisti važiavimo kryptį ir, nepastebėjęs BMW automobilio, su pastaruoju susidūrė. Eismo įvykio liudytojai D. V., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė NISSAN automobilio valstybinį numerį – (duomenys neskelbtini). Ant viaduko matosi vaizdo kameros (t. 1, b. l. 7).

Į bylą pateikta eismo įvykio vietos fotolentelė (t. 1, b. l. 29-34) bei Lietuvos automobilių kelių direktorijos prie Susisiekimo ministerijos papildomai pateiktos eismo įvykio vietos nuotraukos, įrašytos į kompaktinį diską (t. 1, b. l. 164-177).

Iš 2015 m. spalio 8 d. eismo įvykio schemos matyti nukentėjusiųjų automobilių išsidėstymas, o iš papildomų duomenų apie eismo įvykį bei krovininio automobilį MAN 18.530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba WIELTON NS3P, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) foto nuotraukų matyti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai (t. 1, b. l. 9-12).

Į bylą pridėtos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų pateiktos eismo įvykio vietos schemos (t. 1, b. l. 137-140; t. 2, b. l. 8).

UAB „A“ 2016 m. liepos 5 d. rašte nurodyta, kad L. G. su krovininiu automobiliu MAN 18.530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabe Wielton NS3P, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 8 d., 14.35 val. važiavo nepakrautas (tuščias), pridėti krovininio automobilio ir puspriekabės techninės patikros dokumentai (t. 2, b. l. 18-20).

UAB „A“ 2016 m. rugpjūčio 18 d. pranešime nurodyta, kad šioje kompanijoje prieš kiekvieną komandiruotę visi kroviniai automobiliai ir priekabos praeina techninę apžiūrą įmonės dirbtuvėse. Taip pat ir krovininis automobilis MAN 18.530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabė Wielton NS3P, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 215 m. spalio 7 d. prieš komandiruotę iš Klaipėdos į Vilnių praėjo technikinę apžiūrą, gedimai minėtoms transporto priemonėms nebuvo užfiksuoti (t. 2, b. l. 41).

UAB „Teledema“, UAB „Bitė Lietuva“, AB „Omnitel“, UAB „Tele2“ raštuose teismui nurodyta, kad pateikti informacijos apie 2015 m. spalio 8 d. įvykius galimybės nėra, nes telekomunikacinių įvykių išklotinės pagal įstatymą saugomos pusę metų (t. 2, b. l. 35-40, 42-45, 48-50).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos tarnybos Organizavimo poskyrio specialisto A. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015 m. spalio 8 d., apie 23.00 val., Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos tarnyboje buvo gautas pranešimas iš VšĮ RVU ligoninės, kad 2015 m. spalio 8 d., apie 14.41 val., į ligoninę kreipėsi K. L., kuri paaiškino, kad įvykus eismo įvykiui Gariūnų gatvėje, Vilniuje, ji išvažiavo su pakeleivingu automobiliu į RVUL, kuriai nustatytas gresiantis gimdymas, ji paleista namo (t. 1, b. l. 18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015 m. gruodžio 22 d. specialisto išvadoje Nr. G4107/15(01) pateikta išvada, kad K. L. nustatytas pilvo sumušimas, pasireiškęs (4x6 cm) poodine kraujosruva pilvo sienos viršutinėje dalyje (gimdos dugno projekcijoje). Tai padaryta paveikus (sumušant) kietu buku daiktu, kuriuo galėjo būti saugos diržas ir/ar oro pagalvė, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Tai (pilvo sumušimas bei sudirginta emocinė būklė) galėjo išprovokuoti priešlaikinį gimdymą, nėštumui esant 36 sav., bet duomenų, kad tai būtų sukėlę pavojų vaisiaus ir nėščiosios gyvybei ar kitas žalingas pasekmes naujagimiui bei gimdyvei, ar kad tai būtų sukėlę ilgalaikį sveikatos sutrikimą vienam jų, nėra. K. L. eismo įvykio metu padarytas kūno sužalojimas – pilvo sumušimas su poodine kraujosruva pilvo sienoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, nes duomenų, kad dėl sužalojimo sveikata būtų sutrikdyta ilgam, nėra (t. 1, b. l. 87-88).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi (t. 1, b. l. 148-149) administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki vienerių metų, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. spalio 8 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas, vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 144 iki 289 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 28 Eur iki 57 Eur arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą nuo 868 Eur iki 1 158 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Iš teismo tiesiogiai ištirtų ir tarpusavyje sutampančių byloje esančių įrodymų (tarp jų liudytojo M. P. paaiškinimų teisme, taip pat liudytojų D. V., A. Z. ir L. G. paaiškinimų teismo posėdžio metu, kurie sutampa su jų parodymais, duotais tyrimo metu, šių liudytojų bylos nagrinėjimo metu pateiktų eismo įvykio vietos schemų, Eismo įvykio vietos schemos, į bylą pateiktų įvykio vietos fotonuotraukų) visumos darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. Š. (P. Š.), 2015 m. spalio 8 d., kelyje A1, Vilnius – Kaunas – Klaipėda, 12,3 km (Kirtimų g., Vilniuje), vairuodamas automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas pirma eismo juosta (protokole nurodyta antra, pirma eismo juosta laikant lėtėjimo juostą), jau pravažiavęs viaduką (tiltą) link Savanorių pr., persirikiuodamas į dešinę, t. y. į lėtėjimo juostą link Pirklių g., kirto ištisinę liniją, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 8 punktą ir šių taisyklių III priedo 1.16 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo persirikiavo iš pirmos eismo juostos į lėtėjimo juostą ne prieš tiltą (kaip teigė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas), bet toliau, patvirtina ne tik liudytojų D. V., A. Z. paaiškinimai, bet ir liudytojų L. G. bei M. P. paaiškinimai teismo posėdžio metu. Pažymėtina ir tai, kad teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais, tarpusavyje sutampančiais liudytojų D. V. bei A. Z. paaiškinimais teismo posėdžio metu, kurie sutampa ir su jų parodymais, duotais tyrimo metu, dėl ištisinės linijos kirtimo. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių paminėti liudytojai turėtų tikslą apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Nors liudytojas D. V. prieš teikdamas paaiškinimus teisme nurodė, kad su nukentėjusiaisiais jie yra kaimynai, tiek nukentėjusieji, tiek liudytojas patvirtino, jog įvykio metu jie nebuvo pažįstami, susipažino prie namų atsitiktinai jau po įvykio. Beje, vien ši aplinkybė, kad asmenys yra kaimynai, nesudaro pagrindo abejoti liudytojo paaiškinimų patikimumu. Juolab kad, minėta, šio liudytojo paaiškinimai teisme ir paaiškinimai, duoti tyrimo metu, iš esmės sutampa. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. Š. (P. Š.), vairuodamas automobilį Nissan, nesilaikydamas kelio ženklinimo, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje.

Be to, administracinio teisės pažeidimo padarymo faktines aplinkybes bei P. Š. (P. Š.) kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius teisės pažeidimus, patvirtina aukščiau detaliai nurodyti bei teismo tiesiogiai ištirti byloje esantys įrodymai, tarp jų liudytojų L. G., D. V., A. Z. ir P. Š. (P. Š.) bei nukentėjusiųjų paaiškinimai teismo posėdžio metu, sutampantys su liudytojų L. G., D. V., A. Z. bei nukentėjusiojo T. R. L. paaiškinimais tyrimo metu, tarnybinių pranešimų, Eismo įvykio vietos schemos, fotolentelių, papildomų duomenų apie eismo įvykį pažymos, liudytojų pridėtų prie bylos eismo įvykio vietos schemų, eismo įvykio vietos fotonuotraukų, Ekspertizės akto duomenys.

Iš nurodytų įrodymų visumos darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. Š. (P. Š.), 2015 m. spalio 8 d., kelyje A1, Vilnius – Kaunas – Klaipėda, 12,3 km (Kirtimų g., Vilniuje), vairuodamas automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), staiga persirikiavęs iš antros eismo juostos į pirmąją, toliau norėdamas rikiuotis į dešinę, t. y. į lėtėjimo juostą, tačiau jo neužleidus lėtėjimo juosta važiuojančiam liudytojo D. V. vairuojamam automobiliui (kuriame kartu važiavo A. Z.), staigiai stabdė vairuojamą automobilį. Tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas pirmoje eismo juostoje, staigiai stabdė, ir joks kitas automobilis negalėjo užkirsti kelio L. G. vairuojamam krovininiam automobiliui su puspriekabe, patvirtina liudytojo L. G. paaiškinimai tiek teisme, tiek ir tyrimo metu, kurių metu jis aiškiai ir nuosekliai teigė, jog jam važiuojant pirma eismo juosta Kirtimų g., staiga automobilis aplenkė jo vairuojamą vilkiką („užkišo“), t. y. persirikiavo iš antros eismo juostos į pirmą, ir staigiai stabdė, tai įvyko per kelias sekundes, labai staigiai, todėl automobilio nei markės, nei spalvos L. G. negalėjo pasakyti, tačiau dėl to jis nurodė, kad buvo priverstas taip pat staigiai stabdyti, siekdamas išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu. Be kita ko, L. G. nurodė, kad prieš jį iki persirikiuojant šiam automobiliui, kitos transporto priemonės buvo toli. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad L. G., vairuodamas vilkiką, nesilaikė saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių. Tai, kad P. Š. (P. Š.) automobilis stabdė staigiai bei kad niekas kitas negalėjo užkirsti kelio vilkikui, nurodė ir liudytojai D. V. bei A. Z. tiek tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, paaiškindami, kad administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo turėjo staigiai stabdyti, nes priešingu atveju būtų įvažiavęs į „salelę“, netilpęs persirikiuoti į lėtėjimo juostą, kadangi jam kelio šioje juostoje nedavė liudytojo D. V. vairuojamas automobilis, kurį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagal Kelių eismo taisykles privalėjo praleisti. Be to, pastebėtina, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek ir kartu su juo važiavęs liudytojas M. P. ir tyrimo metu, ir teisme nurodė, jog persirikiuojant jie girdėjo stabdymo garsą. Svarbu ir tai, kad būtent P. Š. (P. Š.) vairuoto automobilio valstybinius numerius, kaip sukėlusio eismo įvykį, užsirašė liudytojai ir perdavė šiuos duomenis policijos pareigūnams. Aukščiau minėta, kad byloje įrodyta, jog P. Š. (P. Š.) vairuojamas automobilis Nissan rikiavosi į lėtėjimo juostą jau už tilto, todėl paneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, kad ne jo vairuojamas automobilis, bet liudytojo D. V. automobilis užkirto kelią vilkiko vairuotojui. Esant nurodytiems įrodymams, teismo išvados nepaneigia ir Eismo įvykio vietos schemos duomenys, pagal kuriuos vilkiko stabdymo kelias sudaro 32 m ir tęsiasi nuo tilto. Šis įrodymas nepatvirtina gynybos versijos, kad vilkiko vairuotojui L. G. kelias pirmoje eismo juostoje buvo užkirstas dar iki viaduko (tilto link Savanorių pr.).

Be to, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad kitų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų (liudytojo L. G. ir nukentėjusiojo T. R. L.) veiksmai sukėlė šį eismo įvykį. Byloje nėra įrodymų, kad liudytojas L. G. pažeidė Kelių eismo taisykles. Minėta, nėra įrodymų, kad L. G. nesilaikė saugaus atstumo, taip pat nėra duomenų, kad jis naudojosi telefonu, vairuodamas vilkiką. Taip pat neturi įtakos teismo sprendimui ir tai, jog L. G. bei T. R. L. nurodė važiavę galimai didesniu nei leistinas 60 km/val. toje kelio atkarpoje važiavimo greitis. Pagal L. G. paaiškinimus jis galėjo važiuoti 60-70 km/val. greičiu. Aplinkybė, jog asmuo galėjo nežymiai viršyti leistiną važiavimo greitį, atsižvelgiant į šios konkrečios bylos aplinkybes, teismo vertinimu, neturi įtakos, sprendžiant kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo klausimą. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog byloje nustatyta, kad P. Š. (P. Š.), persirikiavęs iš antros eismo juostos į pirmą, staiga stabdė, t. y. įvažiavo prieš L. G. vairuojamą automobilį, po ko iš karto staigiai stabdė, šie veiksmai įvyko per kelias sekundes, labai greitai. Vadinasi, L. G. neturėjo galimybės užtikrinti saugaus atstumo tarp šių transporto priemonių. Net jeigu ir buvo viršyta leistino greičio riba, greičio viršijimas nebuvo žymus (maks. 10 km/h), tai savaime nėra itin pavojinga ir nesukelia avarinės situacijos, o transporto priemonių susidūrimas įvyko pirmiausia dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo staigiai stabdė, tokiu būdu sudarydamas kliūtį L. G., kurios jis negalėjo numatyti. Jeigu nebūtų šių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų, L. G. nebūtų stabdęs ir vilkikas nebūtų nuvažiavęs į antrą eismo juostą, kur susidūrė su nukentėjusiųjų automobiliu.

Be to, byloje kilus klausimui dėl krovininio automobilio MAN 18.530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės Wielton NS3P, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės būklės eismo įvykio metu, konkrečiai dėl šių transporto priemonių stabdžių galimo gedimo ar netinkamo veikimo, teismui pareikalavus pateikti duomenis bei paaiškinimus dėl šių aplinkybių, iš UAB „A“ buvo gauti duomenys, kad įvykio metu (2015 m. spalio 8 d.) vilkikui ir puspriekabei buvo atlikta techninė patikra, puspriekabė įvykio metu buvo tuščia, kaip ir nurodė apklausiamas liudytojas L. G., o prieš komandiruotę iš Klaipėdos į Vilnių, t. y. 2015 m. spalio 7 d., šios transporto priemonės praėjo technikinę apžiūrą, gedimai minėtoms transporto priemonėms nebuvo užfiksuoti. Tai, jog vilkikas su puspriekabe buvo techniškai tvarkingi, patvirtino ir liudytojas L. G. apklausos teisme metu dar iki duomenų iš UAB „A“ gavimo. Tai asmuo tvirtino ir rašant paaiškinimą iš karto po įvykio. Esant tokiems duomenims ir byloje nesant jokių objektyvių įrodymų apie galimą vilkiko bei puspriekabės netinkamą techninę būklę (gedimą), teismas netenkino advokato prašymo dėl ekspertizės skyrimo. Pažymėtina, kad šis prašymas į bylą buvo pateiktas tik 2016 m. liepos 11 d., kai byla teisme nagrinėjama nuo 2016 m. sausio 27 d., ekspertizė, bylos duomenimis, yra daroma 4-6 mėnesius, o 1 metų terminas nuo įvykio šioje byloje sueina 2016 m. spalio 8 d. Be to, pastebėtina ir tai, jog teismui 2016 m. rugpjūčio 29 d. protokoline nutartimi netenkinus prašymo dėl ekspertizės paskyrimo, buvo paskelbta pertrauka ir kitas teismo posėdis paskirtas daugiau nei po 2 savaičių, t. y. 2016 m. rugsėjo 15 d., tačiau per šį laikotarpį į bylą nebuvo pateikta specialisto išvada ar kiti duomenys, patvirtinantys administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, nebuvo gautas prašymas skirti laiko tokiems duomenims pateikti. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo teisę ir galimybę savo iniciatyva atlikti specialisto tyrimą, tačiau to nepadarė. Be to, byloje pakanka duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, o teismas procese, be kitą ko, turi vadovautis ekonomiškumo principu ir nerinkti perteklinių įrodymų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog dėl P. Š. (P. Š.) veiksmų, 2015 m. spalio 8 d., kelyje A1, Vilnius – Kaunas – Klaipėda, 12,3 km (Kirtimų g., Vilniuje), vairuojant automobilį Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (staigiai stabdžius ir kirtus ištisinę liniją), L. G., vairuodamas krovininį automobilį MAN 18.530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba WIELTON NS3P, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstas staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, ko pasekoje į krovininį automobilį MAN 18.530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o šio įvykio metu buvo sužalota automobilio BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė K. L., kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei apgadintos transporto priemonės: vilkikas MAN 18.530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais P. Š. (P. Š.) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 135.4 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Teismas, spręsdamas dėl to, ar buvo šiuo atveju padarytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kai tai padaryta tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo suvokia, jog jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, norėdamas taip elgtis. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio; duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016).

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į ypatingas šio eismo įvykio aplinkybes dėl to, kad asmens, pripažinto kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo, automobilis eismo įvykio metu nebuvo apgadintas. Dėl P. Š. (P. Š.) veiksmų, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, susidūrė kitos dvi transporto priemonės, kurios buvo apgadintos, bei buvo nežymiai sutrikdyta viename iš šių automobilių buvusios nukentėjusiosios sveikata, tačiau P. Š. (P. Š.) vairuotas automobilis Nissan tiesiogiai nekontaktavo su kitomis eismo įvykio transporto priemonėmis ar eismo dalyviais. Be to, bylos duomenimis, iš karto po įvykio (ar netgi jo metu) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuvažiavo nuo įvykio vietos link Pirklių g., o pats įvykis galimai įvyko už jo matomumo zonos. Tiesa, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytojas M. P. paaiškino, kad užkilus ant tilto, liudytojas matė, jog įvyko eismo įvykis ir tai pasakė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet byloje nėra objektyvių duomenų, kad tuo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė, jog šį eismo įvykį sukėlė jis. Dėl tokių išskirtinių šio eismo įvykio aplinkybių teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo sąžiningai klysti dėl susiklosčiusių aplinkybių ir nesuprasti, kad būtent jis kaltas dėl įvykusio įvykio. Be to, nėra pagrindo teigti, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo vengia administracinės atsakomybės. Priešingai, jis davė parodymus tyrimo metu, dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, nevengė teismo.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimas byloje N575-1/2014). Nesant pakankamai duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo padarė jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog P. Š. (P. Š.) tyčia pasišalino iš eismo įvykio, kurį sukėlė, vietos, bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad P. Š. (P. Š.) padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies jos atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, skirdamas nuobaudą pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį ir 127 straipsnio 1-2 dalis, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (pažeidė kelių eismo taisykles, tokiais savo veiksmais nulemdamas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą bei sukeldamas kito asmens nežymų sveikatos sutrikdymą) bei pažeidimų padarymo aplinkybes (pažeidimai padaryti dieną, šviesiu paros metu, staiga privertus stabdyti kitą transporto priemonę ir dėl to pastarajai susidūrus su atvažiuojančiu automobiliu), į tai, kad nenustatyta P. Š. (P. Š.) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, vedęs, turintis vaiką, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, anksčiau nebaustas už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, neteistas. Įvertinęs šias aplinkybes bei ATPK 124¹ straipsnio 2 dalies, 127 straipsnio 1 ir 2 dalių sankcijose numatytus nuobaudų dydžius, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti P. Š. (P. Š.) už pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse, paskyrus baudas, artimas sankcijose numatytų nuobaudų vidurkiui. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1 – 2 punktu,

nutaria:

Pripažinti P. Š. (P. Š.) kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 50 (penkiasdešimties) eurų baudą.

Pripažinti P. Š. (P. Š.) kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Pripažinti P. Š. (P. Š.) kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 40 (keturiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir P. Š. (P. Š.) paskirti galutinę 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą P. Š. (P. Š.) atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ROIK 16054504531 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė