- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- eI2-337-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02161-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Užimtumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. patikslintą skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašė: panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 1-ojo skyriaus vedėjo 2020-08-19 sprendimą Nr. SD(19.2)-7752, panaikinti 2020-08-04 Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 1-ojo skyriaus vedėjo sprendimą Nr. SSD(19.2)-189 (94 eilės numeris) ta apimtimi, kuria pareiškėjui skirta 200,31 Eur darbo paieškos išmoka nuo 2020-06-30, ir įpareigoti atsakovę išmokėti pareiškėjui trūkstamą 120,24 Eur darbo paieškos išmoką už laikotarpį nuo 2020-06-12 iki 2020-06-29.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad 2020-05-05 Užimtumo tarnybai pateikė prašymą dėl nedarbo išmokos paskyrimo ir mokėjimo. Pareiškėjui tapo žinoma, jog valstybės institucijos priėmė teisės aktus, susijusius su COVID-19 pandemija, kurie suteikė bedarbiams teisę į 200 Eur dydžio išmokas nuo 2020 m. birželio mėnesio. 2020-06-30 apsilankęs Užimtumo tarnybos Kauno miesto skyriuje pas konsultantę, pareiškėjas papildomai užpildė standartinės formos prašymą skirti jam po 200 Eur kasmėnesines darbo paieškos išmokas. 2020-08-07 į banko sąskaitą pareiškėjui buvo pervesta 6,68 Eur, t. y. tik už vieną 2020 m. birželio mėnesio dieną. Su tuo nesutikdamas, pareiškėjas 2020-08-11 Užimtumo tarnybai pateikė pareiškimą dėl per mažos pinigų sumos pervedimo už laikotarpį nuo 2020-06-12 iki 2020-06-29, kuriame prašė sumokėti ir pervesti trūkstamą 120,24 Eur sumą už laikotarpį nuo 2020-06-12 iki 2020-06-29 (imtinai), t. y. už 18 dienų, skaičiuojant už vieną dieną 6,68 Eur. 2020-08-19 iš Užimtumo tarnybos pareiškėjas gavo sprendimą Nr. SD(19.2)-7752, kuriuo jo prašymas buvo netenkintas. Pareiškėjo nuomone, kasmėnesinė darbo paieškos išmoka jam turėjo būti mokama skaičiuojant nuo tokią teisę suteikiančio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2020-06-12, kadangi į Užimtumo tarnybą pirmą kartą pareiškėjas kreipėsi dar 2020-05-05. Pažymėjo, kad konkretų laiką ir dieną, kada galima apsilankyti pas Užimtumo tarnybos priskirtą konsultantę, parenka pati Užimtumo tarnyba, dėl to nei anksčiau, nei vėliau atvykti ir pateikti prašymą dėl darbo paieškos išmokos pareiškėjas negalėjo. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Užimtumo tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 7 dalies 1 punktą, darbo paieškos išmoka skiriama nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos. Prašymą skirti išmoką pareiškėjas pateikė tik 2020-06-30, todėl 2020-08-04 Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 1-ojo skyriaus vedėjo sprendimu Nr. SSD(19.2)-189 pareiškėjui skirta 200,31 Eur dydžio darbo paieškos išmoka nuo 2020-06-30. Apskaičiuojant sumą, kuri turi būti išmokama pareiškėjui, buvo naudotasi formule, numatyta Užimtumo tarnybos direktoriaus 2020-06-12 įsakymu Nr. V-213 patvirtintų Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 14 punkte, t. y. (K/M)×D. K = 1 diena, kai M = 30 dienų, o D = 0,334 x 607 (1MMA) = 200,31 Eur. Pagal pateiktą formulę, pareiškėjui už birželio mėnesį apskaičiuota išmoka lygi 6,68 Eur, todėl tiek ir buvo pervesta į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą. Pareiškėjo prašymas panaikinti Užimtumo tarnybos sprendimą skirti išmoką nėra argumentuotas, kadangi minėtą sprendimą atsakovė priėmė pagrįstai, vadovaujantis teisės aktais. Tik gavus pareiškėjo prašymą skirti išmoką, buvo svarstoma, ar ji priklauso pareiškėjui. Skundžiamas sprendimas nebuvo ir negalėjo būti priimtas be asmens prašymo. Pareiškėjo teiginiai, kad Užimtumo tarnybos specialistai sprendžia, kada asmenims atvykti į Užimtumo tarnybą, dėl ko pareiškėjas negalėjo pateikti prašymo skirti išmoką anksčiau, yra visiškai nepagrįstas, kadangi prašymus galima teikti tiek elektroniniu paštu, tiek atvykus į Užimtumo tarnybos aptarnavimo skyrių. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas iš esmės kilo dėl 2020-08-04 Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 1-ojo skyriaus vedėjo sprendimo Nr. SSD(19.2)-189 (94 eilės numeris) teisėtumo ta apimtimi, kuria pareiškėjui skirta 200,31 Eur darbo paieškos išmoka nuo 2020-06-30. Pareiškėjo teigimu, darbo paieškos išmoka jam turėjo būti skaičiuojama nuo šią teisę suteikiančių teisės aktų įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2020-06-12, o ne nuo prašymo pateikimo dienos, todėl atsakovė privalo išmokėti pareiškėjui trūkstamą 120,24 Eur sumą už laikotarpį nuo 2020-06-12 iki 2020-06-29.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas (toliau – Užimtumo įstatymas) ir Užimtumo tarnybos direktoriaus 2020-06-12 įsakymu Nr. V-213 patvirtinti Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – Nuostatai).
Atsižvelgiant į šalyje susiklosčiusią situaciją dėl COVID-19 pandemijos, Lietuvos Respublikos Seimas 2020-05-07 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5-1, 20, 25, 35, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 48-1 straipsniu įstatymu Nr. XIII-2882 papildė Užimtumo įstatymą 48¹ straipsniu, kuriame įtvirtino teisę į darbo paieškos išmokų mokėjimą asmenims, turintiems bedarbio statusą ir nedalyvaujantiems aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Šis Užimtumo įstatymo pakeitimas įsigaliojo nuo 2020-05-15. Minėto 48¹ straipsnio 10 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2020-05-15 iki 2020-05-31) buvo nurodyta, kad kreipimosi dėl darbo paieškos išmokos, šios išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatoma Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintuose Darbo paieškos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose. Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. V-213, kuriuo šie Nuostatai buvo patvirtinti, įsigaliojo 2020-06-12.
Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 7 dalies 1 punkte (straipsnio redakcija nuo 2020-05-15 iki 2021-01-01) buvo reglamentuojama, kad Užimtumo tarnyba sprendimą dėl darbo paieškos išmokos skyrimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos, darbo paieškos išmoką paskiriant nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos. Iš esmės analogiškos teisės normos įtvirtintos ir Nuostatuose, kuriuose numatyta, jog teisę gauti darbo paieškos išmoką turi asmenys, atitinkantys Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir pateikę Užimtumo tarnybai prašymą dėl darbo paieškos išmokos skyrimo, kurio forma patvirtinta 1-ame Nuostatų priede (3 p.). Sprendimą dėl darbo paieškos išmokos skyrimo Užimtumo tarnyba priima tik įvertinusi prašymą pateikusio asmens atitiktį Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 1, 5, 6 dalyse nustatytiems reikalavimams (Nuostatų 7 p.).
Įvertinęs minėtas teisės normas tiek lingvistiniu, tiek sisteminiu teisės aiškinimo metodu, teismas daro išvadą, jog prašymo dėl darbo paieškos išmokos skyrimo pateikimas yra viena iš būtinųjų sąlygų šios išmokos skyrimui.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020-05-05 Užimtumo tarnybai pateikė prašymą dėl bedarbio išmokos paskyrimo ir mokėjimo, o Nuostatuose patvirtintos formos prašymą skirti darbo paieškos išmoką pateikė Užimtumo tarnybai 2020-06-30. Skundžiamu 2020-08-04 Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Kauno miesto 1-ojo skyriaus vedėjo sprendimu Nr. SSD(19.2)-189 pareiškėjui buvo paskirta 200,31 Eur darbo paieškos išmoka nuo 2020-06-30, t. y. nuo prašymo skirti šią išmoką pateikimo dienos. Nesutikdamas su tuo, pareiškėjas 2020-08-11 Užimtumo tarnybai pateikė pareiškimą dėl per mažos pinigų sumos pervedimo už laikotarpį nuo 2020-06-12 iki 2020-06-29, kuriame prašė sumokėti ir pervesti trūkstamą 120,24 Eur sumą už laikotarpį nuo 2020-06-12 iki 2020-06-29 (imtinai). Užimtumo tarnyba 2020-08-19 rašte Nr. SD(19.2)-7752 pareiškėjo prašymo netenkino, paaiškindama, jog darbo paieškos išmokos mokamos nuo prašymo ją skirti pateikimo dienos, t. y. nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą dėl šios išmokos mokėjimo dienos.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, teismas kaip nepagrįstus atmesta pareiškėjo argumentus, jog darbo paieškos išmoka jam turėjo būti skaičiuojama ir mokama nuo 2020-06-12, kuomet įsigaliojo šios išmokos mokėjimo tvarką reglamentuojantys Nuostatai, kadangi nei Užimtumo įstatyme, nei Nuostatose tokia taisyklė nėra įtvirtinta. Priešingai, ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos Užimtumo įstatymo 48¹ straipsnio 7 dalies 1 punkte buvo nedviprasmiškai ir aiškiai nustatyta, jog darbo paieškos išmoka asmeniui skiriama nuo jo kreipimosi į Užimtumo tarnybą dienos. Taigi, teismas vertina, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai darbo paieškos išmoką pareiškėjui skyrė nuo 2020-06-30, t. y. nuo Nuostatuose patvirtintos formos prašymo dėl šios išmokos skyrimo pateikimo Užimtumo tarnybai dienos.
Pareiškėjo argumentai, jog jo kreipimosi į Užimtumo tarnybą diena turi būti laikoma 2020-05-05, kuomet pareiškėjas pateikė atsakovei prašymą skirti jam nedarbo socialinio draudimo išmoką, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas, ir darbo paieškos išmoka, kurią reglamentuoja Užimtumo įstatymas, nėra tapačios socialinės apsaugos priemonės. Šių išmokų mokėjimas reglamentuojamas skirtingomis teisės normomis, numatančiomis nevienodus jų skyrimo ir mokėjimo pagrindus bei tvarką. Be to, pareiškėjo kreipimosi į Užimtumo tarnybą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo metu teisės aktuose nebuvo reglamentuotas darbo paieškos išmokų mokėjimo institutas, kuris buvo įtvirtintas tik nuo 2020-05-15 įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 5-1, 20, 25, 35, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 47, 55 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 48-1 straipsniu įstatymu Nr. XIII-2882.
Byloje nustatyta, kad atsakovė darbo paieškos išmokos dydį pareiškėjui apskaičiavo pagal Nuostatų 14 punkte nustatytą formulę (Išmokos dydis = (K / M) × D, kur: K – teisės į išmoką kalendorinių dienų skaičius tą mėnesį, už kurį mokama Išmoka; M – mėnesio, už kurį mokama išmoka, kalendorinių dienų skaičius; D – 0,33 x MMA arba 0,07 x MMA, kai MMA – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, galiojusi tą mėnesį, už kurį mokama išmoka). Pareiškėjas nekelia ginčo dėl šios formulės taikymo, todėl teismas neturi pagrindo abejoti teisėtumu atsakovės atlikto apskaičiavimo, pagal kurį pareiškėjui už vieną birželio mėnesio dieną buvo išmokėta 6,68 Eur suma.
Pareiškėjas akcentavo, jog prašymo dėl išmokos skyrimo negalėjo pateikti anksčiau, kadangi Užimtumo tarnyba pati paskiria asmenims vizitų pas specialistus laiką. Teismas šiuos argumentus atmeta, vadovaudamasis Nuostatų 4 ir 5 punktuose įtvirtintomis teisės normomis, kurios nustato, jog prašymus dėl išmokų skyrimo asmenys gali pateikti ne tik apsilankymo Klientų aptarnavimo skyriuje metu, bet ir elektroniniu būdu, naudojantis Užimtumo tarnybos interneto svetainėje prieinama elektronine paslauga „Registracija Užimtumo tarnyboje“. Pateikęs prašymą elektroniniu būdu, per 3 mėnesius nuo jo pateikimo dienos asmuo turi pateikti prašymo originalą Klientų aptarnavimo skyriui, kuriame jis yra registruotas, išskyrus atvejį, kai pateikiamas elektroniniu parašu pasirašytas prašymas. Nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo nurodyti jokių svarbių, objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo sutrukdyti pareiškėjui pateikti prašymą elektroniniu būdu, anksčiau numatyto vizito laiko.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-08-31) 8 straipsnis, reglamentuojantis individualaus administracinio akto bendruosius turinio reikalavimus, numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, pagrįsti nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais (LVAT 2009-04-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3168/2011 ir t.t.).
Apibendrindamas ginčo situacijos teisinį vertinimą ir byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog tiek 2020-08-04 Užimtumo tarnybos sprendimas Nr. SSD(19.2)-189, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta darbo paieškos išmoka pagal 2020-06-30 prašymą, tiek 2020-08-19 sprendimas Nr. SD(19.2)-7752, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2020-08-11 prašymą mokėti darbo paieškos išmoką už laikotarpį nuo 2020-06-12, buvo priimti tinkamai įvertinus pareiškėjo prašymuose nurodytų faktinių aplinkybių visumą ir galiojantį teisinį reglamentavimą, iš sprendimų turinio pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti jų motyvus bei teisinį pagrindą, kuris išdėstytas aiškiai, todėl skundžiami sprendimai atitinka esminius VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Užimtumo tarnybos 2020-08-19 sprendimas Nr. SD(19.2)-7752 ir 2020-08-04 sprendimas Nr. SSD(19.2)-189 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Atmetus pagrindinius skundo reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjas patikslintame skunde prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo patikslintas skundas netenkinamas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. skundą atmesti.
Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.