- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-05
- Bylos Nr.
- 1-265-167/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00672-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kaltinamasis
- J. V., A. Š.
- Advokatai
- Modestas Švažas, Vida Povilaitienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1992-08-24 Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini) politechnikos mokykloje, I kurse, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. 68-36, (duomenys neskelbtini) m., Šiaulių r., teistas:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-12-12 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėn.;Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-06 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-12-12 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmė neatlikta, Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-31 nutartimi bausmė pakeista 90 parų areštu,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.
A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1988-01-03 Šiaulių r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. 68-38, (duomenys neskelbtini) m., Šiaulių r. (šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje), teistas:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-01-18 nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 9 mėn.; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-04-29 nutartimi A. Š. lygtinai paleistas iš pataisos namų; Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-08 nutartimi A. Š. panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos namų ir jis pasiųstas atlikti neatliktą 6 mėn. 17 dienų laisvės atėmimo bausmę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. ir A. Š. 2013 m. rugpjūčio 7 d. apie 13.15 val. būdami apsvaigę nuo alkoholio, Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. 68-47, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. M., o būtent: J. V. sudavė ne mažiau trijų smūgių kumščiu D. M. į veidą, ne mažiau penkių smūgių kumščiu į ausį griebė jį už rankos, patraukė, dėl ko D. M. nugriuvo ant lovos, po to D. M. gulinčiam ant pilvo alkūne sudavė du kartus į kairį šoną, A. Š. alkūne sudavė vieną smūgį D. M. į kairį šoną; toliau, tęsdami nusikalstamą veiką, kartu jėga pasodino D. M. į fotelį, rankomis laikydami jį už pečių, prispaudė prie fotelio atlošo, tokiu būdu atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis, ir iš D. M. kelnių kišenės pagrobė nukentėjusiajai J. M. priklausantį 219,00 Lt vertės mobilaus ryšio telefono aparatą „Nokia Asha”, su jame buvusia D. M. priklausančia 12,00 Lt vertės „Tele 2“ išankstinio mokėjimo kortele „Pildyk“ bei 10,00 Lt vertės atminties kortele; toliau tęsdami nusikalstamą veiką, kartu naudojo fizinį smurtą prieš D. M. - spyrė D. M. į kairį petį, A. Š. kumščiu sudavė vieną smūgį D. M. į veidą, po to spyrė vieną kartą D. M. į kairės kojos kelio šoną, o D. M. bandant ištrūkti, A. Š. plaštaka sudavė vieną smūgį D. M. į nugarą, dėl ko jis griuvo ant lovos, o J. V. spyrė kulnu D. M. į nugarą, tokiu būdu bendrais veiksmais su A. Š. ne mažiau kaip 12 smūgių padarė D. M. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: muštinę žaizdą kairės ausies kaušelyje, muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas kairiame momenyje, abiejuose smilkiniuose, dešinėje sprando pusėje, nosies nugarėlėje, pereinanti į kairės akies vokus, viršutinės lūpos kairėje pusėje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimus smakre, t. y. J. V. kartu su A. Š. bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą prieš D. M., pagrobė svetimą, J. M. ir D. M. priklausantį, 241,00 Lt vertės turtą.
Motyvuojamoji dalis
Apklaustas kaltinamasis J. V. kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino, kad viskas buvo taip, kaip ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją pasakojo nukentėjęs D. M.. Parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėnesį būdami pas P. J. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g. 68, (duomenys neskelbtini), jo bute pasiliko jis ir A. Š.. Po kiek laiko, atėjo D. M., kuris norėjo atsigerti, tačiau jie nedavė. Tuomet D. M. pradėjo juos įžeidinėti. Kaltinamajam J. V. neatlaikė nervai ir jam trenkė. Kartu D. M. pradėjo mušti ir A. Š.. Kiek tiksliai smūgių sudavė D. M., pasakyti negali. Smūgius sudavė į galvą ir į šonus. Jį sumušus, iš D. M. kišenės A. Š. paėmė baltos spalvos telefoną, tačiau J. V. nežino, kur yra telefono aparatas. Iš telefono jis ištraukė telefono kortelę, kurią sulaužė ir numetė į kambario kampą. Savo elgesį vertina nelabai gerai. Su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka. Įvykio metu buvo išgėręs ir tai turėjo įtakos jo poelgiui. Smūgių sudavimas D. M. truko kelias minutes. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi.
Apklaustas kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 7 d. apie 13.15 val. jis su J. V. nuėjo pas P. J., adresu (duomenys neskelbtini) g. 68-47, (duomenys neskelbtini), išgerti. Bute buvo jis, P. J., jo sužadėtinė D., J. V. ir dar vienas vyras. P. J. su tuo vyru išėjo iš buto. Likusieji bute ir toliau gėrė. Po kiek laiko į butą atėjo D. M. ir paprašė alaus, tačiau jam nedavė. Tuomet jis pradėjo juos įžeidinėti. J. V. „trūko“ kantrybė ir jis pradėjo mušti D. M.. Prie smūgių prisidėjo ir A. Š.. D. M. jis vieną kartą spyrė į koją, vieną kartą sudavė iš delno į nugarą ir vieną kartą sudavė į šoną. Įvykio metu buvo išgėręs ir tai turėjo įtakos jo veiksmams. Būdamas blaivus taip pasielgęs nebūtų. Kai D. M. parkrito, A. Š. paėmė jo telefoną, kurį parsinešė į namus. Įvykio vietoje J. V. iš telefono išėmė telefono kortelę, kurią išmetė. Parsinešęs telefoną į namus, apie jį pamiršo. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. M. visas aplinkybes pasakė teisingai. Taip pat pripažino nukentėjusios J. M. pareikštą civilinį ieškinį 219 litų dėl turtinės žalos, nukentėjusiojo D. M. pareikštą civilinį ieškinį 1000 litų neturtinei žalai atlyginti, ligonių kasų pareikštą civilinį ieškinį. Dėl įvykio gailisi.
Kadangi kaltinamieji kaltais prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamieji nebuvo kaltinami sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamieji ir prokurorė.
Tirdamas byloje surinktus įrodymus, teismas nustatė tokias aplinkybes:
2013-08-07 D. M. pareiškime nurodyta, kad 2013-08-07 apie 13.15 val. Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. 68-47, kai jis nuėjo pas pažįstamą R. J., pas jį atėję E. P. ir E. K. jį sumušė ir pagrobė telefoną „Nokia Asha“ (1 t., 1 b. l.).
2013-09-30 Šiaulių teritorinė ligonių kasos rašte Nr. S-5837 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie SAM interesų“ nurodyta, kad už D. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei sumokėta 74, 94 Lt (1 t., 98 b. l.).
2013-08-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) m., adresu (duomenys neskelbtini) g. 68-47; butas yra namo pirmame aukšte; vieno kambario ir virtuvės (1 t., 5-8 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadose Nr. G 1147/13(04) ir pG 87/13-1147(04) nurodyta, kad D. M. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda kairės ausies kaušelyje, muštinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos kairiame momenyje, abiejuose smilkiniuose, dešinėje sprando pusėje, nosies nugarėlėje, pereinanti [ kairės akies vokus, viršutinės lūpos kairėje pusėje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kairėje nugaros pusėje, odos nubrozdinimai smakre; sužalojimai padaryti ne mažiau dvylikos trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais paveikus galvą, veidą, sprandą kairę nugaros pusę, kairę krūtinės ląstos pusę; D. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 91-92, 95-96 b. l.).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. M. apklausos metu parodė, kad 2013-08-07 apie 13.15 val. jis nuėjo pas pažįstamą P. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 68-47, kur dar buvo P. sugyventinė D.. Pasak D. M., jam ten būnant, dar atėjo E. P. ir E. K., jiems atėjus, P. J. išėjo, o D. miegojo virtuvėje; atėję E. P. ir E. K. pradėjo jam priekaištauti dėl parašyto pareiškimo, parašyto daugiau nei prieš penkerius metus; po to jie pasikeisdami pradėjo jį mušti, suduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, mušė apie 30 min.; po to jie prispaudė jį prie fotelio ir pradėjo tikrinti kišenes, iš kišenės ištraukė raktus, kuriuos vėliau atidavė, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Asha“, kuriame buvo Tele 2 Pildyk SIM kortelė (vartotojo Nr. 864769955). Kaip parodė D. M., vienas iš vaikinų SIM kortelę ištraukė ir sulaužė, o telefoną pavogė; po telefono atėmimo vaikinai jį dar mušė, o kas vyko toliau, kaip grįžo namo, nepamena; namuose mama iškvietė greitąją pagalbą jis buvo pristatytas į priėmimo skyrių; pagrobto telefono vertės nurodyti negalėjo (1 t., 9 b. l.).
Apklaustas papildomai, nukentėjusysis D. M. parodė, kad 2013-08-07 apie 13.15 val. jis nuėjo pas savo pažįstamą P. J. nes norėjo nusipirkti iš jo televizorių ir ketino jį apžiūrėti. Pasak D. M., kai jis atėjo pas Petrą, pas jį namuose buvo jo sugyventinė D., kurios pavardės jis neatsimena; teigia, kad pas P. J. jis nusinešė 1 litrą alaus, alų su P. J. gėrė jo buto kambaryje; išgėręs puodelį alaus, P. J. nuėjo į virtuvę, kur kalbėjosi su sugyventine D., po to išėjo iš buto. Kaip parodė D. M., jis pagalvojo, kad P. J. tuoj grįš, todėl pasiliko kambaryje jo laukti; maždaug po minutės į butą atėjo du nepažįstami vaikinai, įėjo į kambarį ir pradėjo gerti savo atsineštą alų; vienas iš vaikinų - kaip dabar žino J., pradėjo jam priekaištauti, kad per jį (D. M.) jis buvo uždarytas 20 parų, vadino jį N.. Pasak D. M., jis pasakė J., kad jokio pareiškimo jis nerašęs ir jis yra D., o ne N., tai pakartojo kelis kartus; J. tai nepatiko ir jis pradėjo jį sėdintį fotelyje mušti - sudavė smūgį į kairę veido pusę, ties smilkiniu, po to sudavė dar du kartus į tą pačią vietą ir mažiausiai 5 kartus į kairę ausį; po to J. pagriebė jam už rankos, patraukė į priekį ir jis nugriuvo ant lovos, ant pilvo, tada J. jam alkūne sudavė į kairį šoną, į tą pačią vietą alkūne sudavė ir kartu su J. buvęs vaikinas; paskui J. su draugu kažką tarpusavyje pakabėjo, paėmė jam už marškinėlių, pakėlė nuo lovos ir pasodino į tą patį fotelį, abu rankomis laikė jį už pečių, prispaudė prie fotelio atlošo ir pradėjo tikrinti jo bridžų kišenes - J. tikrino dešinę kišenę, o jo draugas - kairę. Kaip parodė D. M., J. iš dešinės kišenės ištraukė mobilų telefoną „Nokia 203 Asha“, antrasis vaikinas iš kišenės paėmė sukabintus buto raktus ir juos padėjo ant sofos kampo; J. nuėmė mobilaus telefono dangtelį, išėmė baterija, ištraukė iš telefono SIM kortelę, paklausė, ar jam (D. M.) ji reikalinga, atsakius, jog reikalinga, J. sukando SIM kortelę dantimis ir numetė link balkono - viena kortelės dalis nukrito kambaryje, kitos dvi dalys - balkone ant grindų. Pasak D. M., J. vėl pradėjo kalbėti apie kažkokį pareiškimą, sakyti, kad jis (D. M.) turės kompensuoti už tai, jog jis sėdėjo (po 10 Lt už kiekvieną parą), vėl vadino ji N., spyrė jam į kairį petį; tuo metu šalia stovėjęs J.draugas pasakė, kad užteks mušti, priėjęs prie Justino, jį atitraukė nuo D. M., pats kumščiu bandė smūgiuoti jam į smakrą, bet nepataikė, tik įbrėžė kažkuo, supykęs vėl bandė smūgiuoti į veidą, tačiau vėl nepataikė, nes D. M. atlenkė galvą; tada šis vaikinas spyrė jam į kairės kojos kelį. Kaip parodė D. M., jį sumušę vaikinai atsisėdo ant sofos, išgėrė alaus, kažką tarpusavyje kabėjosi; po to J. draugas išėjo iš kambario, o J. tuo metu apžiūrinėjo jo telefoną; po poros minučių J. draugas grįžo, jie vėl kažką kalbėjosi, J. draugas iš savo mobilaus telefono ištraukė SIM kortelę ir padavė J., o šis SIM kortelę įdėjo į D. M. telefoną, nulaužė telefone kažkokią mikroschemą (sakė, tam, kad telefono nesurastų policija), ar J. bandė jo telefonu skambinti, jis nematė; po to J. padavė draugui telefoną ir pasakė, kad dabar šis turės naują telefoną. Pasak D. M., jis pradėjo vaikinų prašyti atiduoti telefoną, nes turi paskambinti mama; vaikinai atsakė, kad jie neturi jokio telefono, telefoną jis pats girtas išmetė per balkoną; norėdamas kaip nors pasprukti iš buto, jis vaikinams pasakė, kad jeigu jis pats išmetė telefoną, tai eina jo pasiimti, bet vaikinai atsakė, kad jis niekur neis, o jam beatsistojant, J. draugas plaštaka jam trenkė į nugarą, nuo smūgio jis nugriuvo ant lovos, ant pilvo; J. pašoko ir bato kulnu trenkė jam į stuburą. Kaip parodė D. M., po to vaikinai aprimo, gurkšnojo alų; tuo metu į kambarį atėjo D., kuri J. paprašė cigaretės, klausė J. ir jo draugo, ar jie pinigus ir telefoną jau paėmė; tuo metu D. M. pabėgo iš buto, raktus pasiėmė, kaip grįžo į namus, neatsimena, jam buvo labai blogai, todėl mama iškvietė greitąją medicinos pagalbą, jis buvo nuvežtas į ligoninę, kur po apžiūros buvo išleistas gydytis namuose. Kaip parodė D. M., iš jo pagrobto telefono „Nokia 203 Asha“ vertė yra 450 Lt, sulaužytos SIM kortelės vertė - 5 Lt, parado SIM kortelės sąskaitoje buvusius 7 Lt, atminties kortelės vertė - 20 Lt; teigia, kad pirmoje apklausoje buvo nurodęs, jog jį sumušė E. P. ir E. K., tačiau tada duodamas parodymus suklydo - jį sumušė J., kurio pravardė yra „K.“, jis turi ant kairės kojos blauzdos tatuiruotę su užrašu „K.“ (1 t., 10-12 b. l.).
Apklaustas papildomai, nukentėjusysis D. M. parodė, kad iš jo atimtas mobilusis telefonas „Nokia Asha 203“ priklauso jo motinai J. M., kuri ji pirko maždaug prieš metus laiko išsimokėtinai iš Omnitel salono. Pasak D. M., kadangi mama turi kitą telefoną, tai šį telefoną davė jam ir jis juo naudojosi maždaug porą savaičių iki tos dienos, kai jis iš jo buvo atimtas; telefono aparate buvo jam priklausanti SIM kortelė, kurios vertė 7 Lt, ir atminties kortelė, kurios vertė 20 Lt. Kaip parodė D. M., nusikaltimo metu jam buvo padaryta ne tik turtinė, bet ir moralinė žala; mano, kad D. tikrai turėjo matyti, jog jis yra sumuštas, nes stipriai kraujavo; kai buvo mušamas J. ir jo draugo, D. kambaryje nebuvo, tačiau, kai jį mušė, jis garsiai šaukė iš skausmo, todėl ji turėjo girdėti, nes jis šaukė labai garsiai (jo šauksmą galėjo girdėti net kaimynai ir praeiviai); kai D., užėjusi į kambarį, paprašė J. cigaretės, paklausė „kaip telefonas, pinigai“, J. ir jo draugas atsakė, kad telefonas yra, o pinigų nėra (telefonas iš jo tuo metu buvo jau atimtas); D. tada kambaryje pabuvo apie porą minučių ir išėjo, jos pagalbos neprašė, dėl to, kad aiškiai matė kad ji yra stipriai išgėrusi, neblaivi, labai svirduliavo, jai pynėsi kojos. Pasak D. M., įvykio metu jam buvo stipriai sužalota kairė ausis, nes į ją buvo smūgiuojama, jis iš karto po sumušimo grįžo namo, namuose jam buvo iškviesti medikai; iki šio įvykio jam jau buvo blogai su klausa, be to, dėl sumušimo buvo aptemusi sąmonė, nelabai orientavosi, o ką tada sakė gydytojai iš vis negirdėjo; kitą dieną, o gal po kelių dienų, to jau nepamena, jis kreipėsi į savo šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje, skundėsi, kad dėl sumušimo jam yra blogai su klausa, kad blogai girdi, jam tada liepė nueiti į polikliniką (duomenys neskelbtini) pas LOR gydytojus, ten jis taip pat buvo nuėjęs, gydytojai jam pasakė, kad jam klausos atstatyti nebegalės, nes yra trūkęs ausies būgnelis, pasakė, kad jam gali pagelbėti tik klausos aparatas. Iki įvykio jis taip pat turėjo problemų su klausa, dėl to taip pat gydėsi, o po to įvykio jam iš vis klausa pablogėjo (1 t., 17-18, 20-21, 43-44 b. l.); 2013-11-08 D. M. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos A. Čebatoriūtės Šiaulių apylinkės teisme (1 t., 40-42 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
2013-08-14 asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusysis D. M. atpažino A. Š. ir J. V., kaip asmenis jį sumušusius ir pagrobusius iš jo mobilų telefoną (1 t.,13-16 b. l.)
2013-10-10 nukentėjusiojo D. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaip jis parodo vietoje, kur jis buvo sumuštas ir iš jo pagrobtas mobilus telefonas (1 t., 22-26 b. l.).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. M. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tikslios dienos nepamena, jos sūnus D. M., pradėjo kalbėti, kad žada eiti pas P. J. gyvenantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 68-47, nes norėjo apžiūrėti P. J. televizorių ir galvojo jį nusipirkti. Kaip parodė J. M., ji sūnui pasakė, kad su savimi neturi pinigų ir pažadėjo jų nuimti iš bankomato; maždaug apie 12 val. ji dviračiu išvažiavo apsipirkti, o sūnus išėjo kartu su ja; į namus ji grįžo maždaug po valandos, gal kiek vėliau. Pasak J. M., grįžusi į namus pagalvojo, kad D. M. nėra namuose, nuėjo į virtuvę atsigerti arbatos ir tik tada išgirdo, kad svetainėje kažkas sudejavo; nuėjusi į svetainę, ten pamatė lovoje gulintį D. M., jo veidas taip pat ir rūbai buvo kruvini; ji iškarto skambino medikams, kurie atvykę sūnų apžiūrėjo, o po to sūnų išvežė į Šiaulių ligoninę, iš kur po apžiūros jis buvo išleistas namo gydytis ambulatoriškai. Kaip parodė J. M., iš pradžių sūnus pagalvojo, kad jį sumušė E. K. ir E. P., nes minėti vaikinai D. M. buvo sumušę maždaug prie 10 metų, kai iš P. J. bute buvusių vaikinų D. M. pradėjo priekaištauti dėl kažkokio pareiškimo, tai jis pagalvojo, kad galbūt jį sumušė minėti vaikinai, bet vėliau sūnus iš policijos pareigūnų sužinojo, kad tai buvo ne tie vaikinai. Pasak J. M., praėjus maždaug dviems dienoms pas ją į namus atėjo moteris, kuri prisistatė vieno iš kaltininkų mama; moteris pasakė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 68-38; vėliau ji sužinojo, kad jos pavardė yra Š.; kokiu tikslu ta moteris buvo atėjusi, ji taip ir nesuprato, nes moteris tik padejavo, kad sūnus yra teistas ir yra neišnykęs teistumas, todėl jai reikės išleisti daug pinigų, lankyti sūnų kalėjime, tačiau jokios kalbos apie žalos atlyginimą nebuvo. Kaip parodė J. M., D. M. P. J. bute buvo ne tik sumuštas, bet iš jo buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia Asha 203“, kurį ji pirko iš „Omnitel“ salono (duomenys neskelbtini), atrodo, kad 2012 m. lapkričio mėn., dienos nepamena. Pasak J. M., telefono aparatą pirko išsimokėtinai, moka po 18 Lt per mėnesį, D. M. tą telefoną buvo davusi pasinaudoti; sutarties dabar išsaugojusi neturi ir jos pateikti negali; yra likusi tik dėžutė, į kurią buvo įpakuotas telefonas; perkant į telefoną buvo įdėta atminties kortelė, tačiau D. M. ją išėmė ir į telefono aparatą įsidėjo savo kortelę; minėtame telefono aparate sūnus buvo įsidėjęs ir Tele 2 „pildyk“ kortelę; iš D. M. atimtą telefono aparatą „Nokia Asha 203“ įvertina 219 Lt. Atminties kortelę ir Tele 2 kortelę įvertins sūnus, nes jis jas pirko. Kadangi telefono aparatas yra sugadintas ji jį imti atsisako (1 t., 51-52, 66-67 b. l.).
2013-08-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji J. M. savo iniciatyva pateikė telefono „Nokia“ įpakavimo dėžutę (1 t., 124-125 b. l.).
2013-11-28 daiktų apžiūros protokole užfiksuota J. M. pateiktos mobilaus telefono pakavimo dėžutės apžiūra, nustatyta, kad tai mobilaus telefono „Nokia Asha 203“ pakavimo dėžutė, telefono aparato IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 126-127 b. l.).
Liudytojos V. Š. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kad apie sūnaus padarytą nusikaltimą sužinojo iš policijos pareigūnų, kai jie ėmė ieškoti jos sūnaus A. Š.; tada ji taip pat bandė susisiekti su savo sūnumi bei jį surasti per pažįstamus, tačiau jos pastangos jokių rezultatų nedavė. Kaip parodė V. Š., 2013 m. rugpjūčio 11 d. vakare apie 18 val. į namus grįžo sūnus A. Š., kuris padavė jai mobilaus ryšio telefoną „NOKIA“ ir pasakė, kad jam D., kurio pavardės nežino, liepęs šį telefoną ir atiduoti kaimynei D. Š. kaip skolą, nes D. buvo kaimynei skolingas 60 litų; A. Š. pasakė, kad tas telefonas yra Dariaus ir liepė jį nunešti atiduoti Dariui, ji norėjo taip ir padaryti, tačiau nuėjusi į 72 namo trečią aukštą, durų numerio nepasižiūrėjo, ji nieko namuose nerado, nors jai atrodo, jog namuose kažkas buvo, tik jos neįsileido, todėl telefono negalėjo grąžinti. Pasak V. Š., A. Š., padavęs jai telefoną ir kelias minutes pabuvęs kambaryje, pasakė „nebegyvens, atsibodo jau viskas jam“; ji prašė jo pasikalbėti, tačiau A. Š. pasakė „nebekalbėsiu“ ir išbėgo iš buto. V. Š. teigia, jog ji kalbėjosi su kaimyne D. Š., kuri jai sakė, jog matė visą incidentą ir tvirtino, jog A. Š. nieko nedarė, viską darė ir tą žmogų sumušė J. V.; ji pati vietoje nebuvo ir nieko nematė, todėl negali teigti, ar jos sūnus ką nors darė, ar ne, bet faktas, kad jis turėjo mobilaus ryšio telefoną, kurį ji nusprendė pati atnešti į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą; A. Š. jai sakė, kad D. M. mušė, nes šis jį vadino „kaleimčiku“ (1t., 68-69, 70-71 b. l.).
2013-08-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja V. Š. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (1 t., 130-131 b. l.).
2013-08-23 daiktų apžiūros protokole fiksuota V. Š. pateikto mobilaus telefono „Nokia Asha 203“ apžiūra; užfiksuota, kad pateikto mobilaus telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 132-135 b. l.).
Liudytojas P. J. parodė, kad 2013 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje, ryte, tikslios dienos ir laiko neprisimena, pas jį į namus atėjo du vaikinai - A. Š. ir jo draugas, pravarde „Kirvelis“, kurie atsinešė 1 litrą alaus, kurį gėrė buto svetainėje. Kaip parodė P. J., pas jį tuo metu laikinai gyveno A. R., kuris taip pat kartu gėrė alų; nurodė, kad išgėręs porą stiklinių alaus, jis išėjo į kiemą parūkyti, kieme užtruko ilgai; maždaug po pusvalandžio pamatė ateinantį D. M., kuris turėjo 1 litrą alaus ir pasiūlė išgerti; jis pasikvietė D. M. pas save į butą, iš pradžių jie nuėjo į virtuvę, kur tuo metu gulėjo jo sugyventinė D. Š., ji blogai jautėsi, prašė jų nerūkyti ir netriukšmauti; A. R., A. Š. ir jo draugo bute nebebuvo, bet A. Š. su draugu grįžo po kokių penkių minučių, jie atsinešė alaus. Pasak P. J., jis išgėrė truputį alaus ir vėl išėjo, kol buvo namuose, jokių konfliktų nebuvo; išeidamas paprašė vaikinų netriukšmauti, netrukdyti miegančiai D. Š., į namus grįžo maždaug po valandos; grįždamas į namus, matė iš buto išeinančius A. Š. su draugu. Kaip parodė P. J., parėjęs į butą, pamatė, kad D. M. nebėra; jo sugyventinė D. Š. jam pasakė, kad tų „durnių“ daugiau į namus nebeįleistų, nes jie triukšmavo, susimušė. Pasak P. J., D. M. prieš kelis metus buvo patekęs į avariją, patyrė sunkią galvos traumą, jis išgėręs pradeda kalbėti nesąmones, fantazuoja, pasidaro agresyvus, labai greita apsvaigsta nuo išgerto alkoholio, nori būti viršesnis už kitus; teigia, kad D. M. visada su savimi turi mobilaus ryšio telefoną; įvykio dieną jis matė, kad pas D. M. buvo mobilus telefonas „Nokia“ liečiamu ekranu (1 t., 72-74 b. l.).
Liudytojos D. Š. apklausos protokole užfiksuoti jos parodymai, kad su P. J. jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 68-47, gyvena maždaug 8 mėnesius; praėjusiais metais ji pateko į avariją, patyrė sunkius kūno ir galvos sužalojimus, todėl iki šios dienos pastoviai geria antidepresantus, kartais ir raminamuosius vaistus. Kadangi jaučiasi blogai, tai dažnai miega, net dienos metu, po avarijos labai pablogėjo atmintis. Kaip parodė D. Š., 2013 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, dienos metu, tikslios dienos ir laiko neprisimena, būdama virtuvėje girdėjo kaip pas P. J. į butą kažkas atėjo. P. J. su atėjusiais žmonėmis nuėjo į svetainę ir ten buvo, o ji buvo virtuvėje ir girdėjo vyriškus balsus. Pasak V. Š., pas juos tuo metu gyveno A. R., todėl ji pagalvojo, kad pas A. R. atėjo draugai, teigia į svetainę nėjusi, kiek ten buvo žmonių, nežinanti. Kaip parodė, po kiek laiko atėjo D. M., kuris atsinešė alaus. Iš laikysenos, išvaizdos buvo matyti, kad D. M. yra neblaivus. D. M. jai buvo skolingas 6 Lt, todėl ji paklausė, kada jis atiduos skolą, bet D. M. nieko neatsakė ir nuėjo į svetainę. Ar P. J. tada buvo svetainėje, ji nežino, bet jis jai buvo sakęs, kad eina pasivaikščioti, nes neturi apie ką kalbėti su piemenimis. Kaip parodė V. Š., P. J. išėjus, neužilgo į virtuvę atėjo iš matymo pažįstamas A., kuris paprašė kavos, kadangi kavos negeria ir jos neturi, A. pasiūlė arbatos. A. išgėrė virtuvėje arbatos, pabuvo apie 15 min., kažkur išėjo. Nematė kur, nes A. išeidamas uždarė virtuvės duris. Kai A. išėjo, ji atsigulė, nes buvo labai pavargusi. Po kiek laiko ji išgirdo triukšmą, bet į svetainę nuėjusi nebuvo, girdėjo, kaip po kelių minučių kažkas išėjo iš buto. Ji atsikėlė, svetainėje žmonių nebuvo, ji užkabino duris iš vidaus ir laukė grįžtančio P. J.. Pasak V. Š., tik vėliau iš kaimynų sužinojo, kad D. M. pas ją namuose buvo sumuštas. Tą patį jai sakė ir D. M. mama, kuri kitos dienos ryte buvo atėjusi pas juos į butą pasiimti kažkokių D. M. daiktų. Teigia nemačiusi ir negirdėjusi jokių muštynių bute, su bute buvusiais vaikinais apie jokius pinigus ir telefoną ji tikrai nekalbėjo ir sumušto D. M. tikrai nematė. Ar D. M. tą dieną su savimi turėjo telefoną, nežino. D. M. yra melagis ir labai dažnai kalba netiesą ir nesąmones. Jis nusišneka ne tik girtas bet ir blaivus (1 t., 77-78 b. l.).
2013-08-28 asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja D. Š. atpažino A. Š. (1 t., 79-80 b. l.).
2013-10-10 A. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip A. Š. parodo, kur jis su J. V. sumušė D. M., kur iškrito D. M. telefonas, kurį jis pasiėmė (2 t., 21-25 b. l.).
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamųjų visiškas prisipažinimas, byloje esantys aukščiau išdėstyti rašytiniai įrodymai (nukentėjusiojo pareiškimas, jo parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojų parodymai, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolai, daiktų/dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolai, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, specialisto išvada, ligonių kasos) neginčijamai patvirtina, kad J. V. ir A. Š. 2013 m. rugpjūčio 7 d. apie 13.15 val. būdami apsvaigę nuo alkoholio, Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g. 68-47, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį D. M., bendrais veiksmais suduodami ne mažiau kaip 12 smūgių padarė D. M. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą J. M. ir D. M. priklausantį 241,00 Lt vertės turtą: 219,00 Lt vertės mobilaus ryšio telefono aparatą „NOKIA ASHA”, su jame buvusia D. M. priklausančia 12,00 Lt vertės „Tele 2“ išankstinio mokėjimo kortele „Pildyk“ bei 10,00 Lt vertės atminties kortele. Tokie jų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininkų kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
J. V. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, teistas du kartus (1 t., 152, 154-161 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 148-151 b. l.), yra VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre dėl žalingo alkoholio vartojimo (1 t., 145 b. l.), Šiaulių rajono PK (duomenys neskelbtini) PN duomenimis, gyventojų charakterizuojamas neigiamai (1 t., 143 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta, tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1 p. ir 9 p.).
Kaltinamasis teisiamas 3 kartą, t. y. jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra laikomas recidyvistu (BK 27 str.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 55 str.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti skyrus švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant artimą minimumui (BK 50 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, skirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi paskirta arešto bausme, prieš tai ją pakeitus pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas bausmių keitimo taisykles, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitomas J. V. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 7 d. 22.00 val. - 2013 m. rugpjūčio 9 d. 13.35 val. (dvi paros).
J. V. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti - taikomos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. Š. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, teistas, teistas vieną kartą teistas vieną kartą (1 t., 197 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t., 194-196 b. l.), yra VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre dėl žalingo alkoholio vartojimo (1 t., 192 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta, tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1 p. ir 9 p.).
Kaltinamasis teisiamas 2 kartą, t. y. jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra laikomas recidyvistu (BK 27 str.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 55 str.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti skyrus švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant artimą minimumui (BK 50 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, skirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinama su dalimi bausmės, atliktos pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-01-18 nuosprendį ir kurią buvo pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartimi.
A. Š. nebuvo paskirtos kardomosios priemonės, kadangi jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Nukentėjusysis D. M. byloje pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 47-48 b. l.).
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad kaltais A. Š. ir J. V. veiksmais nukentėjusiajam D. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. D. M. nurodė, kad įvykio metu patyrė moralinę žalą, buvo netikėtai užpultas ir sumuštas be jokios priežasties, patyrė šoką, dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, kančias, buvo sudaužytas veidas, dėl ko jis buvo nusėtas mėlynėmis, todėl patyrė nepatogumus viešose vietose, pergyveno. Dėl suduotų smūgių jam pablogėjo klausa. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, nustatytas bylos aplinkybes, žalos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtus fizinius nepatogumus ir emocinius išgyvenimus bus pasiekta priteisiant 1000 Lt neturtinės žalos dydį solidariai iš J. V. ir A. Š. nukentėjusiajam D. M..
Nukentėjusioji J. M. byloje pareiškė 219,00 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., 61 b. l.). Kadangi turtinė žala nukentėjusiajai padaryta neteisėtais kaltinamųjų veiksmais, civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš J. V. ir A. Š. solidariai priteisiant 219 Lt nukentėjusiajai J. M. turtinei žalai atlyginti.
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 74,94 Lt Lt žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas priteisimo, kurį vėliau patikslino, prašant iš kaltinamųjų priteisti 319, 78 Lt (Sveikatos draudimo įstatymo 4-5, 9, 15, 29-34 str., Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 str., CK 6.290 str.) (1 t., 99-101 b. l.; 2 t., 107 b. l.). Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo D. M. sveikatai buvo padaryta J. V. ir A. Š. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 319, 78 Lt – priteistina solidariai iš kaltinamųjų J. V. ir A. Š..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefonas „Nokia Asha“ su dėžute, kurie saugomi Šiaulių VPK – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuojami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 - 305 str., 307 str.,
nusprendė:
J. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. V. laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi paskirta arešto bausme, prieš tai ją pakeitus pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas bausmių keitimo taisykles, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės ir J. V. skirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, J. V. paleidžiant teismo posėdžių salėje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti J. V. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 7 d. 22.00 val. - 2013 m. rugpjūčio 9 d. 13.35 val. (dvi paras).
J. V. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti - taikomos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. Š. laisvės atėmimo bausmę 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, bausmę subendrinti su neatlikta Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-01-18 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmės dalimi, kurią buvo pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. nutartimi, iš dalies jas sudedant ir A. Š. skirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 11 (vienuolikai) mėnesių, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2014 m. vasario 5 d.
A. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę – suėmimą.
Patenkinti civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo D. M. civilinį ieškinį ir priteisti jam solidariai iš J. V. ir A. Š. 1000 Lt dydžio nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Patenkinti civilinio ieškovo ir nukentėjusiosios J. M. civilinį ieškinį ir priteisti jai solidariai iš J. V. ir A. Š. 219 Lt dydžio nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Patenkinti civilinio ieškovo Šiaulių teritorinė ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti solidariai iš J. V. ir A. Š. 319,78 Lt už nukentėjusiajam D. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - mobilų telefoną „Nokia Asha“ su dėžute – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiems nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.