Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-05-21 · Civilinė byla Nr. 2A-180-425/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-21
Bylos Nr.
2A-180-425/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimantas Savickas (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Birutė Jonaitienė, Lolita Kudabienė
Ieškovas
T. Š.
Atsakovas
A. K.
Trečiasis asmuo
A. K., V.
Kategorijos
  • 32.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-180-425/2008Procesinio sprendimo kategorija 32.5.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 21 d.
Panevėžys,

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Rimanto Savicko,kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno (pranešėjas) ir Birutės Jonaitienės,posėdžio sekretorė Lolita Kudabienė,dalyvaujant: pagal ieškovo T. Š. atstovui adv. Remigijui Pilkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-112-356/2008, pagal ieškovo T. Š. ieškinį atsakovui A. K., tretiesiems asmenims A. K. ir V. K. dėl buto hipotekos priverstinio išregistravimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. T. Š. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas išregistruoti buto, esančio adresu Vaižganto g. 36-1, Utena, nuosavybės teise priklausančio V. K., hipoteką bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo prašymą argumentavo, kad ieškovas T. Š. yra trečiojo asmens V. K. kreditorius, o šio skolininko skola ieškovui yra apie 90.000 Lt, skolininko vienintelis turtas – butas yra areštuotas, o taip pat ir apsunkintas hipoteka, užtikrinant atsakovui 2500,00 Lt skolos grąžinimą. Antstolis negali pradėti priverstinio vykdymo, nukreipiant išieškojimą į areštuotą butą, nes hipotekos kreditorius nesutinka prisijungti prie išieškojimo. Jo nuomone, atsakovas piktnaudžiauja teise, todėl ieškovui sumokėjus atsakovui, kaip hipotekos kreditoriui, trečiojo asmens A. K. skolą, yra pagrindas baigti hipoteką ir išregistruoti.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2008-02-15 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo T. Š. į valstybės biudžeto pajamas 34,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad būtų pranešęs trečiajam asmeniui A. K. apie tai, kad ketina už jį įvykdyti prievolę, kad pasibaigtų hipoteka, įrodymų, kad už A. K. įvykdė piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, nepateikė. Nurodė, kad ieškovas T. Š. nėra trečiojo asmens A. K. kreditorius, todėl ieškovo atžvilgiu LR CK 6.114 str. 1p. nuostatos netaikytinos. Nustatė, kad ieškovas yra trečiojo asmens V. K. kreditorius, jo reikalavimo teisė nebuvo užtikrinta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, todėl jo kreditoriniai reikalavimai priverstinai įvykdyti prievolę turėtų būti tenkinami, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis, nustatančiomis bendrąsias priverstinio sprendimo vykdymo sąlygas, nes skolininkas prievolės nevykdo ir po teismo sprendimų, raginamas juos įvykdyti geruoju. Teismas padarė išvadą, kad hipotekos kreditoriaus teisių apsauga neadekvati prievolės dydžiui, todėl yra aiški galimybė gauti iš to paties turto patenkinimą ir kitam, ne hipotekos kreditoriui. Teismas konstatavo, kad šalių byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, visumos analizė neleidžia padaryti išvadą, kad yra pagrindas, taikant LR CK 6.50 str., 6.56 str., 6.114 str. 1d., 4.197 str. 2d., 4d. ir 1.5 str., 1.8 str. nuostatas pripažinti ieškovą įvykdžius prievolę atsakovui hipotekos kreditoriui A. K. už skolininką A. K. ir išregistruoti hipoteką ieškovo skolininko V. K. nuosavybės teise valdomam butui, esančiam Vaižganto g.36-1, Utena, todėl sprendime aptartais motyvais ieškinys atmestinas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu, apeliacinės instancijos teisme T. Š., jo atstovas apeliacinės instancijos teisme prašė Utenos rajono apylinkės teismo 2008-02-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo prašymą motyvavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, taikė ir aiškino materialinės ir procesines teisės normas. Teismas neteisingai nustatė ieškinio ribas, neteisingai aiškino Civilinio proceso kodekso 135 str. nuostatas, supainiojo ieškinio dalyką, faktinį ieškinio pagrindą bei teisinį ieškinio pagrindą. Ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai apsiribojo tik ieškinio teisiniu pagrindu toje dalyje, kurioje ieškovas prašė išregistruoti hipoteką, nes įvykdžius prievolę už skolininką, ieškovui pereitų reikalavimo teisė. Ieškovas rėmėsi ne tik šiais motyvais, bet ir atsakovo nesąžiningumu bei piktnaudžiavimu teise, ką konstatavo ir pats teismas. Nurodo, jog atsakovo A. K. pirmumo teisė patenkinti reikalavimą negalėjo būti ginama, nustačius jo nesąžiningumą bei piktnaudžiavimą. Hipotekos išregistravimas ar neišregistravimas negalėjo būti siejamas su reikalavimo perėjimu ieškovui regreso tvarka ar skolos sumokėjimu už skolininką. Jei naujai suformuluotas ieškinio reikalavimas – prašyti teismo įpareigoti atsakovą duoti sutikimą išieškoti iš įkeisto turto, būtų patenkintas, jis būtų praktiškai neįgyvendinamas, nes sutikimo suteikimas ar atsisakymas jį duoti priklausytų tik nuo hipotekos kreditoriaus valios ir geranoriškumo, priverstine tvarka tokį sprendimą įgyvendint nebūtų įmanoma. Nurodo, jog atsakovo nesąžiningumą įrodo ir tas faktas, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jis pareiškė, jog savo reikalavimo teisę yra praleidęs tretiesiems asmenims, prašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų teisių perleidimo faktą. Nurodo, jog vienintelis būdas buto savininko V. K. kreditoriui T. Š. apginti savo teises buvo kreipimasis į teismą dėl hipotekos išregistravimo motyvuojant hipotekos kreditoriaus nesąžiningumu, piktnaudžiavimu teise bei remiantis įstatymo analogija, nes A. K. ir V. K. buvimo vieta nežinoma, o A. K. teismo posėdžio metu atsisakė priimti prievolės įvykdymą bei išregistruoti hipoteką. Atsižvelgiant į tai., kad teismo posėdžio metu pirmos instancijos teisme buvo nustatyta, kad atsakovo A. K. reikalavimo dydis yra 2500 Lt, ieškovas, teikdamas šį apeliacinį skundą, yra jau įvykdęs prievolę A. K. už skolininką A. K. į Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

Bylos medžiaga nustatyta:

1. Utenos rajono apylinkės teismo 2001-10-16 sprendimu iš atsakovo V. K. priteista 30000 Lt negražintos paskolos, 1840 Lt delspinigių, 1592 Lt žyminio mokesčio, 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui T. Š. (b.l.18);

2. vykdant Utenos rajono apylinkės teismo2005-09-13 sprendimą, 2005-10-14 išduotu vykdomuoju raštu Nr.2-1041-82/2005 iš skolininko V. K. išieškoma 34000,00 Lt negražinta paskola, 12240,00 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio palūkanos nuo priteistos sumos, 1630,00 žyminis mokestis, 885,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, 100,06 Lt žyminio mokesčio išieškotojui T. Š. (b.l. 19);

3. „Pažymėjimu apie hipotekos įregistravimą pagal įkeisto daikto indentifikavimo kodą“ nustatyta, kad V. K. jam priklausantį trijų kambarių butą, esantį Vaižganto 36-1, Utenoje įkeitė bankui, užtikrindamas savo sūnui A. K. banko 1998-06-18 suteiktos 22000 Lt paskolos grąžinimą (b.l.120-121);

4. 2006-07-25 „Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr.72“ nustatyta, kad pradinis kreditorius AB SEB Vilniaus bankas pardavė naujam kreditoriui A. K. 2313,77 Lt reikalavimo teisę skolininkui A. K.. A. K. prievolės pagal perimtą paskolos sutartį įvykdymas užtikrintas 1998-06-12 Hiptekos lakštu Nr.10119980000242, V. K. įkeitus 3-jų kambarių butą, esantį Vaižganto 36-1, Utenoje (b.l.151-155);

5. 2008-01-10 teismo posėdyje atsakovas A. K. nurodė, kad pagal hipoteka užtikrintą reikalavimą A. K. liko skolingas 2500 Lt, tačiau ir V. K. yra skolingas 52 000 Lt eurų, kurių dar negražino, todėl atsakovas nepateikia Hipotekos lakšto vykdymui.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tretysis asmuo V. K., kuris jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį trijų kambarių butą Hipotekos lakštu Nr.10119980000242 yra įkeitęs atsakovui A. K., užtikrindamas savo sūnui, trečiajam asmeniui A. K. suteiktos 2500 Lt paskolos grąžinimą, nagrinėjamoje byloje yra ieškovo T. Š. skolininkas. Ieškovas-apeliantas T. Š. savo ruožtu yra V. K. kreditorius, turintis apie 90000 Lt kreditorinį reikalavimą pastarajam, tačiau reikalavimo įvykdymas nėra užtikrintas jokia apsaugine sutartimi.

Ieškovas-apeliantas teigia, ir tai nustatyta bylos medžiaga, kad tretysis asmuo V. K. kito turto, išskyrus Hipotekos lakštu įkeistą atsakovui 3-jų kambarių butą, neturi, todėl ieškovas-apeliantas neturi realios galimybės išieškoti teismo sprendimais iš V. K. priteistų apie 90000 Lt sumų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs hipoteka apsaugoto kreditoriaus atsakovo 2500 Lt reikalavimo dydį bei ieškovo-apelianto ne hipotetinio kreditoriaus 90000 Lt reikalavimo dydį, padarė teisingą išvadą, kad privilegijuoto kreditoriaus teisės negali būti saugomos neadekvačiai tos teisės turiniui, o vieno skolininko kreditorių teisių apsauga vykdoma pagal tų kreditorių interesų derinimo ir teisių apsaugos priemonių pusiausvyros principus. Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje hipotekos kreditoriaus teisių apsauga neadekvati prievolės dydžiui, todėl yra aiški galimybė gauti iš to paties turto patenkinimą ir kitam, ne hipotekos kreditoriui. Teismas nurodė, kad hipotekos kreditoriaus nesutikimas gali būti ginčijamas, jeigu kiti kreditoriai įrodo, kad hipotekos kreditorius neprotingai delsia įgyvendinti savo teises ar kitaip piktnaudžiauja teise (Civilinio kodekso 1.138str.1d.).

Pirmosios instancijos teismas išvada, kad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų analizė neleidžia padaryti išvados, kad yra pagrindas, taikant LR CK 6.50 str., 6.56 str., 6.114 str. 1d., 4.197 str. 2d., 4d. ir 1.5 str., 1.8 str. nuostatas pripažinti ieškovą įvykdžius prievolę atsakovui hipotekos kreditoriui A. K. už skolininką A. K. ir išregistruoti hipoteką ieškovo skolininko V. K. nuosavybės teise valdomam butui yra formali, jos negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta, kadangi ieškovas T. Š. prievolės hipotekos kreditoriui A. K. negali įvykdyti dėl pastarojo piktnaudžiavimų savo teise.

dėl hipotekos kreditoriaus piktnaudžiavimo subjektine teise

Civilinio kodekso 1.137str. reglamentuoja civilinių teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą, nustatydamas, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006-07-25 „Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr.72“ nustatyta, iš AB SEB Vilniaus banko atsakovas A. K. nusipirko 2313,77 Lt reikalavimo teisę skolininkui A. K., užtikrintą 1998-06-12 Hiptekos lakštu Nr.10119980000242, tačiau iki šio laiko nereikalauja paskolos grąžinimo bei nerealizuoja savo teisių, užtikrintų hipoteka įkeistu turtu, nors:

antstolė A. M. 2006-08-18 rašte nurodė A. K., kad antstolės kontoroje vykdomos vykdomosios bylos dėl bendros 85035,48 Lt skolos išieškojimo išieškotojų Utenos apskrities VMI, UAB „Utenos šilumos tinklai“, T. Š. naudai ir pasiūlė A. K. duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka įkeisto turto arba prisijungti prie išieškojimo (b.l. 84). ieškovas T. Š. 2007-04-18 „Pranešimu: atsakovui A. K. pasiūlė, remiantis Civilinio kodekso 6.50str., įvykdyti prievolę už skolininką A. K. ir paprašė atsakymą duoti per 7 dienas (b.l.17). Vilniaus m.26-jo notarų biuro notarės 2007-05-14 liudijimu nustatyta, kad A. K. per 7 dienas nuo pareiškimo įteikimo dienos nepranešė notarų biurui apie tai, kuriuo laiku jis priims prievolės įvykdymą už skolininką A. K. arba tai, kad jis yra įgyvendinęs savo reikalavimą skolininkui bei neturi hipotekos teisės (b.l. 16).

A. K. 2006-08-30 raštu informavo antstolę A. M., kad „vadovaujantis susitarimo pagrindu tarp suinteresuotų šalių pasirašyta sutartimi, prisijungti prie išieškojimo negali ir neturi juridinio pagrindo, nes tai būtų pažeistos sutartinės šalių teisės ir iš to išeinančios pasekmės“ (b.l. 97).

Aptartų įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad be svarbių priežasčių nerealizuojamas atsakovo 2500 Lt kreditorinis reikalavimas, užtikrintas 3-jų kambarių buto Utenos mieste hipotekiniu įkeitimu, kurio įvykdymo terminas pasibaigęs ir kurio atsakovas net ir prašomas ieškovo bei antstolio neprisideda prie vykdymo proceso, neduoda sutikimo ieškovui T. Š. įvykdyti prievolę už skolininką A. K., pažeidžia ir varžo kito kreditoriaus, t.y. ieškovo-apelianto T. Š. apie 90000 Lt teismo sprendimais priteistų sumų išieškojimą, ir sudaro galimybę V. K. išvengti prievolės įvykdymo ieškovui-apeliantui, todėl tokie V. K. veiksmai turėtų būti pripažintini piktnaudžiavimu subjektine teise.

Civilinio kodekso 1.138str.1d.5p. nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, įvairiais būdais, tarp kurių ir nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo metu teismas turi pareigą šalių ginčą išspręsti kiek įmanoma atsižvelgiant į abiejų šalių interesų apsaugos principą. Ginčo byloje turėtų būti apsaugotas atsakovo 2500 Lt kreditorinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimas bei sudarytos sąlygos ieškovui-apeliantui pradėti išieškojimą iš skolininko V. K. turto. Ieškovas-apeliantas 2007-06-07 ieškinyje teismui nurodė, kad sutinka ir įsipareigoja įvykdyti prievolę hipotekos kreditoriui A. K. už skolininką A. K. į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 4855,83 Lt, po to, kai teismas nurodys į kurią depozitinę sąskaitą turi būti įmokėti pinigai. Ieškovui įmokėjus į teismo ar hipotekos teismo depozitinę sąskaitą skolinio įsipareigojimo dydžio sumą, nagrinėjamoje byloje būtų pagrindas svarstyti klausimą dėl hipotekos pabaigos (Civilinio kodekso 4.197str.1d.). Pirmosios instancijos teismas šio prašymo nesprendė, todėl ieškovas T. Š. neturėjo galimybės užtikrinti hipotekos kreditoriui A. K. jo hipotekinio reikalavimo įvykdymą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu, kadangi teismo sprendimas prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams (Civilinio kodekso 1.5str.1d.), nes bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas be pagrindo nenustatė hipotekinio kreditoriaus piktnaudžiavimo teise aplinkybių ir nesvarstė klausimo ar turėtų būti ginamos tokio kreditoriaus subjektinės teisės, todėl teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu.

Virš aptartais motyvais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu, o pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 327str.1d.2p.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326str.1d.4p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

teisėjaiNuorašas tikras teisėjas (pareigų pavadinimas) A.V. . (parašas) Laimantas Misiūnas . (vardas, pavardė) 2007 m. gegužės 21 d. .Margarita DzelzienėLaimantas MisiūnasBirutė Jonaitienė