Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė susipažino su E. K. skundu dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2024 m. kovo 21 d. nutarimo nutrauki (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2024 m. kovo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24235018777) buvo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal E. K. pateiktą informaciją, jog 2024 m. vasario 14 d., transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), automobiliai, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) stovi užstatę kitus automobilius. Nutarime nurodyta, jog pranešėjo pateiktose nuotraukose jokių draudžiančių stovėti ar sustoti kelio ženklų nėra, taip pat negauta skundo, kad automobiliai užblokavo pravažiavimą, o transporto priemonių, kurios buvo užstatytos, savininkai jokių pretenzijų nereiškė. Pažymėta, jog parkavimo situacija prie pastato (duomenys neskelbtini), yra labai sudėtinga, nes parkavimo vietų yra žymiai mažiau nei darbuotojų ir darbuotojai yra susitarę, kad gali statyti automobilius, užstatydami kitas transporto priemones, tačiau reikalui esant, transporto priemonės nedelsiant patraukiamos. Be to, nepagrįstas pranešėjo prašymas pripažinti jį nukentėjusiuoju, kadangi E. K. turi ryšį su administraciniu nusižengimu tik dėl to, kad jį užfiksavo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. balandžio 23 d. gautas E. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti 2024 m. kovo 21 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Skundą atsisakytina priimti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK)

626 straipsnio 3 dalies 1 punktu, apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti. Asmenys (subjektai), turintys teisę paduoti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, yra nurodyti ANK 621 straipsnyje.

Remiantis ANK 621 straipsnio nuostatomis, ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. K. 2024 m. vasario 26 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, jog 2024 m. vasario 14 d., adresu (duomenys neskelbtini), automobiliai, kurių valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) stovi užstatę kitus automobilius, pažeidžiant (duomenys neskelbtini) bei 150.10 punktų reikalavimus. Savo pareiškime E. K. prašė jį pripažinti nukentėjusiuoju, nes pranešėjas patyrė turtinę žalą (gaišo laiką, siųsdamas pranešimą apie padarytą pažeidimą) ir neturtinę žalą (pranešėjui nėra malonu matyti savanaudiškais tikslais pažeidinėjamas visuotinai priimtas bendrabūvio normas). Vis tik skundžiamame nutarime nutarta netenkinti E. K. prašymo dėl pripažinimo jo nukentėjusiuoju, motyvuojant tuo, kad nepateikta pakankamai objektyvių duomenų, pagrindžiančių pranešėjui padarytą žalą, kad jis turi ryšį su administraciniu nusižengimu tik dėl to, jog jį užfiksavo, todėl galėtų būti liudytoju, bet ne nukentėjusiuoju. Teismas sprendžia, kad ši skundžiamo nutarimo išvada yra pagrįsta ir motyvuota.

ANK 578 straipsnis reglamentuoja, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno atsisakymas pripažinti asmenį, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, nukentėjusiuoju įrašomas į ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir gali būti skundžiamas teismui šio kodekso nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, jog pranešėjui E. K. objektyviai buvo padaryta reali turtinė ir (arba) neturtinė žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama žalos samprata, nustatant, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju vien pranešėjo nurodytos aplinkybės, kad jis patyrė turtinę žalą, nes gaišo laiką, siųsdamas pranešimą apie padarytą pažeidimą, nesudaro pagrindo pripažinti jį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje. Savaime suprantama, jog pranešimas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą bei duomenų apie tai įkėlimas (pateikimas) atsakingai institucijai reikalauja laiko sąnaudų, tačiau nesant duomenų, kad tai turėjo būti atlikta nedelsiant, užtruko labai ilgai, kad asmuo dėl to buvo nutraukęs įprastinę savo veiklą/dienotvarkę ir dėl to patyrė nuostolių (negavo pajamų), t. y. kad dėl to asmuo objektyviai patyrė turtinės žalos (tiesioginių ar netiesioginių nuostolių), nėra pagrindo šių aplinkybių pripažinti kaip turtinę žalą patvirtinančių duomenų.

Sprendžiant dėl galimos neturtinės žalos padarymo pranešėjui, jis nurodė, kad E. K. nėra malonu matyti savanaudiškais tikslais pažeidinėjamas visuotinai priimtas bendrabūvio normas. Vis tik duomenų, kad pranešėjas asmeniškai būtų realiai patyręs nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, baimę, pažeminimą ar panašius jausmus, byloje nėra. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Taigi pagrindo konstatuoti neturtinės žalos padarymą pranešėjui taip pat nėra. Dėl to sutiktina, jog šiuo atveju pranešėjas gali būti nebent liudytojas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.

Nors, remiantis ANK 621 straipsnio nuostatomis, nagrinėjamu atveju pranešėjas yra tas asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam yra padaryta turtinė ir neturtinė žala, vis tik, teismo vertinimu, deklaratyvus teiginys, jog asmeniui neva buvo padaryta žala, nesudaro pagrindo jo traktuoti kaip asmens, turinčio teisę paduoti skundą dėl ginčijamo nutarimo. Minėta, jog objektyviai nėra jokių duomenų, kad šiuo atveju dėl pranešėjo nurodyto įvykio (jog 2024 m. vasario 14 d., (duomenys neskelbtini), automobiliai stovi užstatę kitus automobilius, pažeidžiant (duomenys neskelbtini) bei 150.10 punktų reikalavimus) E. K. realiai galėjo patirti arba patyrė turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pranešėjas E. K. neturi teisės skųsti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2024 m. kovo 21 d. nutarimo nutrauki (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)), todėl E. K. skundą atsisakytina priimti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 ir 10 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės 2024 m. kovo 21 d. nutarimo nutrauki (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) atsisakyti priimti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.