- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-17
- Bylos Nr.
- II-93-660/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04152-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė
- Pareiškėjas
- R. M.
Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. M., jo atstovui advokato padėjėjui M. K., institucijos, priėmusios nutarimą byloje, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. M. skundą dėl 2014-01-30 Kauno apskrities VPK nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-01-30 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. M. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. su 2014-01-30 nutarimu nesutiko ir prašo jį panaikinti, atnaujinti nutrauktą tyrimą, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tirti iš naujo.
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusios nutarimą byloje, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atsiliepime į skundą nurodyta, kad su skundo reikalavimai nesutinka. 2013-12-09 ekspertizės akte nurodyta, kad nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti įvykiui, negalima. Be to, administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 str., pasibaigė.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas M. K. paaiškino, kad 2014-01-30 Kauno AVPK Kelių policijos valdybos nutarime Nr. 20NT-6840808-14 nurodyta, jog „atlikus papildomą tyrimą nenustatyta, kurio iš eismo įvykio dalyvio J. J. ar R. M. veiksmai, galėjo įtakoti šio eismo įvykio kilimą“, todėl atsižvelgiant į 250 str. 1 d. 1 p. nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. R. M. su priimtu nutarimu nesutinka, kadangi tyrimas nebuvo atliktas pilnai ir išsamiai, nesurinkti ir ištirti įrodymai bei nenustatyta, kurio iš eismo įvykio dalyvio veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su įvykusiu eismo įvykiu. Be to, nutarimas neatitinka dokumento formai ir turiniui keliamų reikalavimų. 2013-07-30 Kauno apygardos teismui grąžinus bylą tirti iš naujo buvo paskirta autotechninė ekspertizė, tačiau jos metu nebuvo išsiaiškintos visos aplinkybės, surinkti įrodymai ir tyrimas vėl nebuvo atliktas tinkamai ir išsamiai. Apie paskirtą autotechninę ekspertizę R. M. nebuvo informuotas, todėl negalėjo pateikti ekspertui papildomų klausimų susijusių su ekspertizės atlikimu. Iš ekspertizės akto matyti, jog duomenys pateikti ekspertui yra netikslūs, todėl ir atlikta ekspertizė iš esmės neatspindi realiai įvykusio eismo įvykio. Nors ekspertizėje pateikto tyrimo pradžioje nurodyta, kad „asfalto danga eismo įvykio metu buvo šlapia", tačiau šie duomenys modeliuojant transporto priemonių eismą ir judėjimą, slydimo bei stabdymo trajektorijas nebuvo panaudoti. 2012-12-30 pažymoje apie eismo įvykį, kuri buvo pateikta ekspertui, nurodyta, jog eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu apie 16:00 val., kelias buvo apšviestas dirbtina šviesa, asfaltas šlapias ir nurodyta, jog kelio dangoje defektų nėra. Tačiau byloje surinkti duomenys, kurių neginčija nei J. J., nei R. M., kad kelio danga buvo duobėta, kelio defektus liudija ir po eismo įvykio darytos fotolentelės. Ekspertas nepateikė įstatymų reikalavimus atitinkančios išvados. Ekspertizėje yra pateiktos dvi visiškai skirtingos išvados. Vyresnysis tyrėjas šio ekspertizės akto niekaip neįvertino ir nemotyvavo, todėl jo įrodomoji reikšmė ATP byloje yra vertintina kritiškai. Taip pat nutarime nėra nurodyta, kokia ATPK 250 straipsnio dalies nuostatas yra remtasi nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Nutarime konstatuota, jog „atsižvelgiant į 250 str. d. 1 p. nutarė: nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną“. Toks nutarimas yra neatitinkantis įstatymo reikalavimų ir todėl prašo jį panaikinti, atnaujinti nutrauktą tyrimą, administracinės teisės pažeidimo bylą grąžinti tirti iš naujo.
Pareiškėjas R. M. paaiškino, kad jis apie 16 val. vairavo automobilį Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į Palemoną kartu su žmona ir sūnumi. Kelias buvo duobėtas. Matė per veidrodėlius, kad kliūčių nėra ir rodydamas posūkį išsukinėjo į kiemą, greitis buvo 20-30 km/h. Apvažiuodamas duobes, važiavo kaire kelio puse, ir jau buvo persirikiavęs į kairę pusę, buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, kuria iki smūgio važiavo 10-15 metrų. Po to, jam įsukus į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, pajuto stiprų smūgį. Į jį atsitrenkė kitas automobilis ir prispaudė prie stulpo. Kitas vairuotojas prisipažino kaltu. Greitoji pagalba išvežė žmoną ir vaiką, o jie laukė policijos, kuri atvyko gal tik po valandos. Policijai jis paaiškino įvykio aplinkybes, tyrėja jam pasakė, kad neįdomu kaip buvo, nustatys jie patys. Prašo panaikinti nutarimą ir bylą grąžinti tirti iš naujo. Eismo įvykio jam buvo padaryta 5000 Lt turtinė žala, jos draudimas neatlygino, nes pinigus išmokėjo J. J., policijai nurodžius, kad kaltas R. M..
Liudytojas J. J. parodė, kad 2012-12-30, apie 14 ar 15 val. važiavo Palemone automobiliu Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su U. M.. Kelias buvo duobėtas. Priekyje važiuojantis Ford Galaxy automobilis apvažiavo duobes, jis irgi apvažinėjo duobes ir toliau darė lenkimą. Ford Galaxy vairuotojas pavojingai manevravo, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą ir, neparodęs posūkio signalo, staiga suko į kiemą. Jis matė, kad vairuotojas apvažinėjo duobę dešinėje kelio pusėje, grįžo į savo juostą, tada jis iš kairės pusės lenkė Ford Galaxy ir apvažinėjo duobes, lenkdamas rodė posūkio signalą. Ford Galaxy vairuotojas, matomai nematęs jo manevro, staigiai pasuko kairėn į kiemą, kirto priešpriešinę eismo juostą, nepranešdamas apie tai posūkio signalu ir užkirto jam kelią. Susidūrimas įvyko, kai daugiau nei puse Ford Galaxy automobilio stovėjo gatvėje. Tuo metu, kai Ford Galaxy suko į kiemą, jis bandė išvengti susidūrimo. Kai iki smūgio buvo likę gal 3 metrai atstumas, jis jau buvo pradėjęs lenkti, važiavo priešpriešine eismo juosta, tačiau su Ford Galaxy dar nebuvo susilyginęs. Susidūrimo jis negalėjo išvengti, nes sukdamas į dešinę būtų trenkęsis į galinę jo automobilio dalį, buvo per mažas atstumas išvengti smūgio. Susidūrimo vieta buvo priešpriešinio eismo juostoje, po smūgio jie dar čiuožė tolyn į keliuką, sustojo įvažiavime į kiemą. Kelias įvykio metu buvo slidus. Dėl pažeidimo savo kaltės nepripažįsta ir po įvykio nepripažino. Jo manymu, kaltas R. M., nes turėjo jį praleisti išsukinėjant iš važiuojamosios dalies į kiemą.
Liudytoja R. M. paaiškino, kad 2012-12-30, apie 15.15 val. su vyru ir vaiku automobiliu Ford Galaxy važiavo pas draugus į Palemoną. Kelias buvo duobėtas, toje vietoje yra dvi eismo juostos. Vyras apvažinėjo duobes, parodęs posūkį, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir pavažiavęs kaire puse suko į kairėje pusėje esantį kiemą, kur gyvena jų draugai. Jiems beveik važiuojant pro vartus, jau esant žalioje vejoje, į juos dideliu greičiu trenkėsi atvažiuojanti mašina. Mano, kad buvo didelis greitis, nes smūgis buvo stiprus. Automobilis trenkėsi į galinį ratą ir juos prispaudė prie stulpo. Visos automobilio durelės buvo užblokuotos, vyras su vaiku išlipo pro langą, o ji liko automobilyje. Nurodė, kad buvo apvažinėjama didelė duobė, todėl jie apvažiavo duobes apie 15 metrų ir iš karto jiems buvo posūkis kairėje pusėje. Tikrai pamena, kad buvo įjungtas posūkio signalas, nes jis garsiai klaksi. Susidūrimas įvyko jau visiškai išvažiavus iš kelio, stovint žalioje vejoje. J. J., kuris vairavo kitą automobilį, tėtis pasakė, jog jie neįrodys, kad rodė posūkį ir, kad jo sūnus viršijo greitį. Jos vyro vairuojamas automobilis prieš įvykį važiavo apie 20-30 km/h greičiu.
Liudytoja U. M. paaiškino, kad važiavo automobiliu Toyota Corola kartu su J. J., buvo apie 14-15 val. Priešais važiavo automobilis Ford Galaxy, kuris keistai manevravo. Priekyje važiuojantis automobilis važiavo labai lėtai, persirikiavo į priešpriešinę eismo juostą, aplenkęs duobęs, grįžo į savo eismo juostą ir važiavo toliau. Jie priešpriešinėje eismo juostoje lenkė duobes ir pradėjo lenkti automobilį, o priekyje važiuojantis automobilis Ford Galaxy suko į kairę be posūkio signalo. Jų automobilis trenkėsi į automobilį Ford Galaxy priešpriešinėje eismo juostoje ir dar po smūgio nuslydo. Jie važiavo leistinu apie 50 km/h greičiu. Priekyje automobilis Ford Galaxy važiavo lėtesniu greičiu, gal apie 30 km/h. J. J. lenkdamas rodė posūkio signalą. Ford Galaxy vairuotojas suko į kairę pusę be posūkio signalo. Ji sėdėjo automobilyje priekinėje keleivio vietoje ir pati matė, kad tas automobilis nerodė posūkio signalo. Jie keleivio priekine puse trenkėsi į Ford Galaxy galines dureles. Susidūrimas įvyko gatvėje, priešpriešinio eismo juostoje. Po smūgio dar abu automobiliai slydo iki stulpo, į kurį atsitrenkė Ford Galaxy automobilis. J. J. bandė stabdyti automobilį. Išlipę aiškinosi, kas kaltas, o neišsiaiškinus, kvietė policiją. J. J. nepripažino savo kaltės. Po smūgio iššoko saugos pagalvės, nes vis tik buvo smūgis. Pas J. J. automobilyje nesuveikė ABS ir jis nespėjo sustabdyti, buvo likę 4-5 metrai iki susidūrimo.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas naikintinas ir skundas tenkintinas.
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylą, darytina išvada, kad nutarimą šioje byloje priėmęs organas nesilaikė procesiniam sprendimui keliamų įstatymo reikalavimų, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba, tirdama bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnis įpareigoja organus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, motyvuojamojoje nutarimo dalyje išdėstyti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir jas motyvuotai įvertinti, kas reiškia, kad nutarime privalo būti nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos jame padarytos išvados, argumentai, dėl kurių vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami, įstatymus, kuriais nutarimą priėmęs organas vadovavosi. Pagal ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent, bylą nagrinėjančiam organui – šiuo atveju pareigūnui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011).
Nagrinėjamoje byloje nutarimą surašęs organas - Institucija, nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną grindė ekspertizės akto išvada ir padarė išvadą, kad atlikus papildomą tyrimą nenustatyta, kurio iš eismo įvykio dalyvio J. J. ar R. M. veiksmai galėjo įtakoti eismo įvykio kilimą. 2014 m. sausio 30 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną neatitinka aukščiau nurodytų įstatymo nuostatų, jame nenurodytos nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės ir nėra jų motyvuoto įvertinimo, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Iš bylos nustatyta, jog grąžinus bylą iš naujo tirti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, byloje tyrėjo užduotimi Vilniaus Teismo ekspertizių centrui buvo pavesta atlikti autotechninį objektų tyrimą siekiant nustatyti transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, nustatyti kurioje kelio dalyje įvyko susidūrimas ir nustatyti pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (b. l. 63). Apie tai R. M. nebuvo informuotas, dėl to jis neturėjo galimybės pateikti klausimų ekspertui. Ekspertui nebuvo pateikti visi užduočiai atlikti reikšmingi duomenis, t. y. kad kelio danga buvo duobėta, dėl to ekspertizės akte nėra įvertinti duomenis apie kelio dangoje esančias kliūtis – duobes, todėl automobilių judėjimo tikėtinos trajektorijos neatitinka realios eismo įvykio metu buvusios situacijos. Iš byloje pateiktų nuotraukų (b. l. 34-36) matyti, kad atstumas nuo duobėto kelio pabaigos iki posūkio į Palemono g. 35 namo kiemą yra nedidelis, tačiau byloje nėra duomenų apie šio atstumo ilgį. R. M. nurodė, kad jis, išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir apvažiavęs duobėtą kelio ruožą, iškarto suko į kairėje pusėje esantį kiemą. Liudytoja U. M. parodė, kad Ford Galaxy (R. M.) vairuotojas apvažinėjo duobes, todėl iš dešinės pusės persirikiavo į priešpriešinę eismo juostą, apvažiavęs duobes, jis grįžo į savo eismo juostą ir važiavo toliau. Nustačius duobėto kelio atkarpos ilgį, būtų galima spręsti dėl R. M. vairuojamo automobilio važiavimo trajektorijos, t. y. ar, esant nedideliam atstumui nuo duobėto kelio pabaigos iki posūkio į kairę, jis galėjo grįžti iš priešpriešinio eismo juostos į dešinės pusės eismo juostą.
Ekspertas akte nurodė, kad atliekant eismo įvykių tyrimus taikoma išvadų tikimybių skalė: kategoriška išvada; tikėtina, kad; nustatyti negalima, tačiau nei viena iš išvadų tikimybės skalių nebuvo padaryta. Ekspertas nurodė, kad iš automobilių trajektorijų modeliavimo matyti, kad automobilio Ford vairuotojo R. M. posūkio į kairę pradžios momentu automobilis Toyota galėjo rastis Palemono g. važiuojamosios dalies dešinėje pusėje iš paskos automobiliui Ford, tokiu būdu vairuotojo R. M. 2012-12-30 (b. l. 44) nurodomos aplinkybės: „Aš kai dariau kairį manevrą mašina, kuri važiavo iš paskos, buvo dešinėje eismo juostoje“, - techniniu požiūriu yra tikėtinos. Ekspertas nurodė, kad dėl šių aplinkybių vienareikšmiai nustatyti techniniu požiūriu pagrindinę sąlygą šio eismo įvykiui kilti negalima.
Nors byloje esančių duomenų pagrindu ekspertas negalėjo atsakyti į užduoties klausimą dėl eismo įvykio kilimo pagrindinės sąlygos, tačiau ekspertas nepasinaudojo jam įstatymo suteikta teise ir neprašė papildomos medžiagos ar duomenų apie įvykusį eismo įvykį, atliekant ekspertizę nebuvo apžiūrėtos transporto priemonės ir nebuvo išreikalauti papildomi duomenis iš draudimo bendrovių.
Ekspertizės išvadoje nurodyti du galimi variantai eismo įvykiui kilti, tačiau neatsakyta į užduoties klausimą, kuri pagrindinė sąlyga buvo eismo įvykiui kilti. Nors tyrėjas priimdamas nutarimą, rėmėsi šia eksperto išvada, tačiau ekspertizės akto nevertino ir nemotyvavo.
Iš duomenų apie eismo įvykio įregistravimą matyti, kad apie eismo įvykį pranešė privatus fizinis asmuo I., tačiau šis asmuo nebuvo nustatytas ir apklaustas apie galimai matytą eismo įvykį (b. l. 13).
Byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar buvo tiriama dėl J. J. galimai KET 141.2 p. reikalavimų pažeidimo (lenkimas), nors iš eismo įvykio vietos plane užfiksuotų automobilių padėčių matyti, kad automobilis Ford Galaxy jau buvo pasukęs į kairėje kelio pusėje esantį kiemą (b. l. 6). Be to, iš pareigūno R. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad eismo įvykio dalyvio – vairuotojo J. J. veiksmuose galimai yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 1 d., požymiai. Taip pat iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų R. M. ir U. M. parodymų nustatyta, kad po eismo įvykio J. J. sakė, jog jis nespėjo sustabdyti automobilio, nesuveikė ABC.
Administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimas yra procesinis veiksmas, įforminamas įgaliotos institucijos (pareigūno) nutarimu, kuriame konstatuojamos ATPK 35 str. nurodytos priežastys, objektyviai kliudančios spręsti pažeidėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, bei nurodomas terminas, kuriam pratęsiamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. spalio 5 d. konsultacija Nr. 122 Dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų pratęsimo).
Nuobaudos skyrimo terminas šioje byloje galėjo būti pratęstas priimant atitinkamą nutarimą iki 2014-01-30. Tačiau byloje nėra jokio procesinio dokumento, kuriuo būtų pratęstas nuobaudos skyrimo terminas, o nurodytą dieną buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Byla gauta teisme 2014-02-25, t. y. jau pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, todėl pratęsti jo nebuvo galimybės.
Nors nuobaudos skyrimo terminas jau yra pasibaigęs, tačiau gali kilti eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo klausimas, todėl turi būti analizuojamas kaltės klausimas, turi būti tinkamai ištirti ir įvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, todėl R. M. skundas tenkinamas, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2014 m. sausio 30 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną naikinamas ir byla grąžinama iš naujo tirti institucijai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
R. M. skundą patenkinti.
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2014-01-30 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.