- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-03-16
- Bylos Nr.
- 1-1017-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43130-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- E. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro V. G. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent:
jis 2015 m. rugpjūčio 3 d., apie 11.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,89 ‰ girtumas), konflikto metu, sugriebęs buvusią sutuoktinę R. S. už plaukų, pradėjo ją tampyti, po to kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių į veido sritį, spardė kojomis, tuo padarydamas R. S. poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose ir smakre, taip smurtaudamas prieš šeimos narį nukentėjusiajai R. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą,
Motyvuojamoji dalis
Taip E. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
E. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais iš pradžių jis savo kaltės nepripažino bei nurodė, kad gyvena kartu su buvusia žmona R. S. bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas yra trijų kambarių, jam priklauso ½ dalis, nes tai nustatė teismas po skyrybų. 2015 m. rugpjūčio 3 d., apie 11.00 val. jis grįžo iš žvejybos, buvo išgėręs. Namuose buvo buvusi žmona ir anūkas. Jis atėjo kartu su draugu N. T.. Konfliktas su buvusia žmona įvyko dėl to, jog ši neleido jo draugui užeiti į butą. Tarp jų buvo tik žodinis konfliktas. Jis galėjo R. S. sugriebti už plaukų, tačiau nemušė. Anūko taip pat nemušė. Buvusi žmona iškvietė policiją. Policija jį sulaikė gatvėje, nes jis su draugu buvo išėjęs į kiemą. Nurodė, kad kurį laiką jis pagyvens pas savo motiną adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Papildomos apklausos metu E. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. jis grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo neblaivus. Kartu su juo buvo draugas N. T.. Namuose buvo jo buvusi sutuoktinė R. S. ir jo anūkas B.. Tarp jo ir buvusios sutuoktinės kilo konfliktas, kurio metu jie barėsi ir tada jis sugriebė R. S. už plaukų. Galimai jis kumščiu sudavė nukentėjusiajai į galvą, tačiau to neprisimena, nes buvo girtas. Po šio konflikto jis su draugu išėjo iš buto ir gatvėje juos sulaikė policijos pareigūnai. Dėl padaryto labai gailisi. Pažada, kad tai nepasikartos (b.l. 58, 62).
Nukentėjusiosios R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d., apie 11.00 val., ji buvo bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Bute tuo metu buvo jos anūkas B. O., gim. 2006 m. Namo atėjo jos buvęs sutuoktinis E. S., kuris buvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio. E. S. buvo su draugu, kurio ji nepažįsta. Minėtas vyras taip pat buvo smarkai apsvaigęs nuo alkoholio. Jie nuėjo į virtuvę, ten pradėjo trankytis, planavo toliau vartoti alkoholį. Atėjusi į virtuvę ji pasakė, kad jos bute girtaujama nebus. Tada E. S. labai supyko, tapo agresyvus. Ji išbėgo į savo kambarį, jai iš paskos atėjo E. S., pradėjo šaukti, sugriebė ją už plaukų, pradėjo tampyti. Ji pradėjo šaukti ir tada jai į pagalbą, norėdamas apginti, atbėgo jos anūkas B. O.. Tuomet E. S. kumščiu sudavė vieną smūgį B. O. į galvą. B. O. pradėjo verkti, tada E. S. sudavė jai apie 3 smūgius kumščiu į veidą, spardė kojomis. Po to jis kumščiais pradėjo smūgiuoti į sieną, spintą. Tada E. S. ir jo draugas išbėgo iš buto. Apie tą įvykį buvo pranešta policijai. Policija sulaikė E. S. ir jo draugą. Nuo suduotų jai smūgių ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Su E. S. ji yra išsituokę jau vieneri metai laiko, tačiau gyvena viename bute. E. S. taip elgiasi jau ne pirmą kartą, dėl tokio jo elgesio ji ir anksčiau kreipėsi į policiją (b.l. 22).
Liudytojo P. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. patruliavo kartu su L. J.. Apie 11.00 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje vyksta smurtas. Atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi R. S., kuri paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d., apie 11.00 val. įvyko konfliktas tarp jos ir jos buvusio sutuoktinio E. S.. Konflikto metu vyras prieš ją smurtavo, t.y. tampė už plaukų, spardė kojomis, taip pat kumščiu sudavė vieną smūgį anūkui B. O. į galvos sritį. R. S. buvo susijaudinusi, drebėjo. Nuo GMP kategoriškai atsisakė. Akivaizdžių smurto žymių ant pranešėjos ir anūko veidų nesimatė. Mažametis B. O. paaiškino, kad senelis mušė močiutę ir vieną kartą trenkė jam. E. S. paaiškino, kad grįžo iš žvejybos ir nieko nemušė. Pranešėja pasakė, kad konflikto metu bute taip pat buvo akivaizdžiai neblaivus vyras, kuris jiems vėliau prisistatė esantis N. T.. Šis vyras teigė, kad yra E. S. draugas, tačiau pareigūnams nepaaiškino, ką jis veikė bute. E. S. su draugu N. T. buvo sulaikyti Vydūno - Tolminkiemio gatvėje, t. y. perėjus per gatvę nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareigūnai į įvykio vietą atvyko maždaug per 7 minutes nuo iškvietimo gavimo (b.l. 32).
Liudytojos A. O. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d., apie 11.00 val., jai paskambino mama R. S. ir pradėjo skųstis, kad grįžo namo neblaivus buvęs sutuoktinis, jos tėvas E. S., su juo taip pat buvo neblaivus šio draugas. Namuose tuo metu buvo jos mama ir nepilnametis devynerių metų jos sūnus B. O.. Tėvas su draugu pradėjo girtauti, triukšmauti, įžeidinėti, vartojo necenzūrinius žodžius. Iš pasakojimo žinojo, kad tie asmenys nuėjo į E. S. priklausantį kambarį ir ten girtavo, šūkavo. Mamai paprašius išeiti iš namų, nes namuose buvo nepilnametis vaikas B. O., asmenys pradėjo atsikalbinėti, mamai grasinti, kad užmuš, liepė nepilnamečiui dingti. Po mamos prašymų palikti namus, buvęs mamos sutuoktinis pradėjo tampyti ją už plaukų, spardyti kojomis į įvairias kūno dalis, rankomis sudavė į šonus. Tuo metu, kai tėvas pradėjo mušti mamą, jai paskambino jos sūnus B. O. ir pradėjo verkti, buvo išsigandęs ir pasakė, kad senelis mušą močiutę. Pokalbio metu ji girdėjo triukšmą namuose, t. y. klyksmus. Pakalbėjusi su sūnumi, ji iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Iš sūnaus pasakojimo sužinojo, kad po skambučio jis nuėjo ginti močiutės ir senelis jam sudavė vieną smūgį į galvos sritį (už ausies, kairėje pusėje). Po šio smūgio pas sūnų galvoje buvo gumbas, apie 5 cm skersmens paraudimas. Vakare po darbo jai susitikus su sūnumi, šis jautėsi normaliai, tačiau dieną, iškart po įvykio sakė, kad buvo išsigandęs, sukrėstas, patyręs šoką. Sakė, kad po suduoto smūgio į galvą iš karto pajuto fizinį skausmą, kurį jautė kelias dienas. Taip pat jai yra žinoma, kad pokalbio su sūnumi metu, kai ji iškvietė policijos pareigūnus, tėvas su draugu netrukus pasišalino iš namų. Policijos pareigūnai sulaikė juos lauke (b.l. 34, 35).
Liudytojo N. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2015 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, jis su E. S. grįžo po žvejybos, buvo išgėrę. Atvažiavus į kiemą, E. S. pasiūlė jam užeiti į butą, pasižiūrėti kaip jis gyvena, nes išsiskyrė su žmona ir dabar gyvena tame pačiame bute, tik kitame kambaryje. Jie pakilo liftu ir liudytojas jau neprisimena, ar E. S. pats atsirakino duris, ar skambino į duris. Jis taip pat nepamena, kas atidarė duris, bet tik durims atsidarius Edvardo žmona pradėjo rėkti, išvadino jį necenzūriniais žodžiais. E. bandė ją raminti, sakė, kad nori tik parodyti savo kambarį draugui bei norėjo ją patraukti nuo kelio, bet tikrai nei stūmė, nei kitaip naudojo fizinę jėgą, norėdamas praeiti. Jis tuo metu stovėjo koridoriuje prie durų, o E. su buvusia žmona truputį toliau koridoriuje, bet jis visą laiką juos abu matė. Žmona vis tiek neleido Edvardui užeiti į kambarį ir jie po kokių 10 minučių išėjo iš buto į lauką, kur juos sulaikė policijos pareigūnai. Jis nematė, kad E. būtų mušęs buvusią žmoną. Namuose dar buvo anūkas, bet šis koridoriumi praėjo ir viskas, daugiau jis jo nematė. E. jam yra sakęs, kad tai jau ne pirmas kartas, kai jo buvusi žmona kviečia policiją dėl smurto, nes nori, kad E. išsikraustytų iš buto (b.l. 44).
- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d., 11.09 val., bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus pranešėjos tėvas girtauja, triukšmauja, namuose yra mažametis vaikas, kuris bijo (b.l. 7-13), pateiktu šio pranešimo garso įrašu ir jo apžiūros protokolu (b.l. 16-20);
- 2015 m. rugpjūčio 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad gavus pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei nuvykus nurodytu adresu R. S. paaiškino, kad jos buvęs neblaivus sutuoktinis E. S. tampė ją už plaukų, spardė kojomis, taip pat kumščiu sudavė anūkui B. O.. B. O. paaiškino, kad senelis mušė močiutę ir vieną kartą trenkė jam. Akivaizdžių smurto žymių ant R. S. ir B. O. nesimatė. Bute taip pat buvo akivaizdžiai neblaivus vyras, prisistatė N. T. vardu bei teigė esantis E. S. draugas. Jis nepaaiškino, ką veikė bute. Smurtu įtariamas E. S. nurodė, kad grįžo iš žvejybos ir nieko nemušė (b.l. 29-30).
- 2015 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvada Nr. G 2559/15(01), kurioje nurodyta, kad R. S. padaryta poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose ir smakre, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku 2015 m. rugpjūčio 3 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 27);
- 2015 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvada Nr. G 2560/15(01), kurioje nurodyta, kad B. O., po įvykio 2015 m. rugpjūčio 3 d. išorinių sužalojimo žymių nekonstatuota (b.l. 41);
- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d., 11.57 val. E. S. buvo nustatytas vidutinis 1,89 promilės girtumas (b.l. 53);
- Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2016 m. sausio 22 d. nutarimu, kuriuo E. S. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl mažamečiui sukelto skausmo, nes nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamo asmens kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (b.l. 87-89).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, kuriame jis gyveno kartu su buvusia sutuoktine R. S., buvo sugriebęs R. S. už plaukų, ją tampė, po to kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių į veido sritį, spardė kojomis, tuo padarydamas R. S. poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose ir smakre, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo E. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui – buvusiai sutuoktinei, nes BPK 38 straipsnis, be kita ko, numato, kad asmens šeimos nariais laikomi ir kartu su tuo asmeniu gyvenantys buvę sutuoktiniai, o 2011 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.
Kadangi baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina E. S. kaltę, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris apima fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, padarytą tiek savo artimam giminaičiui, tiek šeimos nariui, teismas pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. S. pareikštą kaltinimą smurtavimu prieš artimą giminaitį – buvusią sutuoktinę vertintina kaip rašymo apsirikimą, nes buvę sutuoktiniai pagal galiojančius teisės aktus jie yra priskiriami šeimos nariams.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, tačiau prašo, esant galimybei, sumažinti prokuroro siūlomą bausmės laiką (b.l. 92-93).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – buvusią sutuoktinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką E. S. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. S. – anksčiau neteistas, tačiau 2012 m. rugpjūčio 2 d. ir 2014 m. balandžio 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimais E. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurto panaudojimą R. S. atžvilgiu bei grasinimą su ja susidoroti kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (b.l. 76-79), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 80-81), dirba (b.l. 82), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 84, 86), Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas (b.l. 85).
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi (buvimu) gydymo įstaigose. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas 9 mėnesių bausmės laikotarpis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (anksčiau neteistas, tačiau du kartus jam buvo nutraukti ikiteisminiai tyrimai, susitaikius su nukentėjusiąja R. S., taip pat atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas) šiuo konkrečiu atveju yra adekvatus jo padarytai nusikalstamai veikai bei mažinti jo jokio pagrindo nėra. Siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus, tikslinga E. S. bausmės atlikimo metu skirti BK 72¹ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. S., bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BK 140 straipsniu E. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d., 11.50 val. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d., 10.25 val. (2 paros). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.
Kaltinamajam E. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 63-64).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi (buvimu) gydymo įstaigose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi (buvimu) gydymo įstaigose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti E. S. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d., 11.50 val. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d., 10.25 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, bausmės vykdymo laikotarpiu paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. S., bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
E. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.