Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-24 · Civilinė byla Nr. e2S-1470-562/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-24
Bylos Nr.
e2S-1470-562/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31204-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Atsakovas
M. R.
Ieškovas
Kredito unijos „Taupa“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1470-562/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31204-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Kredito unijos „Taupa“ ieškinį atsakovui M. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Kredito unija „Taupa“ (toliau – ieškovė) pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo M. R. (toliau – atsakovas) 3 572,40 Eur negrąžintą kreditą, 174,96 Eur palūkanas, 10 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų už 3 572,40 Eur negrąžintą kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti arba, ieškinį tenkinus, teismo sprendimo vykdymą išdėstyti, esant galimybei, patvirtinti šalių taikos sutartį, jei būtų sudaryta. Šalys dublike ir triplike palaikė savo reikalavimus ir argumentus.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendime už akių konstatavęs, jog atsakovas ir atsakovo atstovas advokatas į teismo posėdį neatvyko, teismo apie neatvykimo priežastis neinformavo, neprašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, sprendė, kad yra pagrindas priimti sprendimą už akių. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 3 572,40 Eur negrąžintą kreditą, 174,96 Eur palūkanas, 10 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamą už negrąžintą 3 572,40 Eur kredito sumą nuo 2019 m. spalio 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 747,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 714 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad teismas neleido šalims baigti ginčą taikiai, priėmė sprendimą teismo posėdyje atsakovui nedalyvaujant, todėl tai turėjo įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teismas neįvertino sutarties nutraukimo teisėtumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1990-534/2020 atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad byloje įvyko trys teismo posėdžiai, apie kuriuos atsakovas buvo informuotas, tačiau neatvykdavo į teismo posėdžius nenurodydamas priežasties. Atsakovui teismo šaukimas į 2020 m. birželio 17 d. teismo posėdį buvo įteiktas 2020 m. birželio 1 d. Teismo vertinimu, toks elgesys, pakartotinis neatvykimas į teismo posėdį be jokios pateisinamos priežasties, nesidomėjimas bylos eiga, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 5 dalimis, 246 straipsnio 2 dalimi, leidžia teismui priimti sprendimą už akių.

7. Pažymėjo, kad atsakovas ieškovės sutarties nutraukimo neginčijo, įrodymų dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo nepateikė. Iškilusiame ginče tarp šalių atsakovas įrodymų, kad tinkamai ir sąžiningai vykdė sutartinę prievolę, nepateikė. Atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra tik teisės normų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ištraukų rinkinys be jokių nurodytų faktinių aplinkybių, kurios turėtų įtakos šalių teisiniams santykiams. Atsakovas, nurodydamas, kad sutartį vykdė tinkamai ir sąžiningai, privalo pateikti įrodymus dėl sutarties sąlygų tinkamo vykdymo, ginčyti sutarties nutraukimą, o ne vilkinti bylos nagrinėjimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškime atsakovas nurodė nevykdęs tarp jo ir ieškovės sudarytos sutarties.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

8.1. Pareiškimas nebuvo nagrine?jamas ir nutartyje yra tik formaliai atsakoma i? keleta? iš tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose, esanc?iuose byloje (atsiliepime i? ieškini? bei triplike), tiek ir pareiškime nurodytu? aplinkybiu?, juos pagrindžianc?iu? i?rodymu? ir teisiniu? argumentu?. Teismas padare? proceso pažeidima?, kadangi nutartis yra nemotyvuota, pareiškime nurodytos faktine?s aplinkybe?s, teisiniai argumentai nebuvo vertinti, i? juos neatsakyta ir atsakovas, kaip proceso šalis, nebuvo tinkamai išklausytas.

8.2. Sprendimas už akiu? priimtas kaip teisine? sankcija už atsakovo nedalyvavima? teismo pose?dyje, o ne kaip priemone? proceso koncentruotumo principui i?gyvendinti, siekiant teisingai išnagrine?ti byla?. Tokiais veiksmais buvo iš esme?s pažeista atsakovo teise? i? sa?žininga? ir teisinga? procesa?, šaliu? teise?s bu?ti išklausytai, procesinio lygiateisiškumo bei rungimosi principai. Dėl šių pareiškimo argumentų pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskirtinai vertino tik argumentą, jog sutartis buvo vienašališkai nutraukta, nurodė, kad buvo pakankamai laiko pateikti priešieškinį. Konstatavęs, jog nėra įrodymų, kad atsakovas vykdė sutartį tinkamai, nurodė, jog pagrindo naikinti sprendimo už akių nėra.

8.4. Teismas nevertino tiek ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, tiek pareiškime nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentų, jog sutartis su atsakovu buvo nutraukta neteisėtai, neturint tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Sutartis buvo nutraukta neteisėtai vadovaujantis 5.11. punktu, nes tokio punkto sutartyje nėra. Šį klausimą reglamentuoja 7.10. punktas.

8.5. Teismas taip pat nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad atsakovas yra pripažintinas vartotoju, todėl sutarties 7.10. punkto sąlyga turėjo būti pripažinta nesąžininga. Nevertino ir to, kad ieškovė netinkamai įrodinėjo patirtos žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, dydį. Prašymo galimai atsakovui nepalankaus sprendimo vykdymą atidėti arba išdėstyti aplinkybių taip pat nevertino.

8.6. Su ieškove vyko derybos dėl taikos sutarties sudarymo, tai patvirtina jos ankstesni prašymai atidėti teismo posėdžius. Ieškovė siūlė pakankamai palankias sąlygas, su kuriomis atsakovas būtų sutikęs. Po 2020 m. vasario 26 d. posėdžio derybos dėl nežinomų priežasčių nutrūko. Prie tokių aplinkybių prisidėjo visuotinio karantino paskelbimas dėl Covid-19.

8.7. Kadangi procesiniuose dokumentuose buvo pateikti visi argumentai ir įrodymai, dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo sureikšmintas.

8.8. Pakartotini ankstesnių procesinių dokumentų argumentai dėl materialinių ginčo klausimų.

Atsiliepimas

9. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Skundžiama nutartis yra pagri?sta, nutarties ginc?ijimas – proceso vilkinimas. Atsakovas piktybiškai vengia i?sipareigojimu? vykdymo, vilkina procesa? ir tai i?rodo šios aplinkybės: atsakovas neatvyko i? paskirtus teismo pose?džius, nepaisant to, kad buvo tinkamai apie juos informuotas; atsakovas nepateike? priešieškinio de?l neteise?to paskolos sutarties nutraukimo; atsakovas nepateike? jokiu? i?rodymu? apie sa?žininga? prievole?s vykdyma?; pareiškimas de?l sprendimo už akiu? peržiu?re?jimo civiline?je byloje pagal ieškovo ieškini? ne?ra pagri?stas jokiais i?rodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12. Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu reikalavo iš atsakovo priteisti 3 572,40 Eur negrąžintą kreditą, 174,96 Eur palūkanas, 10 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų už 3 572,40 Eur negrąžintą kreditą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti arba, ieškinį tenkinus, teismo sprendimo vykdymą išdėstyti, esant galimybei, patvirtinti šalių taikos sutartį, jei būtų sudaryta. Šalys dublike ir triplike palaikė savo reikalavimus ir argumentus.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendime už akių konstatavęs, jog atsakovas ir atsakovo atstovas advokatas į teismo posėdį neatvyko, teismo apie neatvykimo priežastis neinformavo, neprašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, sprendė, kad yra pagrindas priimti sprendimą už akių. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas, nesutikdamas su sprendimo už akių priėmimu, pateikė pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas šio pareiškimo netenkino, pažymėjo, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį, apie kurį jam buvo tinkamai pranešta, todėl tai buvo pakankamas pagrindas priimti sprendimą už akių.

14. Atsakovas atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, neįvertino visų byloje esančių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, dėl to atsakovo atžvilgiu negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais sutinka.

15. Teismo sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimamas tuo atveju, jeigu į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo.

16. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas ir yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2006).

17. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkindamas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat nurodė, jog atsakovas nepateikė faktinių aplinkybių, kurios turėtų įtakos šalių teisiniams santykiams, pareiškime cituoja tik Lietuvos teismų praktiką ir teisės normas. CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesvarbu ar atsakovas pateiktu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo tik Lietuvos teismų praktiką ir teisės normas, reglamentuojančias ginčo klausimą, teismas privalo vertinti, ar jo nurodytos aplinkybės ir pateikiami įrodymai gali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir ar sprendimas už akių galėjo būti priimtas.

18. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, ir į jį neatvyko be svarbių priežasčių, tačiau pažymėtina, jog sprendimo už akių priėmimas, kaip procesinės priemonės taikymas, esant jau pažengusioje bylos nagrinėjimo stadijoje (šalys teikė procesinius dokumentus, teikė įrodymus, įrodinėjo ir ginčijo aplinkybes ir kt.), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra neproporcinga, dar labiau vilkinanti procesą, nei neatvykimas į teismo posėdį. Sprendimo už akių instituto paskirtis yra užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti taikoma formaliai, vien nustačius atsakovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Atsisakius tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kai nėra duomenų, jog atsakovas nebesuinteresuotas ginti savo poziciją, išdėstytą teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, dėl tolimesnio bylinėjimosi pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė. Atsižvelgus į nurodytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, tik formaliai pasisakęs dėl pareiškimo argumentų, nepagrįstai neįvertino to, jog susiklosčius nurodytoms aplinkybėms sprendimo už akių priimti nebuvo pagrindo, dėl to nebuvo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą už akių ir po to be pakankamo pagrindo atsisakius tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepagrįstai užsitęs bylos nagrinėjimo trukmė, tokiu būdu atitinkamai didinant ir proceso dalyvių bei teismo išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties.

20. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog formalus pagrindas atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, sukeldamas neigiamus procesinius padarinius atsakovo atžvilgiu dėl jo neatvykimo į 2020 m. birželio 17 d. teismo posėdį, neatitinka sprendimo už akių paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis naikintina, išsprendžiant klausimą iš esmės – pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinamas, sprendimas už akių panaikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Teisėja Rosita Patackienė