- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- I2-4192-535/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02275-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Rūta Miliuvienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės, Rūtos Miliuvienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. (D. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. B. (D. B.) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti, kaip nepagrįsta, 2021-06-22 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą panaikinti D. B. išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis UTPĮ 54 str. 1 d. 3 p. (asmuo gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau, negu 12 mėnesių).Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam 2016-09-27 d. Migracijos valdybos sprendimu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - UTPĮ) 53 str. 2 d. 3 p. nustatytu pagrindu, kuriame nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti pakeistas, jeigu pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas, 2016-09-29 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2021-09-29 d. Pirmas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje jam buvo išduotas dar 2002 m., tuo pagrindu, kad jis buvau nepilnametis, o vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis. Nuo to laiko jis nepertraukiamai turėjo leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. 2021-05-28 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) jis užpildė prašymą pakeisti jam išduotą leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 str. 2 d. 3 p. nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2021-06-02 d. priėmė jo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi. Vadovaujantis UTPĮ 54 str. 1 d. 3 p. 2021-06-22 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą panaikinti D. B. išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. LT73 97603.Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad „užsienietis gyvena ne Lietuvos Respublikoje, nes atvyksta tik keliom dienom“, „o išvykęs paskutinį kartą ilgiau nei 12 mėnesių iš eilės negyveno Lietuvos Respublikoje, t. y. 2019-08-30 išvyko iš Lietuvos Respublikos, atvyko 2021- 05-21“. Toliau nurodo, kad UTPĮ 54 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Įstatymas nenumato išimčių, kurioms esant, užsieniečiui, gyvenančiam ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesius iš eilės, leidimas nuolat gyventi galėtų būti nepanaikintas. Nurodo, kad Sprendime yra pateiktas jo 2021-06-02 d. paaiškinimas, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjas nebuvo Lietuvoje beveik du metus, nes 2019-08-30 išvyko į (duomenys neskelbtini) ir dėl Covid-19 pandemijos negalėjo grįžti, kadangi laukė galimybes vakcinuotis. Vakcinuotas buvo 2021 m. kovo mėn., nurodė, kad nevakcinuotas negalėjo važiuoti į Lietuvą, kad neužsikrėstų pats bei neapkrėstų savo pagyvenusios motinos, gyvenančios Lietuvoje. Į Lietuvą pareiškėjas atvyko 2021-05-21 po vakcinacijos, nurodė, kad planuoja persikelti gyventi į Lietuvos Respubliką ir gauti Lietuvos Respublikos pilietybę.
2021-06-25 d. gavo 2021-06-22 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su šiuo Sprendimu, prašo jį panaikinti. Pareiškėjas nurodo, kad Sprendime yra pateikti teisingi duomenys apie tai, kad jis faktiškai nuolat negyveno Lietuvos Respublikoje (įstatymas to ir nereikalauja), kadangi turi darbą (duomenys neskelbtini) (dirba inžinieriumi - (duomenys neskelbtini), tačiau jis reguliariai atvykdavo į Lietuvą lankyti savo pagyvenusios motinos, remdavo ją materialiai, padėdavo jai buityje. Leidimas nuolat gyventi jam išduotas tuo pagrindu, kad jo motina yra Lietuvos Respublikos pilietė ir ji gyvena Lietuvoje, t. y. jis yra Lietuvos Respublikos piliečio šeimos narys. Turėdamas leidimą nuolat gyventi, galėjo, iškilus būtinybei, bet kurio metu skubiai ir netvarkant jokių formalumų atvykti pas savo motiną, jeigu ji susirgdavo, ar jai skubiai buvo reikalinga kita pagalba. Panaikinus jo leidimą nuolat gyventi, galimybė rūpintis motina bus labai apribota. Nurodo, kad LR Konstitucijoje įtvirtinta tiek konstitucinė tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis, ištikimais piliečiais bei iki pilnametystės juos išlaikyti, tiek konstitucinė vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Jo pareiga išlaikyti ir rūpintis motina yra nurodyta ir LR civiliniame kodekse. CK 3.162 straipsnyje yra nurodyta: „Vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas“. CK 3.205 straipsnio 1 d. yra nurodyta: „Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis“. Pareiškėjas nurodo, kad jis vykdo šią pareigą motinos atžvilgiu kaip įmanoma gerai (tam tikslui jam ir buvo išduotas leidimas nuolat gyventi), planavo netrukus persikelti į Lietuvą ir gauti Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą panaikinti jam leidimą nuolat gyventi, turėjo atsižvelgti į pateiktus argumentus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, civilinio kodekso nuostatas, o ne aklai taikyti UTPĮ, jo prašymą nagrinėjant tik formaliai. Nurodo, kad ilgą laiką lankytis Lietuvoje jis neturėjo galimybės dėl Covid-19 pandemijos. 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Dėl C.-19 pandemijos karantino metu patekti į Lietuvą jam buvo faktiškai neįmanoma. Buvo atšaukiami lėktuvų reisai, kuriais anksčiau vykdavo į Lietuvą, negalėjo patekti į Lietuvą ir kitais būdais. Pasibaigus pirmajam karantinui, 2020 m. lapkričio 4 d. buvo priimtas kitas Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, taip pat buvo įvesti apribojimai dėl patekimo į Lietuvą. Be to, negalėjo atvažiuoti pas motiną ir dėl to, kad laukė galimybes vakcinuotis. Vakcinuotas buvau 2021 m. kovo mėn., o nepaskiepytas jis negalėjo važiuoti į Lietuvą, kad neužsikrėstų pats bei neapkrėstų savo motinos, gyvenančios Lietuvoje. Migracijos departamentas ignoravo pareiškėjo argumentus, svarstė jo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi tik formaliai, nesigilinant į prašymo esmę. Mano, kad 2021-06-22 d. Migracijos departamento priimtas sprendimas panaikinti D. B. išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis UTPĮ 54 str. 1 d. 3 p. (asmuo gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau, negu 12 mėnesių), yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašydamas atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas 2021-05-28 per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) užpildė prašymą pakeisti jam išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 53 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, pagal kurį leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, jeigu pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas. Migracijos departamentas 2021-06-02 priėmė pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi. Pareiškėjas taip pat 2021-06-02 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog Lietuvoje nebuvo beveik du metus, nes 2019-08-30 išvyko į (duomenys neskelbtini) ir dėl Covid–19 pandemijos negalėjo grįžti, kadangi laukė galimybės vakcinuotis. Vakcinuotas jis buvo 2021 m. kovo mėn. patikrinta „Sputnik V“ vakcina. Pareiškėjas paaiškino, kad nevakcinuotas jis bijojo važiuoti į Lietuvos Respubliką, kad neužsikrėstų pats ir neapkrėstų savo pagyvenusio amžiaus motinos, gyvenančios Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką 2021-05-21. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad jis planuoja persikelti gyventi į Lietuvos Respubliką bei gauti Lietuvos Respublikos pilietybę.
Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, be kita ko, nustatė, kad pareiškėjas ilgiau nei 12 mėnesių iš eilės negyveno Lietuvos Respublikoje, nes 2019-08-30 išvyko iš Lietuvos Respublikos, o atvyko tik 2021-05-21. Šiuos faktus patvirtina ir paties pareiškėjo paaiškinime nurodyti duomenys. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Įstatymas nenustato išimčių, kurioms esant, užsieniečiui, gyvenančiam ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, leidimas nuolat gyventi galėtų būti nepanaikintas, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 81 punkte nustatytu pagrindu, ir įrodo, kad yra išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, šis laikotarpis jam ir jo šeimos nariams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės. Ši išimtis pareiškėjo atžvilgiu netaikytina, kadangi leidimas nuolat gyventi jam išduotas ne Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 81 punkte nustatytu pagrindu. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs tai, kad pirmas leidimas nuolat gyventi pareiškėjui buvo išduotas 2002 metais tuo pagrindu, kad jis buvo nepilnametis, o vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodo, kad Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Taigi, siekdamas turėti (išsaugoti) leidimą nuolat gyventi, užsienietis turi faktiškai gyventi Lietuvos Respublikoje. LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad Įstatymas nenumato išimčių, kuomet užsieniečiui, gyvenančiam ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, leidimas nuolat gyventi galėtų būti nepanaikintas, šis laikotarpis gali būti tik pratęsiamas iki 24 mėnesių užsieniečiams, įgijusiems leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 81 punkte nustatytu pagrindu, jeigu jie įrodo, kad yra išvykę į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti (žr. 2021-06-30 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3289-520/2021). Leidimas nuolat gyventi pareiškėjui buvo išduotas ne Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 81 punkte nustatytu pagrindu, todėl šiuo atveju Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos buvo išvykęs ilgiau negu 12 mėnesių, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi, t. y. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata yra imperatyvi ir jokios išimtys pareiškėjo atveju nėra numatytos. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad ginčijamu sprendimu panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi jis negalės pasirūpinti savo senyvo amžiaus motina, kuri gyvena Lietuvoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietė. Šie skundo argumentai nepagrįsti. Ginčijamu sprendimu pareiškėjui nenustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. Būdamas (duomenys neskelbtini) piliečiu, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką gali atvykti teisės aktų nustatyta tvarka gavęs vizą. Nurodo, kad iki šiol pareiškėjo apsilankymai Lietuvos Respublikoje buvo itin reti ir trumpi (pareiškėjas į Lietuvą atvykdavo vos kartą ar du per metus keletui dienų), todėl galima spręsti, kad leidimas nuolat gyventi pareiškėjui objektyviai net nereikalingas ir dėl ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas esminių nepatogumų ar kliūčių pasirūpinti savo motina nepatirs. Pareiškėjo skundo teiginiai, jog leidimas nuolat gyventi jam buvo išduotas tuo tikslu, kad jis galėtų pasirūpinti savo motina, yra neteisingi – pirmasis leidimas nuolat gyventi pareiškėjui buvo išduotas 2002 m., kaip nepilnamečiam asmeniui, kurio vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis.Nurodo, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad į Lietuvos Respubliką jis negalėjo atvykti dėl Covid–19 pandemijos. Iš Lietuvos Respublikos pareiškėjas išvyko 2019-08-30, kuomet nei Lietuvos Respublikoje, nei pasaulyje koronaviruso pandemija dar nebuvo prasidėjusi. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ įsigaliojo tik 2020-03-15 ir galiojo iki 2020-06-16, jokių reikšmingų kelionių apsunkinimų ar draudimų ne karantino metu nebuvo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas karantino metu turėjo galiojantį leidimą nuolat gyventi, jam pagal minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 3.1.1 papunktį draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nebuvo taikomas. Pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo grįžti dėl objektyvių aplinkybių ir galėjo keliauti tik po to, kai buvo paskiepytas, laikytini gynybine pareiškėjo pozicija, kuria siekiama nepalankaus pareiškėjui ginčijamo sprendimo panaikinimo. Pareiškėjo skundo teiginius paneigia jo Migracijos departamentui bei teismui pateikti paaiškinimai, jog jis dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2021-06-22 Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui D. B. (D. B.) Migracijos valdybos 2016-09-27 sprendimu UTPĮ 53 str.2d.3p. nustatytu pagrindu , kuriame nurodyta, kad leidimas nuolat gyventi gali būti pakeistas, jeigu pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas, 2016-09-29 išduotas leidimas nuolat gyventi Nr.(duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2021-09-29.Pareiškėjas 2021-05-28 per MIGRIS užpildė prašymą pakeisti jam išduotą leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53str.2d.3p. nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2021-06-02 priėmė pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą nuolat gyventi. Atsakovas , siekdamas nustatyti, ar yra (nėra) UTPĮ 54 tr.1d.3p. nustatytas leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindas, paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimą, kada išvyko iš Lietuvos Respublikos, kur gyveno ir kitą reikšmingą informaciją. Pareiškėjas Migracijos departamentui 2021-06-02 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikoje nebuvo beveik 2 metus, nes 2019-08-30 išvyko į (duomenys neskelbtini) ir dėl Covid-19 pandemijos negalėjo sugrįžti, laukė galimybės vakcinuotis. Vakcinuotas buvo 2021m. kovo mėn. Sputnik V vakcina. Pareiškėjas nurodė, kad nevakcinuotas jis bijojo atvykti į Lietuvos Respubliką, kad pats neužsikėstų ir neapkrėstų savo pagyvenusio amžiaus motinos. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką 2021-05-21, jis nurodė, kad planuoja persikelti gyventi į Lietuvos Respubliką ir gauti Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo ir nustatė, kad pareiškėjas gimė Lietuvos Respublikoje, nuo 2004m. iki 2010m. studijavo (duomenys neskelbtini). Pirmas leidimas nuolat gyventi jam buvo išduotas tuo pagrindu, kad jis nepilnametis, o vienas iš jo tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėjo gyvenamoji vieta deklaruota Vilniuje, Viršuliškių g.87-52. Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo motina, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė. Atsakovas įvertino pareiškėjo valstybės sienos kirtimus bei jo dokumente (duomenys neskelbtini) piliečio pase Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotame 2013-07-30, esančius sienų kirtimo spaudus, nustatė, kad pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje, atvykdavo kelioms dienoms : atvyko 2018-10-01, išvyko 2018-10-08; atvyko 2019-01-07, išvyko 2019-01-13, atvyko 2019-08-16, išvyko 2019-08-30. Išvykęs paskutinį kartą ilgiau nei 12 mėn. negyveno Lietuvos Respublikoje, t.y. 2019-08-30 išvyko iš Lietuvos Respublikos, atvyko 2021-05-21. Migracijos departamentas,, įvertinęs pateiktus įrodymus, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui UTPĮ 54 str.1d.3p. nustatytu pagrindu išduotą leidimą nuolat gyventi Nr.(duomenys neskelbtini).
Laikytina, kad pareiškėjui leidimas nuolat gyventi panaikintas pagrįstai ir teisėtai. UTPĮ 54 str.1d.3p. nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių. Šis Įstatymas nenustato išimčių, kurioms esant , užsieniečiui, gyvenančiam ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės, leidimas nuolat gyventi galėtų būti nepanaikintas, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 str.1d.8/p. nustatytu pagrindu, ir įrodo, kad yra išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti , užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, šis laikotarpis jam ir jo šeimos nariams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės. Atsakovas , įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, kad pirmas leidimas nuolat gyventi jam buvo išduotas 2002m. tuo pagrindu, kad jis nepilnametis, o vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis ir Migracijos departamento turimus duomenis, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) gyveno ir nebuvo atvykęs į Lietuvos Respubliką ilgiau nei 12 mėnesių iš eilės, vadovaujantis UTPĮ 54 str.1d.3p. nustatytu pagrindu pagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą nuolat gyventi. Laikytina, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR vidaus reikalų ministro 2005-12-21 įsakymu Nr.1V-445 104p. , paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 54 str.1d., 1,3,4,5p. ar 3d. nustatytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas , išnagrinėjęs dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi panaikinimo, įvertinęs nustatytus faktus, priima LR teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą nuolat gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo nuolat gyventi. Kadangi Įstatymo 54 str.1d.3p. imperatyviai nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu jis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Kadangi pareiškėjui leidimas nuolat gyventi buvo išduotas ne Įstatymo 53 str.1d.8/p. nustatytu pagrindu, jo atžvilgiu pagrįstai pritaikyta Įstatymo 54str.1d.3p. nuostata, kuri yra imperatyvi. Kadangi ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nenustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, jis gali atvykti teisės aktų nustatyta tvarka gavęs vizą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjui pirmasis leidimas nuolat gyventi buvo išduotas 2002m., kaip nepilnamečiam asmeniui, kurio vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jam leidimas nuolat gyventi buvo išduotas tuo tikslu, kad jis galėtų pasirūpinti savo motina, nėra pagrįsti. Pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos išvyko dar 2019-08-30, tuo metu koronaviruso pandemija dar nebuvo prasidėjusi. LR Vyriausybės 2020-03-14 nutarimas Nr.207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ įsigaliojo tik 2020-03-16 ir galiojo iki 2020-06-16, jokių reikšmingų kelionių apsunkinimų ne karantino metu nebuvo. Kadangi pareiškėjas karantino metu turėjo leidimą nuolat gyventi, jam pagal nurodyto Vyriausybės nutarimo 3.1.1p. draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką nebuvo taikomas. Pareiškėjas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), o jo paaiškinimai, kad jis galėjo keliauti tik paskiepytas iš esmės neturi įtakos priimto Sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. 21S2618 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. B. (D. B.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.