Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokato padėjėjui Gintautui Šteinui,

institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovui Mariui Staniuliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „R. G.“ direktoriumi ir UAB „B.S.“ direktoriumi, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 198 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., būdamas UAB „R. G.“ direktoriumi, nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. nenustatė vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT), Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – PPTFPĮ) nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis PPTFPĮ ir kituose aktuose.

Be to, R. P., būdamas UAB „R.G.“ direktoriumi, nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d., raštu nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT.

Be to, R. P., būdamas UAB „R.G.“ direktoriumi, per 7 darbo dienas nepranešė FNTT trijų klientų tapatybę patvirtinančių duomenų ir informacijos apie jų vienkartinį atsiskaitymą su įmone grynaisiais pinigais, kuomet gaunamų grynųjų pinigų suma viršijo 15000 Eur (2017 m. sausio 4 d. G. P. įmonei sumokėjo 16335,00 Eur už automobilio BMW I3 pirkimą, 2017 m. liepos 11 d. V. R. įmonei sumokėjo 25000,00 Eur už automobilio Porsche Cayene pirkimą, 2017 m. lapkričio 20 d. S.O. sumokėjo 27500,00 Eur už automobilio Porsche Cayene pirkimą).

Tokiu būdu R. P. pažeidė PPTFPĮ 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatas.

Šiais veiksmais R. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu R. P. prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl jo padarymo gailėjosi. Jis paaiškino, jog labai retai pasitaiko, kai klientai su įmone atsiskaito didesne grynųjų pinigų suma. Pripažino, kad visi atvejai, kai buvo atsiskaityta didelėmis grynųjų pinigų sumomis, yra nurodyti administracinio nusižengimo protokole. Gautus pinigus iš klientų jis nunešė į banką. Nustatytus trūkumus įmonėje pradėjo šalinti prasidėjus tyrimui, buvo paruoštos taisyklės, jos buvo patvirtintos, su jomis supažindinti įmonės darbuotojai. R. P. nurodė, jog teisės aktų reikalavimų pažeidimai daugiau nepasikartos.

Tyrimo metu R. P. parodė, kad UAB „R.G.“ užsiima naudotų lengvųjų automobilių prekyba. Įmonėje dirba 8 darbuotojai. Įmonė laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. pardavė 45 naudotus automobilius. Minėtu laikotarpiu jis įmonėje pasirašė ne mažiau nei tris pirkimo-pardavimo sutartis, kai asmenys už įmonei priklausančias transporto priemones atsiskaitė grynųjų pinigų sumomis, kurio viršijo 15000 Eur sumą ir šios operacijos nebuvo įtraukto į bendrovės grynųjų piniginių operacijų registrą bei ši informacija nebuvo persiųsta į FNTT įstatymų nustatyta tvarka. V. R. 2017 m. liepos 11 d. atsiskaitė 25000,00 Eur grynaisiais pinigais už automobilį Porsche Cayenne, S.O. 2017 m. lapkričio 20 d. atsiskaitė 27500,00 Eur grynaisiais pinigais už automobilį Porsche Cayenne, G. P. 2017 m. sausio 4 d. atsiskaitė 16335,00 Eur grynaisiais pinigais už automobilį BMW I3. Asmenų sumokėti grynieji pinigai buvo įnešti į įmonės kasą. Jo vadovavimo laikotarpiu įmonėje jokių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją įgyvendinančių vidinių aktų, tvarkų ar kitos formos dokumentų nebuvo, taip pat jokie privalomi registracijos žurnalai vedami bei tvarkomi nebuvo. Apie tai, kad tokie vidiniai aktai, tvarkos, dokumentai bei registracijos žurnalai turi būti, sužinojo tik patikrinimo metu. Dėl nusižengimų gailisi ir artimiausiu metu planuoja visus reikalingus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją įgyvendinančius aktus bei tvarkas parengti ir vykdyti. (b. l. 15)

Motyvuojamoji dalis

ANK 198 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir R. P. kaltę be jo paties prisipažinimo įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Iš FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. - 2017 m. UAB „R.G.“ galimai sudarinėjo sandorius, kurių vertė buvo lygi arba viršijo 15000 Eur, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, ir apie tokias operacijas nepranešdavo FNTT teisės aktų nustatyta tvarka. 2016 m. – 2017 m. FNTT iš įmonės nėra gavusi nei vieno pranešimo apie minėtus sandorius. Taip pat gali būti, kad įmonė nepaskyrė vadovaujančių darbuotojų, kurie organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą joje, kurie būtų atsakingi už įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą bei kurie būtų atsakingi už registracijos žurnalų tvarkymą ir informacijos apteikimą FNTT. Įmonė apie tokių darbuotojų paskyrimą nėra raštu pranešusi FNTT. (b. l. 2)

Iš FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko pavedimo matyti, kad tyrėjams buvo pavesta atlikti UAB „R.G.“ patikrinimą ir nustatyti, ar įmonė nepažeidė PPTFPĮ reikalavimų. (b. l. 3)

Iš patikrinimo akto ir FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad patikrinta įmonė UAB „R.G.“, kurios direktorius nuo 2012 m. birželio 13 d. yra R. P.. Įmonės pagrindinės veiklos kryptys – naudotų automobilių prekyba, taip pat tarpininkaujama klientams, kurie nori parduoti asmeninius automobilius. Įmonėje dirba 8 asmenys. Įmonė nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. iš viso pardavė 45 naudotus automobilius. Patikrinus pirkimo-pardavimo sutartis, pasirašytas per minėtą laikotarpį, nustatytos kelios vienkartinės grynųjų pinigų operacijos, kurios viršijo 15000 Eur: V. R. 2017 m. liepos 11 d. atsiskaitė 25000,00 Eur grynaisiais pinigais už automobilį Porsche Cayenne, S.O. 2017 m. lapkričio 20 d. atsiskaitė 27500,00 Eur grynaisiais pinigais už automobilį Porsche Cayenne, G. P. 2017 m. sausio 4 d. atsiskaitė 16335,00 Eur grynaisiais pinigais už automobilį BMW I3. R. P. patvirtino, kad dėl minėtų grynųjų pinigų operacijų pranešimų FNTT tarnybai iki 2017 m. gruodžio 4 d. nėra pateikęs. R. P. taip pat patvirtino, kad įmonėje nėra raštu patvirtintos vidinės tvarkos dėl pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo įmonėje ir klientų identifikavimo, taip pat įmonėje nėra direktoriaus įsakymo, kuriuo asmuo būtų paskirtas atsakingu už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą bei ryšių palaikymą su FNTT. Minėti dokumentai bendrovėje bus patvirtinti artimiausiu laiku. (b. l. 4-5, 16-18)

Iš dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo protokolo matyti, kad iš įmonės UAB „R.G.“ FNTT pareigūnai paėmė V. R., S.O., G. P. bylas. (b. l. 6-7)

Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. LT 549 matyti, kad 2017 m. lapkričio 20 d. S.O. iš UAB „R.G.“ pirko automobilį Porsche Cayene ir grynaisiais pinigais sumokėjo 27500,00 Eur. (b. l. 8)

Iš kasos pajamų orderio matyti, kad UAB „R.G.“ iš S.O. gavo 27500,00 Eur grynaisiais pinigais. (b. l. 9)

Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. LT 529 matyti, kad 2017 m. liepos 11 d. V. R. iš UAB „R.G.“ pirko automobilį Porsche Cayene ir grynaisiais pinigais sumokėjo 25000,00 Eur. (b. l. 11)

Iš kasos pajamų orderio matyti, kad UAB „R.G.“ iš V. R. gavo 25000,00 Eur grynaisiais pinigais. (b. l. 12)

Iš PVM sąskaitos faktūros Nr. LT 498 matyti, kad 2017 m. sausio 4 d. G. P. iš UAB „R.G.“ pirko automobilį BMW I3 ir grynaisiais pinigais sumokėjo 16335,00 Eur. (b. l. 13)

Iš kasos pajamų orderio matyti, kad UAB „R.G.“ iš G. P. gavo 16335,00 Eur grynaisiais pinigais. (b. l. 14)

Taigi aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad R. P., būdamas UAB „R.G.“ direktoriumi, nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. nenustatė vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu FNTT, tokios informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, be to, įmonėje nepaskyrė asmens, kuris organizuotų PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT bei nepranešė FNTT per 7 darbo dienas apie trijų klientų tapatybę ir jų atsikaitymą su įmone grynaisiais pinigais, kai suma viršijo 15000,00 Eur, t. y., padarė nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.

R. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl nusižengimo prisipažino ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, t. y., administracinė nuobauda švelninama arba iš viso neskiriama, gali būti išskirtiniais atvejais, t. y., nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).

Skirdamas nuobaudą už padarytą pažeidimą, teismas atsižvelgia į tai, kad R. P. padarė pakankamai šiurkštų pažeidimą. Tuo pačiu pabrėžtina, kad R. P. dėl administracinio nusižengimo padarymo nuoširdžiai gailisi, teisės aktų reikalavimų pažeidimus tyrusiems pareigūnams netrukdė nustatyti reikšmingų aplinkybių, pats pateikė nusižengimo ištyrimui reikšmingus dokumentus, iš esmės su pareigūnais bendradarbiavo, yra dirbantis, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad R. P. ėmėsi priemonių, jog nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai nepasikartotų, t. y., vadovaujamoje įmonėje patvirtino taisykles, su kuriomis supažindino šios įmonės darbuotojus.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ANK 198 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose paskirta net ir minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Taigi už pažeidimo, numatyto ANK 198 straipsnio 3 dalyje, padarymą R. P. skirtina mažesnė bauda nei šios normos sankcijoje numatyta minimali bauda. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

R. P. posėdžio metu prašė baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam terminui. Atsižvelgiant į pažeidėjui skiriamos baudos dydį, taip pat į tai, kad jis dirba, baudos mokėjimas R. P. išdėstytinas penkiems mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 198 straipsnio 3 dalimi, 635, 636 straipsniais,

nutarė:

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti penkiems mėnesiams, kas mėnesį mokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų).

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 18076699927. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.